Paralimpinės žaidynės yra aukščiausio lygio sporto varžybos, skirtos sportininkams su negalia, vykstančios kas ketverius metus. Šis straipsnis skirtas apžvelgti paralimpinio dviračių sporto taisykles ir plėtrą Lietuvoje, įskaitant sportininkų klasifikavimą, pasiekimus ir iniciatyvas, skatinančias šią sporto šaką.
Paralimpinės žaidynės: Istorija ir filosofija
Paralimpinės žaidynės, dar vadinamos paralimpiada, yra olimpinės žaidynės, kuriose dalyvauja sportininkai su negalia. Vyksta kas ketverius metus, netrukus po olimpinių žaidynių, dažniausiai tame pačiame mieste, kuriame jos vyko. Tikslas - skatinti žmonių su negalia fizinį aktyvumą ir stiprinti jų sveikatą, didinti visuomenės sąmoningumą ir visų jos narių įtraukumą bei lygybę. Žaidynės padeda keisti visuomenės požiūrį į negalią ir įrodo, kad sportininkai su negalia gali pasiekti didelių sporto laimėjimų.
Paralimpinis judėjimas gimė iš gydomosios sporto veiklos, skirtos reabilituoti žmones su negalia po Antrojo pasaulinio karo. 1948 m. liepos 29 d., Londono olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijos dieną, vokiečių ir britų neurologas Ludwigas Guttmannas Stoke Mandevilleʼyje surengė pirmąsias vežimėliuose sėdinčių neįgaliųjų sportininkų varžybas ir pavadino jas Stoke Mandeville’io žaidynėmis. Šios varžybos laikomos paralimpinio judėjimo pradžia. Pirmosios oficialios paralimpinės žaidynės įvyko 1960 m. Romoje, Italijoje. Jose dalyvavo 400 sportininkų iš 23 šalių, kurie varžėsi 6 sporto šakose.
Paralimpinė emblema yra trys raudonos, mėlynos ir žalios spalvos kreivės, vadinamosios agitos (lot. agito - judu), jos simbolizuoja paralimpiečių siekį pranokti savo galimybių ribas ir įveikti iššūkius. Trijų kreivių susijungimas simbolizuoja tarptautinę paralimpinio judėjimo vienybę ir įvairovę. Paralimpinėje vėliavoje vaizduojama emblema baltame fone. Balta spalva simbolizuoja taiką, neutralumą ir vienybę, trys kitos spalvos (raudona, mėlyna ir žalia) yra būdingos daugumai pasaulio vėliavų - taip siekiama parodyti viso pasaulio dalyvavimą paralimpinėse žaidynėse. Paralimpinį himną Himnas ateičiai (pranc. Hymne de l’Avenir, angl. Anthem of the Future) 1996 sukūrė Thierry Darnis (Prancūzija) ir Michelis Kleitmanas (Vokietija). Himnas atliekamas per žaidynių atidarymo ir uždarymo ceremonijas, t. p. Paralimpinis šūkis Dvasios stiprybė. Judėjimo galia.
Paralimpinio dviračių sporto taisyklės ir klasifikacija
Neįgalieji dviračių varžybose dalyvauja jau keturis dešimtmečius, o paralimpinėse žaidynėse ši sporto šaka debiutavo 1984 m. Paralimpinėse žaidynėse sportininkai su negalia varžosi ir plente, ir treke. Priklausomai nuo negalios tipo, atletai varžosi trylikoje atskirų klasių.
Taip pat skaitykite: Dviračių taisyklės pėsčiųjų perėjose
Paralimpinėse žaidynėse siekiant užtikrinti sąžiningas varžybas, sportininkai klasifikuojami pagal savo negalios tipą ir lygį. Klasifikacija padeda nustatyti, kurie sportininkai konkuruos tarpusavyje:
- Fizinės negalios grupė: priskiriami sportininkai su nugaros smegenų sužalojimais, amputacijomis, cerebriniu paralyžiumi ir kitomis fizinėmis negaliomis.
- Intelektinės negalios: sportininkai su intelektinėmis ar raidos negaliomis.
- Regos negalios: sportininkai su įvairaus laipsnio regos sutrikimais. Kai kuriais atvejais gidai gali padėti regos negalią turintiems sportininkams.
Sportininkai varžosi su kitais, turinčiais panašių gebėjimų. Daugelyje renginių sportininkai naudojasi protezais arba neįgaliojo vežimėliais, tačiau protezai ir vežimėliai neleidžiami tam tikrose varžybose, pvz., plaukiant ar tinklinyje sėdint.
Dviračių sporto klasės
Paralimpiniame dviračių sporte yra keletas klasių, atsižvelgiant į sportininko negalią:
- C klasė: Dviračiai. Sportininkai, turintys galūnių amputacijas, cerebrinį paralyžių arba kitas fizines negalias, kurios leidžia jiems važiuoti standartiniu dviračiu.
- H klasė: Rankiniai dviračiai. Sportininkai, turintys nugaros smegenų pažeidimus arba kitas negalias, kurios neleidžia jiems važiuoti standartiniu dviračiu. Jie naudoja rankomis varomus dviračius.
- T klasė: Triračiai. Sportininkai, turintys cerebrinį paralyžių arba kitas negalias, kurios paveikia jų pusiausvyrą ir koordinaciją. Jie naudoja triračius dviračius.
- B klasė: Tandemai. Sportininkai su regos negalia važiuoja tandeminiais dviračiais su matančiu pilotu.
Paralimpinio dviračių sporto plėtra Lietuvoje
Lietuvos paralimpinis komitetas ir Lietuvos dviračių sporto federacija pasirašė sutartį, kuri atvėrė kelią sportininkams su negalia dalyvauti šalies čempionatuose. Šis susitarimas yra svarbus žingsnis siekiant užtikrinti žmonių lygybę ir suteikti galimybę žmonėms su negalia atrasti paralimpinį sportą.
Iniciatyvos ir projektai
Vaistinių tinklo „Camelia“ drauge su Lietuvos paralimpiniu komitetu plėtoja socialinės atsakomybės iniciatyvą „Kartu vienas dėl kito“. Šios iniciatyvos tinklalaidėje paralimpietė Oksana Dobrobovolskaja kartu su broliu Andrej atskleidė, kaip prasidėjo jos kelias į sportą, kokie žodžiai ją užgrūdino siekti tikslo ir atskleidė, kokį patarimą duotų pradedančiajam sportininkui.
Taip pat skaitykite: Dviračių sporto rūšys
Paraatletė Kotryna Žižmaraitė teigia, kad sportas suteikė galimybę parodyti, kad negalia nėra nuosprendis. Ji džiaugiasi, kad neįgaliųjų sporte atsiranda vis daugiau jaunimo - tai ją labai įkvepia.
Lietuvos sportininkų pasiekimai
Keturiolika negalią turinčių dviračių sporto entuziastų dalyvavo Lietuvos dviračių plento čempionate Jonavoje. Pirmą kartą nacionalinėse varžybose dalyvavę neįgalieji sportininkai įveikė 10 kilometrų trasą. Tarp pedalus Lietuvos čempionate mynusių sportininkų buvo gerai žinomų paralimpinio sporto veidų: Lietuvos golbolo rinktinės kapitonas Marius Zibolis ir irkluotojas Augustas Navickas.
Regėjimo negalią turintis M. Zibolis trasą šturmavo tandemo dviračiu, padedamas buvusio dviratininko profesionalo Mariaus Bernatonio. Duetas finišo tiesiąją prie Jonavos arenos kirto pirmas. A. Navickas, 2016 m. Rio de Žaneiro paralimpinių žaidynių dalyvis, taip pat dalyvavo varžybose su specialiu dviračiu.
Pirmą Lietuvos čempionato dieną - ketvirtadienį - Lietuvos čempionato atskiro starto lenktynėse su geriausiais šalies dviratininkais varžėsi paralimpinės rinktinės triatlonininkas Ernestas Česonis.
Ateities perspektyvos
M. Zibolis tikisi, kad šis startas Jonavoje - tik pradžia, ir varžybos taps kasmetinės, bus paralimpinio dviračių sporto pradžia Lietuvoje. A. Navickas mano, kad tokie renginiai svarbūs, nes yra galimybė pradėti sportuoti ir tapti paralimpiečiu.
Taip pat skaitykite: Nuo įkūrimo iki šių dienų: „Vitus“
Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius teigia, kad šis susitarimas - pirmiausiai žinia apie žmonių lygybę. Jis tikisi, kad Paryžiaus ar Los Andželo paralimpiadoje Lietuva turės savo dviratininkų.
Paraatletė Kotryna Žižmaraitė kitais metais tikisi dalyvauti triračių sporto Europos čempionate, o tolesnėje perspektyvoje norėtų patekti į paralimpines žaidynes.
Iššūkiai ir galimybės
Nepaisant teigiamų pokyčių, paralimpinis sportas Lietuvoje vis dar susiduria su iššūkiais. Vienas iš jų - finansavimo trūkumas. Valstybinis finansavimas vėluoja, išankstiniai mokėjimai biudžeto lėšomis, pavyzdžiui, už treniruočių stovyklas, negalimi. Taip pat trūksta medicininio ir mokslinio aptarnavimo sistemos.
Vis dėlto, yra ir daug galimybių. Svarbu, kad būtų skatinamas jaunimo įsitraukimas į paralimpinį sportą, užtikrinamas tinkamas finansavimas ir medicininis aptarnavimas, bei didinamas visuomenės sąmoningumas apie paralimpinį sportą.
Pasirengimas 2024 m. Paryžiaus paralimpinėms žaidynėms
Lietuvos sporto federacijos ruošiasi 2024 m. Paryžiaus paralimpinėms žaidynėms. Tačiau, federacijos įvardino, kad trūksta sportinio rezultato arba potencialo kriterijaus finansavimui. Be to, nėra kaip rezervuoti lėšų finansavimo kriterijus naujai įvykdžiusiems sportininkams.
tags: #paralimpinio #dviraciu #sporto