Krepšinis, sukurtas Džeimso Neismito XIX a. pabaigoje, šiandien yra populiari sporto šaka visame pasaulyje, ypač Lietuvoje, kur jis vadinamas „antrąja religija“. Šiai sporto šakai pasaulyje vadovauja Tarptautinė krepšinio federacija (FIBA), įkurta 1932 m. Lietuva į šią federaciją įstojo 1936 m. Nuo 1936 m. visame pasaulyje vyksta įvairios varžybos: šalies čempionatai, tarptautinės varžybos, tokios kaip Eurolyga, Europos ir pasaulio čempionatai.
Krepšinio atsiradimas Lietuvoje
Krepšinį Lietuvoje pradėjo žaisti moterys. Vienas iš Lietuvos sporto pradininkų S. Garbačiauskas rašė: „Jau 1919 metais Lietuvoje pradėjo organizuotis moterys sportininkės, bet tik 1920-1921 m. jos pasirodė viešai ir pradėjo žaisti krepšinį. Žaisti ne pagal JAV, bet pagal vokiečių taisykles, t. y. su mažesniu kamuoliu, be lentų. Rungtynės buvo Vytauto ir sutraukdavo daug žiūrovų.“ E. Kubiliūnaitės-Garbačiauskienės, vienos iš moterų sporto Lietuvoje kūrėjos, pirmųjų krepšinio žingsnių Lietuvoje dalyvės, prisiminimai: „Pasirinkome aikštelę prie paviljono, įrengėme persirengimo patalpą „kegelbane“, įsigijome kamuolį ir, pastudijavę įvairias sporto šakas, pasirinkome basketbolą - krepšinį, kaip kolektyvinį, visapusiškai lavinantį kūną - estetinį sporto žaidimą.“
1921 m. prie LFLS (Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos) buvo įsteigta moterų krepšinio sekcija. 1922-ieji laikomi oficialiais krepšinio gimimo metais Lietuvoje. Balandžio 23 dieną Kaune įvyko pirmosios oficialios krepšinio rungtynės. Pirmasis Lietuvos čempionatas surengtas spalio 4-10 dienomis. Jame žaidė dvi moterų komandos - LFLS ir LŠS (Lietuvos šalių sąjunga). Buvo numatytos trejos rungtynės, jų rezultatai - 8:2, 4:4 ir 2:4. Kadangi abi komandos laimėjo po vienas rungtynes ir vienas sužaidė lygiosiomis, prireikė ketvirtųjų rungtynių.
Apie pirmųjų metų Lietuvos krepšinį S. Dariaus knygelėje „basketbolo žaidimas“ rašoma: „1922 m. K. Dineika parengė pirmąją lietuvišką knygelę apie krepšinį „Krepšiasvydis vyrams“. Šioje knygoje dar buvo ir dr. J. 1923 m. krepšinis šiek tiek techniškai patobulėjo ir pagausėjo komandų skaičius.
Pirmieji vyrų krepšinio čempionatai
1924 m. Kaune buvo surengtas pirmasis vyrų krepšinio čempionatas, kuriame rungtyniavo 3 komandos: LFLS I, LFLS II, LDS (Lietuvos dviračių sąjunga). Pirmuoju Lietuvos čempionu tapo LFLS I komanda. Tais metais buvo surengti pirmieji krepšinio teisėjų kursai. Pirmąją teisėjo kategoriją įgijo keturi asmenys, tarp jų E. Garbačiauskienė ir S.
Taip pat skaitykite: Krepšinio batelių istorija
Taurės varžybų atsiradimas
1925 m. Lietuvoje surengtos pirmosios varžybos dėl taurės. Moterų varžybų nugalėtojų taurę įsteigė operos dainininkė V. Jonuškaitė. Dėl taurės varžėsi 4 moterų krepšinio komandos. Tais pačiais metais krepšinį pradėjo žaisti studentai. Universiteto vyrų ir moterų komandos žaidė su „Aušros“ gimnazijos komandomis.
Tarpvalstybinės rungtynės
1925 m. gruodžio 13-ąją Rygoje sužaistos pirmosios tarpvalstybinės vyrų krepšinio rungtynės Latvija-Lietuva.
Krepšinio prislopimas ir atgimimas
1927 m. Lietuvos vyrų ir moterų krepšinio čempionatai vyko tik tarp Kauno komandų. 1928-1931 metais krepšinis Lietuvoje buvo labai prislopęs. 1928 m. Lietuvos krepšinio čempionais vėl tapo LFLS vyrų ir moterų komandos. Tai buvo paskutinis Lietuvos krepšinio plėtros pirmojo etapo čempionatas. 1929-1932 metais Lietuvos krepšinio čempionatai nebuvo rengiami. 1929 m. nevyko nė vienerių rungtynių. 1930 m. moterų šventėje buvo surengtos krepšinio rungtynės, o 1931 m. daugiausia J. Prireikė penkerių metų, kol sumanymas perkelti krepšinį į uždaras sporto sales buvo įgyvendintas.
1932 metais Kūno kultūros rūmai išsinuomojo Kauno miesto sode buvusį vasaros teatrą sporto reikalams žiemą. Buvo įrengti krepšiai, pradėta treniruoti ir rungtyniauti žiemą. Taigi, 1932-uosius iš tikrųjų galima laikyti krepšinio atgaivos Lietuvoje metais. 1933 m. vėl atgaivintas Lietuvos krepšinio čempionatas (taip buvo vadinami Kauno miesto čempionatai). Tais metais dalyvavo 13 vyrų ir 6 moterų komandos. Žaidimas buvo žemo lygio. Moterų rungtynės tarp Lietuvos dviračių sąjungos (LSD) ir „Makabi“ baigėsi 0:0. Vyrų komandų daugumą sudarė tų pačių antrosios bei trečiosios ekipos, todėl nemažai rungtynių baigėsi labai skirtingu taškų santykiu.
Kūno kultūros rūmų atidarymas
Reikšmingi Lietuvos krepšiniui buvo 1934-ieji metai. Tų metų spalio 10 d. atidaryti Kūno kultūros rūmai (dabar centriniai Lietuvos kūno kultūros akademijos rūmai). Tais pačiais metais lapkričio 30 d. į FIBA būstinę buvo nusiųstas pirmas laiškas, kuriame Lietuvos kamuolio žaidimų sąjungos pirmininkas A. Butavičius rašė: „Turime garbės prašyti Jus atsiųsti Tarptautinės federacijos reglamentą, taip pat tarptautines krepšinio taisykles.“
Taip pat skaitykite: Futbolo konferencijų reikšmė
Lietuvos krepšininkų susitikimas su Latvijos rinktine
1935 m. sausio 19 d. po dešimties metų vėl susitiko Latvijos ir Lietuvos krepšininkai, latviai lengvai nugalėjo lietuvius - 123:10. Kitą dieną rungtyniavo Rygos ir Kauno rinktinės. Pradėtos rengti krepšinio varžybos tarp gimnazijų. 1935 m. atvykę į pasaulio lietuvių kongresą lietuviai iš JAV E. Kriaučiūnas, B.
Įžengimas į tarptautinį krepšinį
1936-ieji - Lietuvos krepšinio oficialaus įžengimo į tarptautinį krepšinį metai. Tų metų vasario 14 d. Jau vasario 26 d. „Dėkoju už vasario 14 d. laišką. Jūsų prašymas priimti Jus į FIBA apsvarstytas Centriniame biure. Nuo šiol Jūsų šalis galės dalyvauti bet kokioje tarptautinėje veikloje, kuriai vadovauja FIBA, taip pat ir Berlyno olimpinių žaidynių krepšinio varžybose.“
Dalyvavimas Berlyno olimpinėse žaidynėse
1936 m. Berlyno olimpinėse žaidynėse pirmą kartą vyko ir vyrų krepšinio komandų varžybos. Pirmaisiais olimpiniais čempionais tapo JAV krepšininkai, kurių komandoje buvo ir lietuvių kilmės žaidėjas Pranas Lubinas. 1910 m. Los Andžele gimusio P.
P. Lubino indėlis
1936-uosius galima pavadinti aktyvaus mokimosi metais. Po Berlino olimpinių žaidynių į Lietuvą atvyko P. Lubinas ir daugiau kaip du mėnesius mokė lietuvius krepšinio meno ir pats žaidė JSO komandoje. Metų pabaigoje Lietuvos komanda pirmą kartą nugalėjo Latvijos komandą 35:27, ir ne bet kokią - Latvijos čempioną US klubą, Kauno JSO komandoje žaidė P. Lubinas ir J. Žukas. Kitą dieną Kauno rinktinė, kurioje vėl buvo P. Lubinas ir J.
Europos vyrų krepšinio čempionatas Rygoje
1937 m. Rygoje įvyko II Europos vyrų krepšinio čempionatas, kuriame buvo pakviesti ir krepšininkai iš Lietuvos. Lietuvos rinktinę sustiprino iš Čikagos atvažiavę pajėgiausi to meto lietuvių krepšininkai P. Talzūnas ir F. Kriaučiūnas. Tačiau lietuviai nebuvo laikomi favoritais, bet nepaisant to, be pralaimėjimų pražygiavę visą čempionatą, tapo Europos čempionais. Pirmose rungtynėse nugalėjo favoritais laikytus italus 22:20. Paskui lietuviai nugalėjo Estijos krepšininkus 20:15, Egipto rinktinę 21:7, Lenkijos rinktinę 32:25 ir finale dėl žemyno čempiono vardo vėl žaidė su Italijos rinktine. Po labai atkaklios ir dramatiškos kovos lietuviai palaužė italų krepšininkus ir vieno taško persvara 24:23 laimėjo Europos čempionų vardą. Du lietuviai pateko į simbolinį čempionato penketuką, tai P. Talzūnas ir F. Kriaučiūnas. Rezultatyviausiu čempionato žaidėjų tapo P.
Taip pat skaitykite: Lietuvos Krepšinio Lyga 1992
Europos moterų krepšinio čempionatas Romoje
1938 m. pradėta rengti Europos moterų krepšinio čempionatus. Pirmasis vyko Romoje. Žaidė 5 šalių rinktinės, tarp jų ir Lietuvos rinktinė, treniruojama P. Lubino. Lietuvės laimėjo tris iš ketverių rungtynių ir užėmė antrąją vietą. 1938 m. Tautinės olimpiados metu buvo surengtos krepšinio varžybos. Moksleivių krepšinio varžybas mergaičių grupėje laimėjo Telšių gimnazijos žaidėjos, o berniukų grupėje stipriausi buvo Kauno „Aušros“ gimnazijos krepšininkai. Olimpiados suaugusiųjų krepšinio turnyre dalyvavo 24 vyrų ir 16 moterų komandų. Tarp moterų pajėgiausios buvo LFLS krepšininkės, finale nugalėjusios „Aušrą“ 13:7. Vyrų varžybose finale susitiko Amerikos lietuvių ir LFLS rinktinės.
Europos vyrų krepšinio čempionatas Kaune
1939 m. Kaune buvo surengtas III Europos vyrų krepšinio čempionatas. Teisę rengti čempionatą Lietuva įgijo prieš du metus II Europos vyrų krepšinio čempionate Rygoje. Pagal tuo meto nuostatas čempionai galėjo rengti ateinantį čempionatą. Šiame čempionate pareiškė norą dalyvauti net 17 komandų. 1939 m. Lietuvos rinktinę sustiprino Amerikos lietuvis P. Lubinas. Lietuvos krepšininkai jau pirmose varžybose susitiko su, kaip vėliau paaiškėjo, pajėgiausiais varžovais - Latvijos krepšininkais. Rungtynės baigėsi vieno taško 37:36 skirtumu lietuvių naudai. Vėliau Lietuvos krepšininkai nesunkiai nugalėjo kitas rinktines: Estijos 33:14, Lenkijos 46:18, Prancūzijos 47:18, Vengrijos 79:15, Suomijos 112:9, Italijos 48:15 ir vėl tapo Europos čempionais. Lietuvos rinktinės garbę gynė A. Andrulis, V. Budriūnas, J. Jurgėla, F. Kriaučiūnas, V. Leščinskas, P. Lubinas, P. Mažeika, V. Norkus, E. Nikolskis, L. Baltrūnas, L. Petrauskas, M. Ruzgys, Z. Puzinauskas, M. Rezultatyviausias čempionato žaidėjas tapo estas V. Veskila, pelnęs 116 taškų, trečias - P. Lubinas (96), penktas - M. Ruzgys (77). Į simbolinį Europos rinktinės penketuką pateko F. Kriaučiūnas, V. Budriūnas ir M.
Išvados
Pagal mūsų išnagrinėtus literatūros šaltinius galima pasakyti, kad Lietuvos krepšinis per gana trumpą laiką ištobulėjo ir pasiekė didelių laimėjimų. Pradėjęs savo kelią nelengvai, vis labiau plėtojosi dėka sporto draugijų. Labai didelį indėlį įnešė Lietuvos krepšiniui Amerikos lietuviai, kaip antai P. Lubinas. Taip pat labai svarbus buvo Kūno kultūros rūmų vaidmuo. Labai didelę įtaką krepšinio populiarumui Lietuvoje turėjo, žinoma, 1937 m. Europos vyrų krepšinio čempionatas, kuriame lietuviai nugalėjo. Susidomėjimas dar labiau padidėjo po 1938 m. Europos moterų ir 1939 m. vyrų čempionatų.
Lietuvos krepšinio taurės dabartinė situacija
Lietuvos vyrų krepšinio taurę jau ne sykį iškovojo užsienio specialistų vadovaujamos komandos. Taip pat jau ne sykį Lietuvos krepšinio federacijos taurės ar Karaliaus Mindaugo taurės finale kovojo dvi komandos, kurias tuo metu treniravo užsieniečiai. Tačiau šiais metais pirmą kartą finalo ketverte rungtyniaus vien užsieniečių treniruojamos komandos. Kauno „Žalgirio“ treneris yra italas Andrea Trinchieri, Vilniaus „Wolves“ - italas Alessandro Magro, Klaipėdos „Neptūno“ - graikas Giorgos Vovoras, Panevėžio „Lietkabelio“ - serbas Nenadas Čanakas.
Lietuvos vyrų krepšinio taurės istorija
Lietuvos vyrų krepšinio taurės turnyrai vienaip ar kitaip rengiami nuo 1935 metų. Amžių sandūroje sena tradicija buvo nutrūkusi ir Lietuvos krepšinio federacija taurės turnyrą atgaivino tik 2006-2007 metų sezone. Nuo 2015-2016 metų sezono turnyrą, kurį pavadino Karaliaus Mindaugo taure, rengia Lietuvos krepšinio lyga.
Karaliaus Mindaugo taurės laimėtojai
Per naujausią turnyro istoriją Lietuvos krepšinio federacijos taurė ir Karaliaus Mindaugo taurė buvo įteiktos 18 kartų. Trylika kartų taurę iškovojo komandos, kurias treniravo lietuviai. Kitus penkis kartus (šiais metais bus šeštasis) nugalėtojus į pergalę nukreipė užsienio krepšinio specialistai.
Šiame amžiuje Lietuvos taurę iškovojo trys klubai: dvylika kartų - „Žalgiris“, keturis kartus - Vilniaus „Rytas“, du kartus - „Prienai“.
Prienų komanda abu kartus triumfavo, kai prie jos vairo stovėjo šio miesto krepšinio ikona Virginijus Šeškus.„Rytas“ taurę irgi iškovojo tik treniruojant lietuviams. 2009 ir 2010 metais pergalės receptą kūrė Rimas Kurtinaitis, 2016 metais - Tomas Pačėsas, 2019 metais - Dainius Adomaitis.
Užsienio treneriai pergalę šventė tik dirbdami „Žalgiryje“. Bet ir kauniečiai dažniau laimėdavo vadovaujant Lietuvos krepšinio specialistams. 2007 ir 2008 metais taurę iškovojusią Kauno komandą treniravo Rimantas Grigas, 2015 metais - Gintaras Krapikas, 2017, 2018 ir 2020 metais - Šarūnas Jasikevičius, 2023 metais Kazys Maksvytis.
Nė vienas užsienietis nėra iškovojęs Lietuvos taurės du kartus, o visas penkias „užsienietiškas“ pergales pasiekė žalgiriečiams vadovavę skirtingų šalių krepšinio specialistai: 2011 metais - graikas Ilias Zouros, 2012 metais - serbas Aleksandaras Trifunovičius, 2021 metais - austras Martinas Schilleris, 2022 metais - slovėnas Jure Zdovcas, 2024 metais - iki šiol dirbantis italas Andrea Trinchieri.
Įdomu, kad visus penkis kartus, kai taurę iškovojo užsieniečio treniruojamas „Žalgiris“, finalo varžovus taip pat treniravo užsienietis. Kitaip tariant, Lietuvos taurės finale užsienio treneris dar niekada nėra įveikęs Lietuvos trenerio.
A. Trinchieri savaitgalį bandys tapti pirmuoju užsieniečiu treneriu, dukart tapusiu Lietuvos taurės laimėtoju. Tuo tarpu jo treniruojamas „Žalgiris“ bandys dar labiau pagerinti taurės turnyrų rekordą ir iškovoti šį prizą šeštąjį kartą iš eilės.
Komandų pasiekimai
Iki šiol per visą Lietuvos taurės turnyro istoriją, kuri skaičiuojama nuo 1935 metų, komandos tik du kartus iškovojo taurę trejus ar daugiau metų paeiliui. Pirmoji tą padarė Kauno Kūno kultūros instituto (KKI) komanda, triskart paeiliui iškovojusi taurę 1951, 1952 ir 1953 metais. Dabar penkių titulų virtinę tęsia „Žalgiris“.
Beje, Panevėžio ir Klaipėdos klubai - ne vien „Lietkabelis“ bei „Neptūnas“, bet ir jų pirmtakai - dar nė karto nelaimėjo Lietuvos taurės. Panevėžio „Spartakas“ ir „Lietkabelis“ net dešimt kartų užėmė antrąją vietą (nebūtinai pralaimėjo finale, nes tris dešimtmečius baigiamajame etape buvo rengiamas keturių komandų finalo turnyras), bet panevėžiečiams vis kažko pritrūkdavo, kad taptų nugalėtojais.
Lietuvos krepšinio federacijos veikla
Lietuvos krepšinio federacija (LKF) naujienas apie šią sporto šaką nuo šiol pateikia ir žurnale „Krepšinio namai“. Kartą į ketvirtį leidžiamame leidinyje yra apžvelgiamos Lietuvos rinktinių naujienos, LKF organizuojami projektai, dėmesys skiriamas krepšinio lygų aktualijoms bei šios sporto šakos asmenybėms.
Antrajame žurnalo numeryje buvo pristatyta Lietuvos krepšinio federacijos prezidento Arvydo Sabonio veiklos ataskaita, prisimintos vyrų, moterų ir jaunimo rinktinių vasaros stovyklos bei „Hoptrans“ 3×3“ turnyras. Savo mintimis apie jį dalinosi šios sporto šakos debiutantas Jonas Mačiulis, o dar negirdėtais pasakojimais apie Sidnėjaus olimpiadą nustebino tuometinis rinktinės narys Dainius Adomaitis.
Savo įžvalgomis apie moterų krepšinį pasidalino Europos čempionė ir šiuo metu LKF moterų krepšinio projektų vadovės pareigas einanti Lina Brazdeikytė.
Moterų krepšinio istorija
Ar žinojote, kad krepšinį Lietuvoje pirmosios pradėjo žaisti moterys? Krepšinis atkeliavo į Lietuvą ankstyvais 1920 m. Jau po dvejų metų, 1922 m. įvyko pirmosios Lietuvos moterų krepšinio pirmenybės. Vyrai savo pirmenybių turėjo laukti dar dvejus metus (1924 m.). Moterys aplenkė vyrus ir taurės varžybose - 1925 metais surengtas pirmasis moterų krepšinio taurės turnyras (taurę įsteigė operos dainininkė Vincė Jonuškaitė).
Lietuvos moterų krepšinio rinktinė 1937 m. pirmajame Europos moterų krepšinio čempionate iškovojo sidabro medalius. Tolimesnėms galimoms pergalėms kelią užkirto karas ir Sovietų Sąjungos okupacija. Lietuvai susigrąžinus laisvę, Lietuvos krepšininkės sugrįžo ir į tarptautinę areną. Nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos moterų krepšinio rinktinė dalyvavo 10 Europos ir 3 pasaulio čempionatuose. Skambiausia pergalė - 1997 Europos čempionate iškovotas auksas. 2001 ir 2005 metais Lietuvos moterys Europoje užėmė 4-ąją vietą ir iškovojo kelialapius į pasaulio čempionatą. Ten Lietuvos moterų rinktinė du kartus iškovojo 6 vietą, prieš save praleisdamos tik dvi Europos komandas (1998 m. Rusiją ir Ispaniją, o 2002 m. - Rusiją ir Prancūziją).
Jaunimo rinktinės
Lietuvos merginų jaunimo rinktinės Europos čempionatuose dalyvauti pradėjo 1995 m.
Merginų U20 rinktinė dalyvavo 8 A ir 6 B diviziono čempionatuose. Aukščiausias laimėjimas - 2010 m. FIBA Europos čempionate pasiekta 6 vieta (trenerė Ramunė Kumpienė).
Merginų U19 rinktinė pasaulio čempionatuose dalyvavo keturis kartus. Aukščiausi laimėjimai - 8-oji vieta 2001 ir 2009 metais.
Merginų U18 rinktinė dalyvavo 14 A ir 2 B diviziono Europos čempionatuose. Didžiausias laimėjimas - 2008 m. iškovotas auksas (trenerė R. Kumpienė)
Merginų U16 rinktinė dalyvavo 11 Europos A ir 3 B diviziono čempionatuose. Skambiausios pergalės - 2006 m. Europos čempionate iškovota 3-ioji vieta (trenerė R. Kumpienė), 2019 m. laimėtas sidabras (treneris Vilius Stanišauskas).
Klubinis moterų krepšinis Lietuvoje
Lietuvoje paplitusi nuomonė, jog moterų rinktinės rezultatai yra tiesiogiai priklausomi nuo šalies čempionato pajėgumo. Jis dažnai tapatinamas su čempionate dalyvaujančių komandų skaičiumi. 2004-2007 metais moterų krepšinio lygoje (LMKL) rungtyniavo 5-6 komandos. Tais metais moterų rinktinė dalyvavo dviejuose Europos čempionatuose (užimta 4-oji ir 6-oji vietos) bei pasaulio čempionate (iškovota 6-oji vieta). 2008-2018 metais LMKL čempionate dalyvavo 7-8 komandos. Tačiau rinktinės rezultatai buvo jau prastesni - užimtos 8-14 vietos, o nuo 2016 m. rinktinė finaliniuose Europos čempionatų etapuose apskritai nedalyvavo.
Yra ir kita nuomonė - kad moterų rinktinės rezultatai priklauso ne tik nuo šalies čempionato dalyvių skaičiaus, tačiau ir nuo moterų klubų dalyvavimo Eurolygos arba Europos taurės turnyruose. 1992-1995 metais Lilianos Ronchetti taurės (dabartinė Europos taurė) turnyre dalyvavo Vilniaus „Telekomo“ bei Kauno „Viktorijos“ klubai. 2005-2017 metais Europos taurės turnyre pakaitomis rungtyniavo net 6 Lietuvos klubai (Marijampolės „Arvi“, Klaipėdos „Lemminkainen“, Vilniaus „Kibirkštis“, Utenos „Utena“, Klaipėdos „Fortūna“, Kauno raj. „Hoptrans-sirenos“). Eurolygoje 2000-2014 m. (išskyrus 2012/2013 sezoną) kasmet rungtyniavo po vieną Lietuvos komandą - Vilniaus „Lietuvos telekomas“, Vilniaus TEO, Kauno „Aistės-VIČI“, Vilniaus „Kibirkštis“. Tuo pačiu metu moterų rinktinės rezultatų kreivė nuo 2008 m. ėmė leistis žemyn, nors klubinis krepšinis gyvavo net labai gerai.
Atidžiau pažvelgus į prestižiniuose Europos turnyruose dalyvaujančių komandų gyvavimo metus, pastebima šiek tiek kitokio pobūdžio tendencija - ilgalaikiškumas. Vilniaus „Lietuvos telekomas“, vėliau TEO, sėkmingai rungtyniavo Eurolygoje nuo 2000 iki 2010 metų. Šio klubo ryškiausi rezultatai (2005 m. 3-ioji vieta ir 2006 m. 4-oji) sutampa su moterų rinktinės gerais pasirodymais Europos bei pasaulio čempionatuose.
Jaunimo rinktinių ir moterų rinktinės rezultatų palyginimas
Įdomumo dėlei palyginkime merginų jaunimo rinktinių rezultatus su moterų rinktinės rezultatais.
Merginų U16 rinktinė 2006 metais iškovojo Europos čempionato bronzą. Po dvejų metų tų pačių merginų pagrindu sudaryta rinktinė puikiai pasirodė U18 Europos čempionate, parveždama į Lietuvą auksą bei iškovodama kelialapį į U19 pasaulio čempionatą, kuriame po metų užėmė 8-ąją vietą. Praėjus dar metams, 2010 m., merginų U20 rinktinė Europos čempionate buvo šeštos. Šioms kovų užgrūdintoms merginoms pridėkime 5 metus ir 2015 metais pamatysime moterų rinktinės šuolį Europos čempionate iš 14-osios į 8-ąją vietą.
Panašią chronologinę rezultatų seką galima matyti ir sekant Lietuvos 2019 metų merginų U16 rinktinės rezultatus.
2018 metais Lietuvos krepšinio federacija surengė FIBA U16 Europos čempionato finalinį etapą Kaune. Pagrindinis šio projekto tikslas buvo populiarinti moterų krepšinį ir išsaugoti vietą A divizione ateinančiai stipriai kartai. 2019 m. merginos Europos čempionate grūmėsi finale. Galima prognozuoti, kad 2021 metais joms turėtų visai gerai sektis U18, o 2023 m. - U20 čempionatuose. Pridėkime merginoms dar 4-6 metus, ir 2027-2029 m. turėtume stebėti moterų rinktinės rezultatų šuolį (prisiminkime, kad kaip tik šio šuolio viduryje yra 2028-ieji, kurie į Los Andželo olimpiadą sukvies geriausius pasaulio atletus).
Moterų krepšinio problemos ir sprendimai
Nepaisant visų išvardintų rezultatų, pastaruoju metu girdima vis daugiau nusiskundimų dėl dėmesio moterų krepšiniui stokos bei kaltinimų tyčiniu jo žlugdymu. Atsižvelgdama į tai, LKF sukūrė darbo vietas profesionalams, atsakingiems už jaunimo, moterų krepšinį, aukštos kvalifikacijos trenerių parengimą. Šių LKF darbuotojų tikslas - identifikuoti egzistuojančias kiekvienos srities problemas, rasti jų sprendimo būdus ir juos įgyvendinti.
Mergaičių/moterų krepšinio problemos
Nepakankamas mergaičių fizinis aktyvumas ankstyvame amžiuje.
Visuomenėje vyraujanti neigiama nuomonė apie sportuojančią mergaitę/moterį.
Formuojama neigiama nuomonė apie moterų krepšinio padėtį Lietuvoje bei LKF darbą.
Aukšto meistriškumo žaidėjų trūkumas suaugusiųjų kategorijoje: