Šiuolaikinė penkiakovė, sporto šaka, apipinta legendomis, įkopė į antrą šimtmetį ir patyrė nemažai pasikeitimų. Dėl sporto šakos kompleksiškumo ir mažo populiarumo, 2005, 2012 bei 2023 metais buvo svarstoma šiuolaikinę penkiakovę išvis pašalinti iš olimpinės programos. Tačiau, nepaisant iššūkių, ji išliko olimpine sporto šaka, nuolat evoliucionuodama ir prisitaikydama prie naujų realijų. Panagrinėkime šios sporto šakos istoriją nuo ištakų senovės Graikijoje iki dabartinių dienų.
Antikinės olimpinės žaidynės: penkiakovės ištakos
Nėra vienareikšmio atsakymo, kas paskatino rengti sporto varžybas antikinėje Graikijoje. Istorikas E. Saviščevas mano, kad tai tikriausiai yra Mikėnų kultūros, kurios ryškiausias ir geriausiai žinomas šaltinis yra „Iliada“, palikimas. „Įdomus dalykas, kurį mes žinome iš Homero, - kai susitikdavo dvi kariuomenės, dažnai tai būdavo ne armijų susidūrimai, bet geriausių karių dvikova. Buvo išleidžiami kautis ir atstovauti kariuomenei kiečiausi kariai, ir taip būdavo išvengiama visų karių kautynių. Kas laimėdavo dvikovą, tas laimėdavo visą mūšį, ir tada būdavo aiški dievų valia - tai senovės graikams buvo ypač svarbu.
Pirmoji olimpiada tradiciškai datuojama Homero laikotarpiu - 776 m. pr. Kr. Priežastis, kodėl olimpinės žaidynės vyksta kas ketverius metus, susiklostė jau VIII-VII a. pr. Kr. Klasikinės Graikijos laikais taiką, ar bent paliaubas, teikusios sporto žaidynės vykdavo kasmet. Bet laikui bėgant, be Olimpijos, atsirado kitų šventyklų, kurios irgi siekė susikviesti visos Graikijos atletus. Visų šių žaidynių konkurencija, regis, ir paskatino manyti, kad kas ketverius metus Olimpijoje vykę sportininkų susirinkimai buvo svarbiausi. Ši tradicija perimta ir moderniais laikais.
Pačioje pradžioje, VIII a. pr. Kr., pagrindinė rungtis buvo pentatlonas, iš kurio kilo dabartinė penkiakovė: 5 stadijų bėgimas (1 stadijas - 192 m 27 cm), po 5 kartus šuolis į tolį (iš vietos), ieties metimas į taikinį, disko - į tolį; laimėdavo 3 rungčių laimėtojas (jei tokio nebūdavo, du stipriausieji 5 kartus rungdavosi imtynėse, taip nustatydavo laimėtoją).
Svarbus varžybų aspektas yra taisyklės ir teisėjai. Istorikas sako, kad prieš prasidedant varžyboms dalyviai ir teisėjas privalėdavo prisiekti, kad nemeluos ir nesukčiaus. Taip pat teisėjai prisiekdavo nekomentuoti savo sprendimų: „Komentavimas buvo blogas tonas. Per teisėjo priimtą sprendimą veikė dievų valia.
Taip pat skaitykite: Olimpinės žaidynės ir Lietuvos komanda
Antikinės graikų olimpinės žaidynės truko iki IV a. po Kr. pabaigos. „Krikščionybei tapus pagrindine Romos imperijos religija, 394 m. imperatorius Teodosijus uždraudė žaidynes. Tai buvo kova su senosiomis šventyklomis ir pagoniškomis šventėmis. Tad daugiau nei tūkstantį metų gyvavusi olimpinių žaidynių tradicija nutrūko, ir tik po pusantro tūkstančio metų, 1896-aisiais, jos vėl įvyko Graikijoje, tik šį kartą Atėnuose“, - pasakoja istorikas.
Šiuolaikinės penkiakovės atgimimas
Šiuolaikinę penkiakovę sukūrė moderniųjų olimpinių žaidynių įkūrėjas Pierre de Coubertin. Jis, remdamasis legenda apie karininką, kuriam nešant į štabą pergalę mūšyje nulėmusį paketą prireikė įveikti 5 kliūtis, parinko 5 rungtis: šaudymą (iš laisvo pavyzdžio pistoleto), plaukimą, fechtavimąsi, jojimą ir krosą. P. de Coubertin manė, kad šios rungtys geriausiai atspindi kario įgūdžius ir drąsą.
Pirmosios šiulaikinės penkiakovės varžybos surengtos 1912 metų vasaros olimpinėse žaidynėse Stokholme. Iki 1948 m. jose galėjo dalyvauti tik kariškiai, o varžybos vykdavo penkias dienas iš eilės. Nuo 1996 metų varžybų eiga buvo sutalpinta į vieną dieną, o nuo 2000 metų olimpinių varžybų, šią sporto šaką pradėjo atsovauti ir moterys.
Šiuolaikinės penkiakovės evoliucija
Nuo 1912 m. kelis kartus keitėsi varžybų trukmė, rungčių seka, rungčių sąlygos, laimėtojo nustatymas. Šiuo metu rungiamasi vieną dieną, jojimo nuotolis sutrumpėjo nuo 1500 m iki 400 m, greitis sumažėjo nuo 500 m/min iki 350 m/min, šaudoma lazeriniu pistoletu, plaukimo nuotolis sutrumpėjo nuo 300 m iki 200 m, bėgimo - nuo 4000 m iki 3000 m, fechtavimosi trukmė (kiekvienas su kiekvienu) - nuo 5 min iki 1 minutės. Nuo 2009 pagal naujas taisykles bėgimas ir šaudymas sujungti - yra 3 šaudymo etapai, po kiekvieno jų bėgama 1000 metrų.
2024 metų olimpinėse žaidynėse paskutinį kartą išvydome jojimą kaip vieną iš 5 šiuolaikinės penkiakovės disciplinų. Nuo 2025 metų jojimą pakeitė nauja rungtis - kliūčių ruožas. Tai sporto disciplina, reikalaujanti ne tik greičio ir ištvermės, bet ir sugebėjimo įveikti įvairias kliūtis. Šią rungtį sudaro 8 kliūtys: 6 nesikeičiančios, 2 - išrinktos atsitiktina tvarka iš UIPM sudaryto kliūčių sąrašo.
Taip pat skaitykite: Sporto ir gyvenimo akimirkos olimpiadoje
Kontroversijos dėl jojimo pašalinimo
Sprendimas pašalinti jojimą iš šiuolaikinės penkiakovės sukėlė daug diskusijų ir nesutarimų. Daug garsių atletų dėl tokių permainų pareiškė, kad po 2024 m. Paryžiaus žaidynių, kuriose penkiakovės varžybos dar vyks senuoju formatu, jie atsisveikins su sportu.
2008-ųjų Pekino sidabro laimėtojas Edvinas Krungolcas mano, jog tokie UIPM žingsniai - skuboti ir neaptarti su visa sporto šakos bendruomene. Jis teigia, kad žlunga visa penkiakovės koncepcija, paties olimpinių žaidynių pradininko Pierre'as de Coubertino universalios sporto šakos idėja. Tame universalume yra bendravimas su žirgu. Dabar žlunga sporto šakos pagrindai. Anot jo, iš šalies atrodo, jog jojimas suteikia sporto šakai nenuspėjamumo, tačiau šioje vietoje viskas paprasčiau. „Nėra jokių burtų ar netikėtumo faktoriaus. Juk fechtavimo rungtyje nebūtinai nugali geras fechtuotojas. Jei tu ruošiesi, esi stiprus raitelis, jojime pasieki gerą rezultatą.
Tuo tarpu 2013 metų pasaulio čempionas Justinas Kinderis mano, jog pokyčiai su laiku tapo neišvengiami. Jis teigia, jog viena iš priežasčių - plėtros nebuvimas. Šiuolaikinė penkiakovė dabar prieinama tik daliai šalių. Norint populiarinti sporto šaką, ją plėsti kituose regionuose, reikia panaikinti jojimą. Yra bent keliolika valstybių, kurios norėtų rengti didžiuosius penkiakovės renginius, tačiau koją kiša žirgų neturėjimas, o jų transportavimas kainuoja milžiniškas lėšas. Kitas dalykas, su kuriuo aš pats susidūriau, tai neprognozuojamas žirgo elgesys. Esi puikiausios formos, bet tavo likimą jojime sprendžia ne sportinė forma, o žirgas, nes gauni gal šiek tiek kitokį žirgą nei tavo priešininkai. Taip neturėtų būti.
Šiuolaikinė penkiakovė Lietuvoje
Lietuvoje šiuolaikinė penkiakovė pradėta kultivuoti 1955 m. (pradininkai Simonas Žekonis ir Viktoras Želvys). Nuo 1956 kasmet rengiami Lietuvos čempionatai. 1959 įkurta Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacija (1991 priimta į Tarptautinę šiuolaikinės penkiakovės sąjungą).
Lietuvos penkiakovininkai yra pasiekę puikių rezultatų tarptautinėse varžybose. Vienas iš pirmųjų penkiakovininkų buvo Stasys Šaparnis. Nors S. Šaparnis karjerą pradėjo kaip vandensvyninkas, vėliau jis pasuko į šiuolaikinę penkiakovę ir 1968 metais vykstančiose vasaros olimpinėse žaidynėse su tuometine rinktine iškovojo sidabro medalius. Tai buvo pirmasis lietuvio penkiakovininko iškovotas olimpinis medalis.
Taip pat skaitykite: Olimpinės žaidynės: apdovanojimų retrospektyva
2008 metų Pekino vasaros olimpinės žaidynės pateko į Lietuvos sporto istoriją. Šiuolaikinė penkiakovė visą laiką buvo viena stipriausių sporto šakų Lietuvoje. Tačiau svajoti apie du medalius nedaug kas drįso. Edvinas Krungolcas iškovojo sidabro, o Andrejus Zadneprovskis - bronzos medalius. Laura Asadauskaitė-Zadneprovskė 2012 metais Londone iškovojo aukso, o 2020 metais Tokijo žaidynėse - sidabro medalį.
tags: #siuolaikiniu #olimpiniu #zaidyniu #penkiakove