Šiame straipsnyje apžvelgiama, kas yra Lietuvos plaukimo federacijos prezidentas, kokios jo funkcijos ir atsakomybės, taip pat nagrinėjama, kas pastaruoju metu užėmė šias pareigas ir kokie iššūkiai laukia ateityje. Straipsnyje remiamasi įvairiais šaltiniais, įskaitant interviu su buvusiais ir esamais prezidentais, taip pat federacijos pranešimais spaudai ir kitais oficialiais dokumentais.
Lietuvos plaukimo federacijos vaidmuo ir reikšmė
Lietuvos plaukimo federacija (LPF), dabar žinoma kaip „LTU Aquatics“, yra pagrindinė organizacija, atsakinga už plaukimo sporto valdymą ir plėtrą Lietuvoje. Jos veikla apima nacionalinių varžybų organizavimą, rinktinių formavimą, trenerių kvalifikacijos kėlimą, vaikų mokymo plaukti programų įgyvendinimą ir tarptautinį bendradarbiavimą. Federacija siekia populiarinti plaukimą kaip sveiką ir naudingą sporto šaką, ugdyti aukšto meistriškumo sportininkus ir užtikrinti, kad kuo daugiau vaikų išmoktų plaukti.
Sporto klubai Lietuvoje taip pat prisideda prie plaukimo sporto populiarinimo. Pavyzdžiui, Vilniaus g. įsikūręs Gym+ sporto klubų tinklas, siekia tapti sveiko gyvenimo būdo ambasadoriais ir šviesti apie judėjimo naudą įvairaus amžiaus žmones. Taip pat, Kareivių g. įsikūręs LEMON GYM, Konstitucijos pr. įsikūręs FORUM sporto klubas ir Rudens g. įsikūręs CF Nexus Klaipėda.
Prezidento funkcijos ir atsakomybės
Lietuvos plaukimo federacijos prezidentas yra aukščiausiasis organizacijos pareigūnas, atsakingas už strateginį valdymą ir atstovavimą. Jo funkcijos apima:
- Finansų srautų valdymą ir rėmėjų paiešką.
- Projektų valdymą ir naujų idėjų realizavimą.
- Federacijos strategijos įgyvendinimą, įskaitant antrokų mokymo plaukti projektus.
- Atstovavimą federacijai tarptautinėse organizacijose, tokiose kaip Europos plaukimo federacija (LEN).
- Bendravimą su sporto bendruomene, valdžios institucijomis ir rėmėjais.
Prezidentas taip pat yra atsakingas už komandos formavimą ir motyvavimą, siekiant užtikrinti, kad federacija veiktų efektyviai ir pasiektų savo tikslus.
Taip pat skaitykite: Priežastys ir pasekmės: T. Kučinsko atsistatydinimas
Sauliaus Binevičiaus išrinkimas prezidentu
Po Tomo Kučinsko atsistatydinimo, naujuoju LPF prezidentu buvo išrinktas Saulius Binevičius. Jis federacijoje dirba nuo 2012 metų, o nuo 2016 metų ėjo viceprezidento pareigas. S. Binevičius teigė, kad jam ir visai komandai artimiausius dvejus metus netrūks iššūkių, bet jie darys viską, kad nenuviltų plaukimo bendruomenės. S. Binevičiui federacijos prezidento postas patikėtas dvejiems metams.
S. Binevičius savo feisbuko paskyroje rašė: „Sporto bendruomenė visada buvo ir bus tai, dėl ko gyvenu. Ne pareigos ir ne postai - sportininkai, jų galimybės ir saugumas yra mano pagrindinė motyvacija. Esu olimpietis. Ilgametis sportininkas. Puikiai žinau, ką reiškia būti sportininku sistemoje - kai tave palaiko arba kai tavo balsas lieka negirdimas. Palaikiau, palaikau ir palaikysiu sportininkų interesus. Visada. Tai, ką šiandien išgyvena sporto bendruomenė, neturi nieko bendro su tomis vertybėmis, dėl kurių atiduodame visas savo jėgas. Sportas tampa politinių manipuliacijų įrankiu, o sportininkų pozicija - ignoruojama. Šiandien girdime sportininkų balsą. Tačiau jo nenorima klausytis. Ypač skaudu matyti, kai viešai abejojama žmonių, visą gyvenimą atidavusių sportui, vertybėmis. Būdamas „LTU Aquatics“ prezidentu ir Lietuvos tautinis olimpinis komitetas vykdomojo komiteto nariu, priėmiau sprendimą aiškiai deklaruoti savo poziciją. ATSISTATYDINU IŠ LTOK VYKDOMOJO KOMITETO, nes nepalaikau planuojamos sporto sistemos reformos, o tai, kas šiuo metu vyksta LTOK, prieštarauja mūsų bendruomenės vertybėms ir požiūriui į sportininką. Sportui šiandien reikia dialogo, o ne dialogo imitacijos. Reikia atvirumo, o ne uždarų sprendimų. Reikia girdėti sportininkus, o ne kalbėti už juos. Kviečiu Lietuvos tautinį olimpinį komitetą, jo prezidentę ir vadovybę: - aiškiai įvardinti savo poziciją dėl sporto sistemos pokyčių; - inicijuoti atvirą dialogą su sportininkais ir federacijomis; - peržiūrėti valdymo principus, kad jie atitiktų šiandienos realijas. Lietuvos sportas nėra institucijų nuosavybė. Jis priklauso sportininkams, bendruomenei ir ateities kartoms. Šiandien, kaip ir visada, stovėjau ir stovėsiu sportininkų pusėje ir visada būsiu dėkingas už įkvėpimą veikti, ypatingai Tau, Rūta Meilutyte“.
S. Binevičiaus prioritetai
S. Binevičius, perėmęs vairą, pabrėžė, kad svarbiausi iššūkiai išlieka tie patys:
- Infrastruktūra: Baseinų trūkumas, ypač Vilniuje, kur Lazdynų baseinas vis dar laukiamas. Jis pabrėžė, kad būtina užtikrinti, jog vaikai turėtų galimybę mokytis plaukti ir sportuoti.
- Rezultatai: Siekis gerinti Lietuvos plaukikų rezultatus tarptautinėse varžybose.
- Skendimų prevencija: Vaikų mokymo plaukti svarba siekiant išvengti nelaimių vandenyje.
Jis taip pat akcentavo bendruomenės įtraukimo svarbą ir teigė, kad stengsis kuo mažiau buldozeriu stumti strategijoje priimtus darbus, o pamažu eiti prie kiekvienos programos, ją gerai išanalizuoti, rasti taškų, kurie galbūt užkliūva, ir viską spręsti kartu.
Generalinio direktoriaus skyrimas
Generalinio direktoriaus pareigas laikinai užims Justas Achramavičius. Justas federacijoje dirba nuo 2021 metų rudens, jis buvo sporto vadovas, rengė visą sistemą, formavo trenerius ir sportininkus. Jam darbų tikrai netrūksta, bet paprasčiausiai neturėjome kito pasirinkimo, tad Justas geranoriškai iki kitos konferencijos, trims mėnesiams, sutiko užimti šias pareigas. Aišku, turime padėkoti ir mūsų projektų vadovei Aistei Radvilavičiūtei, kuri irgi iš dalies užims šias pareigas. Laukia labai daug iššūkių.
Taip pat skaitykite: Ateities Progimnazijos plaukimo tradicijos
Tomo Kučinsko atsistatydinimas
Šiame straipsnyje nagrinėjamos buvusio Lietuvos plaukimo federacijos (LPF) prezidento Tomo Kučinsko atsistatydinimo priežastys ir galimos pasekmės Lietuvos plaukimo sportui. Atsistatydinimas įvyko svarbiu momentu, kai Lietuvos plaukimas išgyvena pakilimą, o perspektyvūs sportininkai ruošiasi svarbiems tarptautiniams startams.
Netikėtas atsistatydinimas pakilimo metu
Sporto gerbėjai nekantriai laukė Kotrynos Teterevkovos finalo ir Rūtos Meilutytės starto, kai LPF pranešė apie T. Kučinsko atsistatydinimą. Šis sprendimas nustebino plaukimo bendruomenę, ypač atsižvelgiant į tai, kad Rūta Meilutytė įspūdingai grįžo į plaukimo elitą, o Lietuvoje turėjo atsidaryti du olimpinio dydžio baseinai.
Lietuvos plaukimo rinktinės vyr. treneris Žilvinas Ovsiukas teigė, kad ši žinia jam tikrai nepadėjo, o priežastys turėjo būti svarios, nes verslininkai viską skaičiuoja ir mato situaciją.
Priešistorė ir T. Kučinsko indėlis
T. Kučinskas LPF vadovavo 2012-2016 m., o į postą grįžo 2020 m., kai kadenciją baigė Emilis Vaitkaitis. Buvęs vadovas E. Vaitkaitis vėl grįžo į generalinio sekretoriaus poziciją ir dirbo kartu su T. Kučinsku. Tačiau šis duetas iširo: E. Vaitkaitis paliko federaciją, nusprendęs ieškoti naujų iššūkių valdant baigiamą statyti daugiafunkcinį vandens sporto centrą. T. Kučinskas prisipažino, kad būtent E. Vaitkaičio pasitraukimas tapo kertine priežastimi jam atsisveikinti su federacija.
T. Kučinskas teigė, kad jo atsistatydinimas tėra sutapimas, nes apie tai jis kalbėjo dar birželio pradžioje vykdomajame komitete.
Taip pat skaitykite: Europos čempionatas: Giedriaus Titenio žygdarbiai
Pagrindinės atsistatydinimo priežastys
Pagrindinėmis atsistatydinimo priežastimis T. Kučinskas įvardijo E. Vaitkaičio pasitraukimą ir ilgą laiką, atiduotą plaukimui. Jis teigė, kad jau 10 metų skyrė daug laiko, jėgų ir finansų plaukimui, todėl nusprendė, kad laikas dėti tašką.
Iššūkiai ir ateities vizija
T. Kučinskas mano, kad federacijoje yra žmonių, kuriems rūpi plaukimas ir kurie nori pokyčių. Jis pabrėžė, kad norint judėti į priekį, reikia tą daryti greičiau nei progresyviausios plaukimo šalys. Jis mano, kad plaukimo bendruomenė išsirinks naują vadovą, kuris ves komandą į priekį.
Jis paminėjo kokybiško vaikų mokymo plaukti, infrastruktūros plėtros, žinių pritraukimo, trenerių motyvacijos ir mini plaukimo centrų kūrimo svarbą.
Sistemos trūkumas ir finansavimas
T. Kučinskas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos sporte trūksta sisteminio požiūrio ir sisteminių darbų, apimančių sporto šaką plačiąja prasme. Jis teigė, kad reikia tęsti pradėtą diegti sistemą, kuri apimtų piramidės formavimą, mokslą, medicinos tyrimus, žinių kaupimą ir treniravimo sistemas. Jis mano, kad ši sistema duos rezultatų artimiausiu metu jaunučių ir jaunių tarptautinėse varžybose.
Jis paminėjo, kad plaukikų pajamos nėra tokios mažos, nes sportininkai paprastai turi tris pajamų šaltinius: valstybės stipendiją, olimpinę stipendiją ir federacijos stipendiją.
Nerimas dėl ateities ir palikimas
T. Kučinskas prisipažino, kad palieka federaciją skaudančia širdimi ir jam neramu. Jis žadėjo padėti naujam prezidentui, bet negalės skirti tiek laiko, kiek iki šiol. Jis taip pat svarsto likti Europos plaukimo federacijoje (LEN), kur užima iždininko pareigas ir yra atsakingas už komercinę plaukimo dalį.
Jis teigė, kad visose bendruomenėse yra progresyvioji dalis, norinti pokyčių ir tobulėjimo, dalis, kuri lieka abejinga, ir dalis, protestuojanti prieš bet kokį pokytį. Jis mano, kad klausimas, kuri jėga nugalės, lems federacijos likimą ir jo sprendimą Europos plaukimo federacijoje.
Kiti kandidatai į prezidentus
Buvęs LPF vadovas savo įpėdiniu norėjo matyti kitą legendinį Lietuvos plaukiką Vytautą Janušaitį. Biologijos ir ekonomikos magistras E.Vaitkaitis plaukimo pasaulyje - taip pat ne naujokas. 1985-2008 metais jis buvo vienas geriausių peteliške plaukikų mūsų šalyje. Tarptautinės klasės sporto meistras dalyvavo ne viename pasaulio ir Europos čempionate, buvo šalies rekordininkas.
Pirmajame rinkimų rate V.Janušaitis dviem balsais (9:7) pralenkė E.Vaitkaitį, tačiau nė vienam kandidatui nesurinkus daugiau nei pusės balsų, buvo organizuojamas antras ratas, kuriame varžėsi tik du kandidatai.
Emilis Vaitkaitis
Budizmo religija laisvalaikiu besidomintis vyras šioje rinkiminėje kovoje buvo ryškiausias kandidatas. „Manau, kad pergalę lėmė švarus žaidimas, atvirumas bendruomenei. Nesistengėme paslėpti nepopuliarių sprendimų, aiškiai buvome suformavę komandą. Taip pat nemažai įtakos greičiausiai turėjo ir mano ankstesnis įdirbis federacijoje šalia Tomo Kučinsko ir Mindaugo Špoko. Plaukimo bendruomenei esu puikiai pažįstamas. - Ar jūsų komanda bus tokia, kokią nurodėte ir savo rinkiminėje programoje? - Taip, ją pasitvirtinome. Viceprezidentai bus trys: Paulius Andrijauskas, Saulius Binevičius ir Ilona Zuozienė. Buvau išreiškęs idėją, kad naujasis prezidentas galėtų prisiimti ir generalinio sekretoriaus funkcijas, tačiau pagal federacijos įstatus ir konferencijos narių pageidavimus buvo nuspręsta, kad ši pareigybė yra reikalinga. Taip pat turime du Vykdomojo komiteto narius - Arūną Gabrilavičių ir Astą Dirgėlienę. Turime septynių narių valdybą. Manau, jog pavyko atstovėti tą idėją, kad naujoji vadovybė turėtų kur kas mažesnį sprendėjų skaičių. - Kita jūsų išsakyta idėja - perkelti federacijos būstinę į Kauną. - Artimiausiu metu tai padarysime. Toks sprendimas priimtas dėl kelių priežasčių. Kaunas yra Lietuvos sporto lopšys. Čia turime Lietuvos sporto universitetą, geriausią plaukimo sporto bazę, su sportininkais artimai dirbančias Kauno klinikas. Dauguma federacijoje dirbančių darbuotojų taip pat yra iš Kauno. Aš pats irgi esu iš to paties miesto. - Jūsų pirmtakas Tomas Kučinskas buvo federacijos veidas ir reprezentacinis prezidentas. Jūs save įsivaizduojate daugiau kaip aktyvų ir dirbantį vadovą. - Bet kuriam žmogui perimti šias pareigas po tokio ryškaus prezidento - didelis iššūkis. Tačiau reikia bandyti ir esu pasirengęs tai padaryti. Jau anksčiau esu sakęs, kad mūsų šalyje tokio termino kaip „sporto rėmimas“ išvis nėra. Tai kur kas dažniau primena labdarą ar valstybinių įmonių priverstinį rėmimą pagal paliepimą ar „nuleidimą iš viršaus“. Norisi tikėti, kad Lietuva keičiasi. Bus proga pasitikrinti, ko esame verti. Tačiau pirmiausia privalome padaryti namų darbus patys ir paruošti patrauklų rėmimo paketą. - Ilona Zuozienė šiuose rinkimuose kandidatavo kaip atskira kandidatė, tačiau kartu priklausė ir jūsų komandai. - Ilona buvo visų kandidatų programose. I.Zuozienė federacijoje yra kertinis žmogus, atsakingas už vaikų mokymą plaukti.
Situacija Klaipėdoje
„Pastaruoju metu uostamiestyje kilo diskusijų dėl situacijos plaukimo sporto šakoje - miesto plaukimo federacija vienija vos du veikiančius narius ir neranda galimybių priimti dar 6 plaukimo klubus į savo gretas. Savivaldybės valdomas „Gintaro“ sporto centras jau ne pirmi metai neturi nuolatinio vadovo ir klausimas nesprendžiamas. Negana to, miesto tarybai parengus prioritetinių sporto šakų kriterijus aiškėja, kad plaukimas pagal turimus rezultatus nepatektų tarp prioritetinių sporto šakų. Tokie Klaipėdos aukšto meistriškumo plaukikų rezultatai, kuriuos ruošia biudžetinė įstaiga „Gintaro“ sporto centras, netenkina nei didžiosios dalies miesto plaukimo bendruomenės, nei šalies plaukimo federacijos. Klaipėda vienintelė Baltijos šalyse turi olimpinio dydžio 50 metrų ilgio baseiną, tačiau šalies plaukimo rinktinėse klaipėdietišką akcentą išvysti sunku”, - rašoma plaukimo bendruomenės pranešime spaudai.
Susitikime LPF prezidentas Tomas Kučinskas turėjo pastabų uostamiesčio plaukimui, situaciją mieste pavadinęs „tarp vidutiniškos ir blogos“. „Situacija Klaipėdoje nėra tragiška, ją pavadinčiau kažkur per vidurį tarp vidutiniškos ir blogos. Problemų yra ir jas reikia spręsti. Būtų itin keista situacija, kai visos šalies mastu strategine sporto šaka pripažįstamas plaukimas Klaipėdoje nebūtų tarp strateginių miesto sporto šakų, žinant tai, jog į plaukimo infrastruktūrą šiame mieste padarytos didžiulės investicijos. Klaipėda su tokio dydžio baseinu vienintelė Lietuvoje neturi LPF išlaikomo „mini centro“, kuriame galėtų tobulintis geriausi viso regiono plaukikai. Tokie mini centrai veikia Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, jau nekalbant apie produktyviausią plaukimo miestą Panevėžį, kur 50 metrų baseinas dar tik projektuose. Klaipėdoje matome „mini centrą“, kuriame galėtų tobulintis geriausi plaukikai, matome, kad Klaipėda eina sporto reformos keliu ir apgalvotai ruošiasi pereiti į klubinę sistemą ir plaukime siūlyčiau ją įsidiegti jau kitais metais“, - pranešime cituojamas pasitarime kalbėjęs T. Administracijos direktoriaus pavaduotoja Asta Dirgelienė, anot pranešimo autorių. „Vilniuje sporto reforma sukėlė daug nepasitenkinimo, tad reikėtų įsivertinti visas neigiamas pasekmes ir kelis kartus viską apgalvoti prieš imantis veiksmų“, - cituojama A. „Klaipėdoje futbolo sporto šakoje ruošiamasi diegti motyvuojantį sportininko krepšelį, pagal kurį bazinį finansavimą gautų visi fiziniu aktyvumu užsiimantys ir rezultatų nesiekiantys vaikai. Rezultatų norintys ir juos demonstruojantys klaipėdiečiai gautų bronzinį, sidabrinį ir auksinį krepšelius, atitinkamai pagal jų meistriškumo lygį ir amžiaus grupę. Toks modelis turėtų būti taikomas ir plaukime, o tam reikia „Gintaro“ sporto centrą paversti viešąja įstaiga, kaip buvo padaryta su biudžetine futbolo mokykla. Plaukime veiktų tik viešosios įstaigos ir jos pagal vaikų rezultatus gautų finansavimą krepšelio principu iš savivaldybės. Taip būtų skatinama konkurencija, gerėtų rezultatai, galėtų pradėti veikti LPF „mini centras“, - teigė R. Rumšienė. Klaipėdos savivaldybė po neskelbiamų derybų nusipirko 1238,3 kv. m. ploto patalpas Žvejų rūmuose iš Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris‘‘.
Pasiekimai ir ateities perspektyvos
Nepaisant iššūkių, Lietuvos plaukimo federacija pastaraisiais metais pasiekė nemažai reikšmingų rezultatų. Jaunieji plaukikai gerina amžiaus grupių rekordus, o elito sportininkai sėkmingai dalyvauja tarptautinėse varžybose. Federacija taip pat aktyviai įgyvendina vaikų mokymo plaukti programas, siekdama užtikrinti, kad kuo daugiau vaikų įgytų šį svarbų įgūdį.
Saulius Binevičius. - Savaitgalį pasibaigė svarbiausios nacionalinės plaukikų varžybos - atvirasis šalies čempionatas. Ypač gerai čempionate pasirodė jaunieji plaukikai, pagerinta beveik 20 amžiaus grupių rekordų, trys Lietuvos suaugusiųjų rekordai, vienas kurių - beveik keturių dešimtmečių senumo.
- Lietuvos plaukimo federacija yra labai dėkinga „Girstučio“ baseino vadovybei už suteiktas puikias sąlygas čempionato organizavimui bei profesionalumą. Čempionato rezultatams, manau, nemažą įtaką turėjo ir sportininkams sudaryta galimybė po startų „atsiplaukioti“ mažajame baseine. Labai džiaugiamės ir jaunųjų plaukikų, ir elito plaukikų rekordais. Tai tik parodo, kad visa mūsų bendruomenė - nuo plaukimo klubų, sporto mokyklų administracijų, trenerių iki sportininkų ir jų artimųjų - glaudžiai bendradarbiauja ir stengiasi padėti plaukikams ne tik užlipti ant prizininkų pakylos, bet ir pakliūti į nacionalinę komandą. Mes iš jų tikimės tikrai daug. Ne veltui šiandien penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose turime meistriškumo centrų sistemą, kurioje kryptingai treniruojasi per septyniasdešimt 13-18 metų plaukikų. - Danas Rapšys tarptautinėse varžybose Švedijoje pirmasis iš lietuvių iškovojo tiesioginius kelialapius į olimpines žaidynes. Lietuvos čempionate mūsų olimpiečiams - Andriui Šidlauskui, Kotrynai Teterevkovai - iki normatyvų dar pritrūko, tačiau jų dar laukia ir daugiau kontrolinių startų. - Danui Rapšiui nepatinka laukti - ima viską čia ir dabar, kad nereikėtų kitų kartų. Tuo labai džiaugiamės, nes, nors treniruotės bus ne mažiau įtemptos, psichologiškai turėtų būti ramiau. Kiti geriausi mūsų sportininkai taip pat nuosekliai plaukia normatyvų link. Tikrai ne kiekvienose varžybose gali pasiekti tokį greitį, kokiu plaukė sportininkai, patekę į praėjusių olimpinių žaidynių pusfinalius. Kaune nedaug trūko ir Andriui, ir Kotrynai. Prie mūsų elito sportininkų rezultatų ženkliai prisideda ir „Gijos Klinikos“, kineziterapeutė Indrė Kalnutė, masažuotojas ukrainietis Andrejus Černiavskis. Taip pat mąstome ir apie komandines estafetes, plaukikus, kurie galėtų jose plaukti. - Kiek federacija tikisi turėti olimpiečių Paryžiuje? Pastaruoju metu tarptautinėse varžybose vis geriau pasirodo ir mūsų šuolininkai į vandenį. - Paryžiuje tikimės aštuonių olimpiečių ir vieno-dviejų medalių. Džiaugiamės šuolininkų į vandenį startais tarptautinėse arenose. Šiuo metu atsidaręs Lazdynų baseinas leidžia treniruotis idealiomis sąlygomis ir siekti stabilumo. Norisi praplėsti dailiojo plaukimo, atvirų vandenų plaukimo sportininkų varžybų dalyvių skaičių, tačiau tam dar reikia laiko. - Pasaulinė vandens sporto šakų federacija „World Aquatics“ svarstys, ar leisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti tarptautinėse varžybose kaip neutraliems atletams. Sprendimo laukiama liepą. - Visos Šiaurės šalys stipriai palaiko ministerijos poziciją, kad nereikia leisti minėtų šalių atstovams ne tik dalyvauti olimpinėse žaidynėse, bet ir atrankose į jas. Gaila, kad kelios tarptautinės federacijos jau nuėjo kitu keliu. Aišku, federacijų lygmeniu sprendimai vienokie, tačiau sportininkų nuomonė čia ne mažiau svarbi, jiems taip pat teks priimti sprendimus. - Didžiausia problema, su kuria susiduria, manau, visos strateginės sporto šakos, yra trenerių rengimas. Norime, kad tie šalies čempionatų prizininkai, 19-os ir vyresni sportininkai, kuriems dėl vienų arba kitų priežasčių nepavyko pasiekti nacionalinės rinktinės lygio, rinktųsi treniravimo sistemų programas ir savo mokslus galėtų toliau derinti kartu su sportu. Aukštosiose mokyklose treneriams gal ir reikia ketverius metus trunkančios programos, tačiau tam, kad taptum plaukimo instruktoriumi, galbūt pakaktų strateginių sporto šakų federacijų patvirtintos programos su integruotais privalomais moduliais darbui su vaikais. Visi šie specialistai yra be galo svarbūs ir federacijai, ir visai bendruomenei - kaip mokytojai. Nes būtent jie ne tik ugdys jaunąją kartą, tačiau ir mokys ją saugiai plaukti, varžytis ir tiesiog judėti.
Ateityje federacija planuoja toliau plėtoti meistriškumo centrų sistemą, skatinti trenerių kvalifikacijos kėlimą ir ieškoti naujų būdų, kaip pritraukti jaunimą į plaukimą. Didelis dėmesys bus skiriamas ir infrastruktūros plėtrai, ypač baseinų statybai Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose.
Sporto sistemos reforma
Primename, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) siekia reformuoti sporto sistemos valdymo modelį. Numatoma likviduoti nuo 2022-ųjų veikiančią Nacionalinę sporto agentūrą (NSA), kurios funkcijas perimtų šiuo metu vegetuojanti Nacionalinė sporto taryba. Tai leistų įtaką skirstant valstybės finansavimą atgauti visuomeninėms organizacijoms, pavyzdžiui, Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui (LTOK), kuris šiuo metu neatitinka įstatymo reikalavimų ir negauna jokių lėšų iš biudžeto. Antikorupcinį pataisų vertinimą atlikusi STT praėjusį mėnesį pristatė neigiamas išvadas. Šie siūlomi pakeitimai suskaldė sporto bendruomenę.
Pagal parengtas įstatymų pataisas, Nacionalinė sporto taryba taptų biudžetine įstaiga ir skirstytų bei administruotų valstybės finansavimą. Tarybą sudarytų 9 nariai, o renkant juos didžiausią svorį turėtų LTOK bei jo nariai: Lietuvos sporto federacijų sąjunga, asociacija „Sportas visiems“. Tik Tarybos pirmininkas būtų valstybės pareigūnas, skiriamas Vyriausybės, bet likę nariai balsų dauguma galėtų siūlyti jį atleisti iš pareigų.
tags: #plaukimo #federacijos #prezidentas