Širdies Susitraukimų Dažnis Ramybėje ir Sportuojant: Išsamus Gidas

Tikriausiai kiekvienas esame patyrę tą keistą, nerimą keliantį jausmą, kai širdis ima plakti lyg pamišusi. Atrodo, kad ji tuoj iššoks iš krūtinės, delnai suprakaituoja, o mintys ima suktis apie blogiausia. Tai - tachikardija, arba paprasčiau tariant, padažnėjęs širdies pulsas. Nors dažniausiai tai yra laikina ir nepavojinga organizmo reakcija į tam tikrus dirgiklius, kartais tai gali būti ir rimtesnės sveikatos problemos signalas. Šiame išsamiame gide atsakysime į visus šiuos klausimus ir pateiksime praktinių patarimų, kaip suvaldyti savo pulsą ir pasirūpinti širdies sveikata.

Kas Yra Normalus Pulsas ir Kada Jis Laikomas Padidėjusiu?

Prieš gilinantis į priežastis ir sprendimus, svarbu suprasti, kas apskritai yra pulsas ir kokios jo normos. Pulsas - tai ritmiškas arterijų išsiplėtimas ir susitraukimas, kurį sukelia širdies skilvelių veikla. Paprasčiau tariant, tai yra jūsų širdies susitraukimų dažnis per minutę (k./min.).

Ramybės būsenoje suaugusio žmogaus normalus pulsas svyruoja tarp 60 ir 100 kirčių per minutę. Tačiau ši riba yra gana plati ir priklauso nuo daugybės veiksnių:

• Amžius: Vaikų ir kūdikių pulsas natūraliai yra daug dažnesnis. Naujagimio pulsas gali siekti 120-160 k./min., o kelerių metų vaiko - apie 80-120 k./min.
• Fizinis pasirengimas: Sportininkų ir reguliariai sportuojančių žmonių širdis yra stipresnė ir efektyviau pumpuoja kraują. Dėl to jų ramybės būsenos pulsas gali būti žymiai retesnis, kartais siekiantis vos 40-50 k./min. Tai laikoma puikios fizinės formos ženklu.
• Emocinė būsena: Stresas, nerimas, džiaugsmas ar baimė akimirksniu padidina pulsą.
• Kūno temperatūra: Karščiuojant, kūno temperatūrai pakilus vienu laipsniu, pulsas gali padažnėti maždaug 10 kirčių per minutę.
• Paros metas: Paprastai ryte pulsas būna retesnis nei vakare.

Apie tachikardiją kalbame tuomet, kai suaugusio žmogaus pulsas ramybės būsenoje be aiškios priežasties viršija 100 kirčių per minutę. Svarbu pabrėžti - ramybės būsenoje. Jei bėgate krosą ar lipate laiptais į devintą aukštą, pulsas, siekiantis 150 k./min. ar daugiau, yra visiškai normali fiziologinė reakcija.

Pasinaudojęs galimybe vaistinėse pasimatuoti kraujospūdį ir pulsą ne vienas žmogus sutrinka, nes nesupranta, kaip vertinti gautą rezultatą. DELFI kalbinta vilnietė Vaiva teigė išsigandusi, kai sužinojo, kad jos pulso dažnis - 103 kartai per minutę. „Su kolegėmis nusprendėme pasinaudoti aparatu visiškai impulsyviai. Po pietų tiesiog ėjome pro vaistinę. Jaučiausi atsipalaidavusi. Kraujospūdis buvo įprastas - 98/66. Jis visada man būna labai žemas, tačiau tokio pulso nesitikėjau. Kolegės pulsas buvo dar aukštesnis - 113“, - pasakojo jauna moteris.

Taip pat skaitykite: Širdies darbas sportuojant

Pasak Santariškių klinikų 1-jo kardiologijos skyriaus vedėjos, Lietuvos širdies asociacijos prezidentės prof. Žanetos Petrulionienės, normalus pulsas ramybės būsenoje - 60-70 dūžių per minutę. Jaunų žmonių pulsas gali būti šiek tiek dažnesnis (80-90), nes jų simpatinė nervų sistema aktyvesnė. Tačiau jeigu pulsas šokteli per 100, medikės manymu, jis arba buvo ne pagal taisykles matuotas, arba reikia ieškoti rimtesnės problemos.

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Kardiologijos skyriaus vedėjo dr. Mykolo Biliuko teigimu, normalus pulso dažnis ramybėje turėtų būti dar mažesnis - 55-60 kartų per minutę.

Dažniausios Padidėjusio Pulso Priežastys: Nuo Kavos Puodelio Iki Rimtų Ligų

Priežasčių, kodėl širdis ima plakti greičiau, yra begalė. Jas galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes: fiziologines (susijusias su gyvensena ir aplinkos veiksniais) ir patologines (susijusias su ligomis).

Fiziologinės ir gyvensenos priežastys:

• Fizinis krūvis: Pati akivaizdžiausia priežastis. Sportuojant raumenims reikia daugiau deguonies, todėl širdis priversta dirbti intensyviau.
• Psichologinis stresas ir emocijos: Nerimas, panikos atakos, baimė, pyktis ar net didelis džiaugsmas aktyvuoja simpatinę nervų sistemą, kuri išskiria streso hormonus (adrenaliną, kortizolį), greitai padidinančius pulsą.
• Stimuliantai: Kofeinas (kava, arbata, energetiniai gėrimai), nikotinas (cigaretės, elektroninės cigaretės) ir alkoholis yra gerai žinomi širdies ritmo stimuliatoriai.
• Dehidratacija: Kai organizmui trūksta skysčių, kraujas sutirštėja. Širdžiai tenka dirbti sunkiau, kad išstumtų tirštesnį kraują į kraujagysles, todėl pulsas padažnėja.
• Karščiavimas: Infekcijos ir uždegimai didina kūno temperatūrą, o tai, kaip minėta, greitina ir širdies darbą.
• Miego trūkumas: Nuolatinis pervargimas ir kokybiško miego stoka išbalansuoja nervų sistemą ir gali sukelti pulso padažnėjimą.
• Kai kurie vaistai: Tam tikri medikamentai nuo peršalimo, astmos, skydliaukės ligų ar depresijos gali turėti šalutinį poveikį - padažnėjusį pulsą.
• Pietūs yra krūvis širdžiai: kadangi pavalgius kraujas suteka aplink skrandį, vadinasi, jo lieka mažiau kitur ir, kad aprūpintų smegenis krauju, širdis pradeda dirbti intensyviau. Tai yra normalu.
• Esant antsvoriui kraujospūdis ir pulso dažnis taip pat didėja ir tai nėra normalu. Kai širdis plaka per greitai, ji pervargsta, dirba neekonominiu režimu, kitaip tariant, ramybės sąlygomis plaka kaip po kroso, sunaudoja labai daug deguonies ir energetinių medžiagų, todėl energetiniai organizmo resursai gali per anksti išsieikvoti.

Medicininės (patologinės) priežastys:

• Širdies ir kraujagyslių ligos: Tai viena rimčiausių priežasčių grupė. Tachikardiją gali sukelti įvairios aritmijos (širdies ritmo sutrikimai), išeminė širdies liga, širdies nepakankamumas, širdies raumens uždegimas (miokarditas).
• Skydliaukės problemos: Hipertireozė, arba padidėjusi skydliaukės funkcija, kai gaminama per daug hormonų, smarkiai pagreitina viso organizmo metabolizmą, įskaitant ir širdies ritmą.
• Anemija (mažakraujystė): Kai kraujyje trūksta raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) arba hemoglobino, audiniai gauna mažiau deguonies. Širdis bando tai kompensuoti plakdama greičiau.
• Elektrolitų disbalansas: Svarbių mineralų, tokių kaip kalis, magnis, kalcis, trūkumas ar perteklius kraujyje gali sutrikdyti normalius širdies elektrinius impulsus.
• Žemas kraujo spaudimas (hipotenzija): Kai spaudimas staiga nukrenta, širdis ima plakti greičiau, stengdamasi palaikyti normalią kraujotaką smegenyse ir kituose organuose.
• Plaučių ligos: Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) ar plaučių embolija taip pat gali būti tachikardijos priežastis.
• Adrenalino perteklius organizme: t. y. nervinės kilmės veiksniai. Adrenalinas - nervų sistemos į kraują išskiriama medžiaga, o kai nerami nervų sistema, širdies susitraukimų dažnis didėja. Tai gali nutikti dėl pervargimo, miego trūkumo ir pan. Nors po prastai miegotos nakties žmogus jaučiasi kaip nuvarytas arklys, iš tiesų jis gyvena apsemtas adrenalino pertekliaus. Taigi organizmas yra persitempęs.
• Organizmo apnuodijimas: kurį gali sukelti vidinės ir išorinės priežastys. Prie vidinių priežasčių priskiriamas bet koks lėtinis uždegimas organizme (plaučių, gerklės, skrandžio, šlapimo pūslės ar bet kurio kito organo). Todėl būna ir taip: ateina pas mane žmogus dėl pulso, o išeina su antibiotikais, nes vaikšto su lėtine angina, kurios nejaučia, kaip ir nejaučia, kad jo temperatūra - 37,6. Yra toks dėsnis - vienas laipsnis karščiavimo pulsą padidina 10 punktų. Prie išorinių priežasčių galima priskirti, pavyzdžiui, alkoholio poveikį ir jo pasekmes - pagirias.
• Silpnas pats širdies raumuo: Šiai grupei galima priskirti ne tik širdies nepakankamumą, bet ir širdies raumens uždegimą infekcijų metu, pavyzdžiui, žmogus serga arba persirgo angina, plaučių uždegimu, gripu ir pan. Šios ligos gali pažeisti širdies raumenį ir prireikia nemažai laiko, kol širdis atsistato.

Ką Daryti Iškart, Pajutus Stiprų Širdies Plakimą? Pirmosios Pagalbos Žingsniai

Staiga užklupęs stiprus širdies plakimas gali išgąsdinti. Svarbiausia - nepanikuoti, nes nerimas tik dar labiau padidins pulsą. Išbandykite šiuos raminamuosius metodus:

1. Nurimkite ir pakeiskite poziciją: Nustokite daryti tai, ką darėte. Atsisėskite arba, jei įmanoma, atsigulkite. Tai sumažins krūvį širdžiai.

   Taip pat skaitykite: Sportuojant jaučiate aukštą pulsą?

2. Atlikite giluminio kvėpavimo pratimus: Lėtas, gilus kvėpavimas aktyvuoja parasimpatinę nervų sistemą, kuri atsakinga už organizmo raminimą. Išbandykite „dėžutės kvėpavimą“:

   • Lėtai įkvėpkite per nosį, skaičiuodami iki keturių.
   • Sulaikykite kvėpavimą, skaičiuodami iki keturių.
   • Lėtai iškvėpkite per burną, skaičiuodami iki keturių.
   • Prieš vėl įkvėpdami padarykite pauzę, skaičiuodami iki keturių.
   • Kartokite šį ciklą kelias minutes, kol pajusite, kad ritmas lėtėja.

3. Išbandykite vagalinius manevrus: Tai specialūs veiksmai, stimuliuojantys klajoklį nervą (lot. nervus vagus), kuris padeda reguliuoti širdies ritmą. Šie metodai gali greitai ir efektyviai sulėtinti pulsą.

   • Valsalvos manevras: Įkvėpkite, užspauskite nosį ir užsičiaupkite. Tuomet bandykite stipriai išpūsti orą (lyg pūstumėte balioną ar stangintumėtės) 10-15 sekundžių. Šis veiksmas padidina spaudimą krūtinės ląstoje ir stimuliuoja klajoklį nervą.
   • Šalto vandens metodas: Apsišlakstykite veidą labai šaltu vandeniu arba trumpam panardinkite veidą į dubenį su šaltu vandeniu. Staigus temperatūros pokytis sukelia „nardymo refleksą“, kuris sulėtina širdies veiklą.
   • Kosulys arba springimas: Stiprus, valingas kosėjimas kelis kartus iš eilės gali padidinti spaudimą krūtinėje ir suveikti panašiai kaip Valsalvos manevras.

4. Išgerkite stiklinę vandens: Jei įtariate, kad padažnėjusio pulso priežastis gali būti dehidratacija, lėtai išgerkite stiklinę vėsaus vandens. Tai padės atstatyti skysčių balansą ir gali normalizuoti pulsą.

Kada Būtina Nedelsiant Kreiptis į Gydytoją ar Kviesti Greitąją Pagalbą?

Nors dauguma tachikardijos epizodų yra nepavojingi, kai kurie simptomai rodo gyvybei pavojingą būklę. Nedelsdami kvieskite greitąją medicinos pagalbą telefonu 112, jei padažnėjusį pulsą lydi bent vienas iš šių simptomų:

• Krūtinės skausmas, spaudimas ar diskomfortas.
• Dusulys, oro trūkumas.
• Galvos svaigimas, alpulys ar sąmonės praradimas.
• Skausmas, plintantis į kairę ranką, kaklą, žandikaulį ar nugarą.
• Sumišimas, orientacijos sutrikimas.
• Jei pulsas ramybės būsenoje išlieka labai aukštas (pvz., virš 120-130 k./min.) ilgiau nei keliolika minučių ir raminimo metodai nepadeda.

Net jei grėsmingų simptomų nejaučiate, tačiau tachikardijos epizodai kartojasi dažnai, be aiškios priežasties, arba jei nerimaujate dėl savo širdies sveikatos, būtinai pasikonsultuokite su savo šeimos gydytoju ar kardiologu. Pajutus kažką panašaus būtina pasitikrinti pas gydytoją. Antro karto laukti nereikėtų, nes tai gali būti ir rimtos ligos pradžia, pavyzdžiui, infarkto, pradžia.

Taip pat skaitykite: Sportas ir širdies pulsas: ką reikia žinoti

Ilgalaikiai Sprendimai ir Prevencija: Kaip „Sutarti“ su Savo Širdimi?

Norint išvengti nemalonių širdies permušimų ateityje, svarbu ne tik reaguoti į simptomus, bet ir imtis prevencinių priemonių. Sveika gyvensena - geriausias vaistas jūsų širdžiai.

1. Reguliarus fizinis aktyvumas: Paradoksalu, bet norint, kad širdis plaktų rečiau ramybėje, ją reikia reguliariai treniruoti. Aerobiniai pratimai (greitas ėjimas, bėgiojimas, plaukimas, važiavimas dviračiu) stiprina širdies raumenį. Siekite bent 150 minučių vidutinio intensyvumo arba 75 minučių didelio intensyvumo fizinio krūvio per savaitę.
2. Streso valdymas: Raskite jums tinkamų būdų atsipalaiduoti. Tai gali būti joga, meditacija, kvėpavimo pratimai, laikas gamtoje, mėgstamas hobis ar tiesiog pokalbis su artimu žmogumi. Sumažinę lėtinio streso lygį, sumažinsite ir pulso šuolių tikimybę.
3. Subalansuota mityba: Valgykite daugiau vaisių, daržovių, viso grūdo produktų, liesų baltymų ir sveikųjų riebalų (pvz., avokadų, riešutų, alyvuogių aliejaus). Ypač svarbūs širdžiai yra magnis (jo gausu žalialapėse daržovėse, riešutuose, sėklose) ir kalis (bananai, bulvės, špinatai), kurie padeda palaikyti normalų širdies ritmą. Ribokite druskos, sočiųjų riebalų ir perdirbto cukraus vartojimą.
4. Stimuliantų ribojimas: Stebėkite savo organizmo reakciją į kofeiną. Galbūt jums pakanka vieno kavos puodelio ryte? Venkite energetinių gėrimų. Mažinkite alkoholio vartojimą, o geriausia - visiškai jo atsisakykite. Metimas rūkyti yra vienas geriausių dalykų, kurį galite padaryti dėl savo širdies.
5. Kokybiškas miegas: Suaugusiam žmogui rekomenduojama miegoti 7-9 valandas per parą. Miego trūkumas didina streso hormonų kiekį ir alina širdį.
6. Reguliarūs sveikatos patikrinimai: Lankydamiesi pas gydytoją profilaktiškai, galite laiku nustatyti ir kontroliuoti tokias būkles kaip aukštas kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio kiekis ar skydliaukės veiklos sutrikimai, kurie gali provokuoti tachikardiją.
7. Pulsą reikia matuoti mažiausiai penkias minutes pasėdėjus arba pagulėjus, kad nebūtų jokio fizinio ar psichinio krūvio. Reikia pabūti visiškai ramiai - nežiūrėti televizoriaus, nieko neskaityti, o matuojant netgi sėdėti reikia atsirėmus, nes sėdėjimas tiesiai jau yra šiokia tokia raumenų įtampa.
8. Jeigu pulso dažnis ramybės būsenoje viršija 70, tai jau blogai. Dar labiau didėja mirtingumo ir širdies ritimų sutrikimų rizika, kai pulsas viršija 80. Mat kiekvienas mes gyvenime turime ribotą mums duotą širdies susitraukimų dažnį. Taigi nereikėtų jo greitai išeikvoti.
9. Dažniausia priežastis, kodėl šiuolaikiniai žmonės dažnai turi per dažną pulsą, - nepakankamas fizinis aktyvumas. Dažniau padidintą pulsą turi nutukę, emociškai išsekę, nestabilūs bei pernelyg jautrūs, iš anksto dėl visko besijaudinantys žmonės. Taip pat kenkia ir persitreniravimas. Padidėjęs pulsas ramybėje pritraukia katastrofas - tokias, kaip miokardo infarktas, insultas ir pan. Beje, jei padidėjęs pulsas, būtina sekti ir kraujospūdį. Mat normali širdis turi tokią savybę - jeigu ji plaka dažniau, tai ir susitraukia smarkiau, o nuo šios susitraukimo jėgos priklauso sistolinis kraujospūdis. Tai pirmasis kraujospūdžio skaičius. Pavojingiausia situacija, kai tarp abiejų kraujospūdžio rodiklių skirtumas išauga daugiau nei 50.
10. Žemą kraujospūdį turintys žmonės dažnai griebiasi kavos, bet tai ne pati geriausia išeitis, nes kava kelia ne tik kraujospūdį, bet ir didina pulsą. Beje, pulso dažnį didina labiau nei kraujospūdį. Pastarąjį gerai kelia kontrastinis dušas, fizinis krūvis, pasivaikščiojimas, stipri arbata.

Pulso ir Kraujospūdžio Santykis ir Charakteris

Pulso dažnio ir kraujospūdžio ryšys, pasak mediko, gali būti trejopas. Jį lemia faktas, kad mūsų nervų sistema į kraują įtampos metu išskiria dviejų rūšių medžiagas - adrenaliną ir noradrenaliną. Kurios medžiagos bus išskiriama daugiau, priklauso nuo įgimto polinkio.

• Jei organizmas streso metu gamina daugiau adrenalino, ši medžiaga stimuliuoja širdį, todėl į kraujagysles pripumpuojama daugiau kraujo. Tai cholerikai, žmonės-degtukai. Pakilus kraujospūdžiui širdis pradeda dažniau plakti, jie parausta, užsiplieskia, bet po pusvalandžio jų emocijos atslūgsta, nes adrenalinas greitai suskyla.
• Jei organizme vyrauja noradrenalinas, kuris veikia ne širdį, bet sukelia kraujagyslių spazmus, kraujospūdis taip pat pakyla, tačiau širdis neplaka dažniau, netgi atvirkščiai, pulso dažnis retėja. Tokie žmonės pabąla, o ne parausta. Bijokite žmogaus, kuris supykęs pabąla! Ne tik jo sveikata atsiduria didesnėje rizikoje, nes dėl užsiveržusių kraujagyslių į gyvybiškai svarbius organus patenka mažiau kraujo. Noradrenalinas skyla lėtai, taigi veikia ilgai - keletą dieną ar net savaičių, todėl nors toks žmogus neužsiplieks iš karto, nežinia, ką sugalvos vėliau.
• Trečias variantas - subalansuotas tipas, abiejų pirmųjų tipų mišinys. Pakilus kraujospūdžiui streso metu šių žmonių pulso dažnis mažai skiriasi nuo normos.

Jeigu žmogaus kraujospūdis, atvirkščiai, dažniausiai būna labai žemas, širdis vėlgi pradeda atlikti kompensacinę funkciją, t. y. didėja jos susitraukimų dažnis, kad būtų pumpuojama daugiau kraujo smegenų kraujotakai užtikrinti. Visiems tiems žmonėms, kurie bažnyčioje ar tvankioje patalpoje alpsta, krenta spaudimas, o pulsas padažnėja net iki 120-130. Juk ir mašinai važiuojant į kalną variklio darbas aktyvėja. Taigi susitraukimų dažnis turi užtikrinti normalų kraujo patekimą į smegenis.

Teisingas Pulso Matavimas

Pulsas matuojamas ties kuria nors lengvai prieinama kūno arterija, dažniausiai - riešo srityje nuo nykščio pusės. Tik jokiu būdu matuoti reikia ne nykščiu ir ne išvirkščia užlaužta ranka, kaip neretai žmonės daro, o dviem ar trimis pirštais.

tags: #pulsas #ramybes #busenoje #didesnis #nei #sportuojant