Įvadas
Šiuolaikinėje visuomenėje itin svarbu ugdyti vaikus, o ritmo ugdymas šokių pamokėlėse yra neatsiejama šio proceso dalis. Ritmas, kaip esminis muzikos elementas, yra visur: gamtoje, muzikoje, šokyje. Straipsnyje nagrinėjama ritmo ugdymo svarba, metodai ir nauda vaikų raidai.
Ritmo Svarba Ir Ugdymo Metodai
Ritmo apibrėžimas ir reikšmė
Ritmas - tai organizuota laiko slinktis, pagrįsta pasikartojančiais muzikiniais akcentais ir garsų kaita. Muzikos garsų trukmė yra nevienoda, tačiau jų kaita dėsninga ir darni. Ritmas gali būti paprastas, sudėtingas, ramus, banguojantis, trūkčiojantis ar kampuotas. Choreografijoje ritmas pasireiškia, kai šokio judesio pradžia ir pabaiga sutampa su muzikos kūrinio pradžia ir pabaiga. Ritmika, kaip muzikinio ugdymo metodas, lavina ritmo jausmą, gebėjimą išreikšti muzikos kūrinio nuotaiką judesiais ir sudaro sąlygas vaikų saviraiškai.
Ritmikos principai ir improvizacija
Pasak E. Ž. Dalkroze, ritmika grindžiama improvizavimu. Ritmikos negalima išmokti tik iš knygų, svarbiausias dalykas yra muzika, nes tik ji gali atskleisti kūno plastiškumą, judesių įvairovę bei emocinius išgyvenimus. Mokant ritmikos būtina atsižvelgti į kiekvieno vaiko psichofizinius ypatumus.
Judesio ir muzikos ryšys
Ritmas glaudžiai siejasi su judesiu, kuris yra smegenų veiklos vidinės raiškos rezultatas. Muzikos ritmas ir plastikos ritmas yra labai susiję - juos vienija judesys. Žaisdamas, šokdamas ar atlikdamas ritminius pratimus vaikas panaudoja įvairius judesius. 4-5 metų vaikai sugeba ritmiškiau eiti, bėgti ir rodo daugiau aktyvumo. Šio amžiaus vaikai įtvirtina tuos judesius, kuriuos išmoko būdami jaunesni, be to, palaipsniui išmoksta naujų, sudėtingesnių judesių. Reaguodami į pasikeitusią muziką (tempas, dinamika, registras), vaikai gali pavaizduoti įvairius personažus. 5-6 metų vaikus mokant ritmikos liaudies šokyje svarbiausia yra judesių ritmiškumas ir raiškumas. Labai svarbu taisyklinga vaikų laikysena, kuri, jeigu reikia, taisoma ir koreguojama. Būtinas judesio ir muzikos derinimas. Judesių mokymas prasideda nuo jų demonstravimo, kuris turėtų būti labai išraiškingas. Judesius gali parodyti pedagogas. Svarbu stebėti kiekvieną vaiką, kad judesiai ir kūno laikysena atitiktų reikalavimus. Šie uždaviniai gali būti sėkmingai įgyvendinami, jeigu tinkamai bus parinktas šokių repertuaras.
Mokymo būdai
Yra įvairių mokymo būdų, skirtų ritmo ugdymui:
Taip pat skaitykite: Gimnastika 3 metų vaikams
- Vizualinis: Vaikams siūloma šokio, kurio elementų norima išmokyti, melodija. Vadovas padiriguoja visą šokio melodijos ritmą, muša taktą kartu su visais vaikais, kad jie geriau įsisavintų šokio muzikos charakteristiką. Vaikai muzikos taktą gali mušti su delniukais, kojytėmis, įvairiais muzikos instrumentais.
- Jutiminis: Šokio vadovas garsiai komentuoja arba skaičiuoja ritmą, kad vaikams būtų lengviau pajusti muzikos ritmą.
- Garsinis: Ritmikos mokymas, pasitelkiant garsą, dažniausiai plojimais. Šokio vadovas aiškindamas atskiro šokio ritmą, pirmiausiai išploja jį delnais. Nuo pat pradžių svarbu mokyti vaikus suprasti ritminę atskiro šokio struktūrą.
- Kalbinis: Muzikos vadovas prieš pradėdamas mokyti šokio, trumpai paaiškina vaikams žodžiu viską apie šokį, jo muziką, ritmą ir pan.
- Žaidybinis: Šokio vadovas sugalvoja žaidimus, kuriuos vaikai mėgsta. Pavyzdžiui, žaidimas „Mašinėlė“, kuriame vaikai mokomi ritmo pagal šviesoforo principą.
Šokis Kaip Kūryba
Šokis - meno forma, suteikianti galimybę bendrauti, išreiškiant savo jausmus ir mintis judesiu. Tai vienas iš galimų žmonių bendravimo, tautos istorijos, kultūros, tradicijų perdavimo būdų. Šokio raiškos priemonė yra kūnas, todėl kiekvienas žmogus, nepaisant fizinio sudėjimo ir skirtingų gebėjimų, gali patirti šokio meno teikiamą džiaugsmą. Iš pradžių reikėtų lavinti vaikų koordinuoto judėjimo įgūdžius, mokyti pajausti erdvės ir laiko vienovę, garso ir judesio, vaizduotės ir kūno ryšį. Natūralius judesius: ėjimą, bėgimą, sukimąsi, spyruokliavimą galima kuo įvairiausiai panaudoti, kaitaliodami greitį, erdvę, ritmą - tai suteiktų pradžią pirmosioms šokio improvizacijoms. Eksperimentavimas, lydimas vaizduotės, jausminio stimulo, turėtų teikti vaikams džiaugsmą ir norą ieškoti, mokytis.
Šokio elementai
Tokie svarbūs šokio elementai kaip laikas, energija, erdvė, ne visada akcentuojami kalbant apie šokį. Dirbant su vaikais, labai svarbu, kad jie šokį suvoktų ne vien kaip paprastą judėjimą muzikos ritmu, pamėgdžiodami muzikos vadovą. Vaikas pats išbandęs įvairius šokio procesus (improvizavimą, šokimą) greičiau suvoks jų prasmę ir teikiamas galimybes.
Skaičiuočių Panaudojimas Šokio Pamokėlėse
Žaidimas - tai pagrindinė vaikų veikla jaunesniame amžiuje. Žaidimas skatina vaikų motyvaciją, leidžia jiems atsipalaiduoti, skatina dalyvauti bendroje veikloje. Todėl šokio pamokėlėse yra naudojamos skaičiuotės. Skaičiuotės - linksmas mokymo būdas, kuriuo metu vaikai atsipalaiduoja. Tokiu būdu vaikai geriau semiasi žinių, vaikams palengvina mokymąsi, suteikia vaikučiams mokymosi motyvaciją. Be to, tokiu būdu vaikai yra skatinami dalyvauti bendroje veikloje.
Pavyzdžiai
Pavyzdžiui:
- Višta ir gaidys.
- Tu gaidžiukas.
- Viens, du, trys.
- Ir įkrito į balutę.
- Bėk, bėk, paskubėk.
- Lipk iš balos jam padėk.
Šių skaičiuočių judesius kartas nuo karto galima keisti. Kad vaikams neatsibostų, galima naudoti įrašus.
Taip pat skaitykite: Gimnastikos istorija Lietuvoje
Gimnastika Ir Šokis: Nauda Ir Rūšys
Gimnastikos nauda
Gimnastika - tai ne tik sportas, bet ir smagi bei naudinga veikla vaikams, padedanti lavinti judesius, stiprinti sveikatą ir ugdyti pasitikėjimą savimi. Gimnastika visapusiškai lavina augantį vaiko organizmą, stiprina raumenyną, gerina lankstumą, koordinaciją, pusiausvyrą ir bendrą fizinę ištvermę. Taip pat ugdo drausmę, susikaupimą, socialinius įgūdžius, kūrybiškumą ir saviraišką.
Gimnastikos rūšys
Yra įvairių gimnastikos rūšių:
- Sportinė gimnastika: apima pratimus ant įvairių įrenginių, didžiausias dėmesys skiriamas atletiškumui, jėgai ir preciziškai technikai.
- Meninė gimnastika: jungia grakštumą, šokio ir sporto elementus, labiausiai pabrėžia lankstumą, baleto elementus, plastikos grožį ir muzikalumą.
- Akrobatinė gimnastika: poromis arba grupėse atliekami įspūdingi gimnastikos pratimai, ugdomas partnerių pasitikėjimas vienas kitu.
- Oro gimnastika: pratimai atliekami ore pasikabinus ant specialių juostų, hamakų, lanko ar kitų kabančių įrenginių, lavinamas lankstumas, koordinacija ir drąsa.
Šokio stiliai
Užsiėmimų metu vaikai ne tik mokosi šokti įvairių stilių šokius (lietuvių liaudies, šiuolaikinis, pramoginis, gatvės, show dance), bet ir lavina ritmo pojūtį, patys kuria, improvizuoja, gauna subalansuotą fizinį krūvį, mokosi taisyklingos laikysenos, stiprina raumenis, ugdo kūno lankstumą.
Tinkamas amžius pradėti gimnastiką
Vos tik mažylis pradeda vaikščioti (maždaug nuo 1 metų) galima pradėti supažindinti jį su gimnastika žaidimų forma. Maždaug nuo 3-4 metų dauguma vaikų jau gali lankyti atskiras gimnastikos pamokėles be tėvų pagalbos. Specialistai teigia, kad ~5 metų sulaukęs vaikas jau pakankamai subrendęs sutelkti dėmesį ir mokytis gimnastikos pagrindų nuosekliau. Mokyklinio amžiaus vaikai (apie 6-11 m.) dažnai vadinami idealiais kandidatais gimnastikai. Nors dauguma gimnastų pradeda jauname amžiuje, paaugliui taip pat nėra per vėlu įsilieti į gimnastiką, ypač jei tikslas - ne olimpinis medalis, o gera fizinė forma ir smagus hobis.
Kriterijai renkantis gimnastikos būrelį
Renkantis gimnastikos būrelį vaikui, tėveliai turėtų atkreipti dėmesį į trenerių kvalifikaciją ir bendravimą, materialinę bazę ir saugumą, amžiaus ir gebėjimų atitiktį, klubo reputaciją, filosofiją, patogumą (vieta ir laikas) ir galimybę dalyvauti bandomojoje treniruotėje.
Taip pat skaitykite: Žingsnis po žingsnio: gimnastės piešimas
Emile Jaques-Dalcroze Metodas
Emile Jaques-Dalcroze (1865-1950) - šveicarų kompozitorius, pedagogas, unikalios muzikos mokymo metodikos autorius. Jo muzikinio lavinimo pagrindu tapo judesys, improvizacija ir solfedžio. Dalcroze‘as nustatė, kad jei mokiniai sugeba girdėti ir ritmiškai judėti, galima pereiti prie tikslaus muzikinio ritmo. Judesys yra ne tikslas, o priemonė ritmo, frazės, melodijos, formos pajautimui ugdyti.
Euritmika
Svarbiausias Dalcroze‘o technikos aspektas - euritmija, kurioje judesys pasitelkiamas klausos pojūčiams transformuotis į jausmus. Kinestetika sujungia klausą su judesiu, judesį su jausmu, jausmą su klausa, ir tai tampa ištisiniu ciklu. Mokiniai išmoksta sekti menkiausius ritmo, melodijos harmonijos niuansus, išmoksta sužadinti raumenų reakcija, kurios fizinį ritmo pajautimą perduoda smegenims, kad šios apdorotų ir kauptų informaciją atminties centruose.
Individualus požiūris
E. J. Dalcroze‘as pabrėžė individualų vaiko muzikalumą. Jis kėlė tikslą sužadinti vaiko asmeninį ritmą plačiąja prasme. Jo teigimu, kiekvieno vaiko emocinio ir motorinio reagavimo į muziką formos yra skirtingos. Pedagogas savo metodu stengėsi ugdyti kiekvieno vaiko asmenines savybes pagal jo psichofizinius ypatumus.
tags: #ritmine #gimnastika #pamokoje