Įvadas
Straipsnyje apžvelgiama Lietuvos stalo teniso federacijos istorija, pradedant nuo ištakų ir plėtros iki dabartinių dienų. Aptariami svarbiausi įvykiai, sportininkų pasiekimai ir organizaciniai pokyčiai, kurie formavo šią sporto šaką Lietuvoje.
Studentų Sporto Sąjūdis Lietuvoje: Istorinės Ištakos
Studentų sportas Lietuvoje turi gilias tradicijas, siekiančias 1922 m. Šimtmečio laikotarpiu studentai, treneriai, kūno kultūros dėstytojai, mokslininkai ir sporto organizatoriai reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos sporto istorijos. Vienas svarbiausių atkurtos Lietuvos valstybės prioritetų buvo Vilniaus universiteto atkūrimas. Nors Lietuvos Valstybės Taryba 1919 m. gruodžio 5 d. priėmė Vilniaus universiteto statutą, Lietuvos Vyriausybė universitetą atidarė tik 1922 m. vasario 16 d. Kaune, kuris tuo metu buvo laikinoji sostinė.
Lietuvos universitetas Kaune tapo pirmąja nepriklausomos Lietuvos aukštąja mokykla, atvėrusi duris šalies jaunimui. Universiteto studentai aktyviai rūpinosi įvairiais savo reikalais - ekonominiais, ideologiniais, tautiniais, sveikatos ir reprezentaciniais. Šioje aukštojoje mokykloje pradėjo kurtis įvairios organizacijos.
3-ajame dešimtmetyje Lietuvos sporto sąjūdis buvo persmelktas ideologinės dvasios, o dauguma sporto organizacijų buvo susijusios su politinėmis organizacijomis ir partijomis. Pirmoji sporto organizacija Lietuvos universitete, įkurta studentų ateitininkų sporto sekcijos pagrindu, 1922 m. lapkričio 14 d. pasivadino „Achilo“ sporto klubu. Tai buvo pirmasis akademinio jaunimo sportinis sambūris Lietuvoje.
Nepriklausomos Lietuvos studentų sporto istoriją galima suskirstyti į tris laikotarpius: 1922 m. - 1930 m. kovo 9 d.; 1930 m. kovo 9 d. - 1937 m. gegužės 20 d.; ir 1937 m. gegužės 20 d. - 1940 m.
Taip pat skaitykite: Rusijos olimpinė apranga: apžvalga
Pokario Metai ir Sovietinis Laikotarpis
1943 m. nacių režimas uždarė visas Lietuvos aukštojo mokslo įstaigas. 1944 m. Lietuvą antrą kartą okupavo Sovietų Sąjunga, kuri pradėjo švietimo struktūrų reorganizaciją pagal savo modelį. Vilniaus ir Kauno universitetai bei Vilniaus pedagoginis universitetas buvo atgaivinti, tačiau totalitarinis Stalino režimas pavertė pokario metus skaudžiu Lietuvos istorijos tarpsniu.
Lietuvos kūno kultūros institutas buvo įkurtas 1945 m. Tais pačiais metais kiekvienoje aukštojo mokslo įstaigoje buvo įsteigti karinio rengimo ir sporto skyriai, kurie 1947 m. buvo panaikinti ir pakeisti kūno kultūros ir sporto skyriais. 1953 m. Vilniuje įvyko Lietuvos studentų pirmosios slidinėjimo pirmenybės, kuriose dalyvavo studentai iš šešių aukštųjų mokyklų.
Nors šalies gyventojų ekonominė padėtis buvo sunki, sportui, propaguojančiam tarybinę sistemą, buvo skiriama daug lėšų, todėl sporto rezultatai sparčiai gerėjo. Lietuvos studentai dalyvavo SSRS studentų spartakiadose ir atstovavo Lietuvai įvairiose sąjunginėse, o SSRS - tarptautinėse varžybose. 1959 m. įvyko IX studentų spartakiada, kurioje dalyvavo per 1700 studentų iš 12 aukštųjų mokyklų. Buvo pagerinti keturi Lietuvos rekordai, dalyvavo 88 sporto meistrai.
Studentų sportas labai išsiplėtė, tačiau nebuvo organizacijos, koordinuojančios studentų sporto klubų veiklą. Todėl 1959 m. gruodžio mėn. prie „Žalgirio“ centro tarybos buvo įsteigta Respublikinė studentų sporto klubų ir fizkultūros kolektyvų taryba. 1959-1985 m. laikotarpis laikomas Lietuvos sporto klestėjimo laikotarpiu, kai studentai pasiekė daug puikių laimėjimų SSRS čempionatuose, olimpinėse žaidynėse ir universiadose.
LSSR Studentų Sporto Taryba
Respublikinė studentų sporto klubų taryba nepasiteisino, todėl 1968 m. prie LSSR aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos buvo įsteigta LSSR studentų sporto taryba. Ši taryba 1974 m. buvo perorganizuota į Respublikinę studentų sporto tarybą, o 1977 m. vadovauti studentų sportui prie šios ministerijos buvo įkurtas Studentų kūno kultūros ir sporto skyrius. 1959-1985 m. laikotarpio pabaigoje 12-os aukštųjų mokyklų kūno kultūros katedrose dirbo 217 dėstytojų.
Taip pat skaitykite: Sporto klubai Rusijoje: praeities įvykiai
LSSR studentų sporto tarybos iniciatyva 1968 m. 1972 m. Miuncheno olimpinėse žaidynėse dalyvavo penki Lietuvos studentai, o 1980 m. Maskvos olimpinėse žaidynėse - 14 Lietuvos studentų. 1982 m. įvyko 30-osios Lietuvos studentų žaidynės. 1984 m. svarbiausios Lietuvos studentų varžybos buvo SSRS studentų žaidynės, kurių programoje buvo 28 sporto šakos.
Nepriklausomybės Atkūrimas ir Nauji Iššūkiai
Lietuvos studentų sporto sistema ir valdymas pertvarkos laikotarpiu keitėsi nedaug. Naują veiklą skatino ir 1988 m. atkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas. Lietuvos sporto organizavimas gerokai pasikeitė atkūrus Lietuvos valstybingumą 1990 m. kovo 11 d. 1990 m. birželio mėn. buvo iškilmingai paminėtas LSSR aukštųjų mokyklų kūno kultūros katedrų veiklos 40-metis.
Nepaisant daugelio neigiamų sovietinės kūno kultūros pusių, pastebėtina nemaža teigiamų poslinkių, turėjusių įtakos Lietuvos sporto ir kūno kultūros laimėjimams. Per 40 metų laikotarpį olimpinėse žaidynėse dalyvavo 33 studentai, iš kurių 17 tapo medalininkais. Pasaulio čempionatuose laimėti 43, Europos - 50, universiadose - 27, o SSRS čempionatuose - 156 medaliai. 1988 m. Seulo olimpinėse žaidynėse iš 26 Lietuvos atstovų 20 buvo studentai.
Lietuvos studentai pasiekė daug svarių pergalių pasaulio studentų žaidynėse - universiadose. Po Antrojo pasaulinio karo pasaulio studentų žaidynėse SSRS komandų sudėtyje lietuviai pirmą kartą dalyvavo 1949 m. Budapešte ir laimėjo penkis aukso medalius.
Lietuvos Studentų Sporto Asociacija (LSSA)
1945-1990 m. Lietuvos studentų kūno kultūrai ir sportui 1990 m. atkūrus nepriklausomybę prasidėjo sunkus tarpsnis, kaip ir visam Lietuvos sportui. Nepriklausomybės aktas pareikalavo iš Lietuvos sporto organizatorių ir vadovų ryžto naujai tvarkyti šalies sporto gyvenimą. Paskelbus nepriklausomybę, pasikeitė valstybinis sporto valdymas: vietoj buvusio Kūno kultūros ir sporto komiteto 1990 m. balandžio mėn. įkurtas Kūno kultūros ir sporto departamentas.
Taip pat skaitykite: Rusijos moterų krepšinio pasiekimai
Lietuvos studentų sporto asociacija (LSSA) kūrėsi sudėtingu pereinamuoju laikotarpiu, kai griuvo beveik visos struktūros. Naujos organizacijos kūrimas buvo sunkus, nes ne visų Lietuvos aukštųjų mokyklų sporto klubų pirmininkai ir kūno kultūros katedrų vedėjai iš pradžių pritarė šiai idėjai. Į pirmąjį steigiamąjį LSSA susirinkimą atvyko tik penkių aukštųjų mokyklų atstovai. Antrojo susirinkimo metu buvo įkurta Lietuvos studentų sporto asociacija, patvirtinti jos įstatai ir išrinktas vykdomasis komitetas. Pirmuoju LSSA prezidentu išrinktas LKKI katedros vedėjas docentas Česlovas Garbaliauskas, o generaliniu sekretoriumi - Vaidotas Verba (LKKI).
Nors buvo įkurta LSSA, šalies studentų sporto sąjūdyje vyravo dvivaldystė, nes studentų sportą vis dar rėmė SSD „Žalgiris“. Tačiau pamažėl LSSA tvirtai ėmė vadovauti studentų sporto sąjūdžiui. Buvo sukurta ir patvirtinta LSSA emblema, o LSSA talismanu tapo pelėdžiukas Žiniukas.
LSSA Veikla ir Tarptautinis Bendradarbiavimas
Anot FISU generalinio sekretoriaus Rocho Campanos, sportas kiekvienoje šalyje turi savo ypatumų, kuriuos lemia ekonominė, politinė ir geografinė šalies padėtis. Todėl tiesiogiai taikyti vienos šalies modelį kitai valstybei būtų neprotinga.
LSSA organizuoja daugiau kaip 20 sporto šakų šalies studentų čempionatus. Geriausi Lietuvos studentai sportininkai atstovauja šaliai didžiausiose tarptautinėse varžybose, pasaulio žiemos ir vasaros universitetų žaidynėse bei pasaulio ir Europos studentų čempionatuose. Sporto varžybų sistema nuolat plečiama ir tobulinama, o tai priklauso nuo sporto veiklos organizavimo aukštosiose mokyklose ir jų sporto klubuose.
LSSA koordinuoja savo veiklą kartu su LTOK, įvairiomis federacijomis, Lietuvos asociacija „Sportas visiems“ ir miestų sporto skyriais. Taip pat vykdomi moksliniai tyrimai, nagrinėjantys studentų sporto problemas. 1993 m. liepos 8 d. LSSA buvo priimta į FISU ir tapo visateise jos nare.
Lietuvos Studentų Pasiekimai Universiadose
Per palyginti trumpą laikotarpį Lietuvos studentai dalyvavo visose pasaulio universitetų žaidynėse (universiadose). Pirmus svariausius laimėjimus tarptautinėse žaidynėse iškovojo dailiojo čiuožimo meistrai Povilas Vanagas ir Margarita Drobiazko bei šuolininkė į aukštį Nelė Žilinskienė. 2007 m. Bankoko universiadoje pasipylė medaliai, o 2009 m. Belgrado universiadoje Lietuvos studentai sportininkai iškovojo 3 medalius.
2011 m. Šendženo (Kinija) universiada buvo viena sėkmingiausių per visą Lietuvos studentų sporto istoriją, kurioje Giedrius Titenis, Vilija Sereikaitė, Vilma Rimšaitė ir Eglė Zablockytė iškovojo aukso medalius. 2013 m. Kazanės universiadoje (Rusija) Lietuvos studentai iškovojo 11 medalių, o 2015 m. Kvandžu (Kinija) vykusioje vasaros universiadoje - 7 medalius. 2017 m. vasaros universiadoje Taipėjuje (Taivanas) Lietuvos studentai iškovojo septynis medalius, įskaitant vaikinų krepšinio komandos auksą. 2019 m. vasaros universiadoje Naapolyje (Italija) Lietuvos studentai iškovojo keturis medalius, kuriuos visus pelnė lengvosios atletikos sportininkai. 2023 metų pasaulio vasaros universitetų žaidynėse Čengdu mieste (Kinijoje) Lietuvos sportininkai iškovojo 12 medalių.
Rūta Paškauskienė ir Aukščiausios Stalo Teniso Moterų Lygos Reitingai
2010 m. gegužės mėnesį moterų grupėje buvo reitinguotos net 1240 tenisininkės. Aukščiausią poziciją tarp lietuvių moterų užėmė Rūta Paškauskienė, kuri 2010 m. gegužės mėnesį užėmė 42-ąją vietą pasaulyje. Tai rodo aukštą sportininkės meistriškumą ir stabilų žaidimą tarptautiniuose turnyruose.
Kitos Lietuvos stalo tenisininkės ITTF reitinguose (2010 m. gegužės mėn.):
- Lina Misikonytė - 218;
- Eglė Stuckytė - 265;
- Ieva Jucevičiūtė - 411;
- Ieva Venslavičiūtė - 497.
Pažymėtina, kad E. Stuckytė ITTF reitinge pakilo net per 148 pozicijas, nes puikiai žaidė pasaulio komandų čempionate Maskvoje.
Lietuvos Komandinės Pirmenybės ir Tikslai
Lietuvos stalo teniso komandos dalyvauja įvairiose lygose, siekdamos ne tik asmeninių, bet ir komandinių tikslų. 2017/2018 m. ir ankstesniais metais LSTA skelbė lygų sezono nuostatus, prizinį fondą ir pajamų/išlaidų ataskaitas. Moterų komandų tikslai dažnai būna susiję su vietos išsaugojimu divizione, o vyrų komandos siekia pakilti į aukštesnį divizioną.
Akmenės Rajono Stalo Tenisas
Akmenės rajonas taip pat aktyviai dalyvauja stalo teniso gyvenime. Iš Akmenės rajono stalo tenisininkių aukščiausią poziciją tarp Lietuvos moterų (iš viso 227) užima šešiolikmetė, Naujosios Akmenės “Ramučių gimnazijos” moksleivė Vita Ruginytė iš Sablauskių k. Akmenės rajone reguliariai vyksta stalo teniso turnyrai, skirti populiarinti šią sporto šaką ir suteikti galimybę sportininkams pasivaržyti.
Kova Su Korupcija Tenise
Nors sukčiai šioje sporto šakoje į dienos šviesą ištempiami kur kas rečiau, purvą į teniso kortus jie neša taip pat kaip ir į futbolo stadionus. Sukčiams ši sporto šaka yra dar patrauklesnė nei futbolas: tereikia susitarti su vienu žaidėju, ir pelnas bus garantuotas. Nuo 2008 metų kova su korupcija tenise rūpinasi Teniso integralumo skyrius (TIU), kurį įkūrė Tarptautinė teniso federacija (ITF), vyrų ir moterų profesionalų asociacijos (ATP ir WTA) bei keturių Didžiojo kirčio turnyrų organizatorių taryba.
Rusijos Stalo Teniso Federacijos Dabartinė Situacija
Tarptautinės stalo teniso federacijos (ITTF) Vykdomoji taryba paskelbė pritarianti neseniai paskelbtam Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) pareiškimui dėl žaidėjų, turinčių Rusijos arba Baltarusijos pasus, statuso tarptautinėse varžybose. ITTF remia žaidėjų, turinčių Rusijos ar Baltarusijos pasą, priėmimą į tarptautines stalo teniso varžybas griežtomis neutralumo sąlygomis. ITTF ir toliau taikys sankcijas Rusijos ir Baltarusijos vyriausybėms, kaip buvo nuspręsta 2022 m. kovo 1 d.
tags: #rusijos #stalo #teniso #federacija