Įvadas
Salės futbolas (futsalas) Lietuvoje ir Gruzijoje turi savitą istoriją ir vystymosi kelią. Ši sporto šaka, pasižyminti greičiu, technika ir strateginiu mąstymu, sulaukia vis didesnio populiarumo abiejose šalyse. Šiame straipsnyje apžvelgsime salės futbolo raidą Lietuvoje, jo sąsajas su Gruzija, taisykles ir žaidėjų patirtis, taip pat aptarsime politinius ir socialinius aspektus, darančius įtaką sportui.
Salės Futbolo Pradžia ir Raida Lietuvoje
Prieš penkerius metus viename interviu minėjau, jog savęs salės futbole nematau. O ir ta meilė futsalui smogė visiškai netikėtai. Salės futbolas Lietuvoje, kaip ir daugelyje šalių, iš pradžių buvo tik būdas palaikyti fizinę formą futbolininkams ne sezono metu. Tačiau laikui bėgant, ši sporto šaka tapo savarankiška ir pritraukė vis daugiau žaidėjų bei gerbėjų.
Artūro Juchno Patirtis
Artūras Juchno, vienas iš žymiausių Lietuvos salės futbolininkų, savo karjerą pradėjo didžiajame futbole, o vėliau netikėtai atrado save futsale. 2016-18 metais turėjau puikią galimybę išmėginti legionieriaus duoną Norvegijos žemesnėse lygose, - pradėjo pasakojimą futbolininkas. - Po pasibaigusių pirmenybių salės futbolas buvo tik tam, kad palaikyčiau fizinę formą. Jokių minčių, kad tai taps mano gyvenimu, net neturėjau. Tačiau viskas greitai pasikeitė. Jis pakvietė mane į komandą prieš pat „Čempionų lygos“ kovas“, - dėstė A. Juchno. Buvau sužavėtas vien mintimis, kad turėsiu galimybę žaisti prieš „Barceloną“, „FK Tyumen“, „MFK Ayat“. Iki šiol esu dėkingas Guilherme’ui ir, žinoma, Dariui Gurskiui. Jie manimi patikėjo. Taip ir prasidėjo mano kelionė su salės futbolu. Labai greitai atsirado motyvacija ir noras pasiekti savo tikslų šioje sporto šakoje. O papildoma motyvacija, aišku, buvo pasaulio čempionatas“.
A.Juchno teigimu, salės futbolas žavi greitesniais sprendimais, žaidėjų technika ir mąstymu. Priimami greitesni sprendimai nei futbole, žaidėjų technika, mąstymas.
Konfliktai ir Pokyčiai Rinktinėje
A. Juchno karjeroje buvo ir sudėtingų momentų, įskaitant nesutarimus su treneriais Lietuvos salės futbolo rinktinėje. „Dužusios laimingo vaiko svajonės, dėl asmeninių priežasčių palikta Lietuvos salės futbolo rinktinė prieš varžybas su Kosta Rika. Buvo garbė ir didelė atsakomybė žaisti už Lietuvą. Kiekviena pabaiga yra kažko naujo pradžia. Daugelis gali mane teisti, gali pykti dėl tokio sprendimo, bet tada kitaip pasielgti negalėjau, - sportas.lt prabilo futbolininkas. - Žaidėjai, treneris gali sakyti, kad nebuvo jokio konflikto, tačiau geriausiai situaciją žino tik du žmonės - treneris Jevgenijus Ryvkinas ir aš! Daug nesutarimų, pykčių buvo nuo pat pradžių, kai J. Ryvkinas tapo rinktinės treneriu“.
Taip pat skaitykite: Istoriniai salės futbolo įvykiai
A. Juchno prisimena, kaip atsisakė kvietimo į rinktinę varžyboms su Kirgizija ir Gruzija. A. Juchno labai gerai pamena, kaip atsisakė kvietimo į rinktinę varžyboms su Kirgizija ir Gruzija. „Rungtynės su Kirgizija? Po jų buvo nemažai trenerio konfliktų su žaidėjais, iš rinktinės buvo išvaryti net keli, - dėstė A. Juchno. - Gruzija? Oficialia priežastimi, kodėl neatvykau, buvo įvardinta trauma, o tiesa tame, kad aš nenorėjau būti rinktinėje, kurią treniruoja J. Ryvkinas. Situacija pasikeitė, kai į Lietuvą atvyko treneris Kirill Krasij. Kiekvieną kartą, kai atvažiuodavau į rinktinės stovyklas, jis mane palaikė ir žinojo, jog turiu nesutarimų su J. Ryvkinu. Su K. Krasij turėjome du puikius sezonus „Kauno Žalgiryje“ - laimėjome viską, kas tik buvo įmanoma. Apie šį specialistą galiu atsiliepti tik geriausiais žodžiais.
Tačiau net ir su nauju treneriu ne viskas buvo sklandu. Nevaldoma emocijų banga, pasirodo, smogė po rungtynių su Kazachstano futbolininkais. „Rūbinėje treneris negailėjo man kritikos, gavau pylos prieš visą komandą… Tuo susirinkimas ir baigėsi. Tai buvo pradžia. Kitą dieną per susirinkimą treneris vėl pusę laiko išnaudojo kritikuojant mane dėl nebūtų dalykų - buvau apkaltintas, kad nepadėkojau žiūrovams, nedariau tempimo pratimų po rungtynių. Tokie kaltinimai atrodė labai juokingi. Lyg ir gyvename XXI a., tačiau kai kurie žmonės gyvena praeityje“, - traukė pečiais A. Juchno. Galiausiai, A. Juchno nusprendė palikti rinktinę. „Prieš pasaulio čempionatą atsisakiau Estijos bei Latvijos komandų pasiūlymų, nesusitariau su „Kauno Žalgiriu“… Netgi po pasaulio čempionato turėjau pasiūlymų iš Lietuvos komandų, bet ir jų atsisakiau. Tikrai buvau nusprendęs baigti karjerą“, - sakė A. Juchno.
Karjeros Tęsinys Italijoje ir Sugrįžimas į Rinktinę
Netikėtas pasiūlymas iš Italijos aukščiausios lygos komandos paskatino A. Juchno tęsti karjerą. Tačiau čia visiškai netikėtai atsirado pasiūlymas iš Italijos aukščiausioje lygoje rungtyniaujančios komandos. „Pasikalbėjau su šeima. Nusprendėme, kad reikia dar kartą pabandyti, - nusišypsojo futbolininkas. - Italai pasiūlė 2 sezonų sutartį. Tokio pasiūlymo atsisakyti negalėjau. Bet kuris futbolo žaidėjas nesvarstydamas sutiktų priimti tokį pasiūlymą. Tai reiškė, kad dar ne laikas kabinti sportbačius ant vinies“.
Vėliau įvyko ir A. Juchno sugrįžimas į Lietuvos rinktinę, kuriai vadovavo treneris iš Brazilijos Dentinho. Netrukus įvyko ir A. Juchno sugrįžimas į Lietuvos rinktinę, kuri gruodį, jau vadovaujama trenerio iš Brazilijo Dentinho, triumfavo Baltijos futsal taurės turnyre.„Apie trenerį - tik geriausi žodžiai. Treneris, kuris pats žaidė futsalą gerame lygyje - tai, ko reikia žaidėjams, - teigė A. Juchno. - Dentinho - labai pozityvus ir protingas žmogus, nusimanantis ir galintis padėti Lietuvos salės futbolui. Dabar atsirado daugiau laisvės žaidėjams. Prie J. Ryvkino to nebuvo. Mane labai pozityviai nuteikė treniruotės, kurios buvo suplanuotos iš anksto, nes J. Ryvkinas savo treniruotes planuodavo rūbinėje arba ekspromtu kažką sugalvodavo“.
A. Juchno teigimu, Dentinho įvedė naują žaidimo braižą, kuris pasiteisino. Pasak A. Juchno, dabar žaidėjams buvo suprantama, kokį žaidimo braižą nori pasiūlyti Dentinho. „O ir pačiose rungtynėse matėsi, kad tasai braižas pasiteisino… Kaip mane pasitiko komanda? Dauguma žaidėjų, kurie žaidė pasaulio čempionate, pyko ant manęs. Pradžia buvo sunki, kartais tasai pyktis jautėsi treniruotėse, bet, manau, pergalė Baltijos taurės turnyre mus suvienijo.
Taip pat skaitykite: Nuomos kainodaros ypatumai
Klaidos ir Pamokos
A. Juchno pripažįsta, kad karjeroje buvo klaidų, kurias norėtų ištaisyti. Galima drąsiai sakyti, kad tai, apie ką kalbėjome nebuvo nemaloniausia A. Juchno karjeroje. Futbolininkas itin susimąstė išgirdęs klausimą apie didžiausias klaidas karjeroje: „Bet laiko juk jau neatsuksime, ar ne?“Deja.„Prisimenu vieną istoriją, kuomet reikėjo pasielgti kitaip, - pradėjo A. Juchno ir nukėlė mus į 2014-uosius, kuomet neradęs bendros kalbos su treneriais atsisveikino su Gargždų „Banga“.
2014 m. A. Juchno atsisakė Trakų pasiūlymo ir išvyko į Baltarusiją, tačiau dėl sveikatos problemų negalėjo ten žaisti. „Treniravausi su Trakų ekipa, kurią treniravo Edgaras Jankauskas. Pagal visas taisykles reikėjo laukti vasaros žaidėjų perėjimo lango, kad komanda galėtų mane registruoti. Sulaukiau pasiūlymo vykti į Mogiliovo „Dnepr“ peržiūrą. Iki vasaros, pamenu, dar buvo likę 2 mėnesiai, - prisiminė A. Juchno. - Nusprendžiau atsisakyti Trakų pasiūlymo ir išvažiavau į Baltarusiją“.
Per 2 mėnesius lietuvis įtikino „Dnepr“ trenerius esantis vertas vietos komandoje. „Reikėjo atlikti medicininę patikrą. Atlikus visus reikiamus tyrimus man nebuvo leista sportuoti dėl įžvelgtų širdies problemų, - prisipažino futbolininkas. - Klubo vadovai nusprendė viską patikrinti kitoje klinikoje, kurioje buvo pareikšta, kad galiu sportuoti. Tikėjau ir džiaugiausi, kad pagaliau pasirašysiu sutartį“. Deja.Klubo gydytojas pareiškė, kad pasitaręs su medikai nutarė, jog su A. Juchno negalima pasirašinėti sutarties.„Geriausia būtų baigti futbolo karjerą, tau žaisti profesionaliai negalima“, - tarė tada „Dnepr“ gydytojas.„Tai skaudžiausias pokalbis per visą mano karjerą. Gydytojo išsakyti žodžiai dar ilgai mane kankino. Po šios kelionės baigėsi mano profesionali futbolininko karjera didžiajame futbole. Turbūt, tada reikėjo priimti kitokį sprendimą, neskubėti… Bet kalbant apie tuos sprendimus. Manau, kad kitokį būčiau priėmęs ir per pasaulio čempionatą, jei būčiau nusiraminęs“, - nusijuokė futbolininkas.
Meilė Futbolui ir Ateities Svajonės
A. Juchno yra dėkingas savo tėvams ir pirmajam treneriui už įskiepytą meilę futbolui. Sveikata? Už futbolui įskiepytą meilę A. Juchno yra dėkingas mamai ir tėčiui bei pirmajam savo treneriui Nikolajui Pupkinui.„Jeigu ne jų parodyta meilė, rūpestis ir kantrybė, turbūt, nebūtų ir mano meilės futbolui, - sakė futbolininkas. - Mano svajonė vaikystėje buvo tiesiog žaisti futbolą. Tikrai negalvojau, kad atsidursiu Italijoje, sudalyvausiu pasaulio čempionate. Vaikystėje futbolo kamuolys visada būdavo su manimi - ir mokykloje atrasdavome laiko paspardyti, ir po pamokų žaisdavome, treniruotės, „Žalgirio“ rungtynių stebėjimas stadione… Per kiekvieną šventę, kiekvieną gimtadienį norėjau tik dovanų, susijusių su futbolu. Taip ir užaugo meilė futbolui. Be to, futbolas ne tik atskleidė mano charakterį, bet ir leido surasti puikius draugus“.
Šiuo metu A. Juchno svajoja mėgautis kiekviena treniruote ir padėti Lietuvos rinktinei bei Italijos klubui pasiekti pergales. Sulaukęs klausimo, apie ką dabar svajoja, A. Juchno atviras: „Mėgautis kiekviena treniruote, kiekviena suteikta minute rungtynėse“. „Norėčiau padėti Lietuvos rinktinei pasiekti daugiau pergalių ir Italijos klubui iškovoti trofėjų. Noriu išsilaikyti aukštame lygyje kuo įmanoma ilgiau ir negalvoti apie karjeros pabaigą. Ai, ir dar svajoju, kad pasaulyje būtų taika“, - sakė futbolininkas. Jis taip pat linki jauniesiems futbolininkams atrasti džiaugsmą pačiame procese ir niekada neužmiršti savo svajonių. Ir kitiems, pradėjusiems eiti futbolo keliu, A. Juchno norėtų palinkėti atrasti džiaugsmą pačiame procese. „Nes reikės daug dirbti vienam ir papildomai, kai niekas nebus šalia, niekas neįvertins tavo pastangų, neplos tau ir negirs už papildomą darbą. Niekada neužmirškite savo svajonių. Mylėti futbolą yra sunku, bet malonu. Aš tikiu, kad ateis diena, kai Lietuvos futbolas džiugins gerais rezultatais. Labai tikiuosi, kad ateis diena, kai šalies futbole atsiras talentų, į kuriuos vaikai žiūrės kaip į savo herojus. Tik norint tai pasiekti reikia stipriai dirbti žaidėjams, treneriams ir Lietuvos futbolo vadovams. Kiekvienam palinkėsiu atrasti savo vietą futbole.
Taip pat skaitykite: Išsamus vadovas apie futbolo sales
Salės Futbolo Taisyklės
Salės futbolo taisyklės skiriasi nuo didžiojo futbolo taisyklių. Salės futbole žaidžiama mažesnėje aikštėje, naudojamas mažesnis kamuolys, o komandą sudaro penki žaidėjai, įskaitant vartininką. Taip pat skiriasi pražangų taisyklės, žaidimo trukmė ir kitos smulkmenos.
Lietuvos ir Gruzijos Salės Futbolo Rinktinių Susitikimai
Lietuvos ir Gruzijos salės futbolo rinktinės yra susitikusios ne kartą. Vienas iš tokių susitikimų įvyko 2016 m. Europos čempionato atrankos turnyre Kaune.
2016 m. Europos Čempionato Atranka
2016 m. Lietuvos salės futbolo rinktinė ruošėsi startui Europos čempionato preliminaraus etapo C grupės turnyrui. Lietuvių laukė dvikovos su Gruzijos, Estijos ir Šveicarijos komandomis. Nors pagal reitingą lietuvius būtų galima laikyti vienais iš favoritų, ekipos strategas Kęstutis Rudžionis neskuba džiaugtis, nes problemų taip pat netrūksta - pasiruošimui rinktinė turi vos kelias dienas, o ekipa startuos smarkiai atjaunėjusi. Į treniruočių stovyklą rinktinė susirinko pirmadienį, tad pasiruošimui turi vos porą dienų. C grupės turnyre be Lietuvos, varžysis Šveicarija, Estija ir Gruzija.
Treneris Kęstutis Rudžionis pabrėžė, kad pasiruošimui komanda turėjo vos kelias dienas, o ekipa startuos smarkiai atjaunėjusi. „Gal čia mano problema, kad aš noriu išspausti maksimumą, tačiau per tiek laiko to padaryti turbūt neįmanoma. Todėl bandau nuo maksimalizmo pereiti prie realizmo - bandysime iš to, ką turime išspausti maksimumą. Tikslas visada vienas - pasiekti pergalę. Tačiau ir grandai, tokie kaip Portugalija, sako, kad ir dviejų savaičių pasiruošti yra mažai“, - teigia K. Rudžionis.
Pasaulio Futsal rinktinių reitinge Lietuva žengia 65-oje vietoje. Estija reitinge yra 95-a, Šveicarija - 81-a. Lietuvius grupėje lenkia tik 50-oje vietoje esanti Gruzija. „Reitingas toks jau dalykas. Tarkime tenisas: jei žaistų reitingas tai Novakas Djokovičius būtų visų turnyrų nugalėtojas. Tačiau reikia laimėti aikštėje. Taigi reitingas yra labai slidus dalykas ir visos komandos gali parodyti skirtingus rezultatus. Kiekvienos rungtynės bus kitokios: reikia sėkmės, laimės, atsidavimo, vartininko gero žaidimo. Labai daug niuansų“, - sako treneris.
Nors Lietuvos rinktinės sudėtyje yra keletas patyrusių žaidėjų, šiame turnyre ekipa startuos gerokai atjaunėjusi, nes kai kurie klubai atsisakė išleisti žaidėjus į rinktinę. „Aplinkybės tokios, kad reikia jauninti komandą. Tai lėmė objektyvios ir neobjektyvios priežastys. Be abejo, kuo daugiau jaunų žaidėjų įsilies į rinktinę, tuo ilgiau jie bus naudingesni“, - teigiamus aspektus bando įžvelgti K. Rudžionis.
Strategas sako, kad kol turi pakankamai mažai informacijos apie būsimus varžovus. „Visi moka žaisti futbolą. Reikia taip žaisti, kad žaidimo braižas tiktų žaidžiant su visomis komandomis, o ne šveicarams, estams ar gruzinams. Aišku, varžybų eigoje reikia koreguoti žaidimą“, - sako K. Rudžionis.
Lietuvos rinktinės sudėtis:
- Armandas Indrašius (vartininkas)
- Rolandas Leščius
- Artūras Karmazinas
- Justinas Zagurskas
- Augustinas Montvydas
- Pavelas Smolkovas
- Lukas Sendžikas
- Marius Bezykornovas
- Jurij Jeremejev
- Arsenij Buinickij
- Deividas Šaltys (vartininkas)
- Deividas Stradalovas
- Henrikas Grigas
- Mindaugas Labuckas (vartininkas).
Tvarkaraštis:
- Sausio 14 d. (trečiadienis) 17:30 Gruzija - Estija, 20:00 Lietuva - Šveicarija.
- Sausio 15 d. (ketvirtadienis) 17:30 Šveicarija - Gruzija, 20:00 Lietuva - Estija.
- Sausio 17 d. (šeštadienis) 17:00 Estija - Šveicarija 19:30 Gruzija - Lietuva.
Politiniai ir Socialiniai Aspektai
Pastaruoju metu Gruzijoje vyksta politiniai įvykiai, kurie gali turėti įtakos sportui, įskaitant salės futbolą. Sakartvelo stojimo procesas smarkiai sulėtėjęs, tai konstatavo ir pati Europos Sąjunga, suteikusi kandidatės statusą ir jau pradėjusi derybas su Moldova ir Ukraina. Sakartvelo premjeras teigia, kad šalis neatsisako narystės Europos Sąjungoje, kad tik peržiūrimi tam tikri procesai. Jaučiamas dabartinės Sakartvelo vyriausybės vienas žingsnis pirmyn ir vienas atgal, ir tai jau nepakeis fakto, kad ši valstybė pastaruoju metu nerodė progreso ir ambicijos realiai integruotis į Europos Sąjungą“, - tvirtino L. Kojala.
Įtaka Sportui
Politinė įtampa ir visuomenės susiskaldymas gali atsiliepti sporto finansavimui, žaidėjų motyvacijai ir galimybėms dalyvauti tarptautiniuose turnyruose. Visuomenė yra susiskaldžiusi. Akivaizdu, kad valdančioji partija jaučiasi stipri, tikisi išlaikyti valdžią ir pamažu normalizuoti santykius su Vakarais. Šiuo metu ji užėmusi gynybines pozicijas ir aiškina, esą Vakarai nepelnytai kritikuoja ją, besistengiančią ginti savo žmonių interesus ir suverenumą“, - teigė R.
ES Parama ir Perspektyvos
Europos Sąjunga ir Vakarai nepasirinks už kartvelus jų kelio, tačiau iki šiol per lengvai palikdavome likimo valiai ar net atiduodavome mūsų vertybėmis ir idėjomis patikėjusias laisvas tautas. Sakartvelas kartu su Ukraina, Moldova, Baltarusija turi tapti pagrindiniais Vakarų pasipriešinimo Rusijos imperinėms ir autoritarinėms ambicijoms atramos taškais.
Futbolo Muziejus Veisiejuose
Lietuvos futbolo istorijai svarbus ir iš Veisiejų kilusio Lietuvos futbolo žaidėjo, Meirūno Stankevičiaus įkurtas privatus futbolo muziejus. Iš Veisiejų kilusio Lietuvos futbolo žaidėjo, Meirūno Stankevičiaus įkurtas privatus futbolo muziejus, išskirtinė vieta visiems futbolo fanams. Muziejus pradėtas kurti 2022 metais, visiškai atsitiktinai. Paprašius futbolo klubo marškinėlių sūnui, gimė mintis, jog būtų galima įkurti futbolo muziejų, kadangi eksponatai rinkti visą gyvenimą - tai Meirūno hobis. Šiuo metu tokių muziejų Lietuvoje nėra, o Meirūno kolekcija išties įspūdinga. Neįtikėtinos ir futbolo marškinėlių rinkimo istorijos, tačiau jas sužinosite tik atvykę į šį išskirtinį muziejų Veisiejuose.
Veisiejų Futbolo Istorija
Veisiejų futbolo istorijos pradžia - 1935 m. vasara. Tai buvo pirmosios futbolo varžybos tarp Veisiejų futbolo komandos ir Marijampolės klubo. Keitėsi laikotarpiai, keitėsi ir komandos pavadinimai „JSO“, „Dzūkas“, „Nemunas“ „Ančia“, o ėmus vadovauti Stasiui Gražulevičiui, 1967 m.
Meirūno Stankevičiaus Karjera
Futbolo muziejaus įkūrėjas Meirūnas Stankevičius futbolą pradėjo žaisti 6 metų. Veisiejų „Dainavos“ komandoje pirmą kartą į aikštę išbėgo 1999 metais, kai jam tebuvo 14 metų. Tačiau, tai nesutrukdė jau pirmąjį sezoną įmušti du įvarčius į Alytaus „Vyčio“ vartus. Rungtyniaudamas Veisiejų „Dainavoje“, Meirūnas atstovavo Lietuvos U-18 rinktinei rungtynėse su Gruzija, Latvija, Rusija. Taip pat keletą kartų buvo kviečiamas į rinktinės stovyklą. Nuo 2000 m. iki 2002 m. su dar dviem veisiejiečiais atstovavo Alytaus apskrities rinktinei Lietuvos jaunių čempionate. Nuo 2003 m. iki 2010 m. žaidė Alytaus „Alyčio“ komandoje. 2010 m. tapo rezultatyviausiu „Alyčio“ komandos žaidėju, įmušdamas po 12 įvarčių. Tais pačiais metais tapo Alytaus futbolo federacijos surengto konkurso „Dzūkų bucai“ laureatu. Meirūnas pripažintas geriausiu metų puolėju. Nuo 2011 m. jau žaidė Lietuvos aukščiausioje A lygoje (FK „Mažeikiai“, FK „Atlantas“), kitą sezoną rungtyniavo Lietuvos II lygoje FK „Druskininkai“, o nuo 2014 iki 2019 grįžo į Veisiejų „Dainavos“ komandą.
Labai simboliška, jog futbolo muziejus atvertas plačiai visuomenei minint 90 metų nuo Veisiejų futbolo istorijos pradžios.
Lietuvos Futbolo Istorija
Lietuvos futbolas ir jo istorija neatsiejama nuo Lietuvos vyrų futbolo rinktinės, kuri savo pirmąsias rungtynes sužaidė dar tarpukaryje. Besikeičiančios politinės aktualijos turėjo įtakos ir Lietuvos futbolui. Tarpukariu Lietuvos rinktinė dalyvavo Olimpinėse žaidynėse ir Europos čempionatuose, tačiau didžiausias dėmesys buvo skiriamas Baltijos taurės turnyrams, kuriuose Lietuva sėkmingai varžėsi su Latvija ir Estija. FIFA kongrese Ženevoje (Šveicarija), Lietuvos Sporto lyga buvo priimta į tarptautinę futbolo organizaciją. Tais pačiais metais pasirodė S. Garbačiausko parengtos 20 puslapių „Oficialios futbolo taisyklės“.
Tarpukaris
1924 m. Lietuvos čempionate finalą pasiekė Pagėgių „Sportverein“ ir Kauno LFLS, tačiau dėl anksti prasidėjusios žiemos, finalas įvyko 1928 m., kuriame kauniečiai laimėjo 3:1. 1928 m. dėl lėšų stokos buvo atsisakyta siųsti rinktinę į Amsterdamo Olimpiadą. 1929 m. rinktinė pralaimėjo abejas Pabaltijo turnyro rungtynes Rygoje: 1:3 Latvijai ir 2:5 Estijai. Lietuvos čempione tapo Klaipėdos KSS, kuris vėliau laimėjo ir 1930 m. Žaidėjai imami šalinti iš aikštelės už pažeidimus.
1931 m. čempionais tapo Klaipėdos KSS, o 1932 m. šalies pirmenybės pradėtos su aštuoniomis komandomis, tačiau mėnesio pabaigoje jos sustabdytos. 1933 m. rinktinė pirmą kartą dalyvauja pasaulio čempionato atrankoje, pralaimėdama Švedijai 0:2. 1935 m. grįžta prie apygardinės pirmenybių vykdymo tvarkos. 1936 m. Lietuvos lygoje varžosi aštuonios pajėgiausios komandos, o pirmenybės pasibaigia liepos 5 d., kai pirmą kartą buvo pereita prie rudens-pavasario varžybų vykdymo tvarkos. 1937 m. šalyje suskaičiuojama 15 000 futbolininkų. Per šiuos metus Lietuvos rinktinė du kartus pralaimi Latvijai ir Estijai, taip pat Rumunijai rezultatu 0:2. 1938 m. Lietuvos rinktinė sužaidžia septynis susitikimus. Pirmą kartą Kauno Valstybiniame stadione varžosi Lietuvos ir Latvijos jaunių rinktinės, kuriose mūsiškiai pralaimi 1:2. 1939 m. čempionės vardą pirmą kartą iškovoja Kauno LFS LGSF komanda, kuri vėliau dominuoja ir 1939-1940 m. pirmenybėse, laimėdama pirmąjį ratą. Šalies rinktinės treneriu tampa V. Hanas iš okupuotos Austrijos. Pagerėjus santykiams su Lenkija, gegužės 14 d. Kauno rinktinė vieši Varšuvoje, kur pralaimi šio miesto rinktinei 2:5.
Pokario Metai ir Sovietinė Okupacija
Be to, šiuo periodu keli Lietuvos futbolininkai atstovavo TSRS komandai. 1941 m. pavasarį didžiuosiuose miestuose surengiami „Žaibo“ turnyrai ir draugiškos varžybos. Gegužės 25 d. Lietuvos futbolo čempionatą pradeda aštuonios komandos: keturios iš Kauno, trys iš Vilniaus ir viena iš Šiaulių. Lietuvos čempionate varžosi jau dešimt komandų. Kauno jauniai, atstovaudami pirmąją gimnaziją, parsiveža TSRS taurę, nors tam pasiekti buvo suklastoti kai kurių žaidėjų dokumentai. Rygoje Lietuvos rinktinė pirmą kartą po karo laimi Pabaltijo čempionatą. TSRS jaunių pirmenybėse Saratove Lietuvos komanda užima antrąją vietą, finale pralaimėjusi Maskvos rinktinei 0:3. Vilniuje pradėti statyti Centrinis (dabar „Žalgirio“) ir Jaunimo stadionai, kuriuos statė vokiečių belaisviai.
Lietuvos pirmenybėse varžosi dvylika komandų. Stipriausia iš jų vėl tampa Kauno „Inkaras“. Vilniaus „Spartako“ meistrai „B“ klasės pirmosios zonos varžybose užima tik devintą vietą. Tais pačiais metais Vilniuje apsilanko Kinijos rinktinė, kuri 1:0 įveikia Lietuvos vienuolikę. Futbolo mėgėjų dėmesį prikausto Vilniaus „Spartako“ meistrų komanda, žaidusi TSRS „A“ klasės pirmenybėse. Deja, tarp 22 komandų mūsų futbolininkai užima tik dvidešimtąją vietą.
„Žalgiris“ ir Nepriklausomybės Atgavimas
1982 m. „Žalgiris“ triumfuoja TSRS pirmosios lygos čempionate ir pakyla į aukščiausiąją lygą. Lietuvos komandos atsisako dalyvauti TSRS pirmenybėse. „Žalgiris“ ir „Atlantas“, kuris pasivadino „Sirijumi“, varžosi Baltijos čempionate. Lietuvos lygoje varžosi 16 komandų. Nemaža dalis Lietuvos futbolininkų išvyksta rungtyniauti į Gruziją, Uzbekistaną ir Rusiją. V. Ivanauskas, A. Narbekovas ir V.
#