Vasaros sezonas - puikus metas atsipalaiduoti prie vandens telkinių, tačiau svarbu nepamiršti saugumo taisyklių, kad malonus poilsis nevirstų tragedija. Lietuvoje, deja, kasmet nuskęsta nemažai žmonių, todėl būtina išlikti budriems ir žinoti, kaip elgtis ekstremaliose situacijose. Šiame straipsnyje pateikiami patarimai, kaip saugiai mėgautis plaukimu valtyje ir kitomis vandens pramogomis.
Pasiruošimas saugiam poilsiui
Saugus poilsis prasideda dar prieš išvykstant prie vandens telkinio. Pirmiausia, reikėtų pasidomėti vandens kokybe. Informaciją apie maudyklų kokybę Lietuvoje galima rasti Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro interneto svetainėje arba savivaldybių interneto svetainėse. Maudyklų vanduo vertinamas pagal žarninių enterokokų ir žarninių lazdelių kiekį. Jei vanduo užterštas, galite susirgti žarnyno infekcinėmis ligomis, ausų ar akių infekcijomis, o kai kuriems pasireiškia odos sudirginimas ar bėrimai. Taip pat, nepatartina maudytis vandenyje, kuris užterštas dumbliais, ypač melsvadumbliais, kurie gali išskirti toksinus.
Pavojai tykantys vandenyje ir krante
Paplūdimiuose ir vandenyje dažnai mėtosi įvairios atliekos, kurios gali sukelti traumas. Todėl atvykus prie vandens telkinio, reikėtų apžiūrėti aplinką ir surinkti stiklo šukes, aštrias plastiko ar metalo nuolaužas. Pajūryje gali būti jūros išmestų šiukšlių su vinimis ar žuvų kaulų. Visada su savimi turėkite pirmosios pagalbos priemonių, tokių kaip vaistai žaizdai dezinfekuoti, tvarsčiai ir pleistrai.
Šokinėjimas į vandenį gali baigtis traumomis, ypač jei dugno gylis mažesnis nei 1,5 metro. Prieš šokant, patikrinkite dugną, nes vanduo gali būti nusekęs, o ant dugno gali būti akmenų ar šakų. Dažniausiai po nėrimo galva žemyn lūžta kaklo slanksteliai.
Skendimo prevencija
Lietuvoje skendimas yra antra dažniausia mirties nuo nelaimingų atsitikimų priežastis. Poilsiaudami prie vandens, dažniausiai skęsta tie asmenys, kurie neįvertina savo fizinio pasirengimo, plaukimo įgūdžių, sveikatos būklės, oro sąlygų, vandens telkinio gylio, krantų statumo, srovės ar vartoja alkoholį, maudosi ne maudyklų teritorijose.
Taip pat skaitykite: Kaip saugiai plaukti atvirame vandenyje
Skęstant, žmogus tiesiog uždūsta. Iš pradžių refleksiškai sulaikomas kvėpavimas, o vėliau, įtraukus į kvėpavimo takus vandens, dėl deguonies trūkumo ima trikti širdies veikla. Atgaivinimo galimybės priklauso nuo to, kiek laiko skenduolis išbuvo be oro.
Kaip elgtis pastebėjus skęstantįjį?
Gelbėti skęstantįjį reikia apgalvotai, nes dalis bandančiųjų padėti nuskęsta patys. Profesionalūs gelbėtojai pataria bandyti gelbėti skęstantįjį nuo kranto, naudojant pagalbines priemones - lazdas, virves, drabužius ar šakas. Svarbu išgelbėtam suteikti pirmąją pagalbą - atlikti dirbtinį kvėpavimą ir išorinį širdies masažą. Jeigu įtariate, kad žmogus patyrė stuburo traumą, nejudinkite jo ir kvieskite greitąją pagalbą.
Saugus elgesys prie vandens: pagrindinės taisyklės
- Nepalikite vaikų be priežiūros prie vandens telkinių.
- Nesimaudykite nežinomose, nuošaliose vietose.
- Neplaukite už plūdurų, nors ir esate geras plaukikas.
- Nešokinėkite į vandenį nežinomoje vietoje.
- Nesimaudykite iškart po valgio ar išgėrę alkoholinių gėrimų.
- Perkaitę saulėje, nešokite staiga į vandenį.
- Negalima plaukti į laivų farvaterį arba artintis prie praplaukiančių laivų.
- Pamatę skęstantįjį, šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį ir kvieskite gelbėjimo tarnybas.
- Jeigu įmanoma, pamėginkite pasiekti skęstantįjį ranka, lazda, stora medžio šaka arba numeskite jam virvę.
- Įsidėmėkite, jog vandenyje gelbėti skęstantįjį gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus.
Vandens telkinių pavojai ir higiena
Maudymąsi bet kokiame vandens telkinyje galima prilyginti prausimuisi didžiulėje bendroje vonioje, todėl vanduo gali būti užterštas įvairiais mikroorganizmais.
- Niekada neikite maudytis, jei viduriuojate.
- Nenurykite vandens.
Kaip elgtis įkritus į vandenį?
Nesaugu maudytis nežinomame vandens telkinyje dėl nežinomo dugno nuolydžio, gylio, dugne esančių dubių, akmenų, styrančių medžių šaknų ar stiprios srovės. Netikėtai įkritęs į vandenį, žmogus patiria šoką ir laikinai negali savęs kontroliuoti.
Jei tai nutiko netoli kranto, galima pamėginti kojomis surasti dugną. Jei dugnas nepasiekiamas ar krantas toli, reikia nusimauti batus ir nusivilkti sunkius rūbus. Į krantą geriausia plaukti pasroviui, įstrižai.
Taip pat skaitykite: Kaip saugiai važiuoti dviračiu
Jeigu į vandenį įkrito nemokantis plaukti žmogus, jis gali mėginti išsilaikyti vandenyje, atsigulus ant vandens, veidu į vandenį, plačiai išskėtus į šonus rankas, kvėpuoti kiek įmanoma rečiau ir giliau.
Maudantis vandenyje gali netikėtai sutraukti mėšlungis. Tokiu atveju pirmiausia reikia atsigulti ant nugaros. Jeigu mėšlungis sutraukė priekinius šlaunies raumenis, reikia gulint ant nugaros ištiesti ir patempti pėdą į priekį. Jeigu mėšlungis sutraukė nugarinius šlaunies raumenis, ištiesus koją, pėdą lenkti į save. Galiausiai sutrauktą raumenį reikia trinti ir žnaibyti.
Pirmoji pagalba ištraukus skenduolį
- Jeigu nematėte, kaip žmogus skendo, galima įtarti stuburo traumą. Stenkitės skenduolį judinti minimaliai, o jeigu esate ne vienas, liepkite kitam prilaikyti galvą taip, kad kaklas nejudėtų.
- Patikrinkite ar žmogus sąmoningas: paklauskite, kas atsitiko, ir sukelkite skausminį dirgiklį.
- Skambinkite nr. 112 (jeigu to nepadarėte anksčiau).
- Atverkite kvėpavimo takus, t. y. atloškite galvą, arba įtarus stuburo traumą išstumkite apatinį žandikaulį (jeigu yra svetimkūnių, pašalinkite juos pirštu).
- Įvertinkite kvėpavimą (10 sek.): padėkite ranką ant krūtinės, ausį priglauskite prie burnos ir stebėkite krūtinės ląsta (jauskite, matykite, girdėkite).
- Jeigu įtariate stuburo traumą, laikykite galvą neutralioje padėtyje, kad kaklas nejudėtų, o atmetus stuburo traumą suteikite stabilią šoninę padėtį.
- Jeigu žmogus nekvėpuoja, nedelsiant pradėkite pradinį gaivinimą: pirmiausia atlikite 2-5 įpūtimus, ir jeigu po įpūtimų nepradėjo kvėpuoti - gaivinkite: atlikite 30 krūtinės ląstos paspaudimų ir 2 įpūtimus, kas 5 ciklus vertinkite būklę (1 ciklas - 30:2).
- Gaivinimą galite nutraukti tik tada, jeigu nukentėjusysis atsigavo, jėgos išseko, atvyko medikai ar teikti pagalbą yra nebesaugu.
Ką reiškia vėliavos paplūdimyje?
- Žalia - maudytis saugu.
- Geltona - maudytis pavojinga (bangavimas ir povandeninės srovės vidutinio stiprumo, todėl silpniems plaukikams nerekomenduojama eiti į vandenį, o kitiems reikia būti ypač budriems).
- Raudona - eiti į vandenį ir maudytis DRAUDŽIAMA (stiprus bangavimas ir povandeninės srovės).
- Raudonai geltona - paplūdimio teritoriją stebi gelbėtojai.
Papildomos saugumo priemonės vasaros metu
- Apsauga nuo saulės ir karščio: Venkite tiesioginių saulės spindulių nuo 11 iki 16 val., naudokite apsauginius kremus nuo saulės su SPF, dėvėkite šviesius drabužius ir galvos apdangalus, gerkite daug skysčių.
- Saugus poilsis prie vandens: Maudytis tik su suaugusiųjų priežiūra ir saugiose vietose, neplaukti toli nuo kranto, nešokinėti į vandenį nuo tam nepritaikytų vietų, nesimaudyti lyjant, žaibuojant ar griaudint perkūnijai.
- Važiavimas dviračiu: Naudokite dviratininko apsaugos priemones (šalmus, ryškiaspalves liemenes), važinėkite pažįstamose vietose arba ten, kur įrengti dviračių takai.
- Apsauga nuo erkių ir vabzdžių: Apsirūpinkite priemonėmis joms atbaidyti ir patikrinkite savo kūno odą po buvimo gamtoje.
- Atsakingas elgesys su gamta: Nedeginkite žolės, nekurkite laužų be leidimo, nešiukšlinkite ir neartinkite prie miško gyvūnų.
- Maistas ir mityba vasarą: Valgykite lengvą maistą, venkite riebių produktų, laikykite maistą šaldytuve ir gerkite daug skysčių.
Plaukiojimas SUP valtimis: patarimai pradedantiesiems
Plaukiojimas SUP (Stand-Up Paddleboarding) valtimis yra populiari pramoga, tačiau svarbu laikytis saugumo taisyklių.
- Pasirinkite tinkamą SUP lentą: Pradedantiesiems geriausios lentos yra platesnės ir mažesnės apimties, užtikrinančios didesnį stabilumą.
- Raskite tinkamą vietą ir sąlygas: Pirmuosius bandymus atlikite ramiame vandenyje be vėjo ar bangų.
- Praktikos pusiausvyra: Prieš pradėdami plaukti, pabandykite išlaikyti pusiausvyrą ant lentos stovėdami ramiai.
- Raskite tinkamą poziciją: Stovėdami ant lentos, pėdas pastatykite klubų pločio atstumu, kelius laikykite šiek tiek sulenktus.
- Tinkama irklavimo technika: Irkluokite pakaitomis abiejose lentos pusėse, atlikdami pilnus irklo judesius iš priekio į galą, naudodami ne tik rankas ir nugarą, bet ir rankas.
- Ką daryti nukritus į vandenį: Stenkitės kristi ant lentos šono, laikykite irklą rankoje, kuo greičiau grįžkite ant lentos.
- Dėvėkite gelbėjimosi liemenę: Nepriklausomai nuo patirties ar įgūdžių, plaukdami SUP valtimi turėtumėte dėvėti gelbėjimosi liemenę.
- Patikrinkite oro sąlygas: Vėjas, bangos ir srovės gali turėti įtakos jūsų saugumui vandenyje.
Taip pat skaitykite: Patarimai riedlentininkams