Šis straipsnis skirtas apžvelgti Manto Adomėno karjerą, apimančią tiek sportinius pasiekimus futbolo aikštėje, tiek politinę veiklą.
Futbolo karjeros pradžia ir jaunystės pasiekimai
Mantas Adomėnas futbolo "virusu" užsikrėtė būdamas penkerių metų. Viskas prasidėjo prie namų, kur jis treniravosi su metais vyresniais vaikais, o vėliau - su savo amžiaus draugais. Jam ir iki šiol nepavyksta "pasveikti" nuo šio viruso.
Panevėžio futbolo akademijos komandoje vaikų ir jaunių varžybose jam sekėsi puikiai. Komanda buvo daugkartinė Lietuvos čempionė, o jis žaidė tikrai labai stiprioje komandoje. Dažnai važinėdavo į varžybas užsienio šalyse. Ta patirtis nuo mažens jam labai daug davė. Teko žaisti už legendinio FK „Ekranas“ dublerius. Pažaidė su jais apie metus, paskui gavo kvietimą įsijungti į FK „Trakai“. Jam tai buvo lyg laikina stotelė, nuo kurios judėjo toliau.
Vasarą jis sugalvojo lankyti vasaros futbolo stovyklą. Iš stovyklos atrinko penkis geriausius žaidėjus, kurie važiavo į Milaną. Į šią stovyklą atvyko žaidėjai iš viso pasaulio, kurie taip pat, kaip ir jis, buvo atrinkti kaip geriausi savo šalyje vykusių Milano stovyklų metu. Susirinko tikrai labai stipri komanda. Ten dalyvavo turnyre, daug treniruodavosi. Labiausiai įsiminė, kai žiūrėjo FC „Milanas“ varžybas jų namų stadione. Gyvai pamatė, kaip atrodo tikras futbolas.
Po stovyklos Milane gavo kvietimą iš FK „Trakai“ trenerių. Trakuose sekėsi neblogai, bet nelabai patiko jam ten.
Taip pat skaitykite: Manto Stonkaus kelias į televiziją
Mažojo futbolo turnyras „Panevėžiui - 505“
Praėjusį savaitgalį Futbolo akademijos sporto salėje vyko tradicinis mažojo futbolo turnyras „Panevėžiui - 505“. Jame varžėsi berniukų, gimusių 1998 metais, mūsų šalies ir Latvijos komandos. Į svečius atvyko pajėgios kaimyninės šalies ekipos: šios amžiaus grupės Latvijos futbolo 7 prieš 7 pirmenybių čempionai Liepojos „Metalurgs“ sportininkai ir Rygos „Babite-Daugava“. Latviai savo meistriškumu šiek tiek pranoko mūsų tautiečius ir iškovojo pirmas dvi vietas.
Visos komandos žaidė po 8 rungtynes. Panevėžio FA-1 ekipa iškovojo 6 pergales (įveikta Panevėžio FA-2 rezultatu 6:3, Kauno FM - 3:1, Šiaulių FA - 4:3, Trakų - 3:0, Liepojos „Metalurgs-2“ - 6:1, Pasvalio FC - 5:0) ir du kartus pralaimėjo (Rygos „Babitei-Daugavai“ rezultatu 1:2, Liepojos „Metalurgs-1“ - 3:4). Abiejuose paskutiniuose mačuose panevėžiečiai visą laiką pirmavo, o lemiamus įvarčius praleido paskutinę rungtynių minutę. Tai mūsiškiams ir sutrukdė tapti turnyro čempionais.
FA-1 ekipa džiaugėsi taure, diplomais ir bronzos medaliais. Juos gavo 11 futbolininkų: Arnas Laurenčikas (13), Arnas Borodinas (7), Arnas Jurevičius ir Jonas Saltonas (abu - po 3), Mantas Adomėnas (2), Svajūnas Čyžas, Titas Jocius ir Dominykas Venckus (visi po 1), Donatas Velička, Paulius Obolevičius ir Vaidas Kavaliauskas. Geriausio žaidėjo savo komandoje prizas atiteko ekipos vartininkui Donatui Veličkai, o geriausio turnyro puolėjo trofėjus buvo įteiktas Arnui Laurenčikui.
FA-2 komanda taip pat atkakliai priešinosi pajėgesniems sportininkams. Vienas rungtynes pavyko laimėti („Trakai“ įveikti 2:0), dvejas sužaisti lygiosiomis (su Liepojos „Metalurgs-2“ - 0:0, su Pasvalio FC - 1:1). Nusileista buvo Panevėžio FA-1 rezultatu 3:6, Kauno FM - 0:4, Šiaulių FA - 1:5, Rygos „Babitei-Daugavai“ - 1:4 ir Liepojos „Metalurgs-1“ - 0:6. Komandoje rezultatyviai žaidė Aivaras Kupčiūnas - 3 įvarčiai, Vladas Striganavičius ir Mindaugas Gverzdys - abu po 2, Ignas Jakubaitis - 1. Geriausio žaidėjo savo komandoje prizas atiteko puolėjui Aivarui Kupčiūnui.
Pasak trenerio Ričardo Čereškos, turnyras jo auklėtiniams prieš netrukus prasidėsiantį šalies mažojo futbolo čempionatą davė labai daug naudos. Rungtynės su labai stipriomis komandomis, kova visose aikštės vietose, žaidimas, slegiant įtampai paskutinėmis mačo minutėmis, apmaudžios ir neįprastos klaidos - visa tai ateityje turėtų duoti naudos.
Taip pat skaitykite: Manto, Mia ir Marijono Mikutavičiaus kūriniai
Garbingas turnyro svečias - Panevėžyje pas trenerį Vytautą Blinstrubą sportinę karjerą pradėjęs 28 metų Lietuvos rinktinės žaidėjas Ričardas Beniušis. Vos prieš dvi savaites puolėjas kartu su Latvijos „Metalurgs“ ekipa iškovojo šios šalies čempionato sidabro medalius, o neseniai žaidė Lietuvos rinktinėje draugiškame trijų valstybių turnyre Estijoje. Panevėžyje vykstančius futbolo turnyrus buvęs tuomečio Kūno kultūros instituto auklėtinis paremia jau antrą kartą.
Karjera FC „Stumbras“ klube ir perėjimas į FK „Vilnius“
2017 m. vasarą prisijungė prie tuo metu itin ambicingo FC „Stumbras“ projekto. Pirmas sezonas buvo neblogas. Jo lūkesčiai buvo tikrai nemaži, o ir žaisti sekėsi neblogai. Buvo žadama, kad klubas turės labai gerą ateitį, kad daug žaidėjų išveš tobulėti į užsienį. Kuo toliau, tuo blogiau viskas klostėsi ir tų lūkesčių buvo vis mažiau. Didelė trenerių rotacija, pasikeitė vienas iš pagrindinių finansuotojų, dauguma žaidėjų prarado viltį ir nukabino nosį.
Jis priėmė FK „Vilnius“ pasiūlymą, nes atrodė smagi stotelė. „Vilniaus“ treneriams patiko jo žaidimo stilius, kai teko žaisti su „Vilniaus“ komanda jam dar esant FC „Stumbre“, taigi sulaukė pasiūlymo iš jų. Taip pat jam labai patinka pats Vilnius, anksčiau čia gyveno, tai pasiilgo ir šio miesto.
Tačiau, jam jau pasiekus žodinį susitarimą su „Vilniaus“ klubu, „Stumbras“ nenorėjo jo „paleisti“, ir, netgi, švelniai tariant, kaip paleidimo sąlygą kėlė savanoriškai atsisakyti pagal sutartį uždirbtų, tačiau iki šiol neišmokėtų pinigų. Kadangi „Stumbras“ daugiau nei tris mėnesius nemokėjo atlyginimo, pasinaudojo savo teise numatyta jo sutartyje vienašališkai nutraukti sutartį. Kreipėsi į klubo atstovus, tačiau buvo visiškas ignoravimas. Kadangi jau buvo sutaręs su FK „Vilnius“ vadovais dėl žaidimo klube, norėjo kuo greičiau ten pradėti žaisti. Reikėjo to vadinamo paleidžiamojo rašto iš buvusio klubo. Deja, „Stumbro“ atstovai „paprašė“ mainais į raštą atsisakyti sąžiningai uždirbtų, jam priklausančių, tačiau iki šiol neišmokėtų pinigų. Jis nemano, kad buvęs klubas ir jo atstovai (neminėsiu pavardžių, nes nesu tikras, ar tie žmonės taip elgėsi savo iniciatyva) elgėsi garbingai. Jei jau traukiesi iš futbolo, manyčiau, mokėk pasitraukti garbingai. Dabar buvo kaip tas piktas šuo ant šieno - nei pats ėda, nei arkliui duoda.
Pirmos lygos antrajame ture jau teko žaisti prieš Vilniečius dar atstovaujant „Stumbras B“ ekipai. Tiesą pasakius, nesitikėjo, kad „Vilnius“ ir tuomet gali būti toks stiprus varžovas. Tikrai nuvertino klubą, manė, kad jie nauji, jauni, bus lengvos varžybos, kad pasiimti taškus. Bet, pasirodė, klydo. Varžybų pradžioje turėjo rimtų nemalonumų, bet paskui, laimei, pavyko atsitiesti.
Taip pat skaitykite: Manto Kalniečio transformacija
Save mato kaip komandos lyderį. Vaikystėje žaisdavo gynėjo pozicijoje, paskui mane perkėlė į saugų liniją, paskui - vėl į gynėjus. Jis gana universalus žaidėjas, todėl gana dažnai mane mėto tarp pozicijų. Pačiam labiausiai patinka žaisti saugo pozicijoje, nes ten daugiau žaidimo su kamuoliu.
Jis sieks sustiprinti komandą, padėti pakelti ją aukščiau turnyrinėje lentelėje. Stengsis nenuvilti trenerių ir į jį dėtų vilčių. Didžiausias jo sirgalius yra tėtis ir mama. Žinoma, dar ir draugai. Bet tėtis nuo vaikystės yra jo sirgalius numeris vienas. Ir dabar jis važinėja į visas jo varžybas iš Panevėžio.
Salės futbolo rinktinė
Tailande vykstančio Kontinentinės taurės antrose rungtynėse Lietuvos salės futbolo rinktinė 4:2 nugalėjo Egiptą bei iškovojo pirmuosius turnyro taškus. Du įvarčius Jevgenijaus Ryvkino auklėtiniams pelnė Artūras Juchno, vieną - Albertas Voskunovičius, dar vienąkart egiptiečiai įvartį įsimušė į savo vartus. Nepaisant vakarykštėse rungtynėse patirto skaudaus pralaimėjimo Irano rinktinei, pirmadienį Lietuvos futbolininkai nuo pirmųjų minučių buvo žvalesni, atkaklesni ir tai davė rezultatą.
Lietuvos salės futbolo rinktinės sudėtis: Ernestas Macenis, Artūras Juchno, Lukas Sendžikas, Deividas Reimeris, Tomas Bučma; atsarginiai: Laurynas Glinskis, Egidijus Žagaras, Vladimiras Derendiajevas, Albertas Voskunovič, Justinas Zagurskas, Edgaras Baranauskas, Mantas Adomėnas, Paulius Osauskas, Genaras Samsonikas.
Lemiamoje kovoje dėl titulo lietuviai 8:2 užtikrintai nugalėjo Latviją bei po ketverių metų tapo taurės šeimininkais. Du įvarčius nugalėtojams pelnė Albertas Voskunovičius, po vieną - Edgaras Baranauskas, Lukas Sendžikas, Jurijus Jeremejevas, Ernestas Macenis, Artūras Juchno ir Tomas Bučma.
Lietuvos rinktinės sudėtis: Ernestas Macenis, Albertas Voskunovičius, Benas Spietinis, Lukas Sendžikas, Edgaras Baranauskas; Karolis Čirba, Andrius Kaulnis, Aivaras Bagočius, Tomas Bučma, Mantas Adomėnas, Artūras Juchno, Lukas Sipavičius, Jurijus Jeremejevas.
Polinė karjera ir veikla
Politikoje Mantas Adomėnas save realizavo per Tėvynės Sąjungą.
Atsisveikinimas su Tėvynės Sąjunga - Lietuvos krikščionimis demokratais (TS-LKD)
Po pašalinimo iš TS-LKD M.Adomėnas daug komentarų nedalijo. Skausmingo konservatorių Priežiūros komiteto sprendimo sulaukęs politikas nesirodė ir Seime. Šeštadienį jis paskelbė ilgą atsisveikinimo su partija laišką. „Kelias su Tėvynes Sąjunga baigėsi anksčiau, nei tikėjausi, tačiau politinė veikla dabar suteikia galimybę gyvenime kažką nuveikti“, - rašė M.Adomėnas ir pabrėžė buvęs konservatoriumi anksčiau, nei tapo partijos nariu 1999 metais. „Per tuos aštuoniolika metų, manau, daviau Tėvynės Sąjungai daugiau, negu iš jos gavau. Nors gal ir neatsiras mane pažįstančio partiečio, kuris ryšis viešai tai pasakyti - kad neužsitrauktų vadovybės rūsčio“, - pridūrė jis.
„Žinoma, skaudina tai, kad galima visą tą darbą ir pastangas nurašyti štai šitaip - vienu mostu, net nebandžius įsiklausyti į paaiškinimus ir sveiko proto argumentus. Nenustebsiu, jeigu taip atsitiks ir kitiems. Skaudina menkumas ir veidmainystė. Priežiūros komiteto pirmininkas Valdas Benkunskas - kurį dažnai palaikiau ir ne kartą, aukodamas savo reputaciją, gyniau nuo politinių oponentų, - nesugebėjo net paskambinti ir kaip vyras asmeniškai pasakyti. Viskas, ką tepajėgė - liepti sekretorei pasiųsti trijų žodžių SMS“, - nuoskaudos neslėpė M.Adomėnas. Anot jo šleikštoka būti teisiamam konservatorių moraliniu autoritetu per naktį tapusio Andriaus Navicko, kuris iki šiol nėra viešai atsiprašęs už savo vaidmenį stumiant ir stiprinant „Drąsos kelią“.
„Daug kas teiraujasi - ir nesupranta - kas įvyko, kaip demokratiškiausia save vadinanti partija gali „nuteisti“ savo narį, tik politiniam vėjui papūtus, „pagal žiniasklaidoje pasirodžiusius faktus“. Naivoka būtų galvoti, kad sprendimas priimtas dėl to, kas formaliai buvo įvardinta. Komitetas, atrodo, tiesiog pasinaudojo pretekstu atsikratyti neparankiu nariu“, - rašė M.Adomėnas. Jo teigimu, to, kas vyko Priežiūros komitete, teisingumu pavadinti neįmanoma. „Veikiau jau ten sėdėdamas patyriau, kaip veikia „troikos“ teismas (tik šiuo atveju reikėtų jį pavadinti „šestiorkos“ teismu - tiek narių balsavo už mano pašalinimą). Teisingumo kriterijai yra objektyvumas, proporcingumas ir nešališkumas. Objektyvumo nebuvo, nes sprendimas rėmėsi ne nepaneigiamais faktais, o jų tendencinga interpretacija ir prielaidomis. Proporcingumo nebuvo, nes už žymiai didesnį prasižengimą neseniai buvo paskirta žymiai švelnesnė nuobauda, negu man“, - teigė M.Adomėnas, greičiausiai turėdamas omenyje tai, kad pinigų viešajai įstaigai iš koncerno parūpinęs kolega Laurynas Kasčiūnas nebuvo išmestas - tik metams suspenduota narystė. „Nešališkumo nebuvo laikomasi, nes ne visi panašioje situacijoje buvę partijos nariai apskritai buvo Priežiūros komiteto vertinami. Nes dar prieš kelias savaites žinodamas tuos pačius faktus Priežiūros komitetas nemanė, kad reikia skirti kokią nors nuobaudą apskritai - ir tik partijos pirmininkui patikėjus „Delfi“ paskleista išgalvota sąmokslo teorija, kad mano kandidatavimas 2015 m. rinkimuose buvo prieš jį nukreipto plano dalis, staiga tie patys faktai tapo sunkiais nusikaltimais. Ir iš Priežiūros komiteto kamantinėjimo, ir iš jo išvadų aiškėja, kad labiausiai inkriminuojantis dalykas buvo pats mano kandidatavimas prieš Patį Partijos Pirmininką, suvokiamas kaip plataus sąmokslo dalis, - teigė jis. - Nesvarbu, kad galiu įrodyti, jog kandidatavau pats, savarankiškai, priėmęs asmeninį sprendimą, kurio su niekuo nederinau. Nesvarbu, kad ta sąmokslo teorija faktinės tikrovės neatitinka - tuo blogiau faktams! Užteko pažiūrėti į Priežiūros komiteto narius, vengiančius akių žvilgsnio, kad suprastum: viskas jau nuspręsta anksčiau. Kaip skalikai, išgirdę švilpuką, jie uodė, iš kur pučia vėjas. Ir užuodė.“
Į M.Adomėno išplatintą laišką sureagavęs priežiūros komiteto pirmininkas V.Benkunskas pareiškė, kad M.Adomėnas sprendimą vertina kaip asmeninį susidorojimą. „Paskelbė daug asmeninių įžeidimų, kaltinimų šališkumu ir neobjektyvumu. Vertinu tai, kaip siekį susikurti aukos įvaizdį, stengiantis pabėgti nuo nustatytų faktų ir aplinkybių“, - teigė jis. „Su Mantu daug metų dirbome Vilniuje kartu. Nevertinsiu niekaip mano atžvilgiu Manto pasakytų žodžių, tegul lieka tai jo sąžinei. Aš, kaip ir kiti komiteto nariai privalome atsiriboti nuo asmeniškumų ir priimti nešališkus bei TS-LKD vertybes ginančius sprendimus. Kitaip partijos priežiūros institucija būtų beprasmė.
M.Adomėnas rašo iš partijos bičiulių sulaukiantis raginimo prezidiumui apskųsti Priežiūros komiteto sprendimą, tačiau to daryti jis neketina - to neleidžia orumas ir sveikas protas, nes prezidiumas, anot jo, dar labiau politizuota institucija. „Jeigu Gabrielius Landsbergis mano, kad Priežiūros komitetas priėmė neadekvatų sprendimą, jis pats turi visas galimybes į Prezidumą kreiptis. Jei ne - bus akivaizdu, kad partijos Priežiūros komitetas tiesiog tiksliai atliepė jo lūkesčius“, - teigė jis. M.Adomėno teigimu, daug kas teiraujasi, ar jis liks TS-LKD frakcijoje: „Priežiūros komitetas, pašalindamas iš partijos, davė daugiau nei aiškią užuominą - tokią „užuominą pliauska per galvą“, kaip sako rusiška patarlė. Logiška, kad jeigu esu nepageidaujamas partijoje, tai frakcijoje - tuo labiau. Nebent kas nors iš esmės pasikeistų.“ M.Adomėnas taip pat ragino kitų partijų atstovus nesivarginti jo kviesti pas save, nes pažiūrų jis nepakeitė. „Lygiai kaip ir nematau pagrindo netęsti rinkėjų mandatu man patikėtų darbų Seime“, - teigė jis.
Politinės korupcijos byla ir „MG Baltic“
Delfi.lt skelbtoje politinės korupcijos bylos medžiagoje M.Adomėnas pripažįsta gavęs „MG Baltic“ palaikymą dalyvaujant TS-LKD pirmininko rinkimuose, taręsis dėl finansinės paramos rinkimams bei tuometinio koncerno viceprezidento Raimondo Kurlianskio buvęs įtikintas balsuoti už koncernui naudingas pataisas.
Kritika dėl Marijampolės „Sūduvos“ rėmėjo
Seimo narys Mantas Adomėnas pasidalino savo nuomone su portalu LRT.lt apie Marijampolės „Sūduvos“ rėmėją. Europoje vyksta procesai, kurių metu „Hikvision“ prieiga yra smarkiai ribojama. Jis mano, kad to nematyti yra trumparegiškas žvilgsnis. Tai prieštarauja Lietuvos vertybėms. Tai yra tas pats, kas stadioną pavadinti „Gulago“ ar „Gestapo“ vardu. Jis mano, kad „Hikvision“ ne už ilgo bus sinonimas persekiojimo struktūroms, kurias įvardijo.
Paklaustas apie Seimo nario viešai išsakytą kritiką Marijampolės ekipai, V. Misiūnas atsakė: „Ne visi patenkinti tuo gal. Žmonės yra laisvi piliečiai - jei kuo nepatenkinti, kritikuoja. Iš tiesų, „Hikvision“ stebėjimo kamerų bei vaizdo sistemų Lietuvoje įsigyti problemų nėra. Jų produkcija reklamuojama, o reklamuojama ta produkcija, kurią perka, tai nematau čia nieko.“
M. Adomėnas mano, kad reikia pasidomėti detaliau. Jei Lietuvoje veikia padalinys, tokia situacija turėtų sukelti nacionalinio saugumo susidomėjimą. Jis mano, kad mes nežinome, kokią technologiją įsigyjame pirkdami „Hikvision“ kameras. Čia panaši situacija į „Huawei“ įrenginius ir klausimas, ar „Hikvision“ technologija taip pat negali būti panaudota šnipinėjimo tikslais? Kitas dalykas - stadiono pavadinimas yra daugiau nei kameros nusipirkimas. Kameros nusipirkimas yra privatus reikalas, o čia vis dėlto yra nacionalinės garbės dalykas. Būtų labai gaila, jei tokia komanda kaip „Sūduva“ būtų susieta su vardu, kuris yra susijęs su Kinijos valdžia ir su kompanija, kuri gavusi JAV sankcijas kaip dalyvavusi nusikalstamoje veikloje.
Paklaustas apie galimus sutarties pasirašymo su „Hikvision“ padarinius Lietuvos čempionų komandai, M. Adomėnas atsakė: „Aš manau, kad ilgainiui visi faktai yra atskleidžiami. Prieš metus apie Kinijoje esančias koncentracijos stovyklas nebuvome girdėję. Kai informacijos bus daugiau, „Hikvision“ vaidmuo tame procese taip pat bus labiau žinomas. Čia yra paprasčiausiai neišmintinga. Reikia žiūrėti į tai, kuo pinigai kvepia. Šie pinigai geru nekvepia. Jie kvepia krauju, sankcijomis ir totalitarinio režimo nusikaltimais.“
Mokslinė veikla
1972 m. Apginta daktaro disertacija „Natura in fluxu“. Veiklos sritys. Publikacijos: knygų „Hėrakleitas. Fragmentai“ (1995), „Platonas. Kratilas“ (1996) sudarytojas. Straipsnių „Heraclitus on Religion“ (1999), „Self-reference, Textuality, and the Status of the Political Project in Plato’s Laws“ (2001), „Politinė teologija ir kas toliau“ („Tradicijos likimas. Konservatyviosios minties metmenys“, 2001), „The Fluctuating Fortunes of Heraclitus in Plato“ („Qu’est-ce que la philosophie présocratique? / What is Presocratic Philosophy?“, 2002), „Plato Christianus“ („Tikėjimo prieigos. Filosofinės studijos“, 2003), „Krikščionybė ir dabarties politinės tvarkos legitimumas“ (2003), „The Failure of the Conservative Project in Lithuania“ („Why We lost. Explaining the Rise and Fall of the Center-Right Parties in Central Europe“, 2005), „Plato, Presocratics, and the Question of Intellectual Genre“ („La costruzione del discorso filosofico nell’eta dei Presocratici“, 2006), „Sudužęs veidrodis, arba apie intelektualų atsakomybę“ („Nidos sąsiuviniai“, 2006) autorius, „Libertas et Pietas. Konservatizmo antologija 1993-2010“ (Vilnius, 2010), „Lietuvos tauta. Liko treti