Įvadas
Senovės Graikijos olimpinės žaidynės - tai ne tik sporto varžybos, bet ir svarbi senovės graikų kultūros dalis. Šis straipsnis atskleidžia olimpinių žaidynių ištakas, raidą, svarbą ir palikimą, nagrinėdamas jas per Olimpijos miesto prizmę.
Agonistika: Varžymosi Dvasia Senovės Graikijoje
Noras tobulėti ir pirmauti įvairiose gyvenimo srityse, darbe, mene, sporte, buvo graikų buities ir kultūros bruožas. Tai vadinama agonistika. Įvairios varžybos- agonai - buvo viena iš dievo garbinimo formų, jose dalyvavo daug žmonių. Tai buvo muzikų, poetų, dailininkų, skulptorių, filosofų, oratorių ir kitokie konkursai. Antikos graikai nuolat tobulino kūno mankštos, fizinių ir dvasinių galių įvertinimo sistemą. Sportinė dvasia senovės Graikijoje buvo ugdoma, remiantis aukščiausiomis žmoniškomis vertybėmis: fizinis tobulumas, fizinė ir dvasios jėga ir grožis buvo pagrindinės savybės, kurios buvo branginamos ir vertinamos sporto arenose. Žmogus buvo traktuojamas kaip matomas dievybės paveikslas, nes graikų dievai turėjo žmogaus bruožus ir ypatybes.
Mitologinės Ištakos ir Religinis Kontekstas
Praėjus daugeliui amžių nebeįmanoma nustatyti pačių pirmųjų varžybų datų ir pergalės džiaugsmą patyrusių sportininkų. Sporto, kaip ir kitų senovės reiškinių, pradžia apgaubta tirštu mitų ir legendų rūku, tad ir istorinę tiesą nuo prasimanymų atskirti vargu ar galima. Varžymųsi dvasia, antžmogiškos pastangos siekiant kokio nors tikslo ar žygdarbio, atiduodant visas fizines ir protines jėgas yra vyraujantis elementas graikų mitologijoje. Olimpiniai mitologijai būdingas ryškus gėrybės sužmoginimas: dievams priskiriami fiziniai kūnai, turintys įprastas žmogaus savybes. Vietoje padavimų apie pabaisas atsirado mitai apie didvyrius (Heraklį, Tesėją- Poseidono sūnų ir kitus)., kurie kaunasi su tomis pabaisomis ir nugali jas. Dzeusas senovės graikų poetas Heziodo ir Pindavo kūriniuose virsta pasaulinį teisingumą įkūnijančiu įvaizdžiu. Kartu su mitologija formavosi ir graikų religija, kultūra ir apeigų sistema. Varžybos gi senovės Graikijoje visada sudarė kulto dalį: visos varžybos, tarp jų ir sporto, buvo rengiamos mirusio didvyrio garbei ar dievo garbei. Pvz., religinėse kaimiečių šventėse jaunuoliai lenktyniaudavo nešdami vynuogių kekes, vynuogių arba lauro šakas. Gana išsamių žinių apie senovės graikų sporto varžybas randame Homero poemose, parašytose gerokai prieš atsirandant antikos Olimpijos ir kitoms žaidynėms. Homero aprašytose varžybose atletas galėjo išreikšti savo individualybę, parodyti kovotojo ir moralinės savybes, įrodyti savo pranašumą prieš varžovus. Buvo tikima, kad kiekviena sporto varžybų rūšis- sporto šaka turi savo įkūrėją- dievą arba mitologinį didvyrį. Ta žmonių sportinė kova buvo pakylėta iki dievų lygio pasiūlant jiems idealo pavyzdį, dėl kurio verta atiduoti visas jėgas. Taip suformuota varžybinė dvasia, vyravusi graikų mitologijoje, paskui buvo perkelta į graikų sportą.
Atletika: Fizinių Galių Lavinimo Menas
Daug dešimtmečių prieš oficialią Olimpijos žaidynių pradžią: sporto žaidynės, kilnūs idealai gyvavo anksčiau nei 776m.pr. Žmogaus kūną tobulinančių pratimų piešiniai ant akmens luitų, uolų siekia III tūkstantmetį pr. Kr. Juose vaizduojamos pirmosios rungtynių kovos, pratimai su kamuoliais, svarsčių kilnojimo akimirkos. Iš tokių fizinių pratimų ilgainiui išsirutuliojo varžybos, paskui- žaidynės. Atletika- menas lavinti žmogaus fizines galias fiziniais pratimais. Tai viena seniausių ir pagrindinių sporto šakų, kurią sudarė ėjimas, bėgimas, šuoliai, metimai, daugiakovės. Iš kur „atletas“?.. Pirmasis Elidis- vietovės Peloponeso vakaruose, kurioje įsikūrusi ir Olimpija,- valdovas buvo Atlijus. Iš čia kildinamas žodis „atletas“- sporto, muzikos ir kitų varžybų dalyvis, nugalėtojas.
Kūno tobulinimas per gimnastiką ir kamuolio žaidimus (sferistika)
Kūnui tobulinti be gimnastikos pratimų, buvo naudojami kamuolio žaidimai (sferistika). Gimnazionuose, arba gimnazijose ir palestrose buvo žaidžiama tam pritaikytose patalpose (sferisterijose). Šuos žaidimus žaidė ir moterys. Ant senovės vazų, kituose meno kūriniuose rasta nemažai žaidimų su kamuoliu vaizdų, deja, neišliko žaidimų taisyklių. Žaidimas aporaksis buvo žaidžiamas su odiniu arba medžiaginiu obuolio dydžio kamuoliu. Žaidimo esmė- mušti kamuolį į žemę kuo stipriau, kad jis kuo aukščiau atšoktų, ir gaudyti jį. Homeras „Odisėjoje“ aprašo žaidimą vadintą urančia: vienas žaidėjas meta kamuolį aukštyn, o kitas bando pagauti arba pasiųsti kitam, kol kamuolys nenukritęs ant žemės. Žaidimas episkyros, panašus į mūsų dienų rankinį, buvo žaidžiamas aikštėje, padalytoje pusiau vidurio linija iš mažų akmenukų (skyros). Žaidimo pradžioje dviejų komandų žaidėjai, sustoja savo aikštelėse, stengiasi laimėti aikštės viduryje padeda kamuolį (epikoinos) ir, perdavinėdami vienas kitam rankomis pasiųsti jį už varžovo gynybos linijos. Kitas komandinis žaidimas buvo phaininda. Vienos komandos žaidėjai perdavinėjo tarpusavyje kamuolį, o kitos- stengėsi jį perimti. Keturkampėje aikštėje (kraštinė- 150 žingsnių) buvo žaidžiamas žaidimas harpaston: žaidėjai rankomis ir kojomis varydavo kamuolį kiekvienas į taikinį. Panašus į žolės riedulį žaidimas su lenktomis lazdomis- riedmušomis buvo vadinamas keredison.
Taip pat skaitykite: Sporto aikštelių istorija Graikijoje
Sportas Visiems: Idealas Senovės Graikijoje
Baigiantis VIIa. Pr. Kr. Graikijoje atleto idealas įgijo gana konkrečią išraišką. Mankštinosi, treniravosi ne tik tie atletai, kurie išsiskyrę savo gebėjimais, galimybėmis arba priklausė socialiniam elitui. Mankštinimasis, treniravimasis buvo privalomas visiems miestelėnams nuo vaikystės iki brandos amžiaus. Tai patvirtina įvairių metų Olimpijos žaidynių nugalėtojai: 48- ųjų žaidynių (596 m.pr. Kr.) vieno stadijaus bėgimo laimėtojas Polimestoras buvo ožkų pieno, 65- ųjų žaidynių (520 m. pr. Kr.) kumštynių varžybas laimėjo ūkininkas Glaukas, 80- osiose žaidynėse (460 m. pr. Kr.) imtynių varžybose nugalėjo kerdžius Amersinas. Gera senovės graikų fizinį parengtumą ir dvasios tvirtybę liudija ir Graikijos karių šaunumas: garsųjį Maratono mūšį (490 m. pr. Kr.) su persais laimėjo keli tūkstančiai Atėnų miestelėnų, o ne aristokratų sūnūs. Du tūkstančiai spartiečių pilna kario amunicija pėsčiomis nužygiavo apie 260 km. nuo Spartos ir Atėnų ir per tris dienas, kad suskubtų pagelbėti Maratono mūšyje. Sporto visiems principas pradėtas įgyvendinti senovės Graikijoje jau prieš 3 000 metų! Tuomet visi žmonės mankštinosi, didino savo fizines galias ne tik Olimpijos ar kitoms žaidynėms: jaunų žmonių fizinis lavinimas buvo visuomenės, viso miesto labui. Senovės graikų filosofas Aristotelis (384- 322m. pr. „Fizinis auklėjimas yra mokslas, tiriantis ir nustatantis, koks fizinis lavinimas, treniravimas yra tinkamas daugumai žmonių, nes svarbiausias fizinio lavinimo objektas yra didžioji dauguma, o ne tik tie, kuriuos gamta apdovanojo ypatingomis savybėmis“.
Olimpijos Žaidynių Ištakos ir Raida
Praėjo beveik 3 000 metų, kai rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą buvo paminėtos sporto varžybos: Homero „Ilijadoje“- apie Achilo surengtas varžybas, vėliau „Odisėjoje“- apie mitinio fajakų karaliaus Alkinojo surengtas varžybas Odisėjo garbei. Graikai nebuvo pirmieji, pradėję individualias ar komandines sporto varžybas. Jas pradėjo daug ankščiau egiptiečiai, šumerai ir kitos senovės tautos. Tik graikai suteikė toms varžyboms kitą prasmę, reikšmę ir turinį, uždėjo savo kultūros anspaudą, lygiai kaip kitų dalykų, kurie juos pasiekdavo iš Rytų. Kur Olimpijos žaidynių ištakos? Šventės dieną jauni žmonės atsistodavo per vieną stadiją nuo aukuro ir bėgdavo iki jo. Pirmasis atbėgdamas iki aukuro gaudavo deglą iš žynio rankų ir uždegdavo aukų laužą. „Tai ir yra pati Olimpijos žaidynių istorijos pradžia“- teigia autoritetingas graikų istorikas K.Paleologas. Pamažu nuo deivės Rėjos garbinimo pereita prie Dzeuso kulto. Pirmosios senovės Graikijos žaidynės minimos 1030-1010m.pr.Kr. Dažnai minima iš Ifio ir Elidės (vietovė Peloponeso vakaruose, kur įsikūrusi Olimpija), Likurgo iš Spartos ir Kleosteno iš Pisos dieviškos taikos sutartis, sudaryta 108 m anksčiau, negu buvo surengtos pirmosios Olimpijos žaidynės: susitarusios šalys paskelbė Olimpiją šventa vieta, atnaujino sporto šventes, sporto varžybų mėnesį paskelbė visuotine taika. IX a.pr.Kr. vietines- vieno Graikijos miesto- varžybas pakeitė jungtinės kelių miestų atletų varžybos. Manoma, kad Šventoji giraitė Olimpijoje- Altis buvo svarbus sporto varžybų centras dar gerokai iki Olimpijos žaidynių pradžios. Jeigu Olimpija pirmiausiai buvo kulto vieta, kurioje aukojamos aukos dievams, tai tikėtina, kad sporto varžybos čia pradėtos ankstyvuoju graikų aristokratijos atsiradimo laikotarpiu. Gausu šaltinių, liudijančių sporto žaidynių atgaivinimą. Vadinasi, juos vyko senų senovėje, paskui daigelį amžių buvo pamirštos. Ieškodami Olimpijos žaidynių šaknų, vėl susiduriame su legendomis, siejančiomis Olimpijos žaidynių pradžią su senovės graikų dievais, mitiniais didvyriais arba religinėmis šventėmis.
Olimpija: Žaidynių Centras
Olimpijos žaidynių pavadinimas kilo nuo gyvenvietės, kurioje jos buvo rengiamos, pavadinimo. Ši gyvenvietė- Olimpija- buvo šiaurės vakarinėje Peloponeso pusiasalio dalyje. Iš pietų ją skalavo Alfėjaus, iš vakarų- Kladijaus upės vandenys, o iš šiaurės dengė Kronos kalnas. Ir tik į rytus plytėjo derlinga lyguma, kurią pavasario potvynių metu užliedavo Alfėjaus vandenys. Ėmus rengti visos Graikijos žaidynes, Olimpija tapo istoriniu ir kultūriniu senovės Graikijos centru. Buvo pastatytas stadionas, hipodromas, gimnazija, svečių namai, daug paminklų, šventykla. Visa tai sudarė geras sąlygas rengti didžiules sporto varžybas- Olimpijos žaidynes. Palesta- sporto įrenginys, pastatas (66x66metrai), kuriame buvo įvairios patalpos fiziniams pratimams, žaidimams su kamuoliu, higieninių procedūrų kambariai, pirtys. Olimpijos stadionas- jo arena buvo 213x29m dydžio ir jame tilpo apie 50 000 žiūrovų. Žirgų lenktynėms buvo įrengtas hipodromas (730x66m).
Olimpinė Era: Metų Skaičiavimo Sistema
Senovės Graikijoje nebuvo kalendoriaus. Reikėjo rasti kokį nors atskaitos tašką, nuo kurio būtų skaičiuojamas istorinis laikotarpis. IIIa. Pr. Kr. Atėnų istorikas Timėjas pasiūlė skaičiuoti metus olimpiadomis- ketverių metų olimpiniais laikotarpiais. O metų skaičiavimo metų atskaitos tašku tapo pirmųjų Olimpijos žaidynių surengimo metai. Taip istoriografijoje atsirado olimpinė era.
Olimpinės Žaidynės: Sporto ir Gyvenimo Mokykla
Olimpinės žaidynės- didžiausios viso pasaulio sportinės varžybos. Tai ir savotiška gyvenimo mokykla: garbingai kovojant siekti pergalės, tai puiki galimybė pristatyti šalį, jos kultūrą, kartu pažinti kitus žmones, kitas tautas. Žinoma, ne kiekvienam patekti į tą didžiulę sporto šventę.
Taip pat skaitykite: Olimpijos istorija ir reikšmė
Stadionai: Architektūrinis Žvilgsnis į Sporto Arenas
Olimpinės žaidynės buvo rengiamos galingiausio Olimpo dievo Dzeuso garbei nuo 776 m. prieš mūsų erą iki 394 mūsų eros metų. Žaidynėms rengti graikai pirmieji žmonijos istorijoje pradėjo statyti stadionus. Iš pradžių sporto arenos buvo statomos pailgos formos. Kai kurie antikos stadionai buvo pasagos formos. Pirmieji žiūrovai neturėjo specialiai jiems skirtų vietų ir būriuodavosi stadiono kraštuose arba ant kalvų. Vėliau šalia arenų atsirado ir specialių vietų žiūrovams.
Pirmieji stadionai buvo skirti tik bėgikams, juose buvo sužymėti lygiagretūs bėgimo takai. Ilgainiui keitėsi stadionų forma, architektūra ir jų paskirtis. Šiuolaikinių stadionų prototipu tapo senovės graikų stadionai Olimpijoje, Atėnuose, Delfuose ir kitose vietovėse. Pavadinimas ,,stadionas“ kilęs iš senovės graikų žodžio ,,stadijas“. Šis terminas reiškė ir ilgio matavimo vienetą bei prilygo beveik 195 metrams.
Marmurinis Olimpijos stadionas - seniausia sporto arena, kurioje vyko olimpinės žaidynės. Jis pastatytas IV a. iki mūsų eros architekto Leonido. Tuo metu Olimpija buvo svarbus senovės Graikijos miestas. Čia VII-IV a. iki mūsų eros buvo pastatyti svarbiausi architektūriniai miesto paminklai, puikios šventovės ir olimpinis stadionas. Šis periodas vadinamas Olimpijos klestėjimo laikotarpiu.
Senovės Olimpijoje atsirado įvairios paskirties pastatų, skirtų atletų treniruotėms ir varžyboms. Vienas jų - palestra. Tai 66×66 m dydžio pastatas, kuriame buvo patalpos fiziniams pratimams atlikti, imtynėms, kamuolio žaidimams, atletų dvikovoms ir buities poreikiams. Kitas pastatas vadinosi gimnazionas ir buvo skirtas palestrą baigusiems diduomenės jaunuoliams, kurie, be žaidimų, gimnastikos ir atletikos, dar buvo mokomi politikos, filosofijos, literatūros. Šalia jo stovėjo namai, kuriuose gyveno atletai. Olimpijos teritorijoje buvo įrengtas hipodromas, kuriame vykdavo žirgų lenktynės.
Olimpinis stadionas buvo perstatytas kelis kartus. Bet tada, kai buvo pasiekęs patį gražumą, jame galėjo sutilpti apie 50 tūkst. žiūrovų. Fizinės kultūros ir atletinių žaidimų senovės Graikijoje plėtrai didelės įtakos turėjo stadionas Atėnuose. Jį pastatė 330 m. prieš mūsų erą. Praėjus beveik dviem šimtams metų stadionas buvo rekonstruotas, bet išlaikė pasagos formą.
Taip pat skaitykite: Palestra: Gimnastika Senovės Graikijoje
Olimpijos Palikimas: Nuo Antikos Iki Šių Dienų
394 m. Romos imperatorius Teodosijus išleido dekretą, kuriuo uždraudė olimpines žaidynes. Kitas Romos imperatorius Teodosijus II įsakė sudeginti Olimpijos miestą ir sunaikinti viską, kas turi sąsajų su olimpinėmis žaidynėmis. Tada sustojo ir sporto arenų statybos. Prabėgo šimtmečiai, bet barbarai ne viską sunaikino. Iš senovės Graikijos civilizacijos išliko literatūros ir meno paminklų, šventovių, rūmų ir stadionų.
Senovės antikos tradicijos išliko ir žmonių atmintyje. XIX a. graikai kelis kartus bandė savo jėgomis atgaivinti senovės olimpines žaidynes, bet silpna šalies ekonomika, menkas sporto lygis ir kitos objektyvios priežastys graikams tą padaryti sutrukdė.
Atgimimas ir Šiuolaikinės Žaidynės
1894 m. birželio 23 d. Paryžiuje barono Pierre‘o de Coubertino iniciatyva buvo sušauktas pirmasis Tarptautinis olimpinis kongresas. Į kongresą atvyko 13 šalių delegatai ir 21 šalies stebėtojai. Kongrese buvo nutarta atgaivinti olimpines žaidynes ir jas kas ketveri metai rengti vis kitame mieste. Buvo išrinktas Tarptautinis olimpinis komitetas. 1896 m. Atėnuose įvyko pirmosios šiuolaikinės olimpinės žaidynės.
Susidomėjimas sportu ir ypač olimpinėmis žaidynėmis didėjo. Buvo statoma daug stadionų, sporto arenų. 1908 m. anglai specialiai Londone vykusioms olimpinėms žaidynėms pastatė 60 tūkst. vietų „White City“ stadioną, kurį sujungė su dviračių treku bei plaukimo baseinu. Nuo tada olimpinės plaukimo varžybos vyksta po stogu.
1914 m. Europoje buvo šeši stadionai, talpinantys per 50 tūkst. žiūrovų, o JAV tokių buvo aštuoniolika. Dabar Europoje yra per 60 stadionų, kuriuose gali sutilpti daugiau kaip po 50 tūkst. žiūrovų. Didžiausiame - „Camp Nou“ Barselonoje - gali susėsti beveik 100 tūkst. futbolo gerbėjų.
Peloponesas: Kelionė Į Olimpijos Širdį
Peloponesas - tai ne tik gražūs paplūdimiai, šeimoms pritaikyti kurortai, malonus klimatas ir šilta jūra, bet ir vieta, kurioje galima tyrinėti svarbiausius graikų mitologijos, istorijos ir kultūros akcentus Mikėnuose, Epidaure ir Senovės Olimpijoje. Lankantis šiame regione galima pajusti tikrą olimpinę dvasią - ir šiandien Olimpinių žaidynių deglai pirmiausiai uždegami būtent Olimpijos centre.
Ką Aplankyti Peloponese?
- Senovės Olimpija: Čia kas ketverius metus vykdavo Olimpinės žaidynės. Iki šiol olimpinių žaidynių deglai uždegami būtent Olimpijos centre, iš čia ji pradeda savo ilgą kelionę į žaidynes rengiančią šalį. Čia kadaise stovėjo ir Dzeuso šventykla, o joje - milžiniška galingiausio Olimpo dievo skulptūra.
- Atėnai: Rekomenduojama užsukti į Akropolį, buvusį senovės graikų dievų garbinimo centru.
Gurmaniškas Peloponesas
Peloponese užauginama apie 65 proc. Graikijos alyvmedžių. Garsiausia jų veislė - juodosios Kalamata alyvuogės. Dar vienas būdas geriau pažinti gurmanišką Peloponeso pusiasalio dalį - leistis į vyno kelionę. Graikija yra vienas seniausių vyno gamybos regionų pasaulyje, pradėjęs auginti vynuogynus ir gaminti vyną daugiau kaip prieš 6,5 tūkst.
tags: #senoves #graikijoje #olimpines #zaidynes #vykdavo #miestas