Futbolas, populiariausias komandinis žaidimas pasaulyje, turi ilgą ir turtingą istoriją. Nors įvairūs žaidimai su kamuoliu egzistavo skirtingais laikotarpiais ir kultūrose, modernusis futbolas, kokį mes jį žinome šiandien, pradėjo formuotis XIX amžiaus viduryje Anglijoje. Šis straipsnis apžvelgia futbolo ištakas, raidą pasaulyje ir Lietuvoje, ypatingą dėmesį skiriant sostinės futbolo lygos istorijai.
Futbolo Ištakos ir Raida Pasaulyje
Įvairiais istoriniais laikotarpiais egzistavo bent pusė tuzino skirtingų, į futbolą panašių žaidimų, kurie galėjo būti pirmosios šio žaidimo šaknys. Pirmasis moksliniais įrodymais patvirtintas panašus į šiuolaikinį futbolą žaidimas užfiksuotas dar III amžiuje prieš Kristų Kinijoje. Tuo metu kasdienėms karinėms pratyboms paįvairinti vietoj įprastos mankštos pratimų buvo sugalvotas tsu chu - žaidimas kamuoliu nedidelėje, dažniausiai stačiakampio formos erdvėje.
Istorijoje galima rasti ir kitų pavyzdžių. Štai Antikos laikais Graikijoje buvo žaidžiami sphairomachia (šiuolaikinio futbolo ir bokso mišinys), phaininda, episkuros (pastarajame ypatingai didelę reikšmę turėjo perdavimų tikslumas). Tuo pat metu Romos imperijoje buvo populiarūs harpastum ir follis. Pastaruosiuose be žaidimo kamuoliu netrūko ir jėgos veiksmų. Renesanso laikais Italijoje buvo žaidžiamas artimesnis šių dienų futbolui žaidimas - calcio.
Nors bėgant laikui būta įvairių žaidimo atitikmenų, tačiau toks futbolas, koks yra žinomas šiandien, buvo pradėtas žaisti XIX amžiaus viduryje (1848 metais) Anglijoje. Tais metais Kembridžo universitete įvyko Eton, Harrow, Shrewsbury, Rugby ir Winchester mokyklų atstovų susitikimas, kuriame pirmą kartą viešai buvo aptarti žaidimo principai. Nuo to laiko prasidėjo klubų, nesusijusių su mokyklomis ar universitetais, kūrimosi procesas anglakalbėse pasaulio šalyse.
Visuotinai sutariama, kad populiariausio pasaulyje komandinio žaidimo modernioji istorija prasidėjo prieš maždaug 150 metų Anglijoje, kai 1863 metais atsiskyrė dvi asociacijos - regbio bei futbolo - ir susiformavo pirmasis pasaulyje sporto šakos valdymo organas - Anglijos Futbolo Asociacija. Pagrindinis organizacijos tikslas buvo standartizuoti žaidimo taisykles, kurios iki tol buvo aptariamos prieš konkrečias rungtynes ir kiekvieną kartą galėjo skirtis.
Taip pat skaitykite: Sostinės KM aprangų atnaujinimas
Futbolo taisyklių standartizavimas leido išspręsti nemažai ginčitinų situacijų, kurios anksčiau kildavo kiekvienam klubui savaip traktuojant taisykles. Pavyzdžiui, Anglijos Šefildo apylinkių taisyklės, sukurtos 1857 metais, gana smarkiai skyrėsi nuo kitų regionų taisyklių, tačiau būtent jos sparčiausiai plito visoje šalyje. 1863 metų spalio mėnesį septynių žmonių komitetas, atstovavęs Eton, Harrow, Shrewsbury, Regbis, Marlborough ir Westminster mokykloms, remdamasis Šefildo taisyklėmis, patobulino Kembridžo universitete aptartus žaidimo principus. Taip buvo sukurtos Anglijos Futbolo Asociacijos taisyklės - pirmosios oficialios futbolo taisyklės. Tais pačiais metais įkurtas ir pirmasis futbolo klubas.
1872 metais Anglijos Futbolo Asociacija suorganizavo pirmąjį reglamentuotą futbolo turnyrą - Futbolo Asociacijos Iššūkio Taurę (FA Taurę). Jame tarpusavyje grūmėsi 15 Britų salų komandų. Pirmojo turnyro nugalėtoja tapo Londono komanda „Wanderers“, finale rezultatu 1:0 nugalėjusi „Royal Engineers“ ekipą. Tais pačiais metais buvo sužaistos ir pirmosios oficialios tarptautinės rungtynės. Jose Škotijos Glasgo mieste susitiko Anglija ir Škotija. Susitikimas tuomet baigėsi taikiai - 1:1. Tiesa, dar iki to laiko anglai ir škotai tarpusavyje buvo sužaidę ketverias rungtynes, tačiau jos buvo žaidžiamos ovalo formos aikštėse.
1882 metais buvo įkurta Tarptautinė Futbolo Asociacijų Taryba (ang. IFAB). Ją sudarė Anglijos, Škotijos, Airijos ir Velso futbolo asociacijos. Pagrindinė organizacijos funkcija buvo kontroliuoti žaidimo taisykles. Praėjus ketveriems metams nuo įkūrimo įvyko pirmasis tarybos posėdis. Anglija yra ir pirmojo pasaulyje nacionalinio čempionato gimtinė. 1888 metais Birmingeme, vadovaujant tuometiniam „Aston Villa“ klubo vadovui Williamui McGregorui, buvo suformuotas 12 komandų čempionatas, kuriame dalyvavo komandos iš vidurio ir šiaurės Anglijos. Čempionate kiekviena komanda sužaisdavo su visais varžovais dukart - namie ir išvykoje. Už pergalę tuomet buvo skiriami 2 taškai, už lygiąsias - 1 taškas. Pralaimėjus rungtynes taškai nebuvo skiriami. Pirmojo čempionato nugalėtoja tapo „Preston“ komanda, debiutiniame sezone nepralaimėjusi nė vieno mačo.
1904 metais gegužės 21 dieną Paryžiuje buvo įkurtas šiuo metu svarbiausias futbolo valdymo organas pasaulyje - Tarptautinė Futbolo Asociacijų Federacija (pran. FIFA). Pirmosiomis organizacijos narėmis tapo 7 nacionalinės asociacijos: Belgijos, Danijos, Ispanijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Švedijos ir Šveicarijos (Vokietija tą pačią dieną atsiuntė sutikimo dalyvauti organizacijos veikloje raštą). Federacijos atsiradimą lėmė poreikis turėti valdymo instituciją, kuri būtų atsakinga už tarptautines rungtynes ir turnyrus. Pirmasis FIFA organizuotas tarptautinis renginys buvo 1908 metais Londone vykusios olimpiados futbolo turnyras, kuris, pasak tuomečių liudininkų, praėjo itin sklandžiai. Nuo to laiko federacijos organizuojamų turnyrų skaičius tik didėjo. Bene svarbiausiu iš jų tapo futbolo pasaulio čempionatas 1930 metais pirmą kartą surengtas Urugvajuje. Būtent šeimininkų komanda ir tapo debiutinio turnyro nugalėtoja. Tarptautinė Futbolo Asociacijų Federacija ilgainiui vis labiau plėtėsi. Šiuo metu organizacijos narėmis yra 209 šalys.
Svarbiausiu klubinių komandų turnyru pasaulyje yra laikoma UEFA Čempionų lyga. 1955/1956 metų sezone pradėtas rengti turnyras tuomet vadinosi Europos taure. Pirmajame sezone jame dalyvavo 16 komandų. Debiutinio turnyro nugalėtojais tapo Madrido „Real“ futbolininkai. Jiems iki šiol priklauso daugiausia kartų laimėto turnyro rekordas - Ispanijos sostinės komanda Čempionų lygą laimėjo net 9 kartus. 1992/1993 metų sezone pasikeitė turnyro formatas, pavadinimas, o dalyvaujančių komandų skaičius jau iki to laiko pasiekė 32.
Taip pat skaitykite: Krepšinio ugdymas Vilniuje
Dabartiniais laikais futbolo masiškumas pasiekė įspūdingus skaičius. XXI amžiaus pradžioje atlikto visuotinio tyrimo duomenimis futbolą reguliariai žaidžia 250 milijonų žemės gyventojų daugiau nei 200 valstybių. Oficialiai registruotų žaidėjų skaičius viršija 50 tūkstančių. Praktiškai kiekvienoje šalyje tiek internetu, tiek per televizijos ekranus galima išvysti geriausių pasaulio futbolininkų žaidimą. Svarbiausi futbolo turnyrai yra plačiai nušviečiami visomis svarbiausiomis žiniasklaidos priemonėmis. Nuo pirmųjų transliacijų, kurios pradėtos rengti 1958 metais, žiūrovų prie televizoriaus ekranų skaičius išaugo drastiškai. Štai 2010 metų pasaulio futbolo čempionatą tiesiogiai transliavo apie 70 pasaulio šalių atstovai, o kiekvienas turnyro rungtynes stebėjo vidutiniškai 400 milijonų planetos gyventojų.
Futbolas Lietuvoje: Nuo "Dinamo" iki "Žalgirio" Atgimimo
Reprezentacinės Vilniaus futbolo komandos istorija vėl skaičiuojama nuo 1947 metų. Būtent tada iš dviejų Kauno komandų sudaryta ekipa buvo perkelta į Vilnių ir pavadinta „Dinamo“.
Futbolo klubas „Žalgiris“ garsino Vilnių iki 2008-ųjų, kai šią organizaciją ištiko finansinė krizė. Dėl teisinių aplinkybių naujoji organizacija turėjo atsiriboti nuo futbolo klubo „Žalgiris“ istorijos ir savąją skaičiuoti tik nuo 2009-ųjų.
Klubo įkūrimo pradžia laikoma Vilniaus „Dinamo“ susikūrimas prieš 1947 metų SSRS antrosios pagal pajėgumą zonos pirmenybes. Pirmąsias rungtynes komanda sužaidė 1947 m. Reprezentacinės Vilniaus komanda pirmuosius kelerius metus žaidė antrajame divizione. Ekipos ramsčiai ilgus metus buvo V. Saunoris, M. Daukša, Z. Ganusauskas, A. Mačiulis, J. Mačiulis, P. Liutkevičius, R. Liutkevičius, A. Kulikauskas, S. Petraitis, vartininkai V. Tučkus ir A. Komanda debiutavo SSRS aukščiausioje lygoje. Komandai iškritus į žemesnę lygą, vilniečių vartus gynęs V. Ekipa atsidūrė respublikinės sporto draugijos „Žalgiris“ žinioje. Aikštėje komanda trečią sezoną iš eilės varžėsi praplėstoje elitinėje SSRS aukščiausioje lygoje, bet tą daryti sekėsi sunkiai, nes trečius metus kovota dėl išlikimo. „Žalgiris“ pirmą kartą pelnė SSRS pirmenybių apdovanojimus. Po poros labai nesėkmingų sezonų „Žalgiris“ dar kartą grįžo į viršūnę. Šį kartą laimėtas A klasės antros grupės ketvirto pogrupio turnyras. Tačiau antros grupės finalinės varžybos nesusiklostė. Vadovaujant naujiems treneriams - B. Zelkevičiui ir S. Rameliui - „Žalgiris“ neturėjo lygių II lygos pirmoje zonoje ir iškovojo net 85 proc. taškų. Rungtynėse dėl pakilimo aukštyn su Nalčiko „Spartaku“ komandos pasidalino po pergalę išvykoje ir namuose. Po kelių neblogų sezonų (išskyrus 1980 m.) žalgiriečiai subrendo pergalėms ir SSRS I lygoje. Dramatiškame sezono finiše pavyko išsaugoti persvarą prieš persekiotojus ir iškovoti kelialapį į aukščiausiąją lygą, pasidalinus 1-2 vietas (vienodai taškų) su Kišiniovo „Nistru“. Prieš sezono pradžią kiek netikėtai pasikeitė ir komandos vadovas, ir treneris B. Zelkevičius. Bet jauno stratego A. Tačiau vartininko V. Jurkaus trauma ir kitos netektys (jaunieji žalgiriečiai žaidė SSRS tautų spartakiadoje) sutrukdė įsiterpti į prizininkų trejetą. Pritrūko 4 taškų, užimta 5 vieta. 1987 metų sezonas buvo pats sėkmingiausias klubo istorijoje sovietiniu periodu. Žaista ne tik sėkmingai, bet ir rezultatyviai, o šalies čempionas Maskvos „Spartakas“ Vilniuje nugalėtas 5:2. 16 įvarčių pelnęs A. „Žalgiris“ debiutavo UEFA taurės varžybose ir pirmose rungtynėse 2:0 laimėjo prieš Vienos „Austrija“. Komanda ruošėsi SSRS čempionatui, bet kovo 17 d. Baltijos šalių čempionatas laimėtas užtikrintai, bet geriausi žalgiriečiai po truputį išsivažinėjo į kitų šalių komandas.
Dėl rimtų finansinių problemų FK „Žalgiris“ nuo 2008 metų sezono tapo neveiksnus. 2009 metų pradžioje komandos žaidėjai, treneriai ir aktyviausi aistruoliai „Pietų IV“, nematydami tuometinių klubo savininkų aktyvių veiksmų ir siekdami išsaugoti „Žalgirio“ vardą, įkūrė Vilniaus miesto futbolo draugiją (VMFD) „Žalgiris“. 2009-ųjų kovo mėnesį LFF išimties tvarka suteikė galimybę VMFD „Žalgiriui“ rungtis I lygoje. Supažindintas su bendruomeninio klubo idėja, pagalbos ranką ištiesė Vilniaus meras Vilius Navickas. Kartu su juo žengė ir Vilniaus miesto Taryba. 2010 metų kovo 12 dieną, pritarus UEFA, LFF vadovai oficialiai atvėrė A lygos duris VMFD „Žalgiris“. 2011 metų sezone komandai sekėsi daug geriau - ji sudarė rimtą konkurenciją Panevėžio „Ekrano“ komandai. Tačiau nesėkmės leido užimti antrąją vietą A lygoje. Praėjus trims metams nuo VMFD „Žalgiris“ įkūrimo ir nuveikus daug sunkių darbų, buvo iškovotas pirmasis trofėjus - LFF taurė, kuri į Vilnių grįžo po 9-erių metų pertraukos. 2013 metų sezono pradžioje „Žalgiris“ buvo vėl stipresnis už „Ekraną“. Taip pat apginta praėjusiame sezone iškovota LFF taurė. Rungtynėse prieš „Šiaulius“ po papildomo laiko švieslentė rodė rezultatą 3:3 (2:2), tad komandos stojo mušti 11 metrų baudinių. Sezonas buvo ypač įsimintinas ir dėl įspūdingo komandos žygio Europos lygos atrankoje. VMFD „Žalgiris“ pirmąkart Lietuvos istorijoje vienos kvalifikacijos metu eliminavo net 3 ekipas - Dublino „St Patrick’s Athletic“ (Airija), Jerevano „Pyunik“ (Armėnija) bei Poznanės „Lech“ (Lenkija). 2014 metų sezoną VMFD „Žalgiris“ vėl šlavė varžovus iš kelio - iškovojo LFF taurę įveikdamas Gargždų „Bangą“ (2:1) bei triumfavo šalies pirmenybėse. 2014 metų lapkričio 25 dieną, išsprendus teisinius ginčus, VMFD „Žalgiris“ tapo FK „Žalgiris“.
Taip pat skaitykite: Sporto mokykla „Sostinės Tauras“
2015 metų gegužės 23-iąją dieną FK „Žalgiris“ LFF taurės finale 2:0 nugalėjo Klaipėdos „Atlantą“ ir taip paliko naują įrašą Lietuvos futbolo istorijoje. 2016 metais „Žalgiris“ tęsė titulų medžioklę. Pirmose naujojo sezono rungtynėse vasario 28-ąją žalgiriečiai po pratęsimo 4:1 (1:1) įveikė „Trakų“ futbolininkus ir apgynė prieš trejus metus iškovotą Lietuvos Supertaurę. Gegužės 15-ąją Telšiuose vykusiose 2015-2016 metų LFF taurės turnyro finalinėse rungtynėse „Žalgiris“ po Lino Klimavičiaus įvarčio 1:0 palaužė „Trakus“ ir penktą kartą iš eilės iškovojo šį trofėjų. O rugsėjo 25-ąją Klaipėdoje - jau 2016 metų LFF taurės turnyro finale - žalgiriečiai 2:0 (0:0) susitvarkė su Marijampolės „Sūduva“ ir LFF taurę į viršų iškėlė šeštą kartą iš eilės. Spalio 30-ąją „Žalgiris“ LFF stadione 2:0 įveikė „Atlantą“ ir, likus trims turams iki A lygos pirmenybių pabaigos, užsitikrino Lietuvos čempionų titulą. Keturiais pelnytais trofėjais paženklintame sezone pritrūko tik sėkmės UEFA Čempionų lygoje. Trečius metus iš eilės „Žalgiris“ savo pasirodymą šiame turnyre pradėjo (ir baigė) antrajame atrankos varžybų etape.
2017 metų sezoną „Žalgiris“ pradėjo dar viena pergale Supertaurės rungtynėse. Antrus metus iš eilės žalgiriečiai kovoje dėl šio trofėjaus įveikė „Trakų“ futbolininkus. Vasario 26-ąją „Sportimos“ arenoje vykusiose rungtynėse „Žalgirio“ debiutantas Mahamane’as Traore pelnė vienintelį įvartį ir užtikrino savo ekipai pergalę 1:0 (0:0). A lygos pirmenybėse žalgiriečiams sezono pabaiga susiklostė itin nesėkmingai - paleista turėta persvara. Paskutinėse rungtynėse „Žalgiris“ Marijampolėje nusileido vietos „Sūduvai“ ir pirmą kartą nuo 2012 m. Po apkartusio jubiliejinio sezono komandoje įvyko daug permainų. Vyriausiojo trenerio postas buvo patikėtas po kelių dešimtmečių iš Danijos į Lietuvą sugrįžusiam Aurelijui Skarbaliui, pokyčiai supurtė ir komandos sudėtį. Nepaisant permainų, žalgiriečiai sunkiai pradėjo naująjį sezoną ir turnyro lentelėje leido atsiplėšti „Sūduvai“. Ieškodami išeities iš susidariusios padėties „Žalgirio“ vadovai birželio mėnesį atsisveikino su A. Skarbaliumi ir komandos vairą patikėjo V. Po šių permainų Vilniaus klubas pradėjo ilgą pergalių seriją ir į sostinę sugrąžino LFF taurę. Labai sėkmingai komanda pasirodė ir UEFA Europos lygos atrankoje, kur eliminavo „Klaksvik“ ir „Vaduz“ klubus bei trečiajame atrankos etape nusileido galingam Ispanijos „Sevilla“ klubui. Pirmose serijos rungtynėse Ispanijoje V.
Prieš 2019 m. sezoną naujuoju ekipos sporto direktoriumi tapo buvęs ilgametis Lietuvos rinktinės žaidėjas Deividas Česnauskis, o sporto operacijų direktoriumi - Deividas Šemberas. Sezonas žalgiriečiams baigėsi be trofėjų - užimta antroji vieta A lygoje, pralaimėtos rungtynės dėl Supertaurės, o žygis LFF taurės turnyre baigėsi pusfinalyje po pratęsimo. Rezultatyviausiu komandos futbolininku tapo 27 įvarčius pelnęs kroatas Tomislavas Kišas. 2019 m. Ekipai sezono pradžioje turėjo vadovauti strategas iš Ispanijos, bet jis atvykti negalėjo dėl sveikatos. Nuo sausio mėn. Komanda pradėjo sezoną iškovota Supertaure. A lygoje po 8 turų žalgiriečiai turėjo 8 taškų deficitą, iki 14 turo jį panaikino, tačiau vėliau vėl klupo ir likus 4 rungtynėms atsiliko 5 taškais. Taurės turnyre antrus metus iš eilės po pratęsimo suklupta pusfinalyje. Prancūzas Hugo Videmontas su 13 įvarčių (per 20 rungtynių) tapo rezultatyviausiu čempionato žaidėju. Prie komandos vairo stojo Lietuvoje su kitais klubais užsirekomendavęs kazachas Vladimiras Čeburinas. UEFA turnyruose žalgiriečiai Čempionų lygoje įveikė „Linfield“ ekipą, tačiau neprilygo pajėgiam Vengrijos čempionui „Ferencvaros“. Po įspūdingos pergalės prieš „Malmo“ atrankoje pirmiems iš visų Lietuvos klubų pavyko prasibrauti į UEFA turnyrų grupių etapą. Vietos varžybose sezonas pradėtas apmaudžiu pralaimėjimu Supertaurėje prieš „Sūduvą“ po baudinių, sunkiai sekėsi ir čempionato starte. Tačiau įspūdingas spurtas sezono antroje pusėje leido užsitikrinti 10-ąjį čempionų titulą itin anksti, likus 7 rungtynėms iki sezono pabaigos.
"Žalgirio" Pasiekimai:
Vilniaus „Žalgiris“ per savo istoriją jau 5 kartus tapo Lietuvos čempionu (1991, 1992, 1999, 2013, 2014), 8 kartus iškovojo LFF taurę (1991, 1993, 1994, 1997, 2003, 2012, 2013, 2014) ir 4 kartus - Supertaurę (2003, 2012, 2013, 2014). „Žalgirio“ auklėtiniai iškovojo ne vieną titulą atstovaudami rinktinėms ar kitiems klubams.