Stuburo operacijos - rimtas iššūkis, reikalaujantis tinkamo pasiruošimo ir atsakingo požiūrio į reabilitaciją. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip ruoštis stuburo operacijai, kas laukia po jos, kokie reabilitacijos etapai yra svarbiausi ir kaip pakeisti gyvenimo būdą, kad išvengtumėte pakartotinių problemų.
Operacija - kraštutinė priemonė
Svarbu pabrėžti, kad operacija - tai kraštutinė priemonė, taikoma tik tada, kai konservatyvūs gydymo metodai nepadeda, o paciento būklė blogėja. Neurochirurgas priima sprendimą operuoti, kai ima nekrozuoti audiniai, pacientas nebegali savarankiškai judėti, skausmas tampa nebepakeliamas, gresia infekcijos ar net pavojus gyvybei. Visais kitais atvejais rekomenduojama kliautis konservatyviomis priemonėmis.
Neturėkite iliuzijų, kad operacija išspręs visas problemas ir nereikės vargti su mankštomis, procedūromis ir pratimais. Pooperacinė realybė kur kas sudėtingesnė ir jai būtina psichologiškai pasiruošti. Net jei operacija pavyks puikiai, ji pašalins tik pasekmes, o išvaržą išprovokavusias priežastis reikės šalinti tomis pačiomis priemonėmis, kaip ir prieš operaciją. Be to, po operacijos gyvenimas stipriai pasikeičia, tad teks dar labiau saugotis ir rūpintis savimi.
Pasiruošimas operacijai ir pooperacinis laikotarpis
Jei operacijos išvengti nepavyko, būtina suprasti, kad tai rimta intervencija, ir nuo to, kaip elgsitės pooperaciniu laikotarpiu, priklausys didžioji dalis jos sėkmės. Galite sau padėti, bet galite ir pakenkti.
Svarbiausia - leisti sugyti
Pirmoji rekomendacija - būtina sudaryti sąlygas žaizdai sugyti. Tai apima ne tik išorinę žaizdą, bet ir žaizdą stuburo diske. Natūraliai susiformavus išvaržai, jai plyšus, taip pat būtinas ramybės laikotarpis, per kurį turi susiformuoti randas. Tačiau po chirurginės intervencijos operuota vieta tampa dar labiau pažeidžiama.
Taip pat skaitykite: Sportas ir socialiniai įgūdžiai
Kokios sąlygos būtinos žaizdos gijimui?
- Nusiteikite po operacijos du mėnesius nesėdėti. Vertikali kompresija spaudžia diską (ypač aktualu, jei operacija atlikta juosmeninėje dalyje) ir provokuoja deformaciją, neleidžia operuotai vietai gyti. Po dviejų mėnesių sėdėjimą taip pat reikėtų riboti, grįžti prie jo palaipsniui.
- Išmokite saugiai kosėti ir čiaudėti. Išprovokuoti deformacijas po operacijos gali ir tokie nekalti dalykai, kaip kosulys ar nusičiaudėjimas.
- Užtikrinkite sklandžią žarnyno veiklą. Negalima leisti užkietėti viduriams, tuštinimasis turi būti visada laisvas, nes padidėjęs spaudimas dubens srityje, nugaros apačioje, taip pat apsunkina gijimą.
Reabilitacija po stuburo operacijos
Į gyvenimą po operacijos teks grįžti po truputį. Norint, kad grįžimas būtų sklandus ir neskausmingas, privaloma griežtai paisyti gydytojų bei kineziterapeutų rekomenduotos buities ergonomikos. Pirmus devynis mėnesius ir net metus (tiesą sakant, visą likusį gyvenimą) ji bus labai svarbi ir reikšminga.
Raumenų stiprinimas ir simetrijos atstatymas
Dar vienas svarbus etapas - raumenų stiprinimas, jų simetrijos atstatymas. Su atidžia specialistų priežiūra mankštintis galima pradėti praėjus dviem mėnesiams po operacijos (žinoma, kiekvienas atvejis individualus, tad būtina paisyti gydytojų patarimų). Jokiu būdu nerekomenduojama reabilitacijos metu sportuoti savarankiškai ar pagal internete rastas programas - tai tiesiausias kelias paleisti operacijos rezultatus vėjais.
Po operacijos savo gyvenimą teks susieti su specialistais, kineziterapeutais, specifine mankšta, jei norėsite kuo kokybiškiau gyventi - turėsite kliautis jais ir reguliariai rūpintis harmoningu raumenynu. Po operacijos (ir ne tik) dažnai įsijungia apsauginiai mechanizmai, spazmuojantys raumenį, neleidžiantys daryti tam tikrų judesių arba pilnos jų amplitudės. Tai dar viena priežastis, dėl kurios reikėtų reabilitacijos laikotarpį mankštintis tik prižiūrimiems specialistų, kurie žino, kaip saugiai išvaduoti žmogų iš to kompensacinio mechanizmo.
Reabilitacijos etapai ir procedūros
Reabilitacija po stuburo operacijos yra kompleksinis procesas, apimantis įvairias procedūras ir etapus. Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas (FMR) parenka tinkamiausią gydymo taktiką, atsižvelgdamas į pažeidimo tipą, skausmo intensyvumą, kaulų ir raumenų sistemos būklę, raumenyno išvystymą ir kasdienybėje atliekamus žmogaus veiksmus.
Taip pat skaitykite: Parkūras: sportas ir filosofija
Dažniausiai taikomos reabilitacijos procedūros:
- Kineziterapija: Individuali kineziterapija (aktyvi ir pasyvi) salėje arba vandenyje. Pratimai gali būti atliekami tiek baseine, tiek salėje, naudojant bėgtakį, stacionarius dviračius, volavimą, elektrostimuliaciją, „redcord“ diržus, pasipriešinimo gumas, svarmenis ir kitas priemones.
- Masažas: Gydomieji ir limfodrenažiniai masažai, smilkininio bei apatinio žandikaulio sąnario gydymo technikos.
- Fizioterapija: Magneto terapija, Indiba terapija (labai efektyvi greitam gijimui, skausmui mažinti), impulsinių srovių terapija, limfodrenažas, ultragarso, mikrobangų bei lazerio terapijos.
- Ergoterapija: Ergoterapija skirta atkurti paciento savarankiškumą po įvairių traumų, patempimų ar lūžių operacijų. Ergoterapijos metu pasitelkiamos įvairios priemonės, pvz., espanderiai, skirtingo dydžio kamuoliukai, gumos ir kt.
- Tensiomiografija (TMG): Tyrimas, nustatantis skeleto raumenų susitraukimo savybes. Raumens atsakas į elektrinį stimulą parodo, ar raumuo yra nusilpęs, pervargęs, patemptas, padeda nustatyti raumenų disbalansą, smulkius raumens pažeidimus. Remiantis tyrimo rezultatais, sužinoma, kuriuos raumenis reikia stiprinti, o kuriuos - atpalaiduoti.
- 3D judesio analizė: Inovatyvus kūno judesių vertinimo tyrimas, padedantis įvertinti judesių pokyčius po traumų.
Svarbu paminėti, kad kokybiška reabilitacija po traumų ir operacijų yra itin svarbi ir reikalinga. Ji visapusiškai padeda stiprinti organizmą, grąžina judėjimo laisvę, mažina skausmus bei patinimus.
Kada reikalinga reabilitacija?
Reabilitacija reikalinga, esant skausmams, įvairiems tirpimams, patinimams, sąnario judesių amplitudės ar raumenų jėgos sumažėjimui. Jos reikia, jei pacientui sunku save apsitarnauti, savarankiškai judėti.
Į fizinės medicinos ir reabilitacijos (FMR) gydytoją dažniausiai kreipiamasi tuomet, kai gydytojas ortopedas-traumatologas pacientui išrašo siuntimą, praėjus atitinkamam laikotarpiui po traumos ar operacijos. Esant nugaros, sąnarių skausmams, galūnių tirpimui ar nusilpimui, pirmiausia gydytojas specialistas (neurologas, reumatologas ir kt.) atlieka laboratorinius, radiologinius tyrimus ir tik tada siunčia pacientą FMR gydytojo konsultacijai.
Reabilitologo konsultacija dažnai reikalinga dar prieš atsirandant skausmams ir kitoms sveikatos problemoms. Kaip automobiliui techninę apžiūrą, taip ir kūno biomechaniką reikia įvertinti, norint žinoti savo „silpnąsias grandis“, t. y. kurias raumenų grupes ir kaip reikėtų daugiau mankštinti, kad įvairių skausmų ir traumų tikimybė būtų kuo mažesnė. Planuojantiems pradėti aktyviau sportuoti ypač naudinga išsiaiškinti, kaip paruošti savo kūną ir kokio tipo veikla būtų naudingiausia.
Taip pat skaitykite: Danties pašalinimas ir sportas
Gyvenimo būdo pokyčiai po operacijos
Operacija - labai svarbus signalas apmąstyti savo gyvenimo būdą. Tiesą sakant, susimąstyti jau turėjote šiek tiek anksčiau, nes išvaržos nenutinka staiga (traumas šį kartą palikime nuošaly). Išvarža gali formuotis ilgus metus. Ne vienas yra linkęs susigyventi su simptomais, juos ignoruoti ir rimtai nepriimti kūno siunčiamų signalų.
Jei gyvenimo būdas atvedė prie operacijos, atlikus to gyvenimo būdo analizę reikėtų pakeisti esminius dalykus.
Kaip išvengti išvaržos atsinaujinimo?
- Laiku kreipkitės į specialistus. Sumažinti riziką ir išvengti operacijos galite laiku pasirodę specialistui ir atkakliai bei reguliariai vykdydami jų rekomendacijas.
- Analizuokite ir keiskite savo gyvenimo būdą. Jei gyvenimo būdas atvedė prie operacijos, atlikus to gyvenimo būdo analizę reikėtų pakeisti esminius dalykus.
- Rūpinkitės taisyklinga laikysena. Taisyklinga laikysena ne tik padeda atrodyti geriau, bet ir yra svarbi jūsų sveikatai.
- Stiprinkite nugaros raumenis. Mankšta nugarai gali pasiūlyti daug privalumų, apie jos naudą girdime nuo pat vaikystės.
- Venkite streso. Nugaros skausmas nuo streso užklumpa visus, ir jaunus ir vyresnio amžiaus žmones.
- Taisyklingai sėdėkite prie darbo stalo. Jei dirbate biure, greičiausiai daug laiko praleidžiate sėdėdami, todėl būtų pravartu žinoti, kaip taisyklingai sėdėti.
Sportas ir fizinis aktyvumas po stuburo operacijos
Fizinis aktyvumas yra labai svarbus po stuburo operacijos, tačiau svarbu pasirinkti tinkamą sporto šaką ir krūvį. Nėra sporto šakos, kurios tikslas būtų idealus stuburas. Neįmanoma atskirti stuburo sveikatos nuo bendros organizmo būklės ir nuo aplinkos. Bendro pobūdžio pratimai neatlieka laikysenos korekcijų, bet skirti gerinti bendrą savijautą. Pilatesas, kalanetika, joga ir panaši veikla yra puiki pradžia.
Šiuolaikinis žmogus gyvena mažai aktyvų gyvenimą, o fizinis aktyvumas apsiriboja labai nedaugeliu judesių: atsisėsti, atsistoti, atsigulti, šiek tiek nueiti, šiek tiek pasilenkti. Sąnarių sveikatai reikia judėti. Nejudantis ar nekokybiškai judantis sąnarys tikrai susirgs.
Kineziterapeuto patarimai
- Įvertinkite savo kūno galimybes. Prieš pradedant aktyviau sportuoti, rekomenduojama kritiškai įvertinti savo kūno galimybes. Svarbus tinkamas kaulų ir raumenų sistemos balansas bei fizinis pasirengimas krūviui.
- Pasikonsultuokite su specialistais. Prieš pradedant aktyviau sportuoti, rekomenduojama apsilankyti pas sporto medicinos, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoją ar kineziterapeutą, kad būtų įvertinta kaulų ir raumenų sistemos biomechanika.
- Atskirkite kūno kultūrą nuo tikslingų biomechaninių pratimų. Tikslingi biomechaniniai pratimai koreguoja sutrikusias kaulų ir raumenų sistemos biomechanines grandis. Pavyzdžiui, silpnas raumuo stiprinamas, o persidirbęs - tempiamas.
- Būkite atsargūs su joga. Jei žmogus ypatingai lankstus ir jo raumenys per daug elastingi, jis negali turėti nieko bendra su joga. Joga didina raumenų elastingumą ir stuburo lankstumą, tačiau nesubalansuoja ir nestiprina raumenų bei nedidina jų ištvermės.
tags: #sportas #po #stuburo #operacijos