Įžanga
Šiais laikais, kai technologijos vis labiau įsiskverbia į mūsų gyvenimą, fizinis aktyvumas tampa ne tik sveikatos palaikymo priemone, bet ir būdu atrasti save, išreikšti savo tikrąjį „aš“ ir susidoroti su kasdienio gyvenimo iššūkiais. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kodėl sportas ir judėjimas yra tokie svarbūs šiuolaikiniam žmogui, pasitelkdami psichologines teorijas ir įkvepiančias citatas.
Poreikis Judėti: Homeostazės Koncepcija
Šveicarų neurologas ir vaikų psichologas Édouard Claparède teigė, kad poreikis yra pusiausvyros sutrikimo išraiška, o jo patenkinimas - pusiausvyros atstatymo ženklas. Kitaip tariant, žmogus yra būtybė, turinti poreikių ir siekianti juos patenkinti tam, kad išvengtų įtampų, t.y. išlaikytų arba atkurtų vidinę pusiausvyrą. Ši teorija remiasi homeostazės koncepcija, perimta iš biologų, kurie šiuo žodžiu apibūdina žmogaus organizmo poreikį palaikyti pastovią ir idealią organizmo vidinę būseną bei tokiu būdu atstatyti sutrikusią pusiausvyrą.
Įsivaizduokime žmogų, kuris jau keletą metų kiekvieną rytą eina į darbą, susitinka su klientais, kalba apie dalykinius reikalus, vakare grįžta į namus, kur jo laukia vakarienė, televizorius, šeimyniniai klausimai bei pasiruošimas rytdienai - tokiai pačiai kaip jau praėjusi diena. Ir taip slenka savaitės, mėnesiai, metai… Galiausiai žmogus pradeda justi įtampą, jaučia, kad „kažkas“ yra ne taip. Tas „kažkas“ kelia sumaištį jo viduje. Žmogus jaučia, kad gyvenime reikia permainų, jog reikia kažką keisti.
Įtampa Ir Prasmė: Viktoro Franklio Įžvalgos
Viktoras Franklis, austrų gydytojas psichiatras ir psichoterapeutas, suformulavęs vienos iš psichoterapijos mokyklų logoterapijos pagrindus, teigė, kad žmogus ne tik nesiekia bet kokia kaina išvengti įtampos, jam jos tiesiog reikia. Viktoro Franklio nuomone, ne tik per didelė apkrova gali sukelti sveikatos negalavimus, bet ir per mažas jų stygius. Žmogus savo ruožtu ieško įtampos bei prasmingų uždavinių, galinčių sukelti “sveiką įtampą“.
Šiandienos žmogus patiria nepaprastai daug įtampos. Tačiau nederėtų visiškai atmesti šios V.Franklio tezės. Galbūt derėtų ją patikslinti, kad šiandienos žmogus per mažai patiria jam prasmingos įtampos, kuri būtų JO įtampa, o ne įtampa ateinanti iš išorės, su kuria susiduriama kasdienybėje. Pats žmogus sukuria įtampą. Taigi žmogus susikuria reikiamą įtampą, pareikalauja iš savęs kokio nors laimėjimo, neretai ir atsižadėjimo. Jis susikuria ne tik dirbtinius sunkumus, bet ir dirbtina būtinybę: šiais laikais kai bemaž nereikia vaikščioti, lipti laiptais, žmogus sumano kopti į kalnus. Jam nebereikia karstytis medžiais, bet jis užsigeidžia karstytis uolomis. Supamas gerovės jis savanoriškai ko nors atsižada, dirbtinai ir tyčia susikuria sunkias aplinkybes.
Taip pat skaitykite: Sveikata ir sportas
Sportas Kaip Pakaitalas: Geštalto Terapijos Požiūris
Mes dažnai atrandame problemų sprendimo būdus, pasitelkdami kitus kompensacijos būdus, kurie mums padeda atitolti nuo savo problemų. Geštalto terapijoje yra žinomas „defleksijos“ terminas, kuris apibūdina unikalų (dažnai nesąmoningą) žmogaus kontaktavimo stilių su aplinka, kurio metu žmogus vengia tiesaus kontakto, nukreipdamas energiją į kitą aplinkos objektą - pakaitalą. Tokiu būdu yra ne tik sumažinama tiesioginio kontakto galima neigiama energija (pvz.: agresija), bet tuo pačiu ji yra „nudrenuojama” į kitą pakaitalą. Šiuo atveju, tuo pakaitalu tampa sportas.
Daugeliu atveju sportas ar kita panaši veikla (pvz.: azartiniai žaidimai) tampa puikia priemone išreikšti savo tikrąjį „Aš“, kuris dėl vienokių ar kitokių priežasčių yra ribojamas kasdieniniame gyvenime. Pvz.: kasdieniniame gyvenime žmogus yra lėtas, iš pažiūros nepasitikintis savimi, labiau linkęs nusileisti, tačiau krepšinio aikštelėje jis tampa kardinaliai kitas žmogus - greitas, staigus, agresyvus, pasitikintis savimi. Taip atsitinka todėl, kad žmogus neišreiškia savo tikrojo „Aš“ kasdienybėje (emocijų, spontaniškumo), todėl jis nesąmoningai ieško būdų, kur būtų galima „save padėti“ kitoje erdvėje, kitame „pakaitale“. Sportas yra tik viena iš daugelio veiklų, kurias renkasi šių dienų žmogus. Tačiau kyla klausimas, ar tas poreikis „įlįsti ” į tam tikrą veiklą yra padedantis save reabilituoti būvis, ar tik vėl - dirbtinas ir eilinis bandymas save apgauti? Su įtampa galima susidoroti tik tai dviem būdais: jos neprisikaupti arba ją tinkamai iškrauti.
Kaip Motyvuoti Vaikus Sportuoti?
Paskutiniu metu tėvai dažnai ateina su klausimu, kaip motyvuoti vaiką fizinei veiklai. Vaikai mieliau renkasi technologijas. Tėvai dažnai randa vaikus, sulinkusius klaustuko forma ir įsmeigtom akim į ekraną. Paprašius sėdėti tiesiai. Sėdi tik ribotą laiką taisyklingai. Išeitis sporto būreliai ir kasdienis vaiko aktyvumas. Vaikai negalvoja toli į ateitį. Vaikų apklausos, ką jie galvoja apie sportą, rodo, kad dauguma sportuoja, nes tai naudinga sveikatai, to nori tėvai. Tik mažuma vertina, kad tai smagi ir linksma veikla.
Kaip kalbėti su vaiku, kad jo motyvacija judėti, sportuoti didėtų:
- Tu tampi stipresnis/greitesnis visada kai treniruojiesi.
- Padarei didelę pažangą sporte. Nuplauk/įmeti .
- Pasižiūrėk, kaip tavo sesė/brolis/draugas varo.
- Man patinka žiūrėti, kai tu sportuoji.
- Labai svarbu tartis kokį būrelį lankys, kokiu dažnumu ir kas bus kai nebenorės lankyti.
- Antras svarbus dalykas nelyginti su kitais, o skatinti vertinti savo pažangą.
- Labai svarbu palaikyti, kai sekasi ir užjausti kai nesiseka ar ką skauda.
- Labiau vertinkite ir girkite patį sportavimo procesą, kad išmoksta naujų dalykų, stiprėja kūnas, gerėja emocinė savijauta.
Taip pat skaitykite: Sporto nauda su draugu
Taip pat skaitykite: Kas vyksta organizme sportuojant?
tags: #sportuoti #judeti #ikvepiancios #citatos