Įvadas
Pasaulio jūros ir vandenynai yra valstybių karinės galios ir įvairių interesų arena. Keičiantis tarptautiniams santykiams ir technologijoms, kinta ir grėsmių tarptautinei taikai ir saugumui pobūdis. Šiame straipsnyje nagrinėjama, kokios veikos ar situacijos jūrų erdvėje kelia grėsmę jūrų saugumui ir saugumui jūroje ir ar jos patenka į grėsmės tarptautinei taikai ir saugumui sampratą.
Tarptautinė taika ir saugumas jūrų erdvėje
Tarptautinė jūrų teisė glaudžiai susijusi su tarptautine viešąja teise. Jėgos ir grasinimo jėga draudimo principas galioja ne tik valstybių sausumos teritorijoje, bet ir jūrų erdvėje. Valstybės turi pareigą spręsti ginčus taikiomis priemonėmis. Jūrų teisės konvencijos preambulėje skelbiama, kad jūrų teisės kodifikavimas prisidės prie taikos ir saugumo stiprinimo. Konvencijos 301 straipsnis įtvirtina jėgos ir grasinimo jėga draudimo principo galiojimą jūrinėje erdvėje.
Reikšmingos nuostatos susijusios su atskirų jūros erdvių (teritorinės jūros, salyno vandenų ir sąsiaurių, išskirtinės ekonominės zonos, atvirosios jūros, tarptautinio jūros dugno) režimu. Jūrų teisės konvencijoje taip pat nurodomas saugumas. Daugiausia tai - saugi laivyba ir su ja susijęs saugumo zonų reglamentavimas bei kitos normos, taip pat jūrų saugumas. Konvencijoje saugumo sąvoka taip pat siejama su pakrantės valstybės saugumu. Konvencija laivybos saugumo nereguliuoja detaliai, ji ne kartą nurodo kompetentingas tarptautines organizacijas, o laivybos saugumo srityje tai yra TJO.
Grėsmės tarptautinei taikai ir saugumui: kintantis sąrašas
Grėsmė taikai yra plačiausia JT Chartijos 39 straipsnyje įtvirtinta sąvoka. JT Saugumo Taryba grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui nustato vadovaudamasi šiuo straipsniu, kuris yra slenkstis nuo taikių ginčų sprendimo priemonių pagal Chartijos VI skyrių į VII skyrių, numatantį su ginkluotos jėgos panaudojimu nesusijusių ir su ja susijusių (42 straipsnis) privalomų priemonių.
Per septynis su puse JT Saugumo Tarybos veiklos dešimtmečius grėsmių tarptautinei taikai ir saugumui konstatavimas JT Saugumo Tarybos rezoliucijose kito ir konteksto (kada ir kas įvardijama grėsme), ir turinio (kaip tai tekste įvardijama) požiūriu. Vis daugiau naujų situacijų patekdavo į šios institucijos darbotvarkę ir rezoliucijas, netrūko kritikos dėl JT Saugumo Tarybos sprendimų, diskutuota ir diskutuojama dėl rezoliucijų teksto ir turinio prasmės. Grėsmės tarptautinei taikai ir saugumui sąvoka yra labai plati ir kinta, vis dėlto netampa siauresnė.
Taip pat skaitykite: Ateities Progimnazijos plaukimo tradicijos
Pirmaisiais JT veiklos dešimtmečiais tokio pobūdžio grėsme dažnai būdavo pripažįstami įvairūs su ypatinga situacija šalyje susiję tarptautiniai ir netarptautiniai ginkluoti konfliktai regione ar tarp regionų (sieną kertantys kovojančių grupuočių konfliktai, pilietiniai karai, nusikaltimų žmoniškumui situacijos). Ilgainiui grėsmių sąrašas papildytas masinio naikinimo ginklų gamyba ir platinimu, po 2001 m. rugsėjo 11-osios teroristinių išpuolių JAV grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui konstatuojančiose JT Saugumo Tarybos rezoliucijose - teroristinių organizacijų, t. y.
Grėsmės jūrų saugumui kaip grėsmės tarptautinei taikai
Dalis grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui pripažįstamų situacijų apima ir jūrinę erdvę. Viena iš jų - terorizmas ir teroristinių organizacijų veikla. Nors teroristinių išpuolių jūroje neįvyksta daugiau nei sausumoje, vis dažniau vartojama jūrų terorizmo sąvoka. Po rugsėjo 11-osios įvykių JAV stiprėja dėmesys apsaugai nuo jūrų terorizmo, be to, terorizmas dažnai siejamas su piratavimu jūroje. Riba tarp terorizmo, piratavimo jūroje, ginkluoto laivų plėšimo ir tarptautinio organizuoto nusikalstamumo tam tikrais atvejais nėra tokia aiški ir šiuo požiūriu jūra yra gana platus tokių veikų reiškimosi laukas.
Teroristinių grupių veikla dažai susijusi su tarptautinio pobūdžio nusikaltimais - narkotinių ir psichotropinių medžiagų gabenimu, prekyba žmonėmis, neteisėtu migrantų gabenimu, iš kurių gaunamos pajamos gali sudaryti didelę tokių organizacijų finansavimo dalį. Piratavimą jūroje įprasta skirti nuo ginkluoto laivų plėšimo.
Nagrinėjant naujausias pastarųjų kelerių metų rezoliucijas, JT Saugumo Taryba grėsme tarptautinei taikai ir saugumui pripažino, pavyzdžiui, neteisėtą prekybą mažaisiais ir lengvaisiais ginklais situacijoje Vakarų ir Centrinėje Afrikoje ir Sahelyje, Gvinėjos įlankoje, kur terorizmas susijęs su nusikaltimais jūroje, vykdomas tarptautinis organizuotas nusikalstamumas (įskaitant prekybą žmonėmis) ir piratavimas. Nagrinėjamo pobūdžio grėsme pripažintas ir ginkluotas laivų plėšimas jūroje prie Somalio krantų ir piratų grupių veikla situacijoje Somalyje. Prekyba branduoliniais, cheminiais ir biologiniais ginklais ir jų perdavimo priemonių platinimas, pavyzdžiui, Korėjoje, irgi laikyti tokia grėsme.
Tarptautinis organizuotas nusikalstamumas jūroje aiškiai įvardytas grėsme tarptautinei taikai ir saugumui JT Saugumo Tarybos ir JT narkotikų ir nusikalstamumo biuro (UNODC), kuris nurodė tokias veikas: prekyba narkotikais, migrantų ir teroristinių medžiagų neteisėtas gabenimas, piratavimas ir ginkluotas laivų plėšimas, pagrobimas už išpirką ir neteisėta žvejyba.
Taip pat skaitykite: Europos čempionatas: Giedriaus Titenio žygdarbiai
Jau dešimt metų, kai NATO jūrų strategijoje įtvirtintas suvokimas, kad besikeičiančios grėsmės, įskaitant saugumui jūroje, skatina NATO atsako transformaciją. Tarp naujausių iššūkių tarptautinei taikai ir saugumui - hibridinės grėsmės ir kibernetinės atakos. Valstybių praktika rodo didėjančią tendenciją naudoti hibridinius karybos būdus (pvz., laivų sulaikymas, kibernetinės atakos jūroje, ginklų ir sprogmenų naudojimas, ekonominis spaudimas, nepažymėti jūrų karo laivai ir kt.).
Baltijos sąsiauriai: laivybos svarba ir teisinis režimas
Sąsiauriai visais laikais vaidino svarbų vaidmenį, sujungdami jūras, vandenynus, kultūras ir prekybą. Sąsiauriai - natūralūs vandens keliai, jungiantys didelius vandens plotus ir leidžiantys laivams perplaukti iš vienos jūros ar vandenyno į kitą. Augant kolonijinėms imperijoms, sąsiaurius pradėta laikyti strategiškai reikšmingais.
Sąsiauriai, naudojami tarptautinei laivybai, suteikia galimybę komerciniams ir kariniams laivams sutrumpinti kelionę, tokiu būdu sutaupant laiko ir resursų. Sąsiaurius tarp Šiaurės jūros ir Baltijos jūros sudaro Skagerako, Kategato, Didžiojo Belto, Mažojo Belto ir Zundo (Eresuno) sąsiauriai. Didžiojo Belto, Mažojo Belto ir Zundo sąsiauriai dar vadinami Baltijos arba Danijos sąsiauriais. Sąsiauriai yra vienintelis natūralus laivybos kelias, jungiantis Baltijos jūrą su Šiaurės jūra. Sąsiaurių ekonominė bei strateginė reikšmė žinoma nuo IX amžiaus.
Sąsiaurius, naudojamus tarptautinei laivybai, gali sudaryti vidaus vandenys, teritorinė jūra, išskirtinė ekonominė zona, atviroji jūra arba jų derinys. Nors sąsiaurių, naudojamų tarptautinei laivybai teisinis statusas buvo apibrėžtas 1958 m. Konvencijoje dėl teritorinės jūros ir gretutinės zonos bei, išsamiau, 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje, daugumos pasaulio sąsiaurių teisinis statusas lieka neaiškus. Nėra universalaus tarptautinio režimo, taikomo visiems sąsiauriams, naudojamiems tarptautinei laivyba Kiekvienas sąsiauris pasižymi individualiomis charakteristikomis, susijusiomis su jo geografinėmis, istorinėmis, politinėmis, ekonominėmis ir strateginėmis savybėmis. Sąsiaurių teisinis režimas nustatomas dvišalėmis, daugiašalėmis sutartimis, pakrantės valstybė nacionaliniais teisės aktais.
Diskutuojama, ar 1982 m. Jūrų teisės konvencija taikoma Didžiojo ir Mažojo Belto bei Zundo sąsiauriams, esantiems tarp Šiaurės jūros ir Baltijos jūros, kadangi Danija ir Švedija laikosi pozicijos, kad šiems sąsiauriams taikomos 1857 - 1860 m. sutartys dėl plaukimo sąsiauriais panaikinimo. Šie Baltijos jūrą su Šiaurės jūra, todėl itin svarbi laivybos šiais sąsiauriais teisinio režimo analizė.
Taip pat skaitykite: Lietuvos baseinų gidas
Baltijos sąsiaurių geografinės charakteristikos
Sąsiaurius tarp Šiaurės jūros ir Baltijos jūros sudaro Skagerako, Kategato, Didžiojo Belto, Mažojo Belto ir Zundo sąsiauriai. Sujungdami dvi jūras, sąsiauriai driekiasi strategiškai svarbioje vietoje. Šiais laivais kasmet plaukia šiais sąsiauriais, todėl sąsiauriai turi labai svarbią ekonominę reikšmę tiek Baltijos jūros valstybėms, tiek ir kitoms valstybėms, kurių laivai plaukia į Baltijos jūrą.
- Skagerako sąsiauris. Skagerakas - sąsiauris tarp Danijos ir Norvegijos, jungia Šiaurės jūrą su Kategatu. Sąsiaurio plotas - 32 tūkst. kv. km, ilgis - 225 km, plotis - 60-150 km, mažiausias gylis farvateryje - 53 m, didžiausias gylis - 809 m.
- Kategato sąsiauris. Kategatas - sąsiauris tarp Danijos ir Švedijos, jungia Skageraką su Baltijos jūra per Zundo ir Belts sąsiaurius. Sąsiaurio plotas - 22 tūkst. kv. km, ilgis - 270 km, plotis - 60-160 km, mažiausias gylis farvateryje - 30 m, didžiausias gylis - 124 m.
- Zundo sąsiauris. Zundas - sąsiauris tarp Zelandijos salos ir Švedijos, kuris jungia Kategatą ir Baltijos jūrą. Jo ir 50 m gylio, siauriausia vieta tarp Helsinore ir Helsingborgo. Sąsiaurį į rytinį ir vakarinį kanalus dalina Veno sala. Vakarinis kanalas tarp Veno salos ir Zelandijos salos, kurio plotis - 8,3 km, naudojamas dažniau. Zundo pietinėje dalyje sąsiauris vėl padalintas į du kanalus: Drodgeną Danijos pusėje bei Flintrannaną Švedijos pusėje. Nors Zundo sąsiauris yra trumpiausias kelias tarp Baltijos jūros ir Šiaurės jūros, dėl nedidelio gylio ne visi laivai gali juo plaukti. Drodgeno kanalas, kurio gylis yra 7,7 m, yra gilesnis nei Flintrannano kanalas, kurio gylis - 7,1 m. Drodgeno kanalo ilgis - 4 km, o mažiausias plotis - 290 m. Nei Flintranano, nei Drodgeno kanalais negali plaukti didesnės grimzlės laivai. Tokie laivai turi plaukti Didžiojo Belto sąsiauriu. Zundo sąsiauris skiria Daniją ir Švediją, suformuodamas Danijos sienos rytines ribas. 1991 m. Danija ir Švedija pasirašė sutartį dėl tilto per Zundo sąsiaurį statybos, o tiltas baigtas statyti 2000 m.
- Didžiojo Belto sąsiauris. Didysis Beltas - tarp Zelandijos ir Fiuno sals, jungia Kategatą su Baltijos jūra. Sąsiaurio ilgis - 120 km, mažiausias plotis - 11 km, mažiausias gylis - 11 m. Didžiojo Belto gylis, nurodomas įvairiuose šaltiniuose, skiriasi: vienų šaltinių duomenimis sąsiaurio gylis - 15 metrai, kitų šaltinių duomenimis - 20-25 metrai. Sąsiaurio plotis - 18,5 - 28,2 km. Šia kanalus - Vesterrendeną (Vakarinis Kanalas) ir Osterrendeną (Rytinis kanalas). Kanalų plotis dėl seklumų yra ribotas. Šio, o tarp Agerso ir Vendeancegrundo rifų išorinis ribos tik apie 1800 metrai. 1998 m. pastatytas tiltas per Didįjį Beltą.
- Mažojo Belto sąsiauris. Mažasis Beltas - sąsiauris tarp Fiuno salos ir Jutlandijos pusiasalio, jungia Kategatą su Baltijos jūra. Ilgis - 130 km, mažiausias plotis - 660 m, didžiausias plotis - 27,5 km, mažiausias gylis - 11,8 m. Keletas sals, pvz.: Aaro ir Bogo salos, dalina sąsiaurį į kanalus, kurie yra žymiai siauresni. Laivai, plaukiantys Mažojo Belto sąsiauriu, negali būti aukštesni nei 33 metrai, kadangi 1935 m.
Didžiojo ir Mažojo Belts sąsiauriai bei Zundo sąsiauris sudaro Danijos sąsiaurius arba Baltijos sąsiaurius sistemą. Iš trijų sąsiaurių, Mažasis Beltas turi mažiausiai reikšmės tarptautinei laivybai. Mažasis Beltas yra apsuptas Danijos teritorinės jūros bazinių linijų ir yra Danijos vidaus vandenų dalis. Jis yra tiesiausias kelias į Baltijos jūrą. Zundo sąsiaurį sudaro Danijos ir Švedijos teritorinės jūros. Jis siauriausias ir giliausias iš trijų sąsiaurių, todėl naudojamas didelės grimzlės laivų. Siekiant Danijos teritoriniais vandenimis, saugios laivybos bei sumažinti taršos riziką dėl tanklaivių užplaukimo ant seklumos bei susidūrimų, Danijos Vyriausybė nustatė tranzito koridorius - T-Kelią Didžiojo Belto sąsiauryje. T-Kelias yra svarbiausias kelias per Didžiojo Belto sąsiaurį. Dėl pakankamai didelio, 17 m gylio, jis laikomas giluminiu keliu. Tai yra didelis privalumas, kai Zundo - pagrindinio alternatyvaus kelio - gylis yra mažesnis nei 8 metrai. Danijos jūrų administracijos duomenimis, 2000 - 2005 m. Zundo sąsiauriu vidutiniškai kasmet praplaukdavo apie 38000 laivų, Didžiojo Belto sąsiauriu - apie 23000 laivų, todėl sąsiaurių reikšmė jūrų transportui labai didelė.
Tarptautinių sąsiaurių teisinis statusas
Tarptautinių sąsiaurių teisinė samprata suformuluota tik XX a. 1958 m. Konvencijoje dėl teritorinės jūros ir gretutinės zonos sąsiaurių teisiniam režimui nebuvo skirta daug dėmesio: vienintelio 16 straipsnio 4 dalyje teigiama, kad negalima sustabdyti užsienio laivų taikaus plaukimo tarptautinei laivybai naudojamais sąsiauriais tarp dviejų atvirosios jūros dalis arba tarp atvirosios jūros ir užsienio valstybės teritorinės jūros. Daug detaliau tarptautinių sąsiaurių teisinis režimas sureglamentuotas 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje. Tarptautinių sąsiaurių teisiniam režimui skirta 1982 m. Iki priimant 1982 m. Šio, todėl tik keli sąsiauriai, naudojami tarptautinei laivybai, pateko į pakrantės valstybė teritorines jūras. Visuose kituose galioja laivybos laisvė. Šio reiaškė, kad sąsiauriai, kurių plotis neviršijo 24 jūrmylių, tapo pakrantės valstybė teritorinėmis jūromis. Šiau galiojo laivybos ir skrydžio laisvės, tapo vandenimis, kuriuose užsienio laivai naudojosi tik taikaus plaukimo teise. Išiuota, kad, pakrantės valstybėms išplėtus savo teritorines jūras iki 12 jūrmylių, daugiau nei 100 jūros kelių sąsiauriais, naudojamais tarptautinei laivybai, tapo pakrantės valstybė teritorinės jūros dalimi. Šias teises, kokias jos turėjo iki teritorinės jūros išplėtimo, o sąsiaurių pakrantės valstybės buvo susirūpinusios dėl laivybos sąsiauriais intensyvumo bei galimo laivybos poveikio, todėl 1982 m. Konvencijoje laivybos sąsiauriais teisinis režimas reglamentuojamas detaliai. Nors 1982 m.
Tarptautiniai sąsiauriai: geografiniai ir funkciniai aspektai.
Geografiniu požiūriu yra įvairių sąsiaurių apibrėžimų. W. G. Moore'as apibūdina sąsiaurį kaip siaurą jūros ruožą, jungiantį didelius jūros plotus. R. Y. Jenningsas nurodo, kad sąsiauris jungia dvi atvirosios jūros dalis. Geriausiai žinomas apibrėžimas yra nurodytas profesoriaus E. Bruelio moksliniame darbe Tarptautiniai sąsiauriai. Jis apibrėžia sąsiaurį kaip natūralų jūros kelias, esantis tarp dviejų sausumos sričių ir jungiantis arba atskiriantis dvi jūras, bent jau tam tikrose vietose. Tai, kad sąsiauris privalo būti natūralus koridorius, atskiria juos nuo tarptautinis dirbtinis kanalų, tokių kaip Sueco, Panamos ar Kylio. Šiuo lemia laivybos teisinį režimą, taikomą sąsiauriuose.
Kai sąsiaurį ar jo dalį sudaro pakrantės valstybės vidaus vandenys, sąsiauriui ar atitinkamai jo daliai 1982 m. Konvencijos III dalyje nustatytas režimas yra netaikomas. Vadovaujantis 1982 m. Šiau nebuvo laikomi vidaus vandenimis, tai tokiuose vandenyse galioja taikaus plaukimo teisė. Kai sąsiaurį sudaro pakrantės valstybės (valstybių) teritorinė jūra (teritorinės jūros), sąsiauryje galioja 1982 m. Konvencijos III dalyje nustatytas režimas. Jeigu sąsiauris yra platesnis nei 24 jūrmylės ir jo dalį sudaro išskirtinė ekonominė zona ar net atviroji jūra, tokiam sąsiauriui 1982 m. Jis valstybių teritorinės jūros, užsienio laivai naudojasi taikaus praplaukimo teise, o likusioje dalyje - laivybos ir skridimo laisvėmis), išskyrus tokius sąsiaurius, kuriuose galimi keliai atvira jūra arba išskirtine ekonomine zona yra blogesnės navigacinės ir hidrografinės charakteristikos nei keliai teritorine jūra.
Taikomas laivybos režimas gali skirtis priklausomai nuo to, ar sąsiauris driekiasi tarp dviejų žemynų, ar tarp žemyninės dalies ir salos. Pagal 1982 m. Konvencijos 38 straipsnio 1 dalį, kai sąsiauris driekiasi tarp žemyninės dalies ir salos, netaikoma kliudomo tranzitinio plaukimo ar skridimo teisė, jei į jūros pusę nuo salos egzistuoja ne bl…
Taikus plaukimas per teritorinę jūrą: teisės ir pareigos
Teritorinė jūra yra laikoma pakrantės valstybės teritorija, tačiau ši valstybės jurisdikcija neatima galimybės užsienio laivams taikiai plaukti pakrantės valstybės teritorine jūra. Taikus plaukimas - tai tam tikrų subjektų teisės ir pareigos, užtikrinančios: pakrantės valstybės teisę vykdyti savo jurisdikciją, jai priklausančioje teritorijoje, o kitų valstybių laivams - pasinaudoti jiems suteikta teise plaukti kitos šalies teritoriniais vandenimis, jei yra laikomasi teisės aktų numatytų sąlygų. Valstybės šalys, naudodamosi savo teisėmis bei vykdydamos savo įsipareigojimus, susilaiko nuo bet kokių grasinimų jėga ar jėgos panaudojimo prieš bet kurios valstybės teritorijos vientisumą ar politinę nepriklausomybę, taip pat nuo bet kokių kitų veiksmų, nesuderinamais su tarptautinės teisės principais, įtvirtintais Jungtinių Tautų Chartijoje.
Valstybėms, kurios yra pakrantės valstybės, visad buvo ir bus aktualūs klausimai, susiję su jūra, tai yra su laivyba, žvejyba, pakrantės apsauga. Be minėtų sričių, pakrantės valstybei bene svarbiausias yra taikaus plaukimo teritorine jūra egzistavimas.
Kiekviena valstybė turi teisę nustatyti savo teritorinės jūros plotį, neviršijantį 12 jūrmylių, matuojamą nuo bazinių linijų, nustatytų pagal 1982 m. Konvenciją. Teritorinei jūros pločiui matuoti gali pasitarnauti jūros dugno iškilimai, pastebimi atoslūgio metu. Jei iškilimas, pastebimas atoslūgio metu, yra visas ar iš dalies nutolęs nuo žemyninės dalies ar salos per atstumą, kuris neviršija teritorinės jūros pločio, tokio iškilimo didžiausio atoslūgio linija gali būti naudojama kaip bazinė linija teritorinės jūros pločiui matuoti. Verta paminėti, jog iki tol, kol įsigaliojo Konvencija, pradėta taikyti jos normas, Teismas, spręsdamas tarp šalių susiklosčiusius teritorinius ginčus pasiremdamas paprotinėmis teisės normomis.