Krepšinis Lietuvoje - ne tik sportas, bet ir antroji religija. Ši sporto šaka, turinti gilias tradicijas ir didelį populiarumą, neatsiejama nuo Lietuvos istorijos ir kultūros. Siekiant įamžinti krepšinio raidą ir pagerbti labiausiai nusipelniusius žaidėjus, trenerius ir puoselėtojus, Tarptautinė krepšinio federacija (FIBA) steigia šlovės galeriją.
FIBA Šlovės Galerija: Tik Dvi Lietuviškos Pavardės
FIBA, vienijanti visas pasaulio krepšinio federacijas, Ispanijoje įsteigė 2000 kvadratinių metrų ploto šlovės galeriją. Pagrindinis atrankos kriterijus - laimėjimai tarptautinėje arenoje. Kiekviena šalies krepšinio federacija, FIBA komiteto nariai ir specialus FIBA komitetas gali siūlyti kandidatus.
Tačiau Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas Vladas Garastas teigia, kad nieko nežino apie naująją šlovės galeriją ir mano, jog tokie rinkimai paprastai būna nerimti. Nepaisant to, tarp daugybės nominuotų krepšininkų paminėtos vos dvi lietuviškos pavardės - olimpinio, pasaulio bei Europos čempiono Modesto Paulausko ir olimpinio aukso bei Europos sidabro medalių laimėtojo Šarūno Marčiulionio. Nusipelniusių krepšinio trenerių, teisėjų ir vadybininkų sąraše nėra nė vienos lietuviškos pavardės.
V. Garastas mano, kad lietuvių, vertų patekti į šlovės galeriją, yra gerokai daugiau, ir yra vertesnių už Š. Marčiulionį, pavyzdžiui, Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis ar Valdemaras Chomičius. Jo nuomone, pirmiausia turėtų būti atsižvelgiama į iškovotus titulus, nes kito būdo išmatuoti nuopelnus tiesiog nėra.
Kyla klausimas, kas turėtų pasirūpinti, kad mūsų šalies garsiausi ir geriausi atsidurtų šalia žmonių, su kuriais kovojo ranka rankon ir kuriems ne kartą nušluostė nosį.
Taip pat skaitykite: Lietuva ir irklavimas
V. Garastas teigia turėjęs mintį įsteigti šlovės alėją Kaune, kur būtų įamžinti geriausi ir daugiausia titulų iškovoję Lietuvos krepšininkai. Rugpjūčio pabaigoje Vilniuje, šalia „Siemens“ arenos, atsiras monumentas krepšiniui, kuriame bus įrašytos geriausių dvidešimt penkių šalies krepšininkų pavardės.
Jei jau Ispanijoje šlovės galeriją organizuoja FIBA ir įamžina tuos, kurie kūrė krepšinį, puoselėjo ir laimėjo daugiausia pergalių, tai ar neverti lietuviai būti deramai pagerbti už nuopelnus antrąja šalies religija vadinamam krepšiniui?
Krepšinio Pradžia ir Raida Lietuvoje
Lietuvos krepšinio istorijoje itin svarbūs metai - 1930-ieji. Būtent tais metais iš JAV sugrįžo Pranas Lubinas, kuris padėjo profesionalaus krepšinio pagrindus Lietuvoje. Suburta Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, kurios žaidžiančiuoju treneriu tapo tas pats P. Lubinas. 1937 m. ir 1939 m. rinktinė iškovojo du Europos pirmenybių aukso medalius.
Pagal tuomet galiojusią tvarką - pirmenybių nugalėtojams buvo suteikiama teisė kitais metais rengti Europos pirmenybes. Po pergalės Latvijoje 1937 m. Lietuva gavo teisę surengti 1939 m. pirmenybes. Antra iš eilės istorinė pergalė Lietuvai užtikrino teisę dukart paeiliui tapti Europos pirmenybių šeimininkais. Tačiau 1941 m. Europos vyrų krepšinio čempionatas buvo atšauktas dėl prasidėjusio Antrojo pasaulinio karo. Nuo tada nacionalinė Lietuvos rinktinė dingo iš geografinio krepšinio žemėlapio iki pat 1992 m. Barselonos olimpiados. 1941 m. Europos pirmenybės turėjo vykti legendinėje Kauno sporto halėje.
„Skola“ Lietuvai už neįvykusį Europos vyrų krepšinio čempionatą buvo grąžinta lygiai po 70 metų. 2011 m. Lietuvoje buvo surengtos Europos pirmenybės.
Taip pat skaitykite: Teniso federacijų bendradarbiavimas
1939 m. Europos Krepšinio Čempionatas Kaune
1939 metų gegužės 21-28 dienomis Kaune vykęs trečiasis Europos krepšinio čempionatas ir Lietuvos pergalė jame yra vienas ryškiausių įvykių šalies krepšinio istorijoje. Apie šį čempionatą rašė ir prancūzų žurnalas „Basket-ball“, leidžiamas nuo 1933 metų.
Žurnalo numerį įprastai sudarydavo nuo 12 iki 16 puslapių. Daugiausia buvo rašoma apie įvairius Prancūzijos čempionatus pateikiant rungtynių aprašymus ir statistiką, apie šalies krepšinio federacijos susirinkimus ir jų metu priimtus nutarimus bei aptartus klausimus, taip pat buvo rašoma apie Prancūzijos krepšinio rinktinės rungtynes, tarptautinius turnyrus, krepšinio plėtrą ir raidą, įvairias įdomybes ir kitą aktualią informaciją.
Pirmieji pranešimai žurnale „Basket-ball“ apie 1939 metų Europos krepšinio čempionatą pasirodė pavasarį, balandžio 13 d. Nurodyta, kad kovo 21 dieną buvo pranešta apie iš Lietuvos gautą informaciją dėl su turnyru susijusių organizacinių klausimų, taip pat nurodant, kad Prancūzijos krepšinio federacija kreipsis į FIBA prašant pateikti informaciją dėl turnyro formato. Balandžio 4 dieną nurodyta, kad buvo gautas laiškas iš Lietuvos krepšinio federacijos, pateikiantis informaciją dėl komandų apsistojimo Kaune.
Vėlesnis numeris (Nr. 119) pasirodė jau po turnyro, 1939 metų birželio 1 dieną. Šiame numeryje buvo pateikta nemažai informacijos apie Kaune vykusį 1939 metų Europos krepšinio čempionatą. Šiame žurnalo numeryje nurodoma, kad 1939 metų balandžio 25 dieną Prancūzijos krepšinio federacija gavo laišką iš Lietuvos krepšinio federacijos, kuriame pateikta informacija dėl apsistojimo ir maitinimo svečių komandoms Kaune. Gegužės 9 dieną pasirodė pranešimas, kad prancūzas Leroy paskirtas būti teisėju čempionate. Taip pat buvo gauta telegrama iš Lietuvos dėl su Prancūzijos rinktinės dalyvavimu čempionate susijusių klausimų, taip pat buvo diskutuojama dėl su komandos išvykimu susijusių detalių. Gegužės 16 dieną pasirodė informacija, kad gautas laiškas iš atitinkamos ministerijos, patvirtinantis reikalingų leidimų suteikimą kariams, kurie yra Prancūzijos rinktinės dalis ir kartu vyks į Kauną.
Šiame žurnalo numeryje taip pat buvo publikuoti du straipsniai apie patį Europos krepšinio čempionatą Kaune. Pirmasis straipsnis buvo pavadintas „Po trečiojo Europos čempionato: Prancūzijos komandos pralaimėjimai ir sėkmė“, kurį parengė komandos vadybininkas Paulas Geistas. Šis straipsnis pateikė informaciją apie Prancūzijos rinktinės pasirodymą su trumpais rungtynių aprašymais. Tačiau išreiškiamas nusivylimas pralaimėjimu 36:38 Lenkijai, kur buvo kritikuojamas prastas teisėjavimas lemiamomis rungtynių akimirkomis dėl žaidimo stabdymo ir įmestų taškų, dėl ko vyko svarstymai ir kitą dieną. Taip pat buvo aprašytos pergalės prieš Suomiją, Vengriją, Italiją, Estiją.
Taip pat skaitykite: Nuo senovės žaidimų iki futbolo
„Niekada anksčiau federacija nedėjo tiek pastangų į trečiąjį Europos čempionatą Lietuvoje vykusios Prancūzijos rinktinės pasirengimui. Niekada anksčiau ji negalėjo skirti tokių išteklių pasirengimui. Ar tai reiškia, kad mūsų žaidėjai prastesni už užsieniečius? Krepšinis Lietuvoje yra neregėtai populiarus. Visur [yra] įrengtos aikštelės, net privačiose valdose. Visi, ar beveik visi, žaidžia. Taigi matyti, kad renginys buvo labai sėkmingas, o organizacija buvo puiki. Lietuvos [krepšinio] federacijos prezidentas dr. Navakas ir jo kolegos nusipelno visų mūsų pagyrų.
Dar kelias nuorodas į 1939 metų Europos krepšinio čempionatą galima rasti kitame numeryje (Nr. 120), kuris pasirodė birželio 15 dieną. Jame buvo pateikta informacija iš 1939 metų birželio 6 dienos įvykusio Prancūzijos krepšinio federacijos posėdžio, kuriame šios federacijos prezidentas M. Centrinis federacijos komitetas tai pat dar kartą pasveikino komandą ir išreiškė padėką Lietuvos krepšinio federacijai.
Krepšinio Čempionatai: Nuo Jaunučių Iki Vyrų
Šalių nacionalinėms rinktinėms svarbiausios tarptautinės varžybos - Tarptautinės mėgėjų krepšinio federacijos (pranc. Europos krepšinio čempionatus Tarptautinė mėgėjų krepšinio federacija (nuo 2001 - Tarptautinė mėgėjų krepšinio federacija-Europa, pranc. Fédération Internationale de Basketball Amateur-Europa, FIBA-Europa) rengia kas dvejus metus pajėgiausioms Europos šalių jaunučių (mergaičių ir berniukų), jaunių (merginų ir vaikinų), jaunimo (merginų ir vaikinų), moterų, vyrų nacionalinėms rinktinėms.
Europos Jaunučių (Mergaičių, 15-16 Metų) Krepšinio Čempionatai
Europos jaunučių (mergaičių, 15-16 metų) krepšinio čempionatus pradėta rengti 1976. I čempionatas, kuriame dėl medalių varžėsi 16 šalių rinktinės, vyko Ščecine (Szczecin, Lenkija); nugalėjo SSRS krepšininkės, kurių gretose buvo ir I. Lietuvos jaunučių (mergaičių, 15-16 metų) rinktinė pirmą kartą žaidė X Europos čempionate (1993) ir užėmė 9 vietą. XI (1995), XII (1997), XIII (1999), XIV (2001), XV (2003), XVI (2004) čempionatuose Lietuvos jaunutės nepateko tarp pajėgiausių Europos rinktinių, XVII čempionate jos (2005) buvo devintos.
Pirmą kartą Lietuvos jaunutės apdovanojimus laimėjo XVIII čempionate (2006): pralaimėjusios pusfinalio rungtynes Ispanijos atstovėms (52:54), rungtynėse dėl bronzos medalių nugalėjo Serbijos krepšininkes (84:72).
Europos Jaunučių (Berniukų, 15-16 Metų) Krepšinio Čempionatai
Europos jaunučių (berniukų, 15-16 metų) krepšinio čempionatus pradėta rengti 1971. Pirmasis, kuriame varžėsi 12 šalių rinktinės, įvyko Italijos mieste Goricijoje (Gorizia). Čempionais tapo Jugoslavijos krepšininkai.
Geriausi Lietuvos jaunučiai 1971-1988 žaidė SSRS rinktinėse; M. Lietuvos jaunučių (berniukų) rinktinė debiutavo XII Europos čempionate (1993) ir užėmė 5 vietą (treneris J. Kazlauskas). XIII (1995), XIV (1997), XV (1999) čempionatuose Lietuvos jaunučių rinktinė nepateko tarp stipriausių 12 Europos komandų (1995 pajėgi Lietuvos rinktinė dėl objektyvių priežasčių pavėlavo į čempionato baigiamąsias varžybas Kroatijoje).
XVI čempionate (2001) Lietuvos jaunučiai, pralaimėję rungtynes ispanams dėl bronzos medalių (74:75), užėmė 4 vietą, XVII - 11 vietą. XVIII čempionate (2004) pralaimėtos rungtynės dėl bronzos medalių turkams (69:75), XIX čempionate (2005) - ispanams (63:70). XX čempionate (2006) Lietuvos jaunučių rinktinė buvo dešimta, XXI (2007) - pirmą kartą laimėjo bronzos medalius, mažajame finale nugalėjusi Turkijos rinktinę (65:55). XXII čempionate (2008) Lietuvos jaunučių rinktinė, laimėjusi visas 8 rungtynes (finale įveikusi Čekijos komandą 75:33), pirmą kartą tapo Europos čempione.
Europos Jaunių (Merginių, 17-18 Metų) Krepšinio Čempionatai
Europos jaunių (merginų, 17-18 metų) krepšinio čempionatus pradėta rengti 1965. Pirmasis įvyko Sofijoje, dalyvavo 11 šalių rinktinės, nugalėjo SSRS rinktinė, kurioje žaidė R. Garbatavičiūtė ir L. Vinčaitė, rinktinės trenerė buvo G. Lietuvos jaunių (merginų) rinktinė debiutavo XVII čempionate (1996) ir iš 12 komandų užėmė 10 vietą. XVIII (1998), XX (2002), XXI (2004) čempionatuose Lietuvos jaunės į dvyliktuką nepateko. Lietuvos krepšininkės geriausiai žaidė XIX čempionate (2000): pralaimėjusios rungtynes dėl bronzos medalių Lenkijos atstovėms (44:75), užėmė 4 vietą. XXII čempionate (2005) Lietuvos jaunių rinktinė buvo septinta, XXIII (2006) - penkta, XXIV (2007) - dešimta.
XXV čempionate (2008) Lietuvos jaunių merginų rinktinė, laimėjusi visas 8 rungtynes (finale įveikusi Rusijos komandą 63:57), pirmą kartą tapo Europos čempione.
Europos Jaunių (Vaikinų, 17-18 Metų) Krepšinio Čempionatai
Europos jaunių (vaikinų, 17-18 metų) krepšinio čempionatai rengiami nuo 1964. Pirmasis surengtas Neapolyje (Napoli; Italija), dalyvavo 8 šalių rinktinės, laimėjo SSRS jaunių rinktinė, kurioje žaidė M. Paulauskas ir R. Lietuvos jaunių (vaikinų) krepšinio rinktinė debiutavo XVI Europos čempionate (1994) Tel Avive ir tapo pirmąja nacionaline Lietuvos rinktine, laimėjusia Europos čempionės titulą atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Lietuvos jauniai XVII čempionate (1996) buvo dvylikti, XVIII (1998) - devinti, XIX (2000) - septinti, XX (2002) - ketvirti, XXI (2004) ir XXII (2005) - devinti.
XXIII čempionate (2006) Lietuvos jaunių rinktinė pusfinalyje įveikė Turkijos komandą (87:80) ir dėl Europos čempionės vardo varžėsi su Prancūzijos rinktine, pralaimėjusi šias rungtynes (72:77), pelnė sidabro medalius. XXIV čempionate (2007) Lietuvos jauniai užėmė 4 vietą. XXV čempionate (2008) Lietuvos jaunių vaikinų rinktinė, pralaimėjusi finalo rungtynes Graikijos komandai 50:57, dar kartą tapo vicečempione.
Europos Jaunimo (Merginių, Iki 20 Metų) Krepšinio Čempionatai
Europos jaunimo (merginų, iki 20 metų) krepšinio čempionatai rengiami nuo 1999-2000 sezono. Lietuvos merginų rinktinė debiutavo 1999 atrankos varžybose (56:64 pralaimėjo Turkijos, 55:66 - Vokietijos komandoms, 75:57 įveikė Bulgarijos rinktinę), bet į baigiamąjį varžybų etapą (pajėgiausių komandų dvyliktuką) nepateko; nepateko ir vėliau (iki 2006-2007 sezono).
Europos Jaunimo (Vaikinų, Iki 20 Metų) Krepšinio Čempionatai
Europos jaunimo (vaikinų, iki 22 metų 1992-1998 ir iki 20 metų nuo 2000) krepšinio čempionatai rengiami nuo 1992. Lietuvos jaunimo (vaikinų) rinktinė debiutavo II Europos jaunimo čempionate: nors 1993 Helsinkyje pirmąsias rungtynes su Makedonija laimėjo 90:70, bet savo pogrupyje užėmė 3 vietą ir į baigiamąsias 1994 varžybas nepateko.
III čempionate (1996) Stambule (Istanbul; Turkija), laimėję 6 (iš 7) rungtynes, pusfinalyje nugalėję Turkijos 84:74, finale - Ispanijos krepšininkus 85:81, Lietuvos jaunimo rinktinės krepšininkai tapo Europos čempionais.
IV čempionate (1998) Lietuvos jaunimo rinktinė buvo aštunta, V (2000) - dešimta, VI (2002 vyko Kaune) - penkta. Sėkmingi Lietuvos krepšininkams buvo VII (2004) ir VIII (2005) čempionatai: 2004 laimėję mažojo finalo rungtynes su Graikijos žaidėjais 92:63, buvo apdovanoti bronzos medaliais, 2005 pralaimėję tik didįjį finalą Rusijos krepšininkams 53:61, tapo vicečempionais. IX čempionate (2006) Lietuvos jaunimo rinktinė buvo septinta, X (2007) - vienuolikta. XI žemyno čempionate (2008) Lietuvos jaunimo vaikinų (iki 20 metų) rinktinė, laimėjusi 6 rungtynes iš 8 (pralaimėjusi finalo rungtynes su Graikija 89:96), antrą kartą tapo vicečempione.
Europos Moterų Krepšinio Čempionatai
Pirmą kartą surengtas Romoje 1938 10 12-16; dalyvavo 5 šalių rinktinės: Italijos, Lenkijos, Prancūzijos, Šveicarijos ir Lietuvos. Lietuvos rinktinė pirmąsias rungtynes žaidė su Italijos komanda ir nugalėjo ją 23:21. Įveikusios 28:10 Šveicarijos, 20:14 Prancūzijos krepšininkes ir pralaimėjusios 21:24 Lenkijos atstovėms, Lietuvos krepšininkės su Italijos ir Lenkijos atstovėmis surinko po 6 taškus (laimėjo po trejas ir pralaimėjo po vienas rungtynes). Pagal pralaimėtų rungtynių taškų skirtumą 1 vieta atiteko Italijai, 2 vieta - Lietuvai, 3 vieta - Lenkijai.
II Europos moterų krepšinio čempionatas turėjo vykti Kaune (1940), bet dėl II pasaulinio karo buvo surengtas tik 1950 Budapešte. Dėl SSRS okupacijos Lietuvai praradus Tarptautinės mėgėjų krepšinio federacijos (pranc. Lietuvai atgavus Tarptautinės mėgėjų krepšinio federacijos (FIBA) narės teises (1991), Lietuvos moterų krepšinio rinktinė 1993 dalyvavo atrankos į XXV Europos čempionatą varžybose Portugalijoje ir laimėjo visas trejas rungtynes.
Paskutinis atrankos etapas - pusfinalio varžybos - vyko Vilniuje (1994), iš žaistų 5 rungtynių Lietuva laimėjo trejas ir pateko į XXV Europos čempionato baigiamąsias varžybas Čekijoje (1995). Žaisdama dėl Europos čempionato apdovanojimų Lietuvos rinktinė laimėjo 4 rungtynes, pralaimėjo - 5 ir užėmė 5 vietą.
XXVI Europos čempionato (1997) pusfinalio rungtynėse Lietuvos krepšininkės įveikė Vokietijos atstoves (78:77), pateko į finalą ir nugalėjusios Slovakijos žaidėjas (72:62) pirmą kartą tapo čempionėmis. Lietuvos rinktinė XXVII čempionate (1999) užėmė 6 vietą, XXVIII (2001), dėl bronzos medalių pralaimėjusi rungtynes su Ispanijos komanda (74:89), liko ketvirta. XXIX čempionate (2003) į stipriausių komandų dvyliktuką nepateko. XXX čempionate (2005) Lietuvos moterų rinktinė dėl bronzos medalių vėl žaidė su Ispanijos komanda: pralaimėjusi 65:83 vėl liko ketvirta. XXXI čempionate (2007) Lietuvos krepšininkės užėmė 6 vietą.
Europos Vyrų Krepšinio Čempionatai
Europos vyrų krepšinio čempionatus pradėta rengti 1935. Pirmasis įvyko Ženevoje (Šveicarija). Jame dalyvavo 10 šalių rinktinės. Pirmąja žemyno čempione tapo Latvijos rinktinė, finalo rungtynėse nugalėjusi Ispaniją 24:18. Sidabro medalius pelnė Ispanijos, bronzos - Čekoslovakijos rinktinės.
Lietuvos vyrų rinktinė debiutavo II Europos čempionate 1937 05 03 ir nugalėjo Italijos komandą 22:20; tai buvo pirmoji rinktinės pergalė tarpvalstybinėse rungtynėse. Laimėję rungtynes su Estijos (20:15), Egipto (21:7) ir Lenkijos (31:25) atstovais, Lietuvos krepšininkai finalo rungtynes žaidė vėl su italais, nugalėjo juos 24:23 ir tapo Europos čempionais.
III čempionatas įvyko Kaune (1939 05 21-28); rungtyniavo 8 šalių rinktinės, nors užsiregistravusių dalyvauti buvo 17 (lėmė artėjantis II pasaulinis karas). Krepšinio varžyboms pastatytoje Sporto halėje Lietuvos krepšininkai nugalėjo Latvijos (37:36), Estijos (33:14), Lenkijos (46:18), Prancūzijos (48:18), Vengrijos (79:15), Suomijos (112:9), Italijos (41:27) rinktines ir antrą kartą tapo Europos čempionais.
1937-1939 Europos čempionatuose Lietuvos vyrų rinktinė žaidė 12 rungtynių ir visas laimėjo. Ji Europos čempionės titulą turėjo ne dvejus, o septynerius metus, nes dėl II pasaulinio karo 1941, 1943, 1945 Europos čempionatai neįvyko. IV čempionatas buvo surengtas 1946 Ženevoje, bet SSRS okupuotos Lietuvos rinktinė - Europos čempionė - jame dalyvauti negalėjo.
1947-1989 geriausi Lietuvos krepšininkai žaidė SSRS rinktinėse, Lietuvos treneriai V. Kulakauskas (1952, 1953, 1956), V. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir Lietuvos krepšinio federacijai atgavus visas Tarptautinės mėgėjų krepšinio federacijos (FIBA) narės teises Lietuvos vyrų rinktinė Europos čempionatuose vėl pradėjo dalyvauti 1993.
Kur kas sėkmingesnis buvo XXIX Europos čempionatas (1995): Lietuvos krepšininkai pralaimėjo tik finalo rungtynes Jugoslavijai (90:96) ir buvo apdovanoti sidabro medaliais. XXX Europos čempionate (1997) Lietuvos vyrų rinktinė buvo šešta, XXXI (1999) - penkta, XXXII (2001) - dvylikta.
Krepšinis Pasaulyje ir Lietuvoje: Bendrosios Žinios
Krepšinis - sportinis kamuolio žaidimas stačiakampėje (28 × 15 m) aikštėje. Žaidžia 2 komandos po 5 žaidėjus (komandoje būna 12 žaidėjų, žaidimo metu juos galima keisti). Tikslas - varant, perduodant vienas kitam kamuolį įveikti varžovo gynybą ir kamuolį įmesti į varžovo krepšį bei neleisti varžovui įmesti kamuolio į savąjį krepšį. Žaidžiama 4 kėliniai po 10 min (Nacionalinės krepšinio asociacijos, NBA, komandos žaidžia 4 kėlinius po 12 min) gryno laiko (70-90 min negryno laiko); iki 2000 10 01 buvo žaidžiama 2 kėliniai po 20 minučių.
Žaidimo metu įmetus kamuolį į krepšį iš dviejų taškų zonos puolančiai komandai įskaitomi 2, iš trijų taškų zonos (iš tolesnio kaip 6,25 m nuotolio) - 3 taškai, už tikslų baudos metimą (iš 5,8 m nuotolio) - 1 taškas. Laimi komanda, surinkusi daugiau taškų.
Krepšinis pradėtas žaisti 1891. Jį sumanė ir pirmąsias taisykles parengė Springfildo (Springfield, Jungtinės Amerikos Valstijos) koledžo dėstytojas Džeimsas Neismitas (James Naismith, 1861-1939) studentų kūno kultūros pratyboms. Pirmosios oficialios krepšinio rungtynės įvyko 1892 03 11. Naujasis sportinis žaidimas sparčiai plito po pasaulį.
1932 įkurta Tarptautinė mėgėjų krepšinio federacija (pranc. Fédération Internationale de Basketball Amateur, FIBA); nuo 1988 - Tarptautinė krepšinio federacija (pranc. Fédération Internationale de Basketball), 2007 vienijo 214 pasaulio šalių ir teritorijų krepšinio organizacijas. 1949 įkurta stipriausia krepšininkų profesionalų lyga - Nacionalinė krepšinio asociacija (angl.
Kas dveji metai (jaunių, jaunučių nuo 2004 kasmet) rengiami Europos vyrų (nuo 1935), jaunių vaikinų (nuo 1964), jaunučių berniukų (nuo 1971), jaunimo (iki 20-22 metų; nuo 1992), Europos moterų (nuo 1938), jaunių merginų (nuo 1965), jaunučių mergaičių (nuo 1976), jaunimo merginų (nuo 2000) krepšinio čempionatai. Kas ketveri metai rengiami pasaulio vyrų (nuo 1950), jaunių vaikinų (nuo 1979), jaunimo vaikinų (nuo 1993), pasaulio moterų (nuo 1953), jaunių merginų (nuo 1985), jaunimo merginų (nuo 2003) krepšinio čempionatai. Į olimpinių žaidynių sportinę programą vyrų krepšinis įtrauktas 1936, moterų - 1976.
Krepšinio Atmainos
Be pagrindinės, dar žaidžiama ir daug kitų krepšinio atmainų: angliškasis (žaidžia moterys - komandose po 7 žaidėjas, kamuolį galima laikyti 3 s), argentinietiškasis (komandose po 6 žaidėjus, 50 cm skersmens krepšiai kabo 3,3 m aukštyje), lauko (komandose po 11 žaidėjų, tikslas - įmesti kamuolį į varžovo saugomą 150 × 90 × 30 cm duobę aikštės galuose), olandiškasis (komandose po 12 žaidėjų - 6 moterys ir 6 vyrai, aikštė - 75 × 40-30 m, jos galuose 10 cm nuo galinės linijos 39-42 cm skersmens krepšiai be skydų, tvirtinami 3,5 m aukštyje tiesiog prie strypo), trijulių (komandose po 3 žaidėjus, žaidžiančius pusėje aikštės) ir kitos.
Viena krepšinio atmainų, pritaikytų judėjimo negalią turintiems žaidėjams, yra vežimėlių krepšinis - žaidimas, kurį žaidžia neįgalieji važinėdami po aikštę vežimėliais. Jį 1949 Jungtinėse Amerikos Valstijose pradėjo žaisti II pasaulinio karo metu negalią įgiję asmenys. 1950 sparčiai ėmė plisti Europoje, vėliau visame pasaulyje. Nuo 1960 vežimėlių krepšinis įtrauktas į paralimpinių žaidynių sporto programą.
#
tags: #tarptautine #krepsinio #federtacija