Tarpukario Lietuva, atkūrusi nepriklausomybę 1918 metais, patyrė spartų sporto, įskaitant gimnastiką, vystymąsi. Šiame straipsnyje aptariama tarpukario Lietuvos gimnastikos istorija, sporto organizacijos, populiariausios sporto šakos ir Lietuvos sportininkų pasiekimai.
Sporto Pradžia Lietuvoje
Sporto apraiškų būta jau senovės baltų buityje ir darbe. Tačiau Rusijos valdomoje Lietuvos teritorijoje sportas nebuvo itin populiarus. Pirmoji sporto organizacija buvo įkurta 1885 m. Klaipėdoje, kuri tuo metu priklausė Vokietijai. Tai buvo irklavimo klubas „Neptūnas“.
1918 m. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, sportinė veikla pradėta organizuoti iš Rusijos, Latvijos, JAV grįžusių ir vietinių lietuvių iniciatyva. Tarp jų buvo S. Garbačiauskas, E. Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė, P. Oleka, K. Dineika, Pranas Šližys, J. J. Bulota, S. Darius, J. Eretas ir kiti.
Sporto Organizacijų Kūrimasis
Pradėta steigti sporto organizacijas (sąjungas, klubus). 1919 m. Kaune įkurta pirmoji nepriklausomos Lietuvos sporto organizacija - Lietuvos sporto sąjunga (LSS), kuriai vadovavo Pranas Šližys. 1920 m. įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS), kuri kultivavo beveik visas to meto populiarias sporto šakas (pirmininkas S. Garbačiauskas). 1922 m. Kaune įsteigta Lietuvos sporto lyga (LSL) - aukščiausioji sporto institucija, kuri vadovavo visam sporto sąjūdžiui ir tvarkė jo veiklą, atstovavo Lietuvai tarptautiniu lygiu.
Kūrėsi ir kitos sporto organizacijos:
Taip pat skaitykite: Nacionalinė Lietuvos ledo ritulio rinktinė
- 1922 - Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija (LGSF)
- 1923 - Lietuvos dviratininkų sąjunga (LDS)
- 1923 - Lietuvos futbolo lyga (LFL)
- 1924 - Kauno teniso klubas (KTK)
- 1926 - Klaipėdos įgulos ir krašto sporto sąjunga (KSS)
- 1930 - Akademinis sporto klubas (ASK)
- 1931 - Jaunalietuvių sporto organizacija (JSO)
Veikė ir tautinių mažumų sporto organizacijos, tokios kaip Lietuvos žydų gimnastikos ir sporto sąjunga „Makabi“ (įkurta 1920 m.), Kauno lenkų sporto klubas „Sparta“ (įkurtas 1926 m.), rusų ir vokiečių sporto klubai.
1922 m. pasirodė pirmasis Lietuvoje sporto žurnalas „Lietuvos sportas“ (redaktorė E. Kubiliūnaitė‑Garbačiauskienė).
1932 m. įsteigta valstybinė institucija - Kūno kultūros rūmai, kurių vadovai buvo A. Jurgelionis (1932-34), V. Augustauskas (1934-40), Vincas Petronis (1940), Andrius Keturakis (1941), A. Vokietaitis (1941-43), V. Bakūnas (1943), M. Zaroskis (1943-44). Kūno kultūros rūmų iniciatyva ir pastangomis buvo susistemintas vadovavimas kūno kultūrai ir sportui.
1934-38 m. veikė Aukštieji kūno kultūros kursai - aukštosios mokyklos statusą turėjusi dvimetė mokykla, kuri rengė aukštesniųjų ir vidurinių mokyklų kūno kultūros mokytojus.
Buvo statomos sporto bazės: Kūno kultūros rūmai Kaune (1934), Klaipėdoje (1938), Kauno stadionas (1936), gimnazijų sporto salės, pirmasis statinys Europoje krepšinio varžyboms - Kauno sporto halė (1939).
Taip pat skaitykite: Sporto raida Lietuvoje 1918-1940
1935 m. įsteigtos 7 sporto apygardos: Kauno, Panevėžio, Marijampolės, Telšių, Ukmergės, Šiaulių, Klaipėdos. 1936 m. įsteigtas 4 laipsnių Valstybinis kūno kultūros ženklas.
1937 m. įkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK), kuris organizavo olimpinį sąjūdį Lietuvoje, rengė sportininkus ir komandas olimpinėms žaidynėms, atstovavo Lietuvai Tarptautiniame olimpiniame sąjūdyje. Pirmasis LTOK pirmininkas buvo V. Augustauskas. 1938 m. LTOK pagal olimpinių žaidynių tradicijas surengė Lietuvos tautinę olimpiadą, kurioje dalyvavo daugiau kaip 2000 Lietuvoje, Brazilijoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV, Latvijoje gyvenančių lietuvių sportininkų, 17 sporto šakų atstovų.
Gimnastika Šiaulių Berniukų Gimnazijoje
Šiaulių berniukų gimnazijoje reguliarus gimnazistų fizinis lavinimas buvo pradėtas XIX a. Nuo 1883 m. joje buvo pradėtos ir beveik kasmet vyko gimnastikos pratybos.
Gimnastikos užsiėmimai susidėjo iš dviejų dalių: karinio muštro ir mankštos. Šito mokė rusų armijos karininkai. 1893 m. mokyklos kieme buvo pastatytas medinis namas, specialiai pritaikytas gimnastikos pratimams atlikti. Gimnazistai mėgo ne tik gimnastiką, bet jie dažnai išbėgdavo į Zubovo parką pabėgioti, žaidė tuometinius moksleivių žaidimus.
Tarpukariu Šiaulių valstybinėje gimnazijoje sporto srityje aktyviai veikė ateitininkai, skautai, sakalaičiai. Gimnazijos kieme buvo nedidelė sporto salė, vadinama „maniežu".
Taip pat skaitykite: Lietuvos bokso istorija (1918-1940)
Šiaulių valdžios berniukų gimnazija tarpukariu buvo stiprus sporto židinys mieste, čia produktyviai darbavosi fizinio lavinimo mokytojai. Moksleivių mėgstamos sporto šakos buvo krepšinis, tinklinis, muštukas, kvadratas.
Populiariausios Sporto Šakos Tarpukario Lietuvoje
20 a. 3 dešimtmečio pradžioje buvo populiarinamos sporto šakos, kurios Vakarų Europos šalyse kultivuotos jau kelis dešimtmečius. Pradėti rengti įvairių sporto šakų Lietuvos čempionatai:
- 1921 - lengvosios atletikos
- 1922 - futbolo, moterų krepšinio, dviračių sporto
- 1924 - vyrų krepšinio
- 1925 - bokso, šaudymo
- 1927 - stalo teniso
- 1929 - teniso
- 1931 - plaukimo
- nuo 1935 - gimnazijų žaidynės
Futbolas buvo viena populiariausių sporto šakų tarpukario Lietuvoje. Pirmasis Lietuvos futbolo čempionatas buvo surengtas jau 1922 m. gegužės-rugsėjo mėnesiais. Jame dalyvavo aštuonios kauniečių komandos.
Tarpukario Lietuvoje boksas taip pat buvo viena iš populiariausių sporto šakų.
Karių fizinis rengimas ir sportas buvo svarbūs lavinant karių jėgą, greitį, koordinaciją, vikrumą. Tarpukario Lietuvoje karininkai buvo futbolo, lengvosios atletikos, bokso entuziastai bei jojimo sporto pradininkai.
Mažesniuose miesteliuose populiariausia sporto šaka buvo lengvoji atletika, nes jai nereikėjo nei didelių stadionų, nei specialaus inventoriaus. Gana daug entuziastų pritraukdavo ir tenisas, žirgų sportas.
Tarptautiniai Ryšiai ir Varžybos
Vienas Lietuvos sporto prioritetų buvo tarptautiniai ryšiai ir tarptautinės varžybos. Pirmoji Lietuvos sporto organizacija, tapusi tarptautinės federacijos nare, buvo Lietuvos futbolo lyga, 1923 m. priimta į FIFA (Tarptautinę futbolo asociacijų federaciją). 1924 m. į Tarptautinę federaciją priimta Lietuvos dviratininkų sąjunga, 1928 - Lengvosios atletikos komitetas, 1935 - Šaudymo sąjunga, 1936 - Krepšinio komitetas.
Pirmosios tarptautinių klubų rungtynės įvyko 1922 m., LFLS žaidė su Rygos YMCA futbolo klubu, lietuviai pralaimėjo 0:4. Pirmąsias tarpvalstybines rungtynes Lietuvos futbolo rinktinė 1923 m. žaidė su Estija (0:5), 1924 m. pirmąją pergalę tarpvalstybinėse rungtynėse pasiekė Lietuvos futbolo rinktinė, 2:1 nugalėjusi Estiją.
Olimpinėse žaidynėse Lietuvos sportininkai debiutavo 1924 m. Lietuvos futbolo rinktinė Paryžiuje žaidė su Šveicarija ir pralaimėjo 0:9.
1924 m. Olimpinės Žaidynės Paryžiuje
1924 m. VIII vasaros žaidynėse Paryžiuje, Lietuva buvo įrašiusi septynias sporto šakas: boksą, dviračių sportą, fechtavimąsi, futbolą, imtynes, gimnastiką ir šaudymą. Tačiau dėl lėšų stokos bei kitų aplinkybių po didelių ginčų į Paryžių buvo išsiųsta tik futbolo komanda, du dviratininkai ir imtynininkas.
1924 m. gegužės 25 d. - Lietuvos sportininkų olimpinio debiuto diena ir olimpinio judėjimo pradžia.
Dviratininkų Pasiekimai
Į 1924 m. Olimpines žaidynes, kurios vyko Paryžiuje (Prancūzijoje) buvo išleisti du lietuvių dviratininkai, tačiau dėl techninių nesklandumų jiem nepavyko užbaigti 188 km. ruožo.
1924 metais Paryžiaus olimpiadoje Lietuvai atstovavo Lietuvos futbolo komanda ir dviratininkai šiaulietis Isakas Anolikas bei Juozas Vilpišauskas. Šios varžybos buvo sudėtingos visiems Lietuvos atstovams. Kiek žinoma, dviračių sporto pirmeiviui I. Anolikui galiausiai už paskutinius pinigus teko įsigyti naują dviratį, nes nebuvo senajam suremontuoti reikiamų detalių. Abu sportininkai 188 km trasos nebaigė. J. Vilpišauskas griuvo, o I. Pritrūkta lėšų net kelionei namo.
I. Anolikas atstovavo Lietuvai ir po ketverių metų vykusiose Amsterdamo vasaros olimpinėse žaidynėse. Jis buvo pirmasis Lietuvos sportininkas, dalyvavęs du kartus iš eilės olimpiadose.
Šaudymo Meistrų Pasiekimai
Pirmuosius pasaulio čempionato medalius Lietuvai 1937 m. Helsinkyje (Suomijoje) laimėjo šaudymo meistrai. Šaudant olimpiniais pistoletais greitašauda į siluetus iš 25 m nuotolio Pranas Giedrimas individualiose ir Lietuvos rinktinė komandinėse varžybose buvo apdovanoti sidabro medaliais.
Sportas Okupacijų Metais (1940-1944)
1940-1941 m. sovietizacijos procesai neaplenkė kūno kultūros ir sporto sistemos, ją pradėta reorganizuoti pagal tarybinį modelį, siekta kuo labiau centralizuoti ir suvalstybinti, panaikintos iki tol veikusios sporto organizacijos, vietoje jų įkurti sporto šakų komitetai, sustabdyta LTOK, federacijų veikla, uždrausta naudoti sporto simbolius ir atributiką, nešioti jų aprangą, stalinizmo represijos neaplenkė kūno kultūros ir sporto darbuotojų.
Prasidėjus karui sportinis gyvenimas nenutrūko. Sporto sąjūdis okupuotoje Lietuvoje buvo organizuotas tais pačiais principais, kaip ir tarpukario Lietuvoje iki 1940 m. Likviduotos sovietinės sporto organizacijos ir atkuriamos veikusios sporto organizacijos ir klubai: Lietuvos fizinio lavinimo sąjunga, Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija ir kt.
tags: #tarpukario #lietuvos #gimnastika