Įvadas

Krepšinis Lietuvoje ir Lenkijoje turi gilias tradicijas ir yra viena populiariausių sporto šakų. Šiame straipsnyje apžvelgsime tarptautinio krepšinio turnyro tarp Lietuvos ir Lenkijos istoriją, dabartinę situaciją ir ateities perspektyvas. Aptarsime tiek vyrų, tiek moterų krepšinio aktualijas, jaunimo ugdymo ypatumus ir klubinio krepšinio svarbą.

Moterų krepšinio ištakos Lietuvoje

Ar žinojote, kad krepšinį Lietuvoje pirmosios pradėjo žaisti moterys? Krepšinis atkeliavo į Lietuvą ankstyvais 1920 m. Jau po dvejų metų, 1922 m. įvyko pirmosios Lietuvos moterų krepšinio pirmenybės. Vyrai savo pirmenybių turėjo laukti dar dvejus metus (1924 m.). Moterys aplenkė vyrus ir taurės varžybose - 1925 metais surengtas pirmasis moterų krepšinio taurės turnyras (taurę įsteigė operos dainininkė Vincė Jonuškaitė).

Lietuvos moterų krepšinio rinktinė 1937 m. pirmajame Europos moterų krepšinio čempionate iškovojo sidabro medalius. Tolimesnėms galimoms pergalėms kelią užkirto karas ir Sovietų Sąjungos okupacija. Lietuvai susigrąžinus laisvę, Lietuvos krepšininkės sugrįžo ir į tarptautinę areną. Nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos moterų krepšinio rinktinė dalyvavo 10 Europos ir 3 pasaulio čempionatuose. Skambiausia pergalė - 1997 Europos čempionate iškovotas auksas. 2001 ir 2005 metais Lietuvos moterys Europoje užėmė 4-ąją vieta ir iškovojo kelialapius į pasaulio čempionatą. Ten Lietuvos moterų rinktinė du kartus iškovojo 6 vietą, prieš save praleisdamos tik dvi Europos komandas (1998 m. Rusiją ir Ispaniją, o 2002 m. - Rusiją ir Prancūziją).

Jaunimo rinktinių pasiekimai

Lietuvos merginų jaunimo rinktinės Europos čempionatuose dalyvauti pradėjo 1995 m. Merginų U20 rinktinė dalyvavo 8 A ir 6 B diviziono čempionatuose. Aukščiausias laimėjimas - 2010 m. FIBA Europos čempionate pasiekta 6 vieta (trenerė Ramunė Kumpienė). Merginų U19 rinktinė pasaulio čempionatuose dalyvavo keturis kartus. Aukščiausi laimėjimai - 8-oji vieta 2001 ir 2009 metais. Merginų U18 rinktinė dalyvavo 14 A ir 2 B diviziono Europos čempionatuose. Didžiausias laimėjimas - 2008 m. iškovotas auksas (trenerė R. Kumpienė). Merginų U16 rinktinė dalyvavo 11 Europos A ir 3 B diviziono čempionatuose. Skambiausios pergalės - 2006 m. Europos čempionate iškovota 3-ioji vieta (trenerė R. Kumpienė), 2019 m. laimėtas sidabras (treneris Vilius Stanišauskas).

Klubinis moterų krepšinis Lietuvoje

Lietuvoje paplitusi nuomonė, jog moterų rinktinės rezultatai yra tiesiogiai priklausomi nuo šalies čempionato pajėgumo. Jis dažnai tapatinamas su čempionate dalyvaujančių komandų skaičiumi. 2004-2007 metais moterų krepšinio lygoje (LMKL) rungtyniavo 5-6 komandos. Tais metais moterų rinktinė dalyvavo dviejuose Europos čempionatuose (užimta 4-oji ir 6-oji vietos) bei pasaulio čempionate (iškovota 6-oji vieta). 2008-2018 metais LMKL čempionate dalyvavo 7-8 komandos. Tačiau rinktinės rezultatai buvo jau prastesni - užimtos 8-14 vietos, o nuo 2016 m. rinktinė finaliniuose Europos čempionatų etapuose apskritai nedalyvavo.

Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis

Yra ir kita nuomonė - kad moterų rinktinės rezultatai priklauso ne tik nuo šalies čempionato dalyvių skaičiaus, tačiau ir nuo moterų klubų dalyvavimo Eurolygos arba Europos taurės turnyruose. 1992-1995 metais Lilianos Ronchetti taurės (dabartinė Europos taurė) turnyre dalyvavo Vilniaus „Telekomo“ bei Kauno „Viktorijos“ klubai. 2005-2017 metais Europos taurės turnyre pakaitomis rungtyniavo net 6 Lietuvos klubai (Marijampolės „Arvi“, Klaipėdos „Lemminkainen“, Vilniaus „Kibirkštis“, Utenos „Utena“, Klaipėdos „Fortūna“, Kauno raj. „Hoptrans-sirenos“). Eurolygoje 2000-2014 m. (išskyrus 2012/2013 sezoną) kasmet rungtyniavo po vieną Lietuvos komandą - Vilniaus „Lietuvos telekomas“, Vilniaus TEO, Kauno „Aistės-VIČI“, Vilniaus „Kibirkštis“. Tuo pačiu metu moterų rinktinės rezultatų kreivė nuo 2008 m. ėmė leistis žemyn, nors klubinis krepšinis gyvavo net labai gerai.

Atidžiau pažvelgus į prestižiniuose Europos turnyruose dalyvaujančių komandų gyvavimo metus, pastebima šiek tiek kitokio pobūdžio tendencija - ilgalaikiškumas. Vilniaus „Lietuvos telekomas“, vėliau TEO, sėkmingai rungtyniavo Eurolygoje nuo 2000 iki 2010 metų. Šio klubo ryškiausi rezultatai (2005 m. 3-ioji vieta ir 2006 m. 4-oji) sutampa su moterų rinktinės gerais pasirodymais Europos bei pasaulio čempionatuose.

Įdomumo dėlei palyginkime merginų jaunimo rinktinių rezultatus su moterų rinktinės rezultatais. Merginų U16 rinktinė 2006 metais iškovojo Europos čempionato bronzą. Po dvejų metų tų pačių merginų pagrindu sudaryta rinktinė puikiai pasirodė U18 Europos čempionate, parveždama į Lietuvą auksą bei iškovodama kelialapį į U19 pasaulio čempionatą, kuriame po metų užėmė 8-ąją vietą. Praėjus dar metams, 2010 m., merginų U20 rinktinė Europos čempionate buvo šeštos. Šioms kovų užgrūdintoms merginoms pridėkime 5 metus ir 2015 metais pamatysime moterų rinktinės šuolį Europos čempionate iš 14-osios į 8-ąją vietą.

Panašią chronologinę rezultatų seką galima matyti ir sekant Lietuvos 2019 metų merginų U16 rinktinės rezultatus. 2018 metais Lietuvos krepšinio federacija surengė FIBA U16 Europos čempionato finalinį etapą Kaune. Pagrindinis šio projekto tikslas buvo populiarinti moterų krepšinį ir išsaugoti vietą A divizione ateinančiai stipriai kartai. 2019 m. merginos Europos čempionate grūmėsi finale. Galima prognozuoti, kad 2021 metais joms turėtų visai gerai sektis U18, o 2023 m. - U20 čempionatuose. Pridėkime merginoms dar 4-6 metus, ir 2027-2029 m. turėtume stebėti moterų rinktinės rezultatų šuolį (prisiminkime, kad kaip tik šio šuolio viduryje yra 2028-ieji, kurie į Los Andželo olimpiadą sukvies geriausius pasaulio atletus).

Nepaisant visų išvardintų rezultatų, pastaruoju metu girdima vis daugiau nusiskundimų dėmesio moterų krepšiniui stoka bei kaltinimų tyčiniu jo žlugdymu. Atsižvelgdama į tai, LKF sukūrė darbo vietas profesionalams, atsakingiems už jaunimo, moterų krepšinį, aukštos kvalifikacijos trenerių parengimą. Šių LKF darbuotojų tikslas - identifikuoti egzistuojančias kiekvienos srities problemas, rasti jų sprendimo būdus, bei juos įgyvendinti.

Taip pat skaitykite: Krepšinio rungtynių transliacijos: vadovas

Mergaičių/moterų krepšinio problemos

• Nepakankamas mergaičių fizinis aktyvumas ankstyvame amžiuje.
• Visuomenėje vyraujanti neigiama nuomonė apie sportuojančią mergaitę/moterį.
• Formuojama neigiama nuomonė apie moterų krepšinio padėtį Lietuvoje bei LKF darbą.
• Aukšto meistriškumo žaidėjų trūkumas suaugusiųjų kategorijoje:
  • maža mergaičių imtis ugdymo piramidės pagrindą sudarančiose U10 bei U12 kategorijose;
  • konkurencijos nebuvimas vyresnėse amžiaus kategorijose;
  • tarptautinio lygio varžybų trūkumas žaidėjų ugdymo metu.
• Jaunų specialistų trūkumas mergaičių krepšinyje. Jauni specialistai negauna pakankamai žinių iš mokymo įstaigų. Patyrę specialistai nesidomi krepšinio treniravimo metodikos naujovėmis.

Sprendimai

Identifikavus problemas, LKF vykdo daugybę projektų bei iniciatyvų joms spręsti. Suprasdama mergaičių fizinio aktyvumo stoką ankstyvame amžiuje ir matydama neigiamą visuomenės požiūrį į sportuojančią moterį, LKF vykdo projektus pradinių klasių moksleivėms („Iššūkis žvaigždei“, „NIKE Vikruolių taurė“, „Mokyklų krepšinio 3×3 turnyras LKF taurei laimėti“, „Jr. NBA”). Aktyviai naudojami įvairūs informacijos sklaidos kanalai ir būdai mergaičių fiziniam aktyvumui skatinti - nuo skrajučių platinimo iki žinių apie konkrečius sėkmingais sportuojančių merginų pavyzdžius.

LKF vykdo projektą U14 amžiaus kategorijos mergaitėms „Aukime kartu“, o U12 amžiaus kategorijos mergaitėms - „Ateik, išmok, pranok!“. Šie projektai skatina tėvus domėtis atžalų sportine veikla, aktyviai dalyvauti joje ir palaikyti sportuojančias mergaites. Siekdama populiarinti mergaičių krepšinį, 2018 m. vasarą LKF Lietuvoje organizavo FIBA Europos U16 čempionatą.

Siekiant motyvuoti su mergaitėmis dirbančius trenerius, suteikti jiems naujausių žinių apie treniruočių planavimą, organizuojami mergaičių treneriams skirti seminarai. Aktyviai dalyvaujama tarptautiniuose projektuose, vienijančiuose su mergaitėmis dirbančius trenerius ir treneres moteris. Skiriamas išskirtinis dėmesys jaunimo rinktinių nares išugdžiusioms trenerėms ir specialistėms, parengusioms daugiausiai žaidėjų moterų lygai.

Siekdama sudaryti jaunosioms krepšininkėms kuo palankesnes sąlygas tobulėti, LKF nuo 2017 m. finansuoja U15 merginų rinktinės dalyvavimą EGBL čempionate. 2019-2020 sezoną EGBL čempionate dalyvavo ir U17 merginų rinktinė. Skiriamas finansinis skatinimas klubinėms komandoms dalyvauti tarptautiniuose turnyruose. Nuo 2015 m. LKF vykdo antrą pagal pajėgumą moterų krepšinio čempionatą. Nuo 2018 m. LKF perėmė ir viso šalies moterų krepšinio čempionato (A ir B divizionų) organizavimą.

Visi vykdomi LKF žingsniai turi bendrą tikslą - aukšto meistriškumo žaidėjų ugdymas moterų rinktinei ir jų trenerių motyvavimas.

Taip pat skaitykite: Rekomendacijos prieš varžybas

Baltijos šalių iššūkio taurė Kaune

Jau tradicinėmis tapusios kovos dėl Baltijos šalių iššūkio taurės keliasi į Kauną. Jokio atsitiktinumo - juk būtent šiame mieste lygiai prieš 100 metų prasidėjo Lietuvos ledo ritulio istorija. Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija - dėl „Baltic Challenge Cup“ susikaus šių šalių vyrų rinktinės. „Tai pakankamai reta proga pamatyti mūsų vyrų rinktinę, žaidžiančią namuose, juk pasaulio čempionatai taip dažnai Lietuvoje nevyksta“, - tarptautinio turnyro aktualumu įsitikinęs Lietuvos vyrų ledo ritulio rinktinės treneris Arūnas Aleinikovas. Anot ilgus metus rinktinės vartus gynusio stratego A. „Stengsimės nesugadinti sirgaliams šventės“, - paklaustas apie lietuviams keliamus tikslus juokiasi treneris ir priduria, kad ypač įdomu bus susikauti su tradiciškai galinga lenkų rinktine. Tuo pat metu Kauno ledo rūmuose vyks ir Pasaulio U20 čempionatui besiruošiančių rinktinių (Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija ir Rumunija) draugiškas turnyras.

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės pasiekimai ir ateities perspektyvos

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė praėjusiame Europos čempionate užėmė 5-ąją vietą, o tai yra geriausias Lietuvos krepšinio pasiekimas nuo 2015-ųjų, kuomet Senojo žemyno pirmenybėse buvo iškovoti sidabro medaliai. Rimo Kurtinaičio auklėtiniai kalendorinius metus pradėjo paskutiniu FIBA „EuroBasket“ atrankos langu.

Rinktinės garbę nuo 2013 m. gynęs ir du Europos čempionato sidabro medalius iš eilės su nacionaline komanda laimėjęs M. „Niekada netikėjau, kad gyvenime ateis akimirka, kad su rinktinės marškinėliais stovėsiu prieš jus ir jausiu tokią meilę. Didelis ačiū jums, mano nuomone - jūs esate patys geriausi pasaulyje. Tikiuosi, kad pergalės greitai grįš ir į mūsų kiemą. Žaidėjams, kurie susirinkę čia ir kurių čia nėra - važiuokite į rinktinę visąlaik. Važiuokite, nesvarbu, ar „langas“, ar „palangė“, ar čempionatas - jokio skirtumo. Laisvas laikas palauks, vasaros palauks, bet tokios akimirkos, kurias gali išgyventi kažką laimėdamas, turbūt yra vienos geriausių pasaulyje. Paskutinis trumpas ačiū mano šeimynai, važiavo šiandien kaip į laidotuves, visi ramūs buvo, su ašarytėmis. Bet suprantu ir juos, jie matė, ką išgyvenau. Ačiū visiems ir paskutinį kartą sušaukime kartu: „Mes už Lietuvą“, - „Švyturio“ arenoje savo atsisveikinimo kalbą vasarį sakė M.

Liepos pradžioje Lietuvos rinktinė pradėjo pasiruošimą Europos čempionatui. Kontrolinių rungtynių cikle Lietuvos rinktinė sužaidė 7 rungtynes ir iškovojo 6 pergales. Europos čempionato starte R. Kurtinaičio auklėtiniai 94:70 nugalėjo Didžiosios Britanijos krepšininkus ir užtikrintai 94:67 nugalėjo Juodkalniją. Ketvirtajame ture Lietuva 81:78 palaužė namų arenoje žaidusią Suomijos rinktinę. Šiose rungtynėse R. Su užduotimi M. Normantas susitvarkė puikiai - kibi lietuvio gynyba išbalansavo L. Vis tik šios rungtynės į atmintį labiausiai įsirėžė dėl Roko Jokubaičio traumos. Prie to labiausiai prisidėjo lyderio vaidmenį iš R. Jokubaičio perėmęs Arnas Velička. A.Velička tapo vos trečiuoju žaidėju per pastaruosius 30 metų, kuris EČ rungtynėse surinko bent 20 taškų, 10 rezultatyvių perdavimų ir 5 atkovotus kamuolius. Arnas taip pat tapo vos trečiuoju lietuviu, kuris turnyro atkrintamosiose pavyko atlikti dviženklį rezultatyvių perdavimų skaičių. Rungtynėse su Latvijos rinktine įžaidėjui buvo prakirsta galva. Būtent šis raištis tapo įkvėpimu lietuviams, masiškai patraukusiems į Rygą. Po dviejų kėlinių Europos čempionato ketvirtfinalyje Lietuvos ir Graikijos rinktines skyrė vos 5 taškai. Kaip paaiškėjo vėliau, be R.

Lapkritį startavo atranka į 2027 m. FIBA Pasaulio taurę Katare. Iškart po fenomenalaus pasirodymo I. Jau vasario 27 d. Lietuvos rinktinės laukia Pasaulio taurės atrankos rungtynės Islandijoje. Kovo 2 d. nacionalinės rinktinės dar sykį susitiks Klaipėdoje.

Lietuvos kelias į olimpines žaidynes

Nuo tada, kai 1992 m. Lietuva sugrįžo į olimpinę šeimą, mūsų šalies nacionalinė krepšinio komanda yra vienintelė Europos rinktinė, dalyvavusi visose olimpinėse žaidynėse. Ar pavyks pratęsti šią seriją, paaiškės Kaune, kur lietuvius į kovą ves naujuoju rinktinės treneriu paskirtas Darius Maskoliūnas.

1992 m. Barselonos olimpinės žaidynės

Sugriuvus geležiniais pančiais Lietuvą ir kitas okupuotas šalis kausčiusiai Sovietų sąjungai, nepriklausoma Lietuva tęsė kovą dėl savo olimpinio pripažinimo ir galimybės sugrįžti į olimpines žaidynes. Svarbiausia pergalė buvo iškovota 1991 m. rugsėjo 18 d., kai Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) Vykdomasis komitetas Berlyne paskelbė, jog Lietuvos, Latvijos ir Estijos olimpiniai komitetai sugrąžinami į olimpinę šeimą. Įšokti į 1992 m. olimpinių žaidynių traukinį taip pat spėjo nuo tuometės Jugoslavijos per karo griuvėsius ir kraujo upes prasiveržusios Slovėnija ir Kroatija.

Tiesa, tai, kad Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė gali dalyvauti olimpinėse atrankos varžybose, paaiškėjo tik 1991 m. gruodžio 21 d., kai Tarptautinė krepšinio federacija (FIBA) oficialiai paskelbė sugrąžinanti mūsų šalį į savo gretas. Iki olimpinio atrankos turnyro tuo metu buvo likę vos penki mėnesiai.

Tiesiai į olimpines žaidynes, kuriose pirmą kartą istorijoje leista dalyvauti NBA krepšininkams, iš Europos pateko tik jų šeimininkė Ispanija. Taip pat olimpinius bilietus turėjo Afrikos (Angola), Azijos (Kinija) ir Okeanijos (Australija) čempionai bei keturios stipriausios Amerikos komandos - JAV, Venesuela, Brazilija, Puerto Rikas. Tuo metu net 25 Europos komandoms buvo surengtas atrankos turnyras, kuriame krepšininkai susikovė dėl likusių keturių kelialapių į olimpines žaidynes.

Lietuvos krepšininkai, išsibarstę po įvairių šalių ir žemynų lygas, į bendrą stovyklą susirinko 1992 m. gegužės viduryje, kai iki atrankos turnyro buvo likęs vos mėnuo. Bet komandos pagrindą sudarė žmonės, kurie net užsimerkę galėjo drauge eiti į mūšį. Arvydas Sabonis atvyko iš Valjadolido „Forum“ (Ispanija), Šarūnas Marčiulionis - iš NBA klubo „Golden State Warriors“, Rimas Kurtinaitis ir Sergejus Jovaiša - iš Hageno (Vokietija), Valdemaras Chomičius - iš Belgijos „Trane castors Braine“, Gintaras Krapikas - iš Izerlono TuS (Vokietija), Romanas Brazdauskis - iš Adelaidės „West“ (Australija), Arūnas Visockas - iš Vroclavo ASPRO, Artūras Karnišovas - iš Seton Hallo universiteto JAV, Darius Dimavičius - iš Previdzos „Banik“ (Slovakija). Iš Lietuvos klubų į rinktinę pateko Gintaras Einikis (Kauno „Žalgiris“) ir Alvydas Pazdrazdis (Vilniaus „Statyba“).

Krepšininkų reikalavimu rinktinės vairas buvo patikėtas tuo metu Previzos „Banik“ dirbusiam Vladui Garastui, o jo asistentais tapo Raimundas Sargūnas iš Penevėžio, Donnas Nelsonas jaunesnysis iš „Golden State Warriors“ ir ispanas Javieras Imbroda iš Malagos klubo.

Didžiulio meistriškumo ir milžiniškos patriotizmo bangos nešama Lietuvos rinktinė atrankoje įveikė visus varžovus. Grupės varžybose Badachose po lietuvių kojomis krito Olandija (100:75), Anglija (87:71), Vengrija (120:57), Estija (100:70), buvusių sovietinių respublikų žaidėjus subūrusi Jungtinė komanda (116:79), o finaliniame turnyre Saragosoje mūsų šalies krepšininkai pranoko Kroatiją (99:89), Izraelį (95:85), Vokietiją (100:84), Čekoslovakiją (80:73), Slovėniją (90:73) ir Italiją (100:87). Su visas vienuolika rungtynių atrankoje laimėjais lietuviais atrankos žabangas įveikė Kroatija, Jungtinė komanda ir Vokietija.

Barselonos olimpinėse žaidynėse Lietuvos komanda iškovojo bronzos medalius, mažajame finale 82:78 pranokusi Jungtinę komandą. Pastaroji vienintelė palaužė mūsų šalies ekipą grupės varžybose (92:80), o antrą pralaimėjimą Lietyvos komandą patyrė pusfinalyje patekusi po legendinės JAV „Svajonių komandos“ volu (76:127). Kitose rungtynėse lietuviai 112:75 įveikė Kiniją, 87:79 - Venesuelą, 104:91 - Puerto Riką ir 98:87 - Australiją. Finale amerikiečiai 117:85 sutriuškino kroatus.

1996 m. Atlantos olimpinės žaidynės

Lietuvai, nežaidusiai 1994 m. pasaulio čempionate, vienintelis kelias į 1996 m. Atlantos olimpines žaidynes buvo 1995 m. Graikijos sostinėje Atėnuose vykęs Europos čempionatas. Čia vyko kova dėl keturių olimpinių kelialapių.

Rezultatyviausiais turnyro žaidėjais tapusių Arvydo Sabonio ir Šarūno Marčiulionio vedama Lietuvos rinktinė pirmojo etapo grupės varžybose iškovojo penkias pergales - prieš Vokietiją (96:82), Graikiją (89:73), Italiją (80:69), Švediją (96:73), Izraelį (91:75) ir nusileido tik ne mažesnį žvaigždžių būrį surinkusiai Jugoslavijai (61:70). Bilietą į Atlantos olimpines žaidynes Vlado Garasto treniruojamai Lietuvai lėmė pergalė ketvirtfinalyje prieš Rusiją 82:71.

Pusfinalyje lietuviai įveikė olimpinę vicečempionę Kroatiją - 90:80. Daug triukšmo sukėlusiame finale, kurio metu visi tribūnose buvę ne Jugoslavijos sirgaliai palaikė Lietuvą, mūsų šalies krepšininkai 90:96 neatsilaikė prieš Jugoslavijos komandą. Atlantos žaidynėse Lietuva pakartojo Barselonos pasiekimą - vėl laimėjo bronzą. Grupės varžybose JAV (82:104) ir Argentinai (61:65) nusileidę lietuviai įveikė Kroatiją (83:81; po pratęsimo), Kiniją (116:55) ir Angolą (85:49), ketvirtfinalyje parklupdė Graikiją (99:66), tačiau pusfinalyje 58:66 vėl atsimušė į Jugoslavijos sieną. Mače dėl bronzos Lietuva 80:74 nugalėjo Australiją.

2000 m. Sidnėjaus olimpinės žaidynės

Šiose olimpinėse žaidynėse Europai buvo skirtos penkios vietos, o dar vieną kelialapį iškovojo Jugoslavija, 1998 m. Atėnuose tapusi pasaulio čempione ir nukarūnavusi dėl lokauto NBA žvaigždžių neturėjusią JAV ekipą. Į 1999 m. Prancūzijoje vykusį Europos čempionatą Jono Kazlausko treniruojama Lietuvos rinktinė vyko kaip viena favoričių. Jos gretose buvo tuo metu antrąją jaunystę NBA arenose išgyvenęs Arvydas Sabonis, Europos krepšinio superžvaigždė Artūras Karnišovas, būrys Eurolygos čempionų Kauno žalgiriečių. Pirmą kartą žemyno pirmenybių skonio paragavo ir Šarūnas Jasikevičius.

Pirmas pavojaus signalas Lietuvai nuskambėjo jau pirmose rungtynėse, kai netikėtai 62:78 nusileista Čekijai. Po to pavyko įveikti Vokietiją (84:74) ir Graikiją (82:64) ir užimti trečiąją vietą grupėje. Antrajame etape nesėkmių pavyko išvengti - nugalėtos Turkija (74:48), Kroatija (91:75) ir Italija (74:62).

Pirmają vietą grupėje užėmusiems lietuviams ketvirtfinalyje teko žaisti su antrojo etapo grupės ketvirtoje pozicijoje likusiais ispanais. Lietuvių sirgaliai ir krepšinio žinovai laukė pergalės, tačiau sulaukta antausio - ispanai laimėjo 74:72 ir, vietoj kovos dėl medalių, Lietuvos rinktinei liko žūtbūtinė kova dėl olimpinio kelialapio.

Pasaulio čempionė Jugoslavija pateko į pusfinalį, todėl tapo aišku, jog bilietą į Sidnėjų iškovos ne tik pirmos keturios komandos, bet ir abi pusfinalį dėl 5-8 vietų laimėjusios ekipos. Lietuva svarbiausiu netikėtai tapusiame čempionato mūšyje susikovė su Turkija ir laimėjo 80:56. Europos pirmenybes mūsų šalies krepšininkai baigė pergale prieš Rusiją 103:72 ir užėmė penktąją vietą. Kartu su lietuviais ir rusais olimpinius kelialapius iškovojo Europos čempione tapusi Italija, vicečempionė Ispanija ir ketvirta likusi Prancūzija. Bronzą laimėjo Jugoslavija.

Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse lietuviai pratęsė bronzinę tradiciją, nors buvo per šūvį nuo didžiausios olimpinės sensacijos. Grupės varžybas Lietuva pradėjo netikėtu pralaimėjimu Italijai (48:50), po to sutriuškino Prancūziją (81:63), nusileido JAV (76:85), nugalėjo Kiniją (82:66) ir Naująją Zelandiją (85:75).

Trečioji vieta grupėje lėmė akistatą ketvirtfinalyje su grėsminguoju varžovu - Jugoslavija. Bet šįkart vieningai lyg kumštis žaidę lietuviai, kurių gretose rezultatyvumu išsiskyrė 26 taškus pelnęs Gintaras Einikis, parklupdė amžinuosius varžovus - 76:63.

Pusfinalyje Lietuvai vos vieno taiklaus metimo pritrūko iki pergalės prieš NBA žvaigždes iš JAV rinktinės, tačiau paskutinis 27 taškus pelniusio Šarūno Jasikevičiaus tolimas šūvis skriejo pro šalį - 83:85. Rungtynėse dėl bronzos lietuviai išliejo pyktį ant žaidynių šeimininkų australų, sutriuškinę juos 89:71. Finale amerikiečiai įveikė prancūzus (85:75).

#

tags: #tatptautinis #vytu #krepsinio #turnyras #lietiva #lenkija