Ar kalbėti apie sporto naudą yra daugiau mada ar būtinybė? Šiandien, kai vaikų fizinis aktyvumas mažėja, o ekranų laikas didėja, ši tema tampa ypač aktuali. Vaikų fizinis aktyvumas yra labai svarbus jų sveikatai ir gerovei. Daugelis žmonių dalinasi žiniomis apie sporto naudą ir jo privalumus. Geresnė sveikata, ilgesnis gyvenimas, teigiamos emocijos, pakili nuotaika - tai tik keletas pavyzdžių iš sporto suteikiamos naudos.
Fizinis aktyvumas - būtina sąlyga vaiko raidai
Vaikų sveikata priklauso nuo daugelio veiksnių, tačiau viena svarbiausių ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikatos sudedamųjų dalių yra vaikų fizinis aktyvumas. Vaikai nori žaisti, būti aktyvūs. Fizinis aktyvumas padeda tenkinti biologinį vaiko poreikį judėti, skatina motorikos vystymąsi, stimuliuoja organizmo augimą, gerina protinį ir fizinį darbingumą, stiprina sveikatą. Fiziškai aktyvus gyvenimo būdas, sportavimas laisvalaikiu yra žinomi kaip fizinį pajėgumą, savijautą gerinantys ir sveikatą stiprinantys veiksniai.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja vaikams nuo 5 iki 17 metų kasdien atlikti 60 minučių vidutinio sunkumo ar intensyvios mankštos. Pagal statistiką iš Lietuvos, nors situacija gerėja, šių rekomendacijų vis dar laikosi tik apie 20 proc. Tokia situacija būdinga ne tik Lietuvai. PSO duomenimis, kaimyninėje Latvijoje nepakankamai fiziškai aktyvūs 76 proc. paauglių berniukų ir 84 proc. paauglių mergaičių, Estijoje - 81 proc. berniukų ir 88 proc. mergaičių.
Judėjimo įtaka smegenų veiklai
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas knygoje „Klauskite daktaro“ rašo, judėjimas, ko gero labiausiai sveikatinamai veikia mūsų smegenis. Jos veikia tik todėl, kad mes judame. Smegenys pasižymi neuroplastiškumu ir jos pačios gali keisti savo struktūrą, funkciją, tada kai kūnas juda. „Visi žino, kad atlikęs fizinius pratimus žmogus jaučiasi geriau, bet daug kam bus naujiena, kad pagerėja ir atmintis, dėmesio koncentracija, kūrybingumas, netgi tampame protingesni. Už atmintį atsakingos yra dvi hipokampo liaukos, išsidėstę po vieną kairiajame ir dešiniajame smegenų pusrutuliuose. Kuo hipokampas didesnės, tuo geresnė yra žmogaus atmintis. 100 eksperimento dalyvių buvo suskirstyti į dvi grupes. Pirmoji grupė sparčiai vaikščiojo 3 kartus per savaitę po 40 minučių kiekvieną kartą, kad padidintų širdies ritmą. Antrasis tempimo pratimą atliko tiek pat laiko, tačiau dalyvio pulsas nepadidėjo. Po metų, išmatavus hipokampo dydį, tempimo pratimus atliekančių žmonių grupė sumažėjo 1,4 proc. Hipokampu vaikštančių žmonių grupė ne tik nesumažėjo, bet padidėjo apie 2 proc. „Tyrimo dalyviai ne tik padidino savo hipokampą, bet ir pagerėjo atmintis, kaip rodo įvairūs testai. Erdvinė atmintis - gebėjimas prisiminti naują aplinką ir padėtį erdvėje - ypač pagerėjo”, - rašoma knygoje. Fizinis aktyvumas skatina smegenų augimą stimuliuojančios medžiagos išsiskyrimą. Kitas tyrimas atskleidžia dar vieną įdomų faktą. Prieš 10 metų Švedijoje visiems 18 metų vyrams, šaukiamiems į karo tarnybą buvo atliekami testai. Buvo testuojama širdies veikla, jėgos ir intelekto koeficientas (IQ). Širdies veiklos testas atskleidė bendrą treniruotumą ir fizinio aktyvumo lygį. Mokslininkai nustatė, kad moksleiviai, pradėję aktyviai sportuoti, pasiekė geresnių rezultatų moksluose, be to, numetė svorio, sumažėjo patiriama psichologinė įtampa (Loprinzi, 2012). Taip yra todėl, kad užsiimant fizine veikla pagerėja smegenų aprūpinimas deguonimi. Fiziškai aktyvūs žmonės sumažina stresą ir geriau miega. Besimokydami tam tikrų fizinių judesių lavinamas neuroraumeninis sąmoningumas. Smegenys harmoningai vystosi, lavėja, gerėja koncentracija ir atmintis.
Sporto nauda vaikams
Sporto nauda vaikams yra labai didelė ir tam yra daug priežasčių. Tai padeda jiems ugdyti socialinius ir komandinio darbo įgūdžius, kartu tai gerina psichinę sveikatą ir fizinį pasirengimą.
Taip pat skaitykite: Ar jūsų vaikas pasiruošęs slidinėjimo stovyklai?
Socialiniai įgūdžiai ir integracija į bendruomenę
Kai jūsų vaikai sportuoja, jie dalyvauja realioje socialinėje veikloje. Kadangi jiems reikia reguliariai bendrauti tiek su komandos draugais, tiek su treneriais, jūsų vaikai neišvengiamai tobulės ir tobulins savo socialinius įgūdžius. Sporto veikla vaikams suteikia galimybę integruotis į bendruomenę. Jie gali dalyvauti sporto klubuose, komandinėse varžybose arba mokyklos sporto komandose.
Komandinis darbas
Komandinis sportas veikia tik tuo metu, jei visi komandos nariai dirba kartu siekdami bendro tikslo - nesvarbu, ar tikslas būtų laimėti čempionatą, ar tiesiog laimėti kitas rungtynes. Reguliariai treniruodamiesi ir rungtyniaudami su kitomis komandomis vaikai išmoks kaip padrąsinti vieni kitus ir dirbti kartu, kad pasiektų bendrą komandinį tikslą.
Ilgalaikiai ryšiai
Yra labai įprasta, kad buvę komandos nariai palaiko ryšį vienas su kitu netgi po ilgo laiko, kai baigia sportuoti. Kaip komandos narys, visus metus vaikas treniruojasi kartu su kitais ir tuo pačiu auga kartu. Kartu išgyvena sunkius ir gerus laikus, ir tokį ryšį yra labai sunku nutraukti. Jūsų vaiko komandos nariai tampa antrąja šeima ir žmonėmis, kurie visada palaikys juos, kad ir kas nutiktų.
Iššūkių įveikimas
Užsiimti sportine veikla nėra tik malonumas. Jūsų vaikas neišvengiamai susidurs su tam tikromis nelaimėmis ir pralaimėjimais, tačiau gera žinia yra ta, kad tai taip pat išmokys juos tai priimti ir įveikti. Sportas suteikia galimybę vaikams išmokti įveikti iššūkius ir įveikti kliūtis. Per treniruotes ir varžybas jie susiduria su pralaimėjimais, o tai moko jų elgtis su nesėkmėmis, stiprinti ištvermę ir kovoti.
Užimtumas ir geri įpročiai
Trumpam pagalvokite, kaip jūsų vaikai leidžia laiką po mokyklos pamokų ir atliktų namų darbų. Ar jie sėdi priešais ekraną, ar užsiima aktyviu ir naudingu hobiu? Sportas yra geras būdas užimti vaikus, tuomet jie neturi laiko nuobodžiauti ir užsiimti veikla, kuri ugdo blogus įpročius.
Taip pat skaitykite: Krepšinio tėvų vadovas
Disciplina ir atsakomybė
Komandinis sportas dažnai reikalauja didelio atsidavimo ir disciplinos. Sportas moko vaikams disciplinos ir atsakomybės jausmo. Norint pasiekti gerus sporto rezultatus, reikia nuolatinio laiko ir pastangų įdėjimo. Vaikai mokosi laikytis taisyklių, atidžiai klausyti trenerių, laikytis grafiko ir būti atsakingais už savo asmeninę pažangą.
Sveikatos įpročiai
Sportas skatina vaikus įgyti ilgalaikius sveikatos ir aktyvaus gyvenimo būdo įpročius. Jei vaikai nuo mažumės įsisavina reguliaraus fizinio aktyvumo įpročius, jie yra linkę ir suaugę gyventi sveikai ir aktyviai.
Fizinis aktyvumas
Savaime suprantama, kad bet kokia sportinė veikla padeda jūsų vaikui išlikti fiziškai aktyviam. Kaip minėta anksčiau, dabartinis mūsų gyvenimas tapo labai sėslus, o tokie pasikeitimai kelia daug pavojų sveikatai. Fizinis pasyvumas ne tik padidina tikimybę sunkiai susirgti, bet ir neigiamai veikia psichinę sveikatą.
Psichologinė sveikata
Sportas turi teigiamą poveikį vaikų emocinei ir psichologinei sveikatai. Fizinis aktyvumas skatina endorfinų, arba "laimės hormonų", išsiskyrimą, kurie pagerina nuotaiką ir sumažina stresą.
Koncentracija ir mokymosi gebėjimai
Sportas gali padėti vaikams pagerinti koncentraciją ir mokymosi gebėjimus. Reguliarus fizinis aktyvumas padeda gerinti smegenų funkcijas ir protinį darbą.
Taip pat skaitykite: Bendradarbiavimas sporto renginiuose
Laimėjimai ir pralaimėjimai
Sportas moko jūsų vaikus priimti tolygiai tiek laimėjimus, tiek pralaimėjimus. Ir nors priimti laimėjimą yra daug lengviau psichologiškai nei susitaikyti su pralaimėjimu, svarbu, kad jūsų vaikas išmoktų kuo lengviau pereiti tą netekties jausmą ir judėti toliau. Sporto veikla moko vaikus būti įsipareigojusiems ir ištvermingiems. Norint pasiekti aukštus rezultatus, reikia pastovumo, kantrybės ir pastangų. Sportuodami vaikai išmoksta valdyti savo emocijas, veikti savo tikslų link ir nenusileisti sunkumams.
Kaip sudominti vaiką sportu?
Atsakymas gali būti toks: sunku priversti vaiką, nes jam neįdomu. Jei jam nepatinka mokyklinis kūno kultūra, jis gali turėti išankstinį nusistatymą, kad visas sportas yra nuobodus ir varginantis užsiėmimas. Dažnai ateina treniruotis aikido viešuose renginiuose matę vaikai. Neseniai organizavome Japonijos kultūros dieną, parodėme Aikido su medinėmis lazdomis ir kardais demonstraciją. Vaikams tai labai neįprastas ir įspūdingas dalykas. Po to atsitiko tai , bent keli vaikai vedžiojo tėvelius patys treniruotis, ir nereikia priverstinai. Klube suteikiame galimybę nemokamai dalyvauti keliuose kursuose. Jie jaučia ar mėgsta Aikido. Supažindinkite vaiką su skirtingomis sporto šakomis, tegul jis pasirenka, kuo nori būti - kariu, plaukiku ar šokėju, paskatinkime jį pagyrimais. Pripažinkime šių dienų faktą: mūsų vaikai auga visai kitu laikmečiu nei mes. Dabartiniai tėvai savo vaikystės laisvalaikį leisdavo žaisdami ir sportuodami lauke, ypač vasarą, tuo tarpu mūsų vaikai dienas leidžia prilipę prie ekranų. Bet taip neturėtų būti. Todėl tėvai turėtų skirti daugiau laiko sudominant savo vaiką sportu ir įtraukiant jį į sportinę veiklą.
Sporto psichologas Sikstas Ridzevičius teigia, kad vaikams didžiausias pavyzdys yra tėvai. Reikia skatinti vaikus mėgautis - kažką aplenkti, kažką nugalėti, kažkur pataikyti. Mažiausiai reikia kreipti dėmesį į savo sportbačius ar stadioną. S. „Jeigu ryšys atsiras, tai vaikas „kaifuos“ ir norės sportuoti. Sporto pagalba kartais tikrai tenka vaikus grūdinti tiek fiziškai, tiek morališkai. Kartais iš tėvų ar mokytojų reikia kietumo ir tvirtumo ugdant žmogų. Už tai labiausiai atsakingi yra tėvai. Jie patys turėtų rodyti pavyzdį, reguliariai mankštintis, domėtis fiziniu aktyvumu ir apie tai su vaiku kalbėtis, diskutuoti. Suprasti, kas vaikui labiausiai tinka, nes vienam patinka komandinės sporto šakos, kitam - šokiai, o trečiam - individualios sporto šakos.
Judrieji žaidimai
Judrieji žaidimai - tai vaikui maloni veikla, kurioje jis elgiasi spontaniškai, pats numato žaidimo tikslus, suteikia jiems prasmę ir kontroliuoja šią veiklą. Labai vertingi bendram vaiko lavinimuisi: ugdo pagrindinių judesių (bėgimo, ėjimo, šuolių, metimų, daiktų nešimo ir kt.) motorinius įgūdžius, tobulina judesių koordinaciją, grūdina organizmą. Fizinį aktyvumą ugdant per judriuosius žaidimus būtina atsižvelgti į vaikų amžių, interesus, norus, nuotaikas, metų laiką, dienos režimą, fizinį pasirengimą, vaikų sveikatos būklę ir kt. Žaidžiant judriuosius žaidimus vieta gali būti speciali nuolatinė žaidimų vieta su pažymėtomis ribomis, įvairiais atributais. Jeigu tokios vietos nėra, patalpoje arba lauke reikia ją pažymėti linijomis, kitais orientyrais. Šalia priemonės ir žaislai. Sudominti vaikus judriaisiais žaidimais - suaugusiajam reikia būti sumaniam ir išradingam. Sukviesti žaisti padeda linksmos skaičiuotės, eilėraštis, mįslės, žvali nuotaika, siurprizai ir kt. Derinti motorikos, sensorikos, jutiminės integracijos, vizualumo - erdvės ir suvokimo motorikos pratimus. Prisitaikyti prie vaiko išsivystymo lygio ir domėtis jo interesais. Žaidžiant judriuosius žaidimus patenkinamas smalsumas, atliekami patys didžiausi atradimai, išgyvenami pačios plačiausios skalės jausmai: džiaugsmas, pasididžiavimas, ramybė, pyktis, nusivylimas, draugiškumas ir pan. Žaisdami galime klysti, rizikuoti ir pasimokyti iš savo klaidų. Formuojasi komandinio darbo įgūdžiai, ugdoma valia, lavinama vaizduotė.
Kada pradėti sportuoti su vaiku?
Fizinį aktyvumą galima skatinti nuo pat kūdikystės, pradedant nuo praktikos ant pilvo ir judesių skatinimo. Mažiems vaikams saugiausia yra nestruktūrizuoti žaidimai, plaukimas (prižiūrint suaugusiesiems), šokiai ir pagrindinė gimnastika. 3-5 metų vaikams rekomenduojama būti fiziškai aktyviems visą dieną. Ženklai, kad vaikas mėgaujasi ir yra pasiruošęs sportui: entuziazmas dalyvauti, pagerėjusi koordinacija ir pasididžiavimas savo judesiais. Susitelkite į linksmą, nekonkurencingą judėjimą, pavyzdžiui, šeimos pasivaikščiojimus, šokius ar žaidimus. Skatinkite tyrinėti be spaudimo ir rodykite teigiamą pavyzdį.
Kokią sporto šaką pasirinkti?
Futbolas yra vienas populiariausių sportų tarp vaikų. Ši komandinė žaidimo forma ne tik skatina fizinį aktyvumą, bet ir ugdo bendradarbiavimo, strateginio mąstymo ir draugystės įgūdžius. Kitas itin populiarus pasirinkimas - krepšinis. Šis sportas reikalauja greitų refleksų, koordinacijos ir komandinio darbo. Plaukimas yra dar viena sritis, kuri sulaukia didelio vaikų dėmesio. Jis ne tik padeda ugdyti fizinę ištvermę, bet ir yra puikus būdas mokytis saugiai elgtis vandenyje. Tarp populiarių sportų taip pat išsiskiria gimnastika, kuri reikalauja lankstumo, jėgos ir pusiausvyros. Taip pat vis daugiau vaikų atranda kovos menus, tokius kaip karate, judo ar taekwondo. Šie sportai moko ne tik fizinių įgūdžių, bet ir savidisciplinos, pagarbos, kantrybės ir savikontrolės. Pasirinkimo įvairovė vaikų sporte leidžia kiekvienam rasti tinkamiausią veiklą, atitinkančią jų pomėgius ir gebėjimus.
Tėvų vaidmuo skatinant fizinį aktyvumą
Tėvai gali paskatinti savo vaikus sportuoti įvairiais būdais, įskaitant vaidmenų modeliavimą. Tačiau ne tik tėvai ir globėjai yra sektinas pavyzdys vaikams. Vaikai dažnai tikisi, kad mokytojai, sporto treneriai ir priežiūros darbuotojai prieš ir po pamokų būtų įkvėpti ir padrąginti, kai kalbama apie sportą. Tėvų įsitraukimas ir palaikymas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių vaiko sėkmę ir pasitenkinimą sportine veikla. Svarbu rodyti susidomėjimą vaiko veikla - klausinėti apie treniruotes, pasiekimus, iššūkius. Stenkitės dalyvauti vaiko sportiniame gyvenime - lankykitės varžybose, padėkite treniruočių dienomis. Tai rodo, kad vertinate vaiko pastangas ir interesus. Akcentuokite pastangas, tobulėjimą, sportinių vertybių mokymąsi. Atpažinkite signalus, kada vaikas patiria per didelį spaudimą. Mokykite vaiką prisiimti atsakomybę už savo sportinį kelią. Būkite geru pavyzdžiu.
Galima žala ir kaip jos išvengti
Šnekant apie sporto žalą, ji taip pat galima, tačiau tai pasitaiko kur kas rečiau. Jei vaikas užsiima fizine veikla, kuri tampa daugiau prievole, o ne malonumą teikiančiu pomėgiu, gali atsirasti psichologinių sunkumų, kurie dažnai pasireiškia galvos, pilvo ar krūtinės skausmais, pykinimu arba tiesiog padidėjusiu nervingumu bei nepaaiškinamu pykčiu“, - teigia gydytojas vaikų kardiologas. Taip pat per didelis fizinis krūvis gali turėti neigiamos įtakos fizinei sveikatai, sąnarių ar raumenų būklei, todėl jei vaikas turi nustatytų lėtinių ligų, visada reikėtų pasitarti su specialistais, koks fizinis krūvis vaikui nebus kenksmingas.
Kaip palaikyti sveiką fizinio aktyvumo balansą?
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 5-17 m. vaikai užsiimti vidutine ar intensyvia fizine veikla turėtų 3 kartus per savaitę mažiausiai po 60 min. Geriausia, jei ji apima įvairias raumenų grupes - ypač naudinga atlikti aerobinius pratimus. „Nors maksimalus krūvis vaikams nėra nurodomas, tačiau yra kita rekomendacija, kuri, manau, labai svarbi vaikų sveikatos požiūriu - tai prie ekranų praleidžiamo laiko mažinimas. Jeigu jo išvengti nepavyksta, vertėtų tai kompensuoti didinant fizinį aktyvumą“, - atkreipia dėmesį L. Kazakevičius. Kalbant apie sporto ir poilsio balansą, labai svarbu per savaitę skirti 1-2 dienas pertraukai nuo intensyvios fizinės veiklos. Taip pat reikėtų užtikrinti miego kokybę - nepertraukiamas nakties miegas turėtų trukti ne mažiau kaip 8-10 val. „Žinoma, svarbu skirti dėmesio ir maistui - jeigu vaiko mityba yra pilnavertė, dažniausiai visi sportuojančiam vaikui reikalingi elementai yra užtikrinami, tačiau ne paslaptis, kad taip nutinka ne visada, nes vaikai turi savo mėgstamus ir nemėgstamus produktus. Dažnai nemėgstami būna būtent tie, kurie yra sveikiausi ir turi daugiausiai maistinių medžiagų“, - pastebi gydytojas vaikų kardiologas. Dėl šios priežasties, pravartu reguliariai pasitikrinti kalio, natrio, magnio, kalcio ir vitamino D kiekius, kurie itin svarbūs sportuojančių vaikų organizmams, ir pastebėjus jų deficitą, atitinkamai koreguoti mitybą ar vartoti maisto papildus. „Pati svarbiausia taisyklė - leisti vaikui užsiimti fizine veikla, teikiančia jam malonumą, ir neversti lankyti sporto, kuris nepatinka. Taip pat labai svarbu, kad vaikas tarp sporto užsiėmimų, pamokų ruošimo ir kitos veiklos turėtų laiko sau. Tokiu būdu bus užtikrintas sveikas dienos režimas, kuriame bus ir mokslo, ir poilsio, ir sporto“, - pabrėžia L. Kazakevičius.
Širdies patikra
Normalu, kad kartais tėvams gali kilti nerimas, ar intensyvus sportas nepakenks jų atžalų širdies veiklai. Visgi, ar toks susirūpinimas pagrįstas? „Didelis fizinis krūvis sveikai širdžiai dažniausiai neigiamos įtakos neturi. Taip, kartais mes matome pakitimus, kurie pasireiškia saikiu širdies raumens sustorėjimu ar nedideliu širdies išsiplėtimu, bet dažniausiai šie pokyčiai nėra patologiniai ir neturi neigiamos įtakos vaikui“, - pasakoja gydytojas vaikų kardiologas. Kita vertus, kartais intensyviai sportuojantys vaikai gali turėti tam tikrų su širdimi susijusių pakitimų, kurie įprastinės fizinės veiklos metu dažnai yra nereikšmingi, tačiau, kai užsiimama per dideliu fiziniu krūviu, gali tapti reikšmingi, todėl prieš pradedant intensyviai sportuoti, labai svarbu pasitikrinti širdies būklę. Tam, kad sportuojant netikėtai nepasireikštų pavojingi sutrikimai, verta pasirūpinti nuolatiniu vaikų sveikatos patikrinimu. „Bendrinę vaiko sveikatos būklę tikslinga vertinti kasmet, tačiau dažniausiai tai atlieka šeimos gydytojas. Jei vaikas užsiima intensyvesniu sportu ar ruošiasi varžyboms, tikslinga pasikonsultuoti su vaikų kardiologu“, - paaiškina L. Kazakevičius. Dažniausiai apsilankius pas vaikų kardiologą yra atliekama širdies echoskopija bei elektrokardiograma. Kartais esant poreikiui paskiriami ir kiti tyrimai.
Kūno kultūros pamokų svarba
Kūno kultūros pamokų neužtenka, nes judėti reiktų kur kas dažniau. Todėl svarbu kiek įmanoma sudaryti individualias sąlygas, juk kiekvienas moksleivis dėl kūno sandaros, fizinio pajėgumo yra skirtingas, vienas greičiau bėga, kitas padaro daugiau atsilenkimų ir tai yra visiškai normalu. Nuvertinantis kūno kultūros mokytojas gali visam gyvenimui atimti norą sportuoti, todėl labai svarbu, kad atmosfera kūno kultūros pamokose būtų pozityvi, motyvuojanti, tarp moksleivių būtų skatinamas tarpusavio palaikymas ir supratimas. Į kūno kultūros pamokas švietimo sistemoje turėtų būti žiūrima taip pat rimtai kaip ir į kitas, tai neturėtų būti antraeiliu dalyku. Kūno kultūros pedagogams būtina užtikrinti galimybę kelti kvalifikaciją, tobulėti (Merkel, 2013), jie turi ateiti į pamokas pasirengę psichologiškai palaikyti ir paskatinti mokinius.
Ko nepatartina daryti?
Šiuolaikinė „kūno kultūra" socialiniuose tinkluose daro didelį neigiamą spaudimą paaugliams. Tuomet išorinis įvaizdis tampa prioritetu. Paaugliai, turi suvokti, kad trumpalaikio pripažinimo kaina yra per didelė - jūs atsisakote paties savęs, o sveikatos problemos gali lydėti visą likusį gyvenimą. Lygiai taip pat pavojinga badauti siekiant numesti „antsvorį“, kuris dažnai merginų yra įsivaizduojamas, o ne realus. Brendimo laikotarpiu subalansuota mityba yra labai svarbi, tam tikrų medžiagų trūkumas susilpnina imunitetą, atsiranda energijos stoka, svaigsta galva, sunku susikaupti, atlikti kasdienius darbus, mokytis.