Įvadas
Pastaraisiais metais vis daugiau moterų skinasi kelią į tradiciškai vyrų dominuojamas sritis, o krepšinis - ne išimtis. Moterys trenerės vyrų krepšinio komandose - vis dažnesnis reiškinys, tačiau vis dar susiduriantis su iššūkiais ir stereotipais. Šiame straipsnyje panagrinėsime moterų trenerių kelią vyrų krepšinyje, aptarsime jų patirtį, pasiekimus ir įtaką šiam sportui.
Jurgita Štreimikytė-Virbickienė: nuo krepšininkės iki trenerės
Viena geriausių visų laikų Lietuvos krepšininkių Jurgita Štreimikytė-Virbickienė sėkmingai skinasi kelią trenerės karjeroje. Buvusi Lietuvos krepšinio rinktinės lyderė, 2010-2012 m. Kauno „VIČI-Aisčių“ komandoje talkinusi Mantui Šerniui, vėliau persikėlė į Vilnių ir tapo Tado Stankevičiaus asistente „Kibirkšties-VIČI“ komandoje. Šis trenerių duetas Kauno klubui padovanojo pirmuosius taurės varžybų aukščiausius apdovanojimus, o Vilniuje J.Štreimikytė-Virbickienė savo kolekciją papildė LKF taurės aukso medaliu.
J.Štreimikytė-Virbickienė, turinti didelę patirtį žaidžiant Lietuvos, Prancūzijos, Italijos ir Jungtinių Valstijų moterų NBA klubuose, teigia, kad taurės turnyrai visur yra labai gerbiami. Pasak jos, taurė kiekvieno klubo istorijoje būna tikrai svarbus trofėjus. Ji apgailestauja, kad moterų taurės turnyre vyksta tik finalas ir siūlo rengti finalo ketvertą dvi dienas, kad tai būtų tarsi įžanginis startas prieš lemiamas kovas nacionaliniuose čempionatuose.
J.Štreimikytė-Virbickienė taip pat džiaugiasi, kad LKF taurės vyrų ir moterų finalai vyksta kartu, nes Lietuvoje dažnai moterų ir vyrų krepšinis būna išskiriamas, o tai yra žingsnis visa tai suvienyti. Ji tiki, kad ateityje tokių švenčių galima daryti kuo daugiau.
Becky Hammon: proveržis NBA
Becky Hammon - viena pirmųjų moterų, prasiskynusių kelią į NBA trenerių štabą. Pasigirdus žiniai, kad San Antonijo „Spurs“ krepšininkams vasaros lygoje vadovaus moteris, daugelis šios sporto šakos ekspertų tokį sprendimą vertino dviprasmiškai. Tačiau B.Hammon parodė, ką gali, ir įrodė, kad moterys gali būti puikios trenerės vyrų krepšinyje.
Taip pat skaitykite: Įkvepianti trenerė Jolanta Prūsienė
NBA komisaras Adamas Silveris yra įsitikinęs, jog už šios lygos klubo vairo gali stoti moteris. Neabejotina, jog aliuzija į tai buvo Becky Hammon pergalingas pasirodymas su San Antonijaus „Spurs“ ekipa, rungtyniaujant Vasaros lygoje. Pati amerikietė džiaugiasi pasitaikiusia proga ir teigia, kad vis dar mokosi, kaip valdyti komandą, kaip kalbėti su vyrais.
Vaida Pacauskienė: pavyzdys Sostinės krepšinio mokykloje
Vaida Pacauskienė - vienintelė moteris trenerė Sostinės krepšinio mokykloje (SKM), kuri krepšinio gudrybių moko mokyklinukus. Buvusi Lietuvos moterų rinktinės narė atvirauja, jog kažkada galvojo, kad Kaunas yra Lietuvos širdis. Į gimtąjį Kauną Vaida gana dažnai sugrįžta kartu su šeima pas trenerės tėvus. „Malonu matyti atsigaunantį Kauną.
Vos Vaida pradėjo eiti į pirmą klasę, išryškėjo stiprus mergaitės asmenybės bruožas - nepasiduoti ir kovingai gyvenime siekti to, ko nori. „Į krepšinio treniruotes užsirašiau pati. Į klasę atėjo treneris rinkti berniukų grupės, tačiau nei vienas berniukas neparodė noro ir susidomėjimo. O aš drąsiai pakėliau ranką ir pasakiau, kad noriu lankyti treniruotes. Tiesiog degiau noru žaisti krepšinį! Tad treneris pažadėjo atsiųsti mergaičių trenerę, kuri treniravo mano amžiaus mergaites.
Vaida gali pasigirti įspūdingais laimėjimais krepšinyje nuo pat jaunystės - ji buvo jaunučių, kadečių, jaunių, studentų ir moterų rinktinės narė. Laikotarpis nuo 2005-ųjų iki 2009-ųjų V. Pacauskienei buvo įdomus, tačiau ir intensyvus, pareikalavęs daug jėgų, energijos bei susikaupimo, tais metais moteris pasiekė vieną svarbiausių taškų savo, kaip krepšininkės, karjeroje. „Į Lietuvos moterų rinktinę buvau kviečiama nuo 16 metų. Tai buvo nuostabi patirtis tobulėjimo link. Rinktinėje debiutavau 2005 metais Europos moterų krepšinio čempionate Turkijoje, kur užėmėme 4 vietą. Žaidimas rinktinėje būna aukštesniame emociniame lygmenyje.
V. Pacauskienė yra vienintelė moteris trenerė Sostinės krepšinio mokykloje, kuri krepšinio gudrybių moko mokyklinukus. „Nejaučiu jokio diskomforto būdama vienintele moterimi trenere SKM. Vaidos pasiteiravus, ar ji dažnai sulaukia vyrų dėmesio bei komplimentų savo atžvilgiu, moteris atvirai sako, kad išties susilaukia daug dėmesio ir komplimentų. O priežastis elementari! „Nes gyvenu su dviem nuostabiais vyrais, kurie kiekvieną dieną randa pasakyti man kažką gražaus“,- savo vyrą ir sūnų pagiria V. „Visada yra malonu girdėti gražius žodžius,- sako Vaida.
Taip pat skaitykite: Šokių pasaulio gidas
Rima Daunienė: jaunųjų talentų ugdytoja
Gimtajame Panevėžyje moterų krepšinį puoselėjanti Rima Daunienė su pasididžiavimu stebi po „Huawei Moterų lygos“ žemėlapį pasklidusias auklėtines. R. Daunienės treniruojama Panevėžio „Naftėno-R.Sargūno SG-SC“ ekipa vien šiemet į A divizioną išleido šešias krepšininkes. R. Daunienė skaičiuoja, jog gimtajame Panevėžyje atsispyrė ir daugiau žaidėjų.
Aukštaitijos sostinėje augančių jaunųjų krepšininkių proveržis siejamas su internato atkūrimu. R. Daunienė sporto internato efektyvumu neabejoja - panevėžietė praeityje pati augo šioje sporto sistemoje, nuo kurios atsispyrusi išpildė profesionalios krepšininkės svajonę. Būdama 32-ejų, moteris baigė profesionalės karjerą ir užsiėmė trenerės darbu. Jos kartu su Ilona Rimšienė - vienintelės moterų krepšinio specialistės Panevėžyje.
R. Daunienė teigia, kad su moksleiviais dirbančių trenerių darbas - ruošti ir išleisti juos toliau. Labai džiaugiamės, kai jos nemeta krepšinio po mokyklos, kad žaidžia toliau ir myli šią sporto šaką. Taip matyčiau savo tikslą - paruošti aukštesniam lygiui ir tuo pačiu moterų rinktinei.
Jurgita Kaušaitė: nuo Europos čempionės iki trenerės Švedijoje
Legendinė krepšininkė Jurgita Kaušaitė savo vardą įrašė ne tik į Lietuvos, bet ir į Švedijos krepšinio istoriją. 1997-aisiais su Lietuvos rinktine tapusi Europos čempione, Jurgita jau seniai gyvena Skandinavijoje ir dirba trenere. Prieš trejus metus ji netgi treniravo nacionalinę Švedijos rinktinę - buvo pirmoji užsienietė, ėjusi šias pareigas.
J.Kaušaitė teigia, kad 1997-ųjų rinktinė buvo labai darni, visos žinojome, kas yra pagrindinė žaidėja, o kas turi pasėdėti ant suoliuko. Nuoširdžiai džiaugėmės viena dėl kitos. Laimėti buvo fantastiška, tikra euforija.
Taip pat skaitykite: Fitneso trenerė Jovita: sporto galia
J.Kaušaitė taip pat buvo viena pirmųjų Lietuvos krepšininkių, išvykusių į Ameriką. Ji teigia, kad jei esi pozityvus, supratingas, tave visada sups geri žmonės. Skandinavija jai patinka, nes pirmiausia ji - arti Lietuvos, antra - socialinė sistema kur kas geriau išvystyta nei JAV.
J.Kaušaitė mano, kad jos kartos žmonės Lietuvoje buvo paruošti įveikti sunkumus. Buvusi krepšininkė paliko pėdsaką ne tik Lietuvos, bet ir Švedijos krepšinio istorijoje. Trenerės keliu pasukusi 1997 m. Europos čempionė pernai tapo pirmąja moterimi, kuriai buvo patikėtos Švedijos vyrų aukščiausioje krepšinio lygoje žaidžiančio klubo vyr. trenerio asistentės pareigos.
Stereotipai ir iššūkiai
Nepaisant sėkmės istorijų, moterys trenerės vyrų krepšinio komandose vis dar susiduria su stereotipais ir iššūkiais. Dažnai abejojama jų kompetencija, lyderystės įgūdžiais ir gebėjimu valdyti vyrus. Moterims tenka įrodinėti savo vertę ir įgyti žaidėjų bei vadovų pasitikėjimą.
Rima Daunienė teigia, kad kviečiant mergaites į krepšinį, stereotipai vis dar gyvi. Pirmas toks - užaugsiu labai aukšta. Bandome aiškinti, kad lankysi krepšinį ar ne, kiek Dievulis davė ūgio, tokia ir užaugsi. Siekiame pabrėžti, kad krepšinis drausmina, mergaitė išmoks draugauti ir gyventi kolektyve. Puikiai dabar suprantame, jog jų laikas - prie kompiuterio, atsiranda kompiuteriniai draugai. Dėl krepšinio būsi negraži? Atvirkščiai, labai graži - aukštos, lieknos, simpatiškos merginos. Iš tėvelių sulaukiame įvairiausių klausimų, visų pirma, dėl ūgio, o po to - nelabai moteriška sporto šaka, ar mergaitė nebus grubi. Aiškiname, kad tai - visiškas blefas, ir tokie dalykai yra tikrai labai didelė nesąmonė.
Moterų indėlis į krepšinį
Nepaisant iššūkių, moterys trenerės įneša didelį indėlį į krepšinį. Jos pasižymi puikiais bendravimo įgūdžiais, gebėjimu įkvėpti žaidėjus ir sukurti darnią komandinę atmosferą. Moterys trenerės dažnai atkreipia dėmesį į detales, taktinius niuansus ir psichologinį žaidėjų pasirengimą.
Jurgita Kaušaitė mano, kad komanda gali kažką pasiekti, kai viena dėl kitos kovoja, kai sutaria, kai viena kitai rūpi. J.Kaušaitė taip pat teigia, kad žaidėjai atidirba savo darbą fiziškai, o treneris dirba 24 valandas per parą. Buvo labai įtemptas grafikas.
Monikos istorija: įkvėpimas jaunajai kartai
Monika, jauna krepšininkė, mokosi dvyliktoje klasėje ir toliau sportuoja SKM trenerio Manto Ambraškos treniruotėse. Savo ateitį krepšinyje projektuojanti M. Krepšininkės treneris M. Ambraška, kalbėdamas apie savo auklėtinę, sako: „Monika yra drąsi, nuoširdi ir draugiška asmenybė. Tikiuosi, kad jos istorija ne tik įkvėps kitas mergaites sportuoti tarp berniukų, bet ir suteiks motyvacijos tolimesniame krepšinio kelyje. Tikiu, kad Monikos etapas mūsų krepšinio mokykloje toliau tęsis - galbūt vieną dieną ji taps SKM trenere ir pati treniruos vaikus.
Monika pasakoja, kad iš pradžių krepšinį lankiau kitoje krepšinio mokykloje - pas trenerę Loretą Galdikienę. Vėliau komandoje įvyko trenerių kaita, daug mergaičių pradėjo išeidinėti iš komandos. Aš taip pat pasijutau jau ne ten, kur norėčiau būti ir nusprendžiau išeiti. Vieną dieną mano mama sugebėjo rasti SKM komandą, kurioje galėčiau žaisti. Tai buvo vaikinų komanda. Visgi mama nusprendė paskambinti treneriui Arūnui Umbrasui ir paklausti, ar treneris galėtų į komandą priimti mergaitę. Buvo neįtikėtina, kai treneris pasakė, kad galiu ateiti. Aš buvau labai laiminga, nes tai man suteikė galimybę vėl lankyti krepšinį, todėl esu labai dėkinga treneriui A.
Monika teigia, kad po treniruočių, būdavo, kad ateidavau į rūbinę, kur nieko nebūdavo ir verkdavau, nes man niekas nepavykdavo. Dar atsimenu, kai „VitirON KIDS“ čempionate laimėjome sidabro medalius. Nors džiaugsmo buvo, manyje vis tiek buvo nerimo, kad aš niekaip nepadėjau, nepelniau taškų, todėl atsisėdau ant suoliuko ir galvojau apie tai. Tuomet prie manęs priėjo teisėjas Rokas Gudelis. Po metų ar dvejų, kai perėjau į kitą komandą, kurią treniruoja Mantas Ambraška, sužinojau, kad ir teisėjas R. Gudelis lanko tą pačią komandą. Buvo labai daug palaikymo iš jo ir kitų vaikinų, todėl galiu pasakyti jiems didelį ačiū.
Monika džiaugiasi, kad turi tokią smagią komandą. Geriausias laikas mano gyvenime. Pabandžiau daug naujų dalykų, pavyzdžiui, rungtynių sekretorės darbą. Daug ką naujo pamačiau per SKM stovyklas, buvau Nidoje, Karklėje, Varėnuose, Ignalinoje. Pats geriausias treneris! Prieš 3 metus, atsimenu, kaip su treneriu sėdėjome ant laiptų Karklės stovykloje ir kalbėjome apie krepšinį, gyvenimą. Buvau papasakojusi, kad noriu išeiti iš komandos, bet nežinojau, kur toliau eiti ir ką veikti. Mantas Ambraška pasiūlė ateiti pabandyti pažaisti jo komandoje ir aš sutikau. Aš vis dar žaidžiu jo komandoje ir labai džiaugiuosi tuo. Treneris moko mus ne tik judesių, bet ir komandinio darbo. Mūsų komandoje per rungtynes žaidžia visi. Treneris yra labai fainas ir geras žmogus, su juo galima pakalbėti apie viską. Jis su visais sveikinasi, duodamas penkis juokauja ir pastebi visus komandos narius. Mantas Ambraška yra man pats didžiausias pavyzdys.
Monika taip pat teigia, kad krepšinis man suteikia džiaugsmo, adrenalino, atsipalaidavimo nuo kasdienybės. Išmokstu bendrauti, dirbti kartu, suprasti kitus. Aišku, didžiausia svajonė būtų žaisti už Lietuvą, bet galvoju, kad norėčiau būti krepšinio trenere.