Įvadas
Sunkioji atletika - sporto šaka, reikalaujanti ne tik didelės jėgos, bet ir technikos, koordinacijos bei susikaupimo. Nors tradiciškai ši sporto šaka buvo laikoma vyriška, moterų sunkioji atletika sparčiai populiarėja visame pasaulyje, įskaitant ir Lietuvą. Šiame straipsnyje apžvelgsime moterų sunkiosios atletikos raidą Lietuvoje, svarbiausius pasiekimus ir perspektyvas.
Sunkiosios atletikos istorija Lietuvoje
Sunkioji atletika Lietuvoje pradėta kultivuoti 1923 m., kai Lietuvos dviratininkų sąjunga Kaune surengė pirmąsias varžybas. Nuo 1925 m. pradėti rengti Lietuvos sunkiosios atletikos čempionatai, o Kaune įvyko ir pirmosios tarptautinės varžybos su Estijos atstovais.
Moterų sunkiosios atletikos pradžia
Moterų sunkioji atletika pasaulyje pradėta kultivuoti XX a. 7-ajame dešimtmetyje Jungtinėse Amerikos Valstijose. Nuo 1984 m. rengiami Europos ir pasaulio moterų čempionatai, o nuo 2000 m. moterų sunkioji atletika įtraukta į olimpinių žaidynių programą. Lietuvoje moterų sunkioji atletika pradėjo populiarėti kiek vėliau, tačiau šiandien jau turime nemažai talentingų sportininkių.
Svarbiausi moterų sunkiosios atletikos pasiekimai Lietuvoje
Lietuvos sunkiaatletės jau yra pasiekusios reikšmingų rezultatų Europos ir pasaulio jaunių čempionatuose.
- 1996 m. Europos jaunių čempionate Edvardas Šauklys laimėjo bronzos medalį.
- 1999 m. Egidijus Remėza iškovojo 3 aukso medalius (pasiekė Europos jaunių stūmimo rekordą).
- 2001 m. Konstantinas Gerasimovas laimėjo 2 bronzos medalius.
- 2009 m. Europos jaunimo čempionate Aleksandra Stepanova (iki 20 m.) iškovojo bronzos medalį, Marius Mickevičius ir V. Šlevinas - bronzos medalius.
Lapkričio 8 dieną Panevėžyje vyko Lietuvos moterų atskirų veiksmų sunkiosios atletikos čempionatas. Telšiams atstovavo gausus būrys sporto centro ugdytinių, vadovaujamų trenerių Bronislovo Šiaudkulio bei Modesto Šimkaus. Puikiai pasirodė pastaruoju metu ypač progresuojanti Akvilė Vosyliutė. Telšių SRC besitreniruojanti sportininkė svorio kategorijoje iki 58 kg rovimo veiksme užėmė trečią o stūmime ir dvikovėje tapo Lietuvos vicečempione. Ir bronzos medaliais pasipuošė kita sporto centro ugdytinė Mantė Rekašiutė. Svorio kategorijoje iki 63 kg ji laimėjo bronzą rovimo, stūmimo ir dvikovės veiksmuose. Arti medalių liko, ketvirtas vietas užėmė Egilė Bumblauskaitė (sv kat iki 53 kg), Auksė Diekontaitė (sv kat iki 77 kg) ir Telšių SRC administracijoje dirbanti Indrė Jurkuvienė (sv kat iki 63 kg). Į šešetukus savo svorio kategorijose taip pat pateko Rugilė Puplauskaitė, Elija Janušaitė ir Meda Liauksminaitė. Sveikiname sportininkes ir trenerius.
Taip pat skaitykite: Riedlenčių pamokos
Pirmosios savo jėgas išbandė merginos iki 45 kg svorio kategorijoje. Be didelės konkurencijos pirmąją vietą užėmė Broniaus Šiaudkulio atletė Brigita Remėzaitė. Rovimo veiksmu ji iškėlė 41 kg, išstūmė 52 kg ir dvikovėje surinko 93 kg.Iki 49 kg svorio kategorijoje taip pat be didelės konkurencijos, pirmąją vietą iškovojo Modesto Šimkaus ir Zigmonto Šimkaus auklėtinė Eligija Maračauskaitė. Atletė išrovė 41 kg, išstūmė 54 kg ir dvikovėje surinko 95 kg.Iki 55 kg svorio kategorijoje tarp atlečių virė įnirtinga kova. Pirmąją vietą rovimo veiksme iškovojo Luko Bitinaičio auklėtinė Salomėja Pajarskaitė. Salomėja Pajarskaitė išrovė 60 kg ir taip pagerino Lietuvos rekordą. Tačiau stūmimo veiksme, be konkurencijos, stipriausia buvo Vytauto Glovacko atletė Aistė Anciukevičė. Aistė Anciukevičė išstūmė 80 kg ir taip užsitikrino ne tik pirmąją vietą šioje rungtyje, bet ir pagerino Lietuvos rekordą dvikovėje, surinkdama 139 kg.Iki 59 kg svorio kategorijoje be didelės konkurencijos pirmąją vietą iškovojo Manto Žvirblio sportininkė Giedrė Vilkaitytė. Giedrė Vilkaitytė rovimo veiksmu iškėlė 56 kg, išstūmė 71 kg ir dvikovėje surinko 127 kg.Svorio kategorijoje iki 64 kg taip pat vyko įnirtinga kova tarp atlečių. Pirmąją vietą rovimo veiksme iškovojo Regimanto Norvilo auklėtinė Kotryna Selezniova, iškeldama 66 kg. Stūmimo veiksme stipriausia buvo Roberto Stankaus ir Luko Bitinaičio atletė Eglė Kundrotaitė. Eglė Kundrotaitė taip pat užėmė pirmąją vietą dvikovėje surinkdama 146 kg.Svorio kategorijoje iki 71 kg be konkurencijos stipriausia buvo Edvardo Šauklio atletė Lijana Jakaitė. Lijana Jakaitė užėmė pirmąsias vietas visose rungtyse. Rovimo veiksmu ji iškėlė 89 kg, išstūmė 110 kg ir dvikovėje surinko 199 kg.Svorio kategorijoje iki 76 kg be konkurencijos stipriausia buvo Vytauto Glovacko atletė Ugnė Markevičiūtė. Ugnė Markevičiūtė užėmė pirmąsias vietas visose rungtyse. Rovimo veiksmu ji iškėlė 63 kg, išstūmė 65 kg ir dvikovėje surinko 128 kg.Svorio kategorijoje iki 81 kg vyko įnirtinga kova tarp atlečių. Pirmąją vietą rovimo veiksme iškovojo Vinco Šlevinskio ir Algimatno Trajanausko sportininkė Ugnė Klumbytė išraudama 62 kg. Pirmąją vietą stūmimo veiksme iškovojo Broniaus Šiaudkulio sportininkė Airida Bogdelytė, išstumdama 75 kg. Dvikovėje pirmąją vietą, surinkdama 136 kg, iškovojo Ugnė Klumbytė.Svorio kategorijoje iki 87 kg be konkurencijos stipriausia buvo Mindaugo Janulio atletė Indrėja Rimdžiūtė. Indrėja Rimdžiūtė užėmė pirmąsias vietas visose rungtyse. Rovimo veiksmu ji iškėlė 70 kg, išstūmė 85 kg ir dvikovėje surinko 155 kg.Svorio kategorijoje virš 87 kg stipriausia buvo Modesto Šimkaus ir Zigmonto Šimkaus auklėtinė Kamilė Dagilaitytė.
Jaunosios kartos sunkiaatlečių ugdymas
Klaipėdoje 2003 m. trenerio Bronislavo Vyšniausko iniciatyva įkurtas sunkumų kilnojimo mini centras, kuriame apgyvendinami ir rengiami jaunieji sunkiaatlečiai. Meistriškumo ugdymo grupės sportininkai gilina bazinius įgūdžius ir pereina prie sudėtingesnių treniruočių etapų. Pagrindiniai uždaviniai šiame etape:
- Tobulinti rovimo ir stūmimo techniką.
- Ugdyti sprogstamąją jėgą ir greituminę ištvermę.
- Stiprinti raumenų balansą, koordinaciją ir lankstumą.
- Formuoti atsakomybės, savikontrolės ir disciplinos įgūdžius.
- Supažindinti su saugumo taisyklėmis ir varžybų etika.
Šio etapo sportininkai pradeda dalyvauti vietinėse bei pradedančiųjų varžybose, mokosi pasiruošimo varžyboms ir psichologinio nusiteikimo. Treniruočių procesas derinamas prie sportininko amžiaus, fizinio pasirengimo ir sveikatos būklės.
Sunkiosios atletikos varžybų specifika
Varžybų programa apima 2 veiksmus (po 3 bandymus): rovimą (štanga vienu judesiu nuo pakylos iškeliama ant ištiestų rankų virš galvos) ir stūmimą (štanga keliama 2 judesiais: ant krūtinės ir nuo krūtinės ant ištiestų rankų virš galvos). Iškeltą svarmenį sportininkas turi išlaikyti dvi sekundes. Laimėtojas nustatomas pagal abiem veiksmais iškeltų svorių sumą. Teisėjauja 3 teisėjai.
Sunkiosios atletikos federacija
1991 m. įkurta Lietuvos sunkiosios atletikos federacija priimta į Tarptautinę sunkiosios atletikos federaciją. Federacija vienija 24 klubus, juose dirba 28 treneriai, sportuoja apie 480 sportininkų.
Taip pat skaitykite: Žaidynių tradicijos ir įtaka
Taip pat skaitykite: Sportas ir gera savijauta