Lietuvos futbolo klubų istorija - tai ilgas ir vingiuotas kelias, prasidėjęs dar XIX amžiuje ir tęsiasi iki šių dienų. Šiame straipsnyje panagrinėsime svarbiausius etapus, lėmusius Lietuvos futbolo raidą, pradedant pirmosiomis sporto organizacijomis ir baigiant šiuolaikiniais klubais.
Sporto užuomazgos Lietuvoje
Sporto apraiškų būta jau senovės baltų buityje ir darbe. Tačiau Rusijos valdomoje Lietuvos teritorijoje sportas nebuvo itin populiarus. Pirmoji sporto organizacija dabartinės Lietuvos teritorijoje buvo įkurta 1885 m. Klaipėdoje (tuometinėje Vokietijos imperijoje). Tai buvo irklavimo klubas „Neptūnas“.
Pirmieji žingsniai nepriklausomoje Lietuvoje
1918 m. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, sportinė veikla pradėta organizuoti iniciatyvių asmenų, grįžusių iš Rusijos, Latvijos, JAV ir vietinių lietuvių - S. Garbačiausko, E. Kubiliūnaitės‑Garbačiauskienės, P. Olekos, K. Dineikos, Prano Šližio, J. J. Bulotos, S. Dariaus, J. Ereto ir kitų iniciatyva bei pastangomis. Pradėta steigti sporto organizacijas (sąjungas, klubus). 1919 m. Kaune įkurta pirmoji nepriklausomos Lietuvos sporto organizacija - Lietuvos sporto sąjunga (LSS; pirmininkas Pranas Šližys). 1920 m. įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS), kuri kultivavo beveik visas to meto populiarias sporto šakas (pirmininkas S. Garbačiauskas). 1922 m. Kaune įsteigta Lietuvos sporto lyga (LSL) - aukščiausioji sporto institucija, kuri vadovavo visam sporto sąjūdžiui ir tvarkė jo veiklą, atstovavo Lietuvai tarptautiniu lygiu. Kūrėsi ir kitos sporto organizacijos: 1922 - Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija (LGSF), 1923 - Lietuvos dviratininkų sąjunga (LDS), 1923 - Lietuvos futbolo lyga (LFL), 1924 - Kauno teniso klubas (KTK), 1926 - Klaipėdos įgulos ir krašto sporto sąjunga (KSS), 1930 - Akademinis sporto klubas (ASK), 1931 - Jaunalietuvių sporto organizacija (JSO). 1922 m. pasirodė pirmasis Lietuvoje sporto žurnalas „Lietuvos sportas“ (redaktorė E. Kubiliūnaitė‑Garbačiauskienė).
Futbolo lygos įkūrimas ir pirmosios varžybos
1923 m. įkurta Lietuvos futbolo lyga (LFL) tapo svarbiu įvykiu Lietuvos futbolo istorijoje. Tais pačiais metais ji buvo priimta į FIFA (Tarptautinę futbolo asociacijų federaciją). Šis žingsnis leido Lietuvos futbolui integruotis į tarptautinį kontekstą ir dalyvauti tarptautinėse varžybose.
Pirmasis Lietuvos futbolo čempionatas įvyko 1922 m., jame dalyvavo 10 komandų (baigė 6). Apie komandų registravimą pirmenybėms buvo paskelbta balandžio viduryje, o varžybų pradžia buvo numatyta gegužės 7-oji. Beveik kaip į nuvažiuojantį traukinį visą suspėjo susitvarkyti 10 Kauno komandų. Gegužės 7-oji tapo tikrai didžiule švente futbolo mėgėjams, nes tą dieną dviejose Ąžuolyno aikštėse lygiagrečiai įvyko net ketverios rungtynės - po dvejas iš karto. Pirmosios 13 val. į aikštę išbėgo geltonais marškinėliais vilkėjusi LFLS pirmoji komanda ir žaliais marškinėliais su geltonu kryžium raudoname skyde pasipuošę pagrindinės vienuolikės šauliai. Šauliai iki šių rungtynių nebuvo surengę nė vienos treniruotės, tačiau pirmąjį kėlinį atsilaikė nepraleidę nė vieno įvarčio.
Taip pat skaitykite: Mėgėjų futbolas Panevėžyje
Tarptautinis pripažinimas ir pirmosios rungtynės
Vienas Lietuvos sporto prioritetų buvo tarptautiniai ryšiai ir tarptautinės varžybos. Pirmoji Lietuvos sporto organizacija, tapusi tarptautinės federacijos nare, buvo Lietuvos futbolo lyga, 1923 priimta į FIFA (Tarptautinę futbolo asociacijų federaciją).
Pirmosios tarptautinių klubų rungtynės įvyko 1922, LFLS žaidė su Rygos YMCA futbolo klubu, lietuviai pralaimėjo 0:4. Pirmąsias tarpvalstybines rungtynes Lietuvos futbolo rinktinė 1923 žaidė su Estija (0:5), 1924 pirmąją pergalę tarpvalstybinėse rungtynėse pasiekė Lietuvos futbolo rinktinė, 2:1 nugalėjusi Estiją. Olimpinėse žaidynėse Lietuvos sportininkai debiutavo 1924. Lietuvos futbolo rinktinė Paryžiuje žaidė su Šveicarija ir pralaimėjo 0:9.
Valstybinės institucijos įtaka sportui
1932 m. įsteigta valstybinė institucija - Kūno kultūros rūmai, jos vadovai buvo A. Jurgelionis (1932-34), V. Augustauskas (1934-40), Vincas Petronis (1940), Andrius Keturakis (1941), A. Vokietaitis (1941-43), V. Bakūnas (1943), M. Zaroskis (1943-44). Kūno kultūros rūmų iniciatyva ir pastangomis buvo susistemintas vadovavimas kūno kultūrai ir sportui. Buvo statomos sporto bazės: Kūno kultūros rūmai Kaune (1934), Klaipėdoje (1938), Kauno stadionas (1936), gimnazijų sporto salės, pirmasis statinys Europoje krepšinio varžyboms - Kauno sporto halė (1939).
Futbolas tarpukario Lietuvoje
Į futbolo sąjūdį per pirmąjį Nepriklausomybės dvidešimtmetį buvo įtraukta visa Lietuva. 1932 m. suvalstybinus sportą, futbolo reikalus parėmė Kamuolio žaidimo sąjungos futbolo komitetas. Šis žaidimas įgijo dar platesnį mastą. 1933 metais Pabaltijo turnyrui išleistoje spalvingoje programoje puikuojasi daugelio firmų reklaminiai skelbimai (Šiaulių „Bato“, Žemės banko, Spaudos fondo, „Kauno audinių“, „Maisto“, „Lietūkio“).
1936 m. Lietuvos lygoje varžosi aštuonios pajėgiausios komandos, o pirmenybės pasibaigia liepos 5 d., kai pirmą kartą buvo pereita prie rudens-pavasario varžybų vykdymo tvarkos. 1937 m. šalyje suskaičiuojama 15 000 futbolininkų.
Taip pat skaitykite: Istorija: Pirmosios futbolo rungtynės
Okupacijos laikotarpis
1940 m. SSRS okupavus Lietuvą tautinės sporto organizacijos buvo uždarytos arba tapo SSRS sporto organizacijų filialais. Daugelis sportininkų ir sporto organizatorių (P. Žižmaras, K. Bulota, V. Dovydaitis ir J. Dovydaitis, V. Augustauskas, J. Vabalas, E. Vaškelytė) buvo ištremti. Per Vokietijos okupaciją (1941-44) atsikūrė nepriklausomybės metais veikę sporto klubai ir organizacijos. Okupantų valdžia nenuolankius sportininkus ir sporto organizatorius (L. Puskunigį, V. Bakūną, A. Vokietaitį, V. Tumėną) suėmė ir išvežė į Vokietiją.
1940-41 ir nuo 1944 kūno kultūros ir sporto sistema buvo pertvarkoma SSRS pavyzdžiu: valstybinę instituciją - Kūno kultūros rūmus - pakeitė Fizinės kultūros ir sporto komitetas prie LSSR liaudies komisarų tarybos (1941 01-06), Kūno kultūros ir sporto komitetas prie LSSR komisarų tarybos (1944-46), Kūno kultūros ir sporto komitetas prie LSSR Ministrų tarybos (1946-1986), LSSR valstybinis kūno kultūros ir sporto komitetas (1986-90).
Futbolas sovietinėje Lietuvoje
Po karo SSRS pasisavinus Lietuvos sporto organizacijų tarptautines teises į olimpines žaidynes, į pasaulio ir Europos čempionatus Lietuvos sportininkai galėjo išvykti tik patekę į SSRS rinktinę.
1946 Lietuvos futbolininkai debiutavo SSRS čempionate (žaidė V. Mališka, D. Ilgūnas, J. Šlyžius, Z. Ganusauskas, P. Štriupkus, B. Galvičius, J. Zienius, M. Baltrimavičius, S. Penkauskas, S. Petraitis, V. Kučinskas ir kiti, treneris prancūzas E. Pastoras), tarp Vakarų zonos (ne meistrų grupės) komandų užėmė 4 vietą, Lietuvos jaunių rinktinė laimėjo SSRS taurę. 1947 Kauno jauniai laimėjo SSRS taurę, SSRS čempionate dalyvavo Vilniaus Dinamo (sudaryta daugiausia iš Kauno Dinamo ir Spartako; tarp II grupės Centrinės zonos komandų užėmė 8 vietą). 1949 Vilniaus Spartako futbolininkai rungtyniavo SSRS čempionate (tarp II grupės Centrinės zonos komandų užėmė 3 vietą; D. Ilgūnui, B. Galvičiui, Z. Ganusauskui, S. Paberžiui buvo suteikti SSRS sporto meistrų vardai), 1950 - B klasės čempionate (užėmė 3 vietą). 1950 ir 1953 Lietuvos jauniai SSRS pirmenybių zoniniame turnyre buvo treti, Lietuvos klubų rinktinė 1954 ir 1957 Pabaltijo ir Baltarusijos spartakiadoje užėmė 2 vietą. 1953 Vilniaus Spartakas žaidė SSRS A klasės čempionate (užėmė paskutinę - 11 vietą).
1982 m. „Žalgiris“ triumfuoja TSRS pirmosios lygos čempionate ir pakyla į aukščiausiąją lygą.
Taip pat skaitykite: Vartų dydžiai vaikų futbolui
Nepriklausomybės atkūrimas ir naujas etapas
1988 12 11 atkurtas LTOK, kurio prezidentu išrinktas A. Poviliūnas. Atsikūrė žydų sporto draugija Makabi, lenkų - Polonia. 1989 įkurta Lietuvos olimpinė akademija. 1990 Lietuvai atkūrus nepriklausomybę vietoj LSSR valstybinio kūno kultūros ir sporto komiteto įkurtas Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės.
1991 m. atsisakius Baltijos čempionato, nuspręsta reformuoti šalies pirmenybių sistemą ir pereiti prie rudens-pavasario sezono. Po 42 metų pertraukos vėl rengiamas Baltijos šalių turnyras. 1991 m. gruodžio 9 d., po 51 metų priverstinės pertraukos, LFF sugrąžinta į Tarptautinę Futbolo Federaciją (FIFA). Šis sprendimas priimamas Niujorko FIFA posėdyje. 1992 m. balandžio 23 d. UEFA pripažįsta Lietuvos futbolo federacijos narystę.
Šiuolaikinis Lietuvos futbolas
Nuo 1990-ųjų Lietuvos futbolo rinktinės veikla tapo itin aktyvi, dalyvaujant įvairiuose Europos ir pasaulio čempionatų atrankos turnyruose. Tokie žaidėjai kaip Tomas Danilevičius ir Edgaras Jankauskas, kurie žaidė užsienio klubuose ir tapo rekordininkais nacionalinėje rinktinėje, prisidėjo prie Lietuvos futbolo populiarumo.
Pakito sportinės veiklos struktūra, organizavimas. Vietoj sporto draugijų steigiami sporto klubai, žaidimų varžybas ima rengti sporto lygos. Sportininkų ir komandų rengimas sutelktas sporto mokymo įstaigose (SMI) ir klubuose.
Lietuva - viena pajėgiausių Europos ir pasaulio krepšinio valstybių. 2003 trečią kartą Europos čempiono titulą laimėjo ir Lietuvos krepšininkai.
Klubų pavyzdžiai
FK „Palanga“
2018 metų Lietuvos futbolo sezonas neabejotinai bus vienas svarbiausių Palangos klubo istorijoje. Nors futbolo klubas „Palanga“ atkurtas 2010 m., tačiau su Lietuvos futbolo istoriko Gedimino Kalinausko pagalba išsiaiškinta, kad pirmasis futbolo klubas Palangoje buvo įkurtas 1957 metais. Prieš 60 metų Palangos miesto garbę gynė Palangos „Nemuno“ komanda.
Dabartinis futbolo klubas atnaujintas 2010 m. rudenį ir iki šiol sėkmingai „Palangos“ vardu rungtyniauja Lietuvos čempionatuose. Viešoji įstaiga „Palangos futbolo klubas“ įkurta siekiant atgaivinti futbolą Palangoje.
Kybartų „Sveikata“
„Sveikatos“ futbolo istorijos entuziastų žiniomis, Kybartų pasodos futbolo komandą iš vietinių paauglių subūrė vokietis Freitahas 1919 metais. Komanda, iš pradžių pasikrikštijusi „Banga“, po metų tapo „Sveikata“ ir vis dar gyvuoja kaip futbolo fanų klubas, kuriam pavyko ilgiausiai Lietuvoje išsaugoti nepakeistus ir komandos vardo, ir dvispalvės („raudonų-mėlynų“) uniformos!
1922 m. birželio 10 d. Kybartų šaulių klubas įregistruoja ,,Sveikatos“ sporto klubą Vilkaviškio apskrities viršininko raštinėje. 1923 m. ,,Sveikatos“ futbolo klubas jau tampa visos Suvalkijos pažiba.
1932 m. sezonas ,,Sveikatai“ buvo sėkmingas. Lietuvos futbolo lygoje užimta garbinga 4-oji vieta (aukščiausia vieta, kurią ,,Sveikatai“ apskritai yra pavykę užimti per visą savojo klubo istoriją).
Kėdainių „Nevėžis“
Nuo 1962 metų pradėta žaisti Lietuvos aukščiausioje lygoje, o periodą nuo 1966 iki 1973 galima laikyti "Nevėžio" aukso amžiumi. Tuo laiku buvo laimėti Lietuvos čempionų vardai, sidabro ir bronzos medaliai, Lietuvos Taurė. Lietuvos futbolo aukščiausioje lygoje "Nevėžis" žaidė iki 1988 m.
Nuo 2004 m. "Nevėžyje" pasikeitus vadovybei klubas pradeda savo naująjį etapą. 2004 metų sezonas pranoko visus lūkesčius. 2004 m. Lietuvos (LTSR) čempionai - 3 kartus (1966, 1972.
Kretingos „Minija“
Kretingos „Minijos“ futbolininkus, kurių žaidimas XX a. viduryje garsino Kretingą. 1958 m. „Tiesos“ taurės skandalingame finale Kretingoje, rungtynes stebint 7 tūkst. žiūrovų, A. Lučinavičius šiose rungtynėse įmušė 2 įvarčius, kai 1960-1961 m.
1962-1963 m. sezoną Kretingos „Minija“ A lygoje užėmė garbingą IV vietą, į priekį praleidusi tik šalies čempione tapusią Panevėžio „Statybą“, kurioje rezultatyviu žaidimu žibėjo į savo gimtąjį miestą iš Kretingos sugrįžęs A. Lučinavičius ir 2 Kauno komandas - „Politechniką“ ir „Inkarą“. 1964 m. rugsėjo 13 d. Rungtynes stebint 5 tūkst. žiūrovų, kai Kretingoje gyventojų buvo apie 10 tūkst., „Minijos“ komanda pasirinko gynybinę taktiką, pirmiausia pasirūpindama savo vartų saugumu. Jos ginklas - greitos kontratakos, kurių smaigalyje buvo greitasis centro puolėjas R.