Futbolas - viena populiariausių sporto šakų pasaulyje, įtraukianti milijonus aktyvių žaidėjų. Lietuvoje futbolas išpopuliarėjo daugiau nei prieš šimtmetį ir toliau išlieka viena masiškiausių sporto šakų. Visame pasaulyje kasmet kamuolį spardo virš 250 mln. aktyvių žaidėjų. Tačiau, kaip ir bet kuri kita sporto šaka, futbolas neapsieina be traumų rizikos, ypač vaikams, kurių kaulų ir raumenų struktūra dar tik formuojasi. Šiame straipsnyje aptarsime vaikų futbolo traumų prevencijos būdus, siekiant užtikrinti, kad jaunieji sportininkai galėtų mėgautis šia sporto šaka saugiai ir sveikai.
Futbolo traumų specifika ir rizikos veiksniai
Statistiškai, žaidėjai dažniausiai traumas patiria per rungtynes, o ne treniruočių metu. Futbole žaidėjas nuolat keičia kryptis, atlieka šuolius, pagreitėjimus bei daugelį kitų judesių, kurie reikalauja ne tik bendrosios širdies ir kraujagyslių sistemos ištvermės, tačiau ir atitinkamos raumenų sprogstamosios jėgos bei aukšto kūno pusiausvyros bei koordinacijos lygio. Gydytojo teigimu, futbolininkų traumų numatymas itin didelis iššūkis medicininiam personalui, ypač kalbant apie vaikus, kurių kaulų ir raumenų struktūra besiformuojanti bei dažnu atveju silpna.
Tiek lėtinės, tiek ūmios traumos kelia riziką, jog reabilitacija užtruks, o sportininkas praras ilgai ugdytus žaidimui reikalingus įgūdžius. Kiekviena sporto šaka turi savo specifiką: skiriasi technika, judesiai, krūviai ir t. t. Paprastai kuo labiau sportas kontaktinis, tuo didesnė rizika patirti traumą. Taip pat sportuojantys asmenys dažnai patiria perkrovos traumas. Pasikartojant fiziniams krūviams iš pradžių gali būti patiriamos mikrotraumos, kol galiausiai ištinka perkrovos trauma. Dažniausiai traumuojami raiščiai, sausgyslės ir raumenys. Stresiniai kaulų lūžiai taip pat priskiriami prie perkrovos traumų. Pagrindinės sporto traumos: paprasčiausi sausgyslių ir raumenų patempimai, stresiniai lūžiai. Elastingos struktūros turi savybę kaupti krūvius. Vis dėlto, jei sporto metu veikiančios jėgos yra per didelės ir viršija griaučių ir raumenų sistemos fiziologines ribas, patiriama sportinė trauma.
Remiantis statistiniais duomenimis, futbolo treniruotes kasmet lanko vis daugiau berniukų ir mergaičių. „Nėra abejonės, kad bet kokia sporto šaka suteikia itin teigiamą naudą visuomenės įsitraukimui į aktyvesnį gyvenimo būdą. Ypatingai futbolas skatina vaikų fizinį lavinimą nuo pat pirmųjų mokyklinio amžiaus dienų. Tačiau bet koks fizinis aktyvumas kaip ir profesionaliame sporte reikalauja tam tikrų kūno judesių išlavinimo. Tik tinkamai pasirengus, galima lankyti mėgstamos sporto šakos treniruotes, - tvirtina kineziterapeutas M. Aleckūnas.
Traumų prevencijos strategijos
Siekiant sumažinti traumų riziką vaikų futbole, būtina laikytis tam tikrų prevencijos strategijų:
Taip pat skaitykite: Vaikų sporto traumos: prevencijos gidas
1. Fizinio pajėgumo įvertinimas
Kad galėtumėte pasirinkti tinkamą treniruočių programą ir išsikelti tikslus, labai svarbu žinoti, kokia yra jūsų fizinė būklė. Prieš pradedami intensyviau sportuoti, pasitarkite su gydytoju. Po patikros žinosite, kokios yra jūsų fizinės galimybės ir koks sportas jums tinkamiausias. Pavyzdžiui, galite turėti nediagnozuotą širdies būklės sutrikimą ir pradėję sportuoti tik pabloginsite padėtį. Jei turite tam tikrų sveikatos sutrikimų, visada pasitarkite su gydytoju.
"Ortopro" klinikos "3D Motion Lab" centre atliekami kūno biomechaniniai tyrimai leidžia atsižvelgti į individualius sportininkų poreikius ir galimybes bei padeda suprasti traumų tikimybę. Po išsamios analizės koreguojamas treniruočių planas, kurio tikslas - susižeidimų prevencija. Biomechaninis tyrimas naudingas nustatant futbolininko raumenų jėgos pasiskirstymą kūne ir koordinacijos bei pusiausvyros sutrikimus.
2. Palaipsniui didinamas fizinis krūvis
Nesistenkite iš karto nuversti kalnų, pasitarkite su treneriu, nuo ko geriausia pradėti. Jei užsirašėte į sporto klubą ar ėmėte bėgioti - nepradėkite nuo 10 km distancijų. Suprantama, kad galite būti nusiteikę entuziastingai, nes norite pasiekti užsibrėžtų tikslų, bet kelias pirmas savaites reikėtų apsiriboti optimaliais, ne per dideliais fiziniais krūviais. Jei persistengsite, organizmas gali neatlaikyti didelio krūvio ir patirti traumą.
3. Individuali treniruočių programa
Jei turite planą pasiekti konkrečių tikslų, geriausia būtų bent kelias treniruotes dirbti su asmeniniu treneriu. Jis treniruotės metu padės susikoncentruoti į reikalingas užduotis, pamokins naujų pratimų ir technikų, paaiškins, ko reikėtų vengti. Gali būti, kad jums užteks tik kelių asmeninių treniruočių, kurių metu išmoksite esminius dalykus. Įvertinus įvairių susižeidimų tikimybę, galima sudaryti individualią treniruočių programą, kuri padės išvengti panašių atsitikimų.
4. Apšilimas prieš treniruotę
Dažnai mėgėjai ar profesionalūs sportininkai patiria traumas pirmosiomis treniruočių ar rungtynių minutėmis, nes pradeda intensyviai sportuoti dar tinkamai neapšilę. Treniruotę pradėkite 5-10 min. apšilimu. Paprasčiausias apšilimas gali susidėti iš intensyvaus ėjimo, bėgimo ar vyraujančių praktikuojamo sporto judesių, tik atliekamų labai lėtai.
Taip pat skaitykite: Kaip išvengti stuburo traumos slidinėjant
5. Tinkama mityba ir hidratacija
Norint išvengti traumų reikia rūpintis pakankamu skysčių kiekiu. Laikykitės dietos. Pavalgykite likus dviem valandoms iki treniruotės. Taip organizmas turės pakankamai energijos atlikti sportines užduotis. Taip pat pavalgykite po treniruotės, nes tokiu būdu padėsite organizmui atsistatyti ir pasiruošti kitam kartui. Gerkite daug vandens. Esant net ir nedideliam skysčių trūkumui gali suprastėti treniruotės rezultatai. Rekomenduojama išgerti apie litrą skysčių likus dviem valandoms iki treniruotės ir po 200-250 ml kas 15 min. per treniruotę. Jei treniruotė trunka daugiau nei 90 min., geriausia, kad vartojami skysčiai būtų praturtinti angliavandeniais. Siekiant apsaugoti vaikus nuo įvairaus pobūdžio traumų, labai svarbu vartoti pakankamai skysčių prieš užsiimant bet kokiu sportu, jo metu ir po jo bei būtinai daryti pakankamas poilsio pertraukėles. Hidratacija užtikrins, kad audiniai būtų lankstesni ir tokiu būdu sumažės traumų tikimybė.
6. Poilsis ir atsigavimas
Sportininkams būtinas poilsis, gera mityba ir kokybiškas miegas. Poilsio dienos turi būti įtrauktos į jūsų programą. Pernelyg intensyvus ritmas gali išsekinti organizmą ir susilpninti imuninę sistemą.
7. Treniruočių paįvairinimas
Sportinė rutina gali pakišti koją, nes darant tuos pačius judesius vėl ir vėl gali ištikti perkrovos traumos. Be to, nekintanti veikla bus nuobodi ir nekels malonumo. Derinkite pasirinktą sportą su joga, tempimo pratimais, plaukimu, svorio kilnojimu, kad kūnas būtų treniruojamas visapusiškai ir nejaustumėte streso.
8. Apsaugos priemonių naudojimas
Kiekvienas sportas turi savo įrangą ir reikmenis. Šalmai, kelių, alkūnių ir kitų vietų apsaugos skirtos apsisaugoti nuo pavojingiausių ir dažniausių konkrečios sporto rūšies traumų. Atsakingi sportininkai visada investuoja į šį paprastą apsaugos būdą.
9. Atsakingas požiūris į skausmą
Fizinė veikla neturi kelti skausmo, todėl vos pajutę ūmų, aštrų skausmą iš karto ją nutraukite. Skausmas - tai jūsų kūno signalas, jog kažkas yra negerai. Nekreipiant į tai dėmesio galima patirti sunkią ar lėtinę sporto traumą. Jei prastai jaučiatės, organizmui praverstų poilsis. Nesitreniruokite per skausmą.
Taip pat skaitykite: Išsamus teniso taisyklių aprašymas
10. Psichologinis pasiruošimas
Sportas dažnai susijęs su dideliu emociniu stresu. Dažnai iš žmonių reikalaujama pačių aukščiausių rezultatų. Taigi nenuostabu, kai sportininkas ar mėgėjas jausdamas nervinę įtampą padaro klaidų, kurios lemia traumas. Neretai pamirštama, kad sportas turi teikti malonumą, o bet kokia trauma gali jį apkartinti.
Vaikų traumų specifika ir prevencija
Vaikų traumos - viena aktualiausių pasaulio visuomenės sveikatos problemų. Tai yra ne tik pagrindinė vaikų mirtingumo priežastis, tačiau ir pagrindinė vaikų neįgalumo priežastis, dėl kurios paveikiamas visas vaiko gyvenimas: santykiai, mokymasis, darbas ateityje. Vaikų traumoms ilgą laiką buvo skiriama nepakankamas dėmesys: suaugusiesiems tinkama traumų prevencija nėra tinkama vaikams, todėl vaikų traumų prevencijai turi būti taikomos specialiosios vaikams skirtos priemonės.
Akivaizdu, kad dažniausiai pasitaikančios traumos yra susijusios su sąnarių, raumenų ar sausgyslių pervargimu. Tarp dažniausiai pasitaikančių traumų - įvairūs išnirimai, raiščių patempimai ar lūžiai. Labiausiai nukenčiančios vietos yra pečiai, riešai, keliai ir kulkšnys. Nukritimai yra dažniausia priežastis, dėl kurios vaikai sužaloja. Dažnai kritimai patiriami net lygioje vietoje (užkliuvus, važinėjantis riedlente ir kt.), dvigubai rečiau - iš aukščio (nuo lovos, žaidimo aikštelės įrenginių, laiptų ir kt.).
Reagavimas į traumas ir reabilitacija
Net ir laikantis visų prevencijos priemonių, traumų visiškai išvengti ne visada pavyksta. Todėl svarbu žinoti, kaip elgtis įvykus traumai ir kaip užtikrinti tinkamą reabilitaciją.
Pediatras atkreipia dėmesį, kad svarbu nesusižaloti galvos dar kartą, neišgydžius smegenų sukrėtimo. „Daugiausiai nerimaujame dėl šių antrųjų smūgių, kai žmonės greta senojo smegenų sukrėtimo patiria naują. „Kad vaikai būtų saugūs sportuodami, svarbu sutelkti dėmesį ir į prevenciją, ir į reagavimą čia ir dabar. Netgi didelio kontakto bei didelės rizikos sporto šakose vyksta kultūrinis pokytis, siekiant daugiau dėmesio skirti žaidėjų apsaugai ir traumų prevencijai“, - pasakoja E.Grieb. „Tai ypač svarbu kalbant apie galvos traumas. Svarbu, kad, prieš grįždami į sportą, jauni sportininkai skirtų pakankamai laiko atsigauti, - teigia sporto medikė. - Susilaužei rankos kaulą - galiu tau sugipsuoti ir neleisti ta ranka naudotis. Tačiau galvos sugipsuoti negaliu.
Medikės teigimu, kiekvienas žmogus - žaidėjas, treneris ar žiūrovas - turėtų žinoti, kaip atlikti išorinį širdies masažą ir dirbtinį kvėpavimą, kaip naudotis defibriliatoriumi.
Futbolas - naudinga, bet atsakinga veikla
„Nebūtina kategoriškai drausti sportuoti. A.Petersonas pritaria: sportas ir kita fizinė veikla vaikams itin svarbi - reguliarus judėjimas yra saugaus ir sveiko augimo dalis. Niekas neabejoja, kad aktyvus gyvenimas yra svarbus geros organizmo būsenos palaikymui ir vaiko raidai. Svarbu užtikrinti, jog šį gyvenimo būdas būtų perduotas ir jaunesnei kartai. Vienintelis būdas užtikrinti sveiką vaiko raidą yra pavyzdys ir tikinimas, kaip svarbu išlikti aktyviems ir sportuoti. Nesvarbu, ar tai plaukimas, krepšinis, futbolas ar kita sporto ar aktyvaus laisvalaikio šaka - vaikai nuo ankstyvo amžiaus turi pastebėti, kad sportas yra ne tik įdomus, socialus ir linksmas, bet ir sveikas užsiėmimas. Svarbu tai, jog šio pobūdžio laisvalaikis būtų saugus. Vaikai turi būti skatinami užsiimti fizine veikla, tačiau svarbu tai daryti atsakingai.