Lietuvos krepšinis - ne tik sporto šaka, bet ir neatsiejama šalies kultūros dalis, religija, vienijanti tautą ir garsinanti šalies vardą pasaulyje. Tai puikiai iliustruoja užsienio komentatorių atsiliepimai apie Lietuvos krepšinio sirgalius, kurie savo aistra, atsidavimu ir sukuriama atmosfera stebina net ir labiausiai patyrusius sporto pasaulio atstovus. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip užsienio žurnalistai ir komentatoriai apibūdina Lietuvos sirgalius ir kokį įspūdį jiems palieka lietuviška krepšinio kultūra.
Lietuvos sirgaliai pasaulio čempionate: spalvos, garsas ir aistra
Lietuvos rinktinė, kovojanti pasaulio čempionate, sulaukia ne tik vietinių, bet ir užsienio krepšinio gerbėjų palaikymo. Prieš sėkmingo Lietuvos rinktinės žaidimo prisideda ir į Filipinus atvykę Lietuvos krepšinio fanai. Čia jų yra bent 200, tačiau išsiskiria savo spalvomis, o 15 tūkst. vietų Manilos arenoje sirgalių skanduotės girdisi puikiai. Mūsiškių kuriama atmosfera itin žavi užsienio žurnalistus ir turnyro organizatorius.
Užsienio žurnalistai vieningai sutaria, kad Lietuvos sirgaliai yra išskirtiniai. JAV spauda teigia, kad „Lietuvos sirgaliai yra pamišę. Jie yra iš mažos Baltijos šalies, kur gyvena daugiau nei 2 mln. žmonių. Jie skrido beveik per pusę pasaulio, kad galėtų palaikyti savo šalies komandą. Jie yra itin spalvingi, o garsas sklinda viso mačo metu. Lietuvos sirgaliai yra geriausi pasaulio čempionate“. Naujosios Zelandijos komentatorius žavisi: „Esu sužavėtas Lietuvos sirgaliais. Jūsų entuziazmas, dvasia ir tai, ką čia atsinešė į areną susirinkę Lietuvos krepšinio gerbėjai, yra kažkas neįtikėtino“. Australijos žurnalistas pabrėžia vizualinį įspūdį: „Keli šimtai Lietuvos aistruolių visoje arenoje. Būgnai, vėliavos, drabužiai su šalies vėliavos spalvomis, kepurės - tai yra kažkas neįtikėtina“.
FIBA taip pat atkreipia dėmesį į lietuvių aistrą krepšiniui: „Lietuvoje gyvena 2,8 mln. gyventojų, tad matant, kiek sirgalių atvyko į čempionatą Azijoje, būtų teisinga sakyti, kad krepšinis šioje šalyje yra tarsi religija. Geltonai žali lietuviai nuo pat pirmosios čempionato dienos „Mall of Asia“ areną Maniloje pavertė savo namais“.
Šie atsiliepimai patvirtina, kad Lietuvos sirgaliai ne tik gausiai palaiko savo komandą, bet ir sukuria unikalią atmosferą, kurią pastebi ir vertina visas pasaulis.
Taip pat skaitykite: Krepšinio legenda: Žalgiris
Lietuviška krepšinio kultūra: nuo arenos iki kasdienio gyvenimo
Užsienio komentatoriai ne tik stebisi sirgalių aistra, bet ir žavisi pačia Lietuvos krepšinio kultūra. Australijos žurnalistas teigia: „Man patinka Lietuvos krepšinio kultūrą. Ji yra viena geriausių pasaulyje. Arenose visada būna labai garsu. Tai labai smagi atmosfera“.
Šie žodžiai patvirtina, kad krepšinis Lietuvoje yra daugiau nei tik sportas - tai kultūros fenomenas, kuris persmelkia įvairias gyvenimo sritis. Krepšinio aistra juntama ne tik arenose, bet ir kasdieniame gyvenime, kur krepšinio simbolika puošia prekybos centrus, o krepšininkai tampa nacionaliniais herojais.
Užsienio žurnalistų pažintis su Lietuva: nuo antkapių parduotuvių iki krepšinio viruso
Markas Millsas, užsienio žurnalistas, dirbęs Kinijoje ir komentavęs krepšinio rungtynes, prisipažino, jog progą susipažinti su Lietuvos krepšiniu gavo dar anksčiau. 2011 metais mūsų šalyje surengtame Europos krepšinio čempionate britas sekė Didžiosios Britanijos rinktinės pasirodymą E grupės turnyre Panevėžyje, kuriame rungtyniavo ir Lietuvos krepšininkai. M. Millsas pasidalijo savo pirmaisiais įspūdžiais apie Lietuvą: „Tikiuosi, kad ištarsiu teisingai, bet atvykęs į „Panevėži“ (Panevėžį - LRT.lt) nustebau pamatęs tiek daug antkapių parduotuvių. Negalėjau tuo patikėti“. Tačiau netrukus jo nuomonė pasikeitė: „Lietuvoje pamačiau krepšinio virusu užsikrėtusius žmones“.
Ši istorija puikiai iliustruoja, kaip krepšinis gali pakeisti žmogaus nuomonę apie šalį ir jos žmones. M. Millsas atvyko į Lietuvą su tam tikrais išankstiniais įsitikinimais, tačiau netrukus buvo sužavėtas lietuvių aistros krepšiniui.
Jis prisiminė: „Į Lietuvą atvykau iš valstybės, kuri visiškai nesidomi krepšiniu. Taigi patekau į šalį, kurioje krepšinis yra viskas. Didžiojoje Britanijoje, kuomet kalbu apie krepšinį, kiti iš manęs šaiposi ir vadina šį sportą netbolu. Jie bando pasišaipyti. Lietuvoje mane apsupo žmonės, kurie gyvena krepšiniu. Prekybos centruose mačiau reklamų, kuriose produktus reklamuoja krepšinio sirgaliai, net nekalbant apie krepšinio žaidėjus. Buvo smagu pirmą kartą būti valstybėje, kuri taip paskendusi krepšinio manijoje“.
Taip pat skaitykite: Dropshipping sprendimai sporto prekybai
M. Millsas taip pat pabrėžė lietuvių krepšininkų atsidavimą savo šaliai: „Lietuvos krepšininkai atiduoda visą save kiekvienose rungtynėse. Jie spinduliuoja aistra šiam sportui. Buvo nuostabu stebėti, kaip Jonas Valančiūnas bandė užsimesti visą lyderio naštą ant savo pečių ir vesti į pergalę lietuvius. Kaip matėme, ši situacija galioja ne visų rinktinių žaidėjams. Kai matai lietuvius, supranti, jog net nėra kalbų, kad žaisi už savo šalį. Jeigu tik gali pastovėti ant dviejų kojų, vadinasi, užsivilksi marškinėlius. Tokia ir turėtų būti tarptautinio krepšinio dvasia. Jeigu tik aš būčiau buvęs aukšto lygio žaidėjas, būčiau per sudužusį stiklą basomis ėjęs iki nacionalinės rinktinės“.
Krepšinio sirgaliai Jungtinėje Karalystėje: vienybė, nostalgija ir alus
Net ir toli nuo Lietuvos, Jungtinėje Karalystėje, lietuviai išlaiko aistrą krepšiniui ir buriasi kartu stebėti rungtynių. Vykstant Europos čempionatui aktyvūs Londono lietuviai organizuoja rungtynių stebėjimą viename ar kitame bare - susitaria su savininkais, kad šie įsileistų kelis šimtus išsidabinusių sirgalių ir pažada nemenką apyvartą.
Evaldas Girškus, penkerius metus egzistuojančios Lietuvos krepšinio fanų lygos LKFL Londone įkūrėjas, didžiavosi lietuviams organizuojamais vakarais: „Drąsiai galiu pasakyti, jog esame didžiausias krepšinio rungtynes stebintis fanų būrys Londone. Daugiausiai susirinkusių žmonių, apie tūkstantį, buvo, atrodo, 2008-aisiais“.
Lietuviai stebėti varžybų atsiveda ir užsieniečių draugų, kad parodytų, koks mūsų tautai svarbus krepšinis. LKFL įkūrėjas teigė: „Manau, jog krepšinis vienija mūsų tautą. Šis sportas yra būtent tai, ko mums reikia. Manau, lietuviams reikia daugiau vienybės ir panašių renginių. Retai kur pamatysi tiek daug mūsiškių, draugiškai bendraujančių vienas su kitu. Londono krepšinio sirgaliai spalvoti, pasidabinę įvairia atributika, trispalvėmis, apsiginklavę skanduotėmis ir atsidavimu bei rinktinės palaikymu“.
Albertas, paklaustas, kodėl žiūri tik čempionatus, bet nestebi kitų rungtynių, atsakė: „Dėl vienybės. Į čempionatą, į rinktinę krepšininkai susirenka iš įvairiausių komandų. Kai kurie ne kartą žaidė vieni prieš kitus, kiti per čempionatus priklauso užsienio komandoms, bet jie vis tiek grįžta pas savus. Kartais žiūrėdamas varžybas net susigraudinu - kaip vyrai stengiasi, kiek daug treniruojasi, kad galėtų gerai pasirodyti tas dvi savaites. Jie žino, kokie svarbūs yra lietuviams. Kartais ant plauko pakimba ne tik rinktinės, bet ir visos Lietuvos likimas, kaip, antai, varžybose su Bosnija ir Hercegovina. Jie draskėsi, plėšėsi kaip galėjo. Ne dėl pergalės, o dėl galimybės eiti toliau. Ar matėt, kaip likus kelioms sekundėms mesdamas baudas šypsojosi Linas Kleiza? Jis žinojo, kad pralaimės, bet neiškris iš čempionato ir nenuvils sirgalių“.
Taip pat skaitykite: Lietuvos krepšinis užsienio žurnalistų akimis
Kasmet čempionatus būryje lietuvių stebintis Tomas apie vienybę kalbėjo šiek tiek kitaip. Vaikinui svarbiausia - sirgalių vienybė ir jausmas, kad jis nėra vienas. „Kai žiūrim žaidimą su krūva kitų lietuvių, per labiausiai įtemptas akimirkas stoja mirtina tyla, o tada atkeliauja riksmo banga. Atvirai sakau, pakerta kojas. Matydamas krepšinį didžiuliame ekrane, aplink trispalves, lietuviškai rėkiančius ir kartais rusiškai besikeikiančius lietuvius, pasijuntu lyg būčiau sirgalius tribūnoje. Va tai aš vadinu vienybe“, - energingai pasakojo vaikinas.
Bene įprasčiausias krepšinio sirgalių atributas - alus. Kur ir kada bežiūrėtų šį žaidimą, mūsiškiai, regis, tiesiog negali apsieiti be bokalo, nors susijaudinę alų dažnai ištaško į šalis. Rytų Londone savo parduotuvėlę turintis ir joje dirbantis Cihatas Qudahas, „Tiesai“ trumpai pakomentavo apie alaus pardavimą per krepšinio varžybų transliacijas: „Žinau, kad lietuviai labai mėgsta šį žaidimą ir mūsų rajone daugelis jį stebi namie. Žinau dėl to, kad vasaros savaitgaliais lietuviai geria labai daug lietuviško alaus, tad turime jo užsakinėti daugiau. Per Europos čempionatus visada užsakinėjame tą patį kiekį kaip ir vasaros savaitgaliais. Vyrai šluote šluoja šaldytuvus“.
„Žalgirio“ fenomenas: sirgalių dėmesys ir ištikimybė
Kauno „Žalgiris“ - ne tik krepšinio klubas, bet ir simbolis, vienijantis tūkstančius sirgalių Lietuvoje ir užsienyje. Prieš „Žalgirio“ išvykos rungtynes Vilniaus ir Kauno oro uostuose tradiciškai padaugėja keleivių su žaliais šalikais. Anot „Žalgirio“ atstovų, tai didžiausias Kauno sirgalių dėmesys Eurolygos išvykos rungtynėms. Aišku, daugiau jų rinkosi į Eurolygos finalo ketvertą Belgrade 2018-aisiais, bet jokios kitos reguliariojo sezono ar atkrintamųjų varžybų rungtynės nebuvo tokios paklausios.
ALBA administracijos darbas su užsienio klientais jau seniai nebuvo toks intensyvus. Pavieniai Lietuvos krepšinio sirgaliai ar lietuvių bendruomenės nuolat skambinėja į ALBA būstinę ir teiraujasi dėl bilietų pardavimo.
„Žalgirio“ atstovų teigimu, Berlyno ALBA ekipa pranešė Lietuvos čempionams, kad ruošiasi priimti apie 600 lietuvių. Daugiau nei 50 jų bus iš „Žalgirio“ garbės klubo, dar apie 20 - iš žaliai baltų sirgalių grupės „Green White Boys“ ir maždaug tiek pat iš „Green Death“.
Praėjusį sezoną Vokietijoje vykusios „Žalgirio“ rungtynės taip pat sulaukė didžiulio susidomėjimo. 2018-ųjų gruodžio 14-ąją į „Bayern“ ir „Žalgirio“ dvikovą Miunchene susirinko 3445 žiūrovai ir maždaug trečdalis jų buvo lietuviai. Palyginimui, anot „Žalgirio“ atstovų, į tas rungtynes per Kauno klubą buvo nupirkta maždaug apie 150 bilietų - beveik triskart mažiau nei į artėjantį susitikimą Berlyne.
Eurolygoje lankomiausia išlieka „Žalgirio“ arena. Į žalgiriečių namų rungtynes susirenka vid. 14 tūkst. 650 žiūrovų - daugiau nei trimis tūkstančiais daugiau nei į antroje vietoje esančią Stambulo „Anadolu Efes“ namų tvirtovę.
Šį sezoną „Žalgiris“ pasiryžo sužinoti, kiek iš viso yra žaliai baltų klubo gerbėjų, todėl paskelbė Pasaulinį „Žalgirio“ fanų surašymą, kurį palaiko „Utenos alus“.
Krepšinio komentatoriai: tarp istorijos, emocijų ir sirgalių spaudimo
Krepšinio komentatoriaus darbas - ne tik rungtynių atpasakojimas, bet ir istorijos kūrimas. Linas Kunigėlis, Vaidas Čeponis ir Rytis Vyšniauskas - patyrę komentatoriai, kurių balsai gerai pažįstami Lietuvos krepšinio gerbėjams. Jie pasidalijo savo mintimis apie krepšinio komentatoriaus duoną, sirgalių spaudimą ir rungtynių metu užplūstančias emocijas.
Linas Kunigėlis savo debiutą komentatoriaus kėdėje prisimena kuo puikiausiai: „Netiesioginiame eteryje savo jėgas išbandžiau 1993 metais, o pirmas tiesioginis komentavimas įvyko 1994-ųjų žiemą. Į televiziją mane tada pasikvietė Vytaras Radzevičius, o LKL rungtynių komentavimą „palaimino“ Šarūnas Marčiulionis. Atėjau, pabandžiau, nieko nepašiurpinau ir prasidėjo“. Garsus komentatorius pripažino, kad debiutuodamas jautė įtampą: „Pasakysiu atvirai, man ir dabar tiesioginiame eteryje išlieka ta įtampa. O tada pamenu pabaigiau rungtynes tiesiog šlapias nuo prakaito. Tačiau, regis, nieko nepripainiojau, niekas neatleido, o liepė toliau dirbti“.
Vaidas Čeponis komentuoti krepšinio rungtynes per televiziją pradėjo maždaug prieš 12 metų. „Pamenu, kad komentavau Lietuvos krepšinio A lygos (LKAL) rungtynes. Dabar ji vadinasi Nacionalinė krepšinio lyga (NKL). Pirmoji transliacija buvo iš Alytaus. Tada komentavau kartu su buvusiu garsiu „Žalgirio“ krepšininku Sergejumi Jovaiša. Pamenu, kad prieš pirmą mačą gerokai jaudinausi. Išgirdęs mano drebantį balsą, iki dvikovos likus apie pusvalandį, televizijos direktorius Linas Ryškus man patarė nueiti į Alytaus sporto rūmų kavinę ir „įkalti“ šimtą gramų. Ar taip ir padariau, nesakysiu. Kai kurie draugai sakė, kad mano debiutas buvo visai neblogas“, - prisiminė V. Čeponis.
Rytis Vyšniauskas džiaugiasi pasitaikiusia proga išbandyti save: „Esu sporto žmogus, labai daug tam skiriu laiko ir dėmesio. Pats negaliu sportuoti, tad pasirinkau kitą kelią - kalbėti apie tai, kaip žaidžia kiti. Mėgstu socialinius dalykus, bendravimą su žmonėmis, tad komentatoriaus pozicija pasitaikė laiku ir vietoje“.
Visi trys komentatoriai vieningai sutaria, kad sirgalių spaudimas yra neišvengiamas. L. Kunigėlis prasitarė, kad dažniausiai priekaištų sulaukdavo ne dėl kalbos klaidų, bet dėl to, kad esą palaiko vieną ar kitą komandą: „Toks žmogiškas faktorius, sirgaliai nori, kad tik jų mylima komanda būtų giriama. Žiūrovų komentarai parodo, kad žmonėms nėra vis vien. Kartais pikta, kai komentuoja žmonės, kurie nelabai įsivaizduoja, kiek tie krepšininkai atiduoda, kad atstovautų Lietuvai. Man nepriimtina, kai yra tiesiogiai įžeidinėjama. Kai sirgaliai rašo, nes jiems pikta ir kai jų priekaištai prasilenkia su logika. Galiu pasakyti, kad mano mėgstamiausia komanda - Lietuvos rinktinė. Favoritų tarp lietuviškų klubų neturiu - tik kaip asmenybės patinka kai kurie krepšininkai. Tačiau jeigu kas pistoletą įremtų, tai pasirinkčiau gimtąjį Utenos „Juventus“ klubą“. V. Čeponis teigia nevengiantis kritikos, todėl dažnai sulaukia sirgalių atsako: „Sirgaliai pyksta, bet man nepriimtina, jei mūsų klubai išties žaidžia blogai keletą mačų iš eilės, vis kartoti, kad buvo juoda diena, kad kitąkart pasiseks, kad kovojo garbingai, nors pralaimėjo didžiuliu skirtumu. Sakau tai, ką galvoju, žodžių į vatą nevynioju. Kartais gal ir per aštriai“. R. Vyšniauskas teigia, kad įtikti sirgaliams yra itin sunku, o viskas priklauso nuo to, laimi ar pralaimi jų mylima komanda: „Visi žmonės yra skirtingi. Tie patys sirgaliai taip pat. Vieniems svarbios tik Lietuvos nacionalinės rinktinės rungtynes, kiti domisi krepšiniu plačiau. Pastariesiems įdomu išgirsti įvairias nuomones, įžvalgas. Tikrai ne visa auditorija yra krepšinio gurmanai, todėl reikia prisitaikyti. Stengiuosi, kad sirgaliai per kiekvienas rungtynes išgirstų kažką naujo. Tačiau yra akivaizdi viena taisyklė - kai komandai nesiseka, tada visi būna blogi. Ir varžovai, ir teisėjai, ir komentatoriai“.
tags: #uzsienio #komentatoriai #liko #suzaveti #krepsinio #sirgaliais