Šiandien vykusi arši krepšinio kova tarp lietuvių ir Kanados rinktinių sulaukė milžiniško susidomėjimo. Aptarsime, kaip šis susidomėjimas atsispindi užsienio spaudoje ir kokie veiksniai lemia tokį dėmesį krepšiniui Lietuvoje.
Susidomėjimo priežastys
Krepšinis Lietuvoje turi gilias tradicijas ir yra populiariausia sporto šaka. Šios sporto šakos istorija prasidėjo nuo 1920 m. Galima teigti, kad iš JAV į Lietuvą krepšinį atvežė Amerikos lietuviai. Išeiviai pakeitė Lietuvos krepšininkų supratimą apie šį žaidimą. Iki pat 1937 m. lietuviai nebuvo iškovoję nei vienos tarptautinės pergalės. 2022-aisiais paminėtas Lietuvos krepšinio 100-metis, kuris priminė ir šios populiariausios mūsų šalyje sporto šakos istoriją.
Istorinis kontekstas
Lietuvos krepšinio istorija prasidėjo XX amžiaus pradžioje, o tarpukariu krepšinis tapo nacionaline sporto šaka. 1937 ir 1939 metais Lietuvos rinktinė triumfavo Europos čempionatuose, įtvirtindama šalies vardą krepšinio pasaulyje.
Išeivijos indėlis
Deja, mažokai kalbėta apie garsiąsias JAV lietuvių išeivių krepšinio rinktinės išvykas į Pietų Ameriką ir Australiją. Priminsiu, kad pirmąja išvyka 1957-aisiais metais į Pietų Ameriką buvo paminėtos 20-osios metinės, kai Lietuvos rinktinė laimėjo Europos čempionatą, vykusį Rygoje. O pasikalbėti su garbiuoju prezidentu apie mažai Lietuvoje žinomas išeivijos krepšinio rinktinės keliones paskatino faktas, kad jis buvo tiesioginis tų įvykių liudininkas, Šiaurės Amerikos lietuvių krepšinio rinktinės vadovas išvykose į Pietų Amerikos valstybes (1959), Australiją (1964). Kalbėti apie mūsų išeivijos sportą, jo istoriją yra ir kita priežastis - liepos pradžioje Palangoje vyksta XII Pasaulio lietuvių sporto žaidynės, sutraukusios kelis tūkstančius dalyvių iš viso pasaulio. Ta proga siūlau paskaityti mintis iš nuoširdaus susitikimo su J. E. prezidentu Valdu Adamkumi prezidentūroje.
Dabartinė situacija
Šiandien Lietuvos krepšinis išlieka konkurencingas tarptautinėje arenoje, o tokios rungtynės kaip su Kanada pritraukia didelį dėmesį ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
Taip pat skaitykite: Krepšinio legenda: Žalgiris
Užsienio spaudos dėmesys
Užsienio spauda domisi Lietuvos krepšiniu dėl kelių priežasčių:
- Lietuvos krepšinio lygis: Lietuva turi stiprią krepšinio lygą ir talentingų žaidėjų, rungtyniaujančių NBA ir kitose stipriose lygose.
- Istorija ir tradicijos: Kaip minėta, Lietuvos krepšinio istorija yra turtinga ir įspūdinga.
- Konkurencingumas: Rungtynės tarp Lietuvos ir kitų stiprių krepšinio šalių visada yra įdomios ir nenuspėjamos.
Kaip užsienio spauda nušviečia rungtynes
Užsienio spauda dažnai akcentuoja:
- Žaidėjų individualų meistriškumą: Pabrėžiami ryškiausi Lietuvos krepšininkai ir jų indėlis į komandos žaidimą.
- Komandinį žaidimą: Lietuvos rinktinė garsėja savo komandiniu žaidimu ir susitelkimu.
- Atmosferą rungtynėse: Užsienio žurnalistai dažnai aprašo karštą atmosferą krepšinio arenose Lietuvoje ir aistringą sirgalių palaikymą.
Įtaka visuomenei
Krepšinis Lietuvoje turi didelę įtaką visuomenei:
- Nacionalinis pasididžiavimas: Laimėjimai krepšinio aikštelėje kelia nacionalinį pasididžiavimą ir vienija žmones.
- Jaunimo įkvėpimas: Sėkmingi krepšininkai įkvepia jaunimą sportuoti ir siekti savo tikslų.
- Ekonominė nauda: Dideli krepšinio renginiai pritraukia turistus ir generuoja ekonominę naudą šaliai.
Konkurencija ir priešiškumas sporte
Moksliniame sociologijos diskurse tyrimai apie konkurenciją sporte vis dar išlieka sąlyginai retas reiškinys. Šiau reikia pastebėti, kad ten ji irgi yra gana menkai tyrinėta sritis. Lietuvoje iki šiol niekada nebuvo tyrinėjamos konkurencijos sporte formos. Šias dviejų didžiųjų miestų krepšinio komandų konkurenciją. Tokiu būdu, mano tyrimas, analizuojantis konkurenciją, tarp dviejų didžiausių Lietuvos miestų krepšinio komandų, bus vienas iš pirmųjų žingsnių tolimesniuose konkurencijos Lietuvos sporte tyrinėjimuose. Tai tampa akivaizdu, jei pažiūrėsime į panašius konkurencinius sporto reiškinius užsienio šalyse.
Škotijoje, visuomeniniame gyvenime egzistuoja stipri protestantų ir katalikų prieštaravimas, ir sportas šiuo atveju, išties yra stipriai paveiktas šios socialinės prieštaros, religija ir politika yra įpainiojama į sportinę kovą. Glazgo mieste yra "Rangers" ir "Celtic" futbolo klubai, kurie tarsi simboline išraiška kariauja religiniu pagrindu. "Rangers" yra protestantų futbolo klubas, o "Celtic" - katalikų. Šie religiniai skirtumai buvo pasirinkti konfliktui pateisinti. Šiuo atveju abiejų futbolo komandų sirgaliai sportą panaudoja kaip įrankį, kuriuo siekia išsiaškinti santykius, kurie neturi nieko bendra su sportu. Sportas yra neutralus įrankis, kurį galima panaudoti kaip nori. Pavyzdžiui, sovietų sąjunga sportą stengėsi naudoti integracijai į sovietinę visuomenę. Škotai ir Airiai - tarpusavio religinei prieštarai. Tam tikros verslo korporacijos sportą mato, kaip puikią verslo šaką, - sporto reiškinį, kaip prekę, kurią galima brangiai parduoti. Įtampa tarp dviejų didžiausių Lietuvos krepšinio komandų, jų sirgalių, o ir tarp Kauno ir Vilniaus miestų egzistuoja nuo neatmenamų laikų. Ši prieštara yra tarsi miegantis likutis, kurį pažadinti pakanka nereikšmingos smulkmenos. Šios vienintelės vietos Eurolygoje, bei potencialūs rėmėjų paramos, kuris Lietuvoje yra sąlyginai mažai.
Taip pat skaitykite: Dropshipping sprendimai sporto prekybai
Tyrinėdamas toleranciją sporte, Dainius Genys, retoriškai klausia: "Ar manote, jog Kauno "Žalgirio" ir Vilniaus Lietuvos Ryto priešiašakumas yra grynai sportinis? Asmeniškai tuo abejoju. Vissų pirma, nesantaikos motyvas atsirado dėl miestų susipriešinimo, o krepšinis buvo pasirinktas kaip puiki išraiškos priemonė" (D. Genys; 2008; p-30). Šiau sportas vienaip ar kitaip, tam tikru būdu padeda reikštis tai konkurencijai. Visgi jeigu ir nebūtų tarp šių miestų kažkokios konkurencijos, vis tiek konkurencija sporte galėtų reikštis. Šiau verta pastebėti, kad tam tikros sporto šakos gali turėti simboliškai svarbų statusą visuomenėje. Krepšinis Lietuvoje istoriškai tapo populiariausia sporto šaka, todėl ir tapo labiausiai matomu prieštaros lauku. Kitaip sakant, krepšinis tampa konkurencinės kovos įkaitu, kuomet išryškėja prieštara, tarp didžiausių konkurentų. Pats krepšinis tėra labiausiai matomas sportas. Konkurencija, kuri vyksta tarp krepšinio klubų nėra tik varžybos aikštelėje. Noras dominuoti lemia kovą ir už aikštelės ribų. "Lietuvos ryto"- krepšinio klubas, turi pranašumą žiniasklaidos srityje - klubo šeimininkai, kurie valdo ir to paties pavadinimo žiniasklaidos bloką, gali bet kokį priešiininkų komandos įvykusį sportinį faktą pateikti taip, kaip jiems atrodo naudingiau, net jo neiškraipydami. Šiai, apie tamsesnes savo klubo veiklos detales nutylėti, kurių tikrai buvo, o teigiamas, geresnes išryškinti. Tokie iš dalies šališki veiksmai spaudoje - neretai sukelia nepasitenkinamo bangą Kauno "Žalgirio" gerbėjų tarpe.
Sirgalių kovos - įprastas reiškinys visame pasaulyje, tik dažniausiai konkurencinis pradas nedaug bendro teturi su sportu. Paprastai visuomenę suskaldo politinis, religinis, etninis ar kitoks motyvas. Mūsų šalies sporto klubų prieštaros lyginti su analogiškais susipriešinimais užsienyje, nėra prasmės, nes klubų kūrimosi ir sirgalių formavimosi aplinkybės yra visiškai skirtingos. Pirmąjį krepšinio klubą Lietuvoje įkūrė sovietų valdžia - 1944 metais, kai profesionalūs klubai Europoje jau veikė gerą penkiasdešimtmetį. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje sporto klubus kurti imta po industrinės revoliucijos, kai pradėjo formuotis darbininkų sluoksnis. Darbininkai užsidirbdavo ir turėjo laisvalaikio, natūraliai atsirado poreikis įdomiai ilsėtis ir leisti pinigus. Sporto komandos kūrėsi rajonuose, jos tarpusavyje kovojo ir iš darbininkų išaugo profesionalūs žaidėjai. Kodėl kilo prieštara tarp Kauno "Žalgirio" ir Vilniaus "Lietuvos ryto" komandų - galima pagrįsti istoriškai, tik akivaizdžiai toji prieštara ėmė ryškėti Lietuvai atkūrus nepriklausomybę. Šiau dėl abiejų komandų kovų su okupantais - Maskvos CSKA - visuomenėje ji buvo mažiau pastebima.
Šiame darbe yra nagrinėjama, kaip istoriškai bei socialiai keitėsi sporto reikšmė visuomenėje. Sporto evoliucija iš mėgėjiško į profesionalų, bei kaip tai pakeitė socialinį visuomenės gyvenimą. Kaip stebint, bei tyrinėjant sportą galime suprasti gilesnius socialinius visuomenės aspektus. Daug dėmesio skiriama sporto ir žiniasklaidos tarpusavio santykiui. Merton (1938) analizė rodo mums, kaip mes galime naudoti sportą, kaip visuomenės elgesio veidrodį. Tai tampa akivaizdu, jei pažiūrėsime į panašius konkurencinius sporto reiškinius užsienio šalyse. Kur mes matome, jog neretai konkurencinio varžymosi, bei konflikto sporte priežastys glūdi giliau nei sportas. Gulianotti (2005), nurodo kelis svarbiausius konkurencijos pradus, tai - religinis, etninis bei politinis. Kai kalbame apie futbolą Ispanijoje, mes randame etninę prieštarą, katalonai su ispanais gyvena etninėje prieštaroje.
Tikslas
Šio darbo tikslas formuluojamas siekiant išsiaškinti - kokiu būdu atsirado konkurencija tarp dviejų didžiausių Lietuvos miestų krepšinio komandų, bei kaip buvo konstruojama prieštara tarp jų. Išsiaškinti ar sportinė kova supriešina šiuos miestus. Sociologiškai apibrėžti sportą. Apžvelgti santykį tarp miestų ir komandų varžymosi. Duomenys šiam mano darbui buvo renkami keliais metodais - analizuojant mokslinę literatūrą, bei nagrinėjant antrinius duomenis, naudojant kokybinį tyrimo metodą. Šiau tiek konkurencijos, tiek sporto teorinis aptarimas reikalauja tarpdisciplininės prieigos. Pirmoje darbo dalyje yra pateikiamos teorinės konkurencijos, bei sporto, kaip socialinės veiklos aspektai. Antroji magistro tezės dalis - empirinė. Šia yra pristatomas atliktas tyrimas, bei - analizuojami jo metu gauti duomenys. Konkurencija (rivalry) - varžymaisis dėl to paties objekto, ar pranašumo varžymosi lauke. Prieštara (opposition) - skirtingų grupių - priežybė, priežingybė, opozicija vienas kitos atžvilgiu.
Konkurencija
Šioje srityje. Konkurencija bei varžymasis laikomi esmine žmogaus prigimties apraiška, dažnu atveju konkurencija tiesiogiai yra siejama su socialiniu išgyvenimu bei klestėjimu. Neabejotinai konkurencija yra svarbus ekonominio augimo elementas, taipogi svarbi mokslo, kultūros bei sportinis pasiekimų dalis. Žmoniškėji socialiniai santykiai yra persipynę įvairiomis konkurencijos peripetijomis. Konkurencijos fenomenas pastebimas praktiškai visose visuomenės sąveikose. Šeimos, politikai ir politinės partijos, etninės grupės, sporto komandos, valstybės, regioniniai ir nacionaliniai vienetai yra vienaip ar kitaip tarpusavyje susieti konkurencijos saitais (W. Tompson; 1999; p 3). Šeimose, vaikai tarpusavyje konkuruoja dėl tėvų dėmesio ir meilės, politinės partijos ir jėgos tarpusavyje konkuruoja dėl politinės galios, sporto komandos nuolat varžosi ir konkuruoja dėl sportinis pergalių, rėmėjų paramos, gerbėjų dėmesio ir kita. Valstybės, miestai ir kiti regioniniai vienetai tarpusavyje konkuruoja dėl politinės galios, ekonominis bei gamtinės resurssų, bei įvairis kits kapitalo formsų. Skirtingos visuomenės veiklos sritys yra tarsi skirtingi laukai, kuriuose individai konkuruoja ir varžosi dėl skirtingų rūšių atlygio jame, dėl autoriteto, simbolinės galios. Šio įvairios rūšies kapitalo. Tokį varžymąsi daro prasmingą konkurentų tikėjimas tam tikros erdvės ciklais - prizais ir įsitraukimas į žaidimą pagal jo taisykles. Šios vienetai varžosi dėl konkretaus atlygio jame. Šiai. Šios pusės laikosi vienods konkurencijos taisyklės ir normsų? Šiame varžymosi lauke. Konkurencija sociologijoje, anot Johnson, (2000) apibrėžiama kaip pastangos arba grumtynės atsiradimas, kuomet individas siekia maksimaliai padidinti savo naudą kitų sąskaita. Weber (cit. Johnson, 2000) konkurenciją apibūdino kaip vieną iš taikaus konflikto formų. Marx (cit. Šiau nesutiko su konkurencijos, kaip taikios konflikto formos samprata. Kritikuodamas kapitalizmą, jis argumentavo, jog konkurencija yra prieštaravimų šaltinis bei kova, iššaukianti eilę neigiamų pasekmių. Taigi, Marx konkurencijai suteikia negatyvią formą. Bonta (1996) teigia, jog šiuolaikinėje visuomenėje individas yra skatinamas konkuruoti nuo pat savo vaikystės. Šius vaikus būti nugalėtoju, nepasiduoti varžovui, neretai - paisyti tik savo interesų, tam tikra prasme būti individualistu. Šius konkurenciją visuomenėje. Šia erdve, jie yra apriboti savo socialiniais vaidmenimis, apriboti savo identitetu. Konkurencija sporte pasireiškia, kaip nuolat pasikartojantis intensyvus varžymasis tarp sporto komandų. Šiau turbūt labiausiai ją įprasmina sporto komandas palaikantys gerbėjai. Sportinės konkurencijos intensyvumas gali būti pastebimas, kaip kilnios sportines kovos išraiška tarp priešiininkų, kitais atvejais ji gali pasireikšti visuomenės susiskaldymu, smurto protrūkio ar įvairiomis neapykantos formomis. Šiu partneriu. Todėl skatina sportinę konkurenciją įvairiais būdais, siekdami sau naudingų tikslų. Paprastai komandų savininkai tai daro, kad būtų atkreiptas kuo didesnis visuomenes dėmesys, tokiu atveju susirenka daugiau žiūrovų į sporto rungtynes, taip pat prikausto didelę dalį gerbėjų prie televizijos ekranų. Tokiu būdu yra generuojamas pelnas. Pasaulinė praktika rodo, kad konkurencinė kova sporte, supriešina visuomenės narius, padalina tam tikras visuomenes į dvi skirtingas grupes, neretai pasitaiko chuliganizmo ir riaušis atvejai. Dažnai konkurencijos sporte priežastimi tampa mažai ką su sportu turintys veiksniai.
Taip pat skaitykite: Lietuvos krepšinis užsienio žurnalistų akimis
Antikinėje Graikijoje deklaruota olimpinio judėjimo idėja buvo - tobulas žmogaus kūnas. Antikos olimpinės žaidynės esmė buvo, jog dalyvauja vieni vyrai, nėra jokis komandinis sporto šakos ir nėra vienos televizijos kameros. Tai šiuolaikinį sportinį judėjimą galima būtų žiūrėti taip: prieš šimtmetį atsirado žmonės, kurie laiku sukūrė aliuziją į Antiką turintį prekis ženklą ir dabar tokiu pagrindu rengia visame pasaulyje komercialiai populiarius sporto renginius. Camerom (1976), teigimu grupinė nesantaika sportiniame kontekste atsirado Romos laikais, kadangi sportas tai varžymosi tarpusavyje išraiška, bei susipriešinimas su varžovu. Šiuolaikinis pavyzdys iliustruojantis, kaip sportas bendruomenę gali suskaldyti į smulkesnes grupes - įvyko vietinėje Pueblo indėnų bendruomenėje Naujajame Meksike. Šios beisbolo komandos atsiradimas bendruomenėje tapo pagrindu bendruomenei suskilti į grupes. Beisbolas reprezentavo konkuravimo instituciją į iš esmės kooperatyvinę socialinę sistemą. Beisbolo sąlygotas pasidalijimas į grupes kirto skersai per visas iki tol egzistavusias.