Vilniaus „Rytas“, anksčiau žinomas kaip „Lietuvos rytas“, yra vienas garsiausių Lietuvos krepšinio klubų, turintis turtingą istoriją ir palikęs ryškų pėdsaką šalies ir Europos krepšinyje. Šiame straipsnyje apžvelgsime klubo įkūrimą, svarbiausius pasiekimus, žymiausius žaidėjus ir trenerius, taip pat aptarsime permainas, kurias klubas išgyveno per savo gyvavimo metus.
Klubo Įkūrimas ir Pavadinimų Kaita
Klubas buvo įkurtas 1997 metais Vilniuje Gedvydo Vainausko iniciatyva. Komanda suburta Vilniaus „Statybos“ komandos pagrindu, o pirmąjį sezoną (1997-1998) žaidė „Statybos-Lietuvos ryto“ pavadinimu. Vėliau klubas buvo žinomas kaip „Lietuvos rytas“, Vìlniaus „Lietuvos rytas“, BC „Lietuvos rytas“. 2018-aisiais sostinės klubas tapo tiesiog „Rytu“.
Svarbiausi Pasiekimai
Per savo gyvavimo metus „Rytas“ iškovojo daugybę titulų ir pasiekė įsimintinų pergalių:
- Lietuvos krepšinio lyga (LKL) čempionatas: 5 kartus (2000, 2002, 2006, 2009, 2010)
- Lietuvos krepšinio taurė: 3 kartus (1998, 2009, 2010)
- Europos krepšinio lygų sąjungos (ULEB) taurė: 2005
- Europos taurė (EuroCup): 2009
- Baltijos krepšinio lyga (BBL): 3 kartus (2006, 2007, 2009)
- Šiaurės Europos krepšinio lyga (NEBL): 2002
Didžiausias „Statybos“ pasiekimas istorijoje - trečioji vieta SSRS čempionate 1979-aisiais.
Žymiausi Žaidėjai
Per ilgą klubo istoriją „Ryte“ žaidė daugybė talentingų krepšininkų, kurie paliko ryškų pėdsaką komandos istorijoje:
Taip pat skaitykite: Naujienos apie Vilniaus „Ryto“ komandą
- Gintaras Einikis
- Simas Jasaitis
- Šarūnas Jasikevičius
- Robertas Javtokas
- Rimantas Kaukėnas
- Kęstutis Kemzūra
- Rimas Kurtinaitis
- Arvydas Macijauskas
- Marijonas Petravičius
- Ramūnas Šiškauskas
15min sporto skyriaus žurnalistai išrinko 12 geriausių visų laikų Vilniaus „Ryto“ žaidėjų:
- Šarūnas Marčiulionis
- Robertas Štelmaheris
- Jonas Kazlauskas
- Rimantas Girskis
- Arvydas Macijauskas
- Andrius Giedraitis
- Frederickas House'as
- Ramūnas Šiškauskas
- Chuckas Eidsonas
- Matthew Nielsenas
- Robertas Javtokas
- Marijonas Petravičius
Taip pat paminėtini Ericas Elliotas, Hollisas Price'as, Steponas Babrauskas, Martynas Gecevičius, Kareemas Rushas, Mindaugas Lukauskis, Simas Jasaitis, Artūras Jomantas, Andrius Šležas, Tyrone'as Nesby, Jonas Valančiūnas.
Treneriai
Nuo 1997 m. įkurto sostinės klubo per beveik trisdešimt gyvavimo metų turėjo daugiau nei dešimtį strategų iš užsienio, kurių didžioji dalis yra kilę iš Balkanų šalių.
- Vlade Djurovičius (Serbija)
- Tomo Mahoričius (Slovėnija)
- Nevenas Spahija (Kroatija)
- Sharonas Druckeris (Izraelis)
- Zmago Sagadinas (Slovėnija)
- Aleksandras Trifunovičius (Serbija)
- Draženas Anzulovičius (Kroatija)
- Aleksandras Džikičius (Serbija)
- Dirkas Bauermannas (Vokietija)
- Aleksandras Petrovičius (Kroatija)
- Marcelo Nicola (Argentina)
Tačiau jau beveik dešimtmetį vilniečius į pergales vesti bando strategai iš Lietuvos, kadangi nuo tada, kai 2015 m. buvo atleistas Marcelo Nicola, Vilniuje dirbo tokie specialistai kaip Tomas Pačėsas, Rimas Kurtinaitis, Dainius Adomaitis, Donaldas Kairys, Giedrius Žibėnas.
Legendinis Lietuvos krepšininkas bei treneris Rimas Kurtinaitis Vilniaus „Lietuvos rytui“ vadovavo dvejus titulais apkrautais metus. 2008-2010 metų sezonuose Kurčio treniruojami vilniečiai dukart laimėjo LKL, dukart iškovojo Lietuvos taurę, po kartą tapo BBL bei Europos taurės čempionais.
Taip pat skaitykite: „Lietuvos rytas“ nugalėjo „Partizan“ dramatiškoje kovoje
Įsimintinos Pergalės: 2005 m. ULEB Taurė
Viena įsimintiniausių „Ryto“ pergalių - 2005 metais iškovota ULEB taurė (dabartinė Europos taurė). Finalo rungtynėse Šarlerua mieste (Belgija) „Lietuvos rytas“ 78:74 įveikė Kozanės „Makedonikos“ klubą iš Graikijos.
Pasak Gintaro Einikio, rungtyniavusio Vilniuje tuo metu, „Tai istorija, nėra ką dabar kalbėti“. Tačiau legendų apie tą pergalę nei jis, nei kiti čempionai bei aistruoliai nepamiršo.
Ši pergalė tapo lūžio tašku, po kurio „Lietuvos rytas“ ne tik priartėjo prie Kauno „Žalgirio“, bet netgi jį nustelbė.
Kelias į Finalą
Kelias į finalą nebuvo lengvas. Aštuntfinalyje „Lietuvos rytas“ susitiko su Salonikų „Aris“. Pirmąsias rungtynes Salonikuose vilniečiai pralaimėjo dviem taškais, tačiau namuose sugebėjo atsirevanšuoti ir laimėti 81:77. Ketvirtfinalyje laukė kita Salonikų komanda - PAOK. Graikijoje „Lietuvos rytas“ pralaimėjo 74:71, tačiau namuose vėl triumfavo 76:65 ir pateko į pusfinalį.
Pusfinalyje „Lietuvos rytas“ susitiko su Valensijos „Pamesa“. Pirmąsias rungtynes Valensijoje lietuviai pralaimėjo vos dviem taškais, o atsakomosiose rungtynėse Vilniuje laimėjo ir pateko į finalą.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Finalo Rungtynės
Finalo rungtynėse su „Makedonikos“ „Lietuvos rytas“ vienu metu pirmavo net 27 taškų skirtumu. Tačiau ketvirtajame kėlinyje graikai spurtavo ir sumažino skirtumą iki minimumo. Vis dėlto, vilniečiai sugebėjo išlaikyti persvarą ir laimėti rungtynes.
Po rungtynių atsarginis įžaidėjas Rolandas Jarutis, sėdėdamas ant A.Šležo pečių, nukirpo arenos krepšio tinklelį ir peršokęs per kelias tribūnų eiles įteikė jį mačą stebėjusiam Lietuvos prezidentui Valdui Adamkui.
Pasak Jono Vainausko, jei nebūtų turėję G.Einikio, taurės Vilniuje nebūtų buvę. Finale jis įėjo į aikštę kaip tikras meistras, jo veide - absoliuti ramybė, pasitikėjimas - ir sužaidė nepriekaištingai.
Konkurencija Su Kauno „Žalgiriu“
Per visą savo istoriją „Rytas“ nuolat konkuravo su Kauno „Žalgiriu“. Šios komandos ne kartą susitiko LKL finaluose ir kituose turnyruose. Konkurencija tarp šių dviejų klubų visada buvo labai arši ir principinga.
Nuo 2010-2011 metų sezono pradžios LKL varžybose „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“ surėmė savo ginklus 13 kartų. Paskutinį kartą LKL rungtynes tarp šių ekipų iškelta galva „Lietuvos rytas“ baigė 2011 m.
2024 m. pirmąkart finale nuo 2010 m. triumfavo prieš kauniečius (serija 3-1).
Klubo Pokyčiai ir Iššūkiai
2017 metais po pasaulyje nuskambėjusių rasinio pobūdžio pasisakymų klubo savininkas Gedvydas Vainauskas pardavė komandą. 2018-aisiais sostinės klubas tapo „Rytu“.
Nors šis klausimas sirgalių gretose kelia daug diskusijų, tačiau Vilniaus „Rytas“ savo istoriją skaičiuoja dar nuo 1964-ųjų, kai buvo įkurta „Statyba“. 1997-aisiais sostinės ekipą įsigijo Lietuvos dienraštis „Lietuvos rytas“, šį klubą valdęs du dešimtmečius iki pat 2017-ųjų.
Pastaraisiais metais klubas susiduria su finansiniais iššūkiais ir ieško būdų, kaip pritraukti daugiau rėmėjų lėšų.
„Ryto“ Sirgaliai
„Ryto“ sirgaliai visada buvo labai aktyvūs ir ištikimi savo komandai. Jie palaiko komandą tiek namų, tiek išvykos rungtynėse.
Deja, tai - sezono apogėjus B tribūnoje, nes tuo metu klubas pasirašo sutartį su žalgiriečiu iki kaulų smegenų V. Ginevičiumi. Kyla diskusijų, kaip į tai reaguoti. Viena dalis mano, kad klubas, pasirašydamas sutartis su širdyje mūsų komandai nenorinčiais atstovauti žaidėjais, parodo savigarbos trūkumą.
Ateities Perspektyvos
Nepaisant iššūkių, „Rytas“ išlieka vienu svarbiausių Lietuvos krepšinio klubų. Klubas siekia grįžti į Eurolygą ir toliau džiuginti savo sirgalius pergalėmis.
Valdybos pirmininkas Adomas Bužinskas yra teigęs, kad iki 2025 metų turime žaisti Eurolygoje - ten mes einame. Jei judėsime ta linkme, po trijų sezonų Eurolyga turi būti pasiekta.