Įvadas
Vytauto Didžiojo gimnazija Klaipėdoje - tai ne tik švietimo įstaiga, bet ir reikšmingas kultūros ir sporto židinys. Ši gimnazija, įkurta dar 1922 m., per savo ilgą istoriją patyrė įvairių iššūkių ir transformacijų. Straipsnyje apžvelgiama gimnazijos sporto salės istorija, jos reikšmė ugdant sportininkus ir puoselėjant fizinį aktyvumą bendruomenėje.
Gimnazijos įkūrimas ir pirmieji metai
Klaipėdos krašto žmonės aktyviai siekė įtvirtinti lietuvių kalbos teises, todėl iškilo poreikis įkurti lietuvišką gimnaziją. 1922 m. balandžio 20 d. buvo atidaryta pirmoji lietuviška gimnazija Klaipėdoje, pavadinta Vytauto Didžiojo vardu. Iš pradžių gimnazija veikė „Sandoros“ draugijos salėje, kur mokėsi 28 mokiniai. Pirmasis gimnazijos direktorius buvo Vilius Gaigalaitis. 1923 m. gimnazija persikėlė į mokytojų seminarijos patalpas, kur mokinių skaičius nuolat augo.
Gimnazijos pastato statyba
Iki 1934 m. vienintelė valstybinė lietuviška gimnazija neturėjo nuosavų patalpų ir su beveik 400 mokinių glaudėsi Klaipėdos mokytojų seminarijoje. Mokinių skaičiui nuolat augant, vis stiprėjo poreikis išsikelti į erdvesnes patalpas. 1930 m. Klaipėdos direktorijos pirmininkas skyrė du gretimai vienas kito esančius sklypus Raudonojo Kryžiaus ligoninės ir Vytauto Didžiojo gimnazijos rūmų statybai. Vis dėlto direktorijai, kurią daugiausia sudarė vokiečiai, lietuviškos gimnazijos statyba neatrodė prioritetinė, todėl ja ėmė rūpintis Lietuvos švietimo ministerija.
1933 m. LR Švietimo ministerija skyrė lėšų naujo pastato statybai, o projekto autoriais pasirinkti H. Reissmannas ir A. Nixdorffas. Naujųjų gimnazijos rūmų kertinis akmuo buvo padėtas 1933 m. rudenį. Statybos akte buvo įrašyta, kad šie rūmai skirti Mažosios Lietuvos jaunimui, kad jie semtųsi žinių ir mokytųsi mylėti savo tautą bei tėvynę Lietuvą.
1934 m. lapkričio 3 d. oficialiai atidaryti Vytauto Didžiojo gimnazijos rūmai, nors buvo užbaigtas tik pirmasis statybų etapas. Planuota, kad pastatas bus E raidės formos, tačiau kairysis fligelis, skirtas Prekybos institutui, turėjo būti pastatytas vėliau. Rūmų statybos komisiją sudarė inž. R. Aukštuolis, gimnazijos direktorius dr. K. Trukanas, o komisijai pirmininkavo buvęs Lietuvos ministras pirmininkas inž. E. Galvanauskas.
Taip pat skaitykite: Jėgerių Batalionas: Sportas ir Kariuomenė
Gimnazija tarpukariu
1930 m., minint Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto 500-ąsias mirties metines, sausio 16 d. gimnazijai suteiktas Vytauto Didžiojo vardas. 1934 m. gimnazijoje mokslas truko 9 metus, mokytasi pagal reformuotų vokiškų gimnazijų programą, suderintą su Švietimo ministerija. Kurį laiką mergaitės ir berniukai mokyti atskirai, mokslas buvo mokamas, tačiau Vyriausybė kompensavo dalį mokesčio. Mokslo metai prasidėdavo balandžio mėnesį ir tęsdavosi iki kovo, vasarą buvo suteikiamas mėnuo atostogų. 1939 m. mokėsi beveik 500 mokinių, o 1938 m. dirbo 25 mokytojai.
Ši mokykla buvo vertinama kaip lietuviškos kultūros sklaidos židinys germanizuotame regione. Šalia neseniai pastatytos Raudonojo Kryžiaus ligoninės iškilę rūmai buvo skirti ne tik gimnazijos reikmėms, bet ir sudarė nemažą švietimo bei kultūros įstaigų kompleksą: čia įsikūrė Vytauto Didžiojo gimnazija, Spartesnioji mokykla, naujasis Klaipėdos komercijos institutas, buvo paskirtos patalpos Klaipėdoje veikusių skautų ir šaulių tautinių organizacijų būstinėms, palėpėje įrengtos patalpos iš Didžiosios Lietuvos atvykstančiam jaunimui apnakvindinti.
Sporto salės reikšmė
Gimnazijos sporto salė buvo svarbi mokinių fiziniam ugdymui. Čia vyko kūno kultūros pamokos, sporto treniruotės ir varžybos. Salė tapo vieta, kur mokiniai galėjo tobulinti savo fizines savybes, ugdyti komandinę dvasią ir siekti sportinių aukštumų.
Gimnazija karo ir pokario metais
1939 m. kovo 22 d. gimnazijos veikla nutrūko, kai naujoji valdžia nurodė mokyklos vadovybei per kelias dienas išsikraustyti iš Klaipėdos. Iš pradžių norėta iškelti į Kretingą, tačiau galiausiai apsistota Palangoje. 1945-aisiais mokyklos bendruomenė grįžusi į Klaipėdą, rado pastatą suniokotą: sugadintą stogą, išdužusius langus, nuniokotą pastato vidų. Mokyklos Vytauto Didžiojo vardas pakeistas į I-ą vidurinę. Kurį laiką mokymosi procesas vyko klasėse, kurių langai buvo užkalti lentomis, apšviečiant žvakėmis, o šildytasi metalinėmis krosnelėmis. 1946 m. nuniokotą Vytauto Didžiojo gimnaziją ėmė atstatinėti direktorius dr. K. Trukanas.
Sportinis gyvenimas pokariu
Pokario metais mokykla dirbo ypatingai sunkiomis sąlygomis. 1946 m. spalio 4 d. fizinio lavinimo mokytojo J. Urvakio iniciatyva buvo suorganizuotas steigiamasis sporto kolektyvo susirinkimas, kuriame išrinkta mokyklos sporto kolektyvo taryba, išaugus sporto mėgėjų skaičiui. Tuo metu sporto kolektyvą „Briedį” sudarė 87 nariai. Susikūrusi sporto kolektyvo taryba ėmėsi organizuoti mokykloje pirmąsias spartakiadas. 1954 m. gimnaziją baigė Jūratė Daktaraitė - pirmoji lietuvė, tapusi pasaulio krepšinio čempione (1959 m.).
Taip pat skaitykite: Permainos ir iššūkiai „Vytauto“ kelyje
1957 m. prie tuometinės Kristijono Donelaičio mokyklos (dabar - Vytauto Didžiojo gimnazija) buvo pastatytas atviras miesto plaukimo baseinas mokytojo Jono Urvakio iniciatyva. 1955-aisiais mokyklai suteiktas Kristijono Donelaičio vidurinės mokyklos vardas.
Uždaras baseinas
1969 m. vietoj atviro baseino išaugo pirmasis Klaipėdoje uždaras baseinas. 1969 metų rugsėjo pirmąją mokiniai įžengė į naujai pastatytą mokyklos priestatą, valgyklą ir erdvią sporto salę su balkonais.
Gimnazijos atkūrimas ir dabartis
1991 m. spalio 10 d. Kultūros ir švietimo ministerija patvirtino gimnazijos vardo teikimo nuostatus. 1992 m. vasario 18 d. mokyklos pedagogų taryba nutarė atkurti Vytauto Didžiojo gimnaziją. 1992 m. rugsėjo 1 d. mokslo metus pradėjo I α ir I β klasės. 1995 m. Švietimo ir mokslo ministerijos kolegija suteikė gimnazijai statusą nuo 1995 m. rugsėjo 1 d. 1999 m. kovo 10 d., pažymint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 9 - ąsias metines, gimnazijoje atidengtas bronzinis Vytauto Didžiojo biustas.
Gimnazija ir toliau puoselėja sportines tradicijas. Mokiniai aktyviai dalyvauja įvairiose sporto varžybose, garsindami gimnazijos vardą. Sporto salė ir kitos sporto erdvės yra nuolat atnaujinamos, siekiant užtikrinti geriausias sąlygas mokinių fiziniam ugdymui.
Sporto klubai Klaipėdoje
Šiuo metu Klaipėdoje veikia daug sporto klubų, kuriuose galima sportuoti ir tobulinti savo fizinę formą. Štai keletas jų:
Taip pat skaitykite: „Vytauto“ klubo perspektyvos
- KLAIPĖDOS "GINTARO" SPORTO CENTRAS: įsikūręs S. Daukanto g. 24, priklauso miestui, didžiąją laiko dalį užima biudžetinio sporto centro „Gintaras“ sportininkai.
- Impuls sporto klubas (Liepų g. 53A): privatus 25 m baseinas.
- Gym+: didžiausias sporto klubų tinklas Lietuvoje, siekiantis tapti sveiko gyvenimo būdo ambasadoriais.
- LEMON GYM: vienas didžiausių ir sparčiausiai augančių sporto klubų tinklų Lietuvoje.
- FORUM sporto klubas: siūlo aukščiausios kokybės visapusiško sveikatingumo paslaugas.
- CF Nexus Klaipėda: šiuolaikiškas, profesionalus ir draugiškas CrossFit sporto klubas.
Klaipėdos plaukimo baseinų istorija
Klaipėdoje plaukimo sportas turi gilias tradicijas. 1969 m. rekonstruotas atviras plaukimo baseinas į uždarą 25 m ilgio „Gintaro“ plaukimo baseiną ir įkurta pirmoji plaukimo sporto mokykla. 1972 m. atidarytas dar vienas, naujas plaukimo baseinas „Neptūnas“.
- Atviras baseinas Smiltynėje: 1946 metais Smiltynėje, dabartinio Jachtklubo įlankoje, buvo 50 m ilgio baseinas po atviru dangumi.
- Atviras baseinas prie Kristijono Donelaičio mokyklos: 1957 m. prie tuometinės Kristijono Donelaičio mokyklos (dabar - Vytauto Didžiojo gimnazija) buvo pastatytas atviras miesto plaukimo baseinas.
- Uždaras baseinas „Neptūnas“: 1972 m. Klaipėdoje, Paryžiaus Komunos gatvėje, buvo pastatytas uždaras 25 m baseinas, pakrikštytas „Neptūno“ vardu.
- „Dinamo“ baseinas: 1976 m. Klaipėdoje, Gulbių gatvėje, buvo pastatytas uždaras 25 m „Dinamo“ baseinas.
- 50 m baseinas: 2018 metais birželio 26 dieną duris atvėrė 50 m baseinas Dubysos gatvėje, šalia „Švyturio“ arenos.