Olimpinės žaidynės - tai svarbiausia ir didžiausia pasaulio sporto šventė, individualios arba komandinės sportininkų varžybos. Jose dalyvauja nacionalinių olimpinių komitetų (NOK) atrinkti ir Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) patvirtinti sportininkai, varžybas vykdo atitinkamų sporto šakų tarptautinės federacijos. Olimpinės žaidynės apima olimpiados žaidynes, arba vasaros olimpines žaidynes, ir žiemos olimpines žaidynes. Žaidynės rengiamos kas 4 metus.
Šiame straipsnyje aptarsime vienas iš vasaros olimpinių žaidynių, kurios įvyko Sidnėjuje, Australijoje.
XXVII Olimpinės Žaidynės Sidnėjuje
2000 m. vasaros olimpinės žaidynės, oficialiai žinomos kaip XXVII olimpinės žaidynės, buvo surengtos Sidnėjuje, Australijoje. Šios žaidynės vyko nuo rugsėjo 15 d. iki spalio 1 d. Tai buvo antrasis kartas, kai olimpinės žaidynės vyko pietų pusrutulyje ir antrasis kartas Australijoje po 1956 m. vasaros olimpinių žaidynių Melburne.
Dalyvaujančios šalys
Šiose olimpinėse žaidynėse dalyvavo 199 šalys. Iš viso nors vieną medalį laimėjo 80 šalių atstovai, o 119 valstybių liko be medalių.
Talismanai
Žaidynių talismanais buvo išrinkti trys gyvūnai: Olis (miškinis tulžys), Sidas (ančiasnapis) ir Milė (trumpasnapė echidna). Šie talismanai simbolizavo orą, žemę ir vandenį.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje
Sportiniai pasiekimai
Šiose olimpinėse žaidynėse buvo pasiekti 2 pasaulio rekordai komandinėse treko dviračių lenktynėse ir vienas individualiose moterų treko lenktynėse.
Lietuvos dalyvavimas
Lietuvos sportininkai vasaros olimpinėse žaidynėse pirmą kartą dalyvavo 1924 m. Paryžiuje. 2000 m. Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse Lietuvos krepšinio rinktinė iškovojo bronzos medalius. Tai buvo trečiosios iš eilės olimpinės žaidynės po nepriklausomybės atgavimo, kuriose Lietuvos krepšininkai laimėjo bronzą. Šis kartas nuo praėjusių skyrėsi tuo, kad rinktinėje įvyko kartų kaita. Nebeliko Sabonio, Marčiulionio, Kurtinaičio ir net gi Karnišovo. Dėl to iš šios rinktinės prieš žaidynes niekas nesitikėjo tokių aukštų rezultatų, bet visi liko maloniai nustebinti. Žaidynėse sužibo naujosios žvaigždės Šarūnas Jasikevičius, Darius Songaila ir Ramūnas Šiškauskas. Pusfinalyje nusileista JAV rinktinei, o kovoje dėl bronzos medalių ir vėl nugalėta Australijos rinktinė.
Olimpinės Žaidynės: Istorija ir Tradicijos
Olimpinės žaidynės turi gilias šaknis antikos Graikijoje.
Antikos Olimpija ir Žaidynių Pradžia
Olimpinių žaidynių ištakos siekia antikos graikų sporto Olimpijos žaidynes. Jos buvo prisimintos dar Renesanso epochoje, bet tik 19 a. pabaigoje naujomis sąlygomis jas inicijavo, atgaivino ir organizavo P. de Coubertinas (Prancūzija). Pirmosios vasaros olimpinės žaidynės surengtos 1896 m. Atėnuose. Jose dalyvavo tik vyrai - 245 atletai, atstovaujantys 14 šalių NOK, varžėsi 9 sporto šakų 43 rungtyse. Nuo 1900 m. dalyvauja ir moterys. Pirmosios žiemos olimpinės žaidynės įvyko 1924 m. Šamoni (Prancūzija), kuriose dalyvavo 258 sportininkai (tarp jų 13 moterų) iš 16 šalių.
Tradicinės Ceremonijos ir Simboliai
Olimpinių žaidynių tradicinės ceremonijos apima olimpinės ugnies įžiebimą Olimpijoje, olimpinio deglo estafetę, nacionalinių vėliavų iškėlimą olimpiniame kaimelyje, žaidynių atidarymą olimpiniame stadione, varžybų nugalėtojų ir prizininkų apdovanojimą, žaidynių uždarymą.
Taip pat skaitykite: Įtampa ir susitaikymas Korėjoje
Olimpinių žaidynių simbolis - 5 sunerti vienodo dydžio vienos arba skirtingų spalvų olimpiniai žiedai. Žiedų spalvos iš kairės į dešinę: mėlyna, geltona, juoda, žalia ir raudona. Simbolis vaizduoja olimpinio sąjūdžio veiklą ir reiškia 5 žemynų ir viso pasaulio sportininkų susitikimą olimpinėse žaidynėse.
Olimpinių žaidynių vėliava yra balto fono be apvadų, jos centre - penkiaspalvis olimpinis simbolis. Ji pakeliama per žaidynių atidarymo, nuleidžiama per uždarymo ceremoniją.
Olimpinių žaidynių devizas - Citius. Altius. Fortius (Greičiau. Aukščiau. Tvirčiau) - reiškia olimpinius siekius.
Olimpinių žaidynių emblemas sudaro vientisa kompozicija, kurioje olimpiniai žiedai sujungti su kitu skiriamuoju elementu.
Olimpiniai medaliai yra TOK nustatytos formos (ne mažesni kaip 60 mm skersmens, 3 mm storio) medaliai, kurių vienoje pusėje pavaizduota pergalės deivė Nikė su laurų vainiku, kitoje - sporto šakos vaizdas ir olimpinių žaidynių emblema. Yra aukso (už pirmąją vietą), sidabro (už antrąją) ir bronzos (už trečiąją) olimpiniai medaliai. Medaliai už pirmąją ir antrąją vietą turi būti sidabriniai ne žemesnės kaip 925-1000 prabos, medalis už pirmąją vietą paauksuotas (ne mažiau kaip 6 g gryno aukso).
Taip pat skaitykite: Istorija ir tradicijos: Olimpinės žaidynės
Lietuvos Olimpinis Judėjimas
Lietuvos sportininkai vasaros olimpinėse žaidynėse pirmą kartą dalyvavo 1924 m. Paryžiuje. Žiemos olimpinėse žaidynėse Lietuvos čiuožėjas K. Bulota debiutavo 1928 m. Sankt Moritze (Šveicarija).
Svarbūs Faktai apie Lietuvos Dalyvavimą
- 1928 m. Amsterdame Lietuvos olimpinėje rinktinėje buvo 12 atletų: 2 boksininkai, 4 dviratininkai, 5 lengvaatlečiai (iš jų pirmoji moteris olimpietė P. Radziulytė, bėgusi 800 m) ir 1 sunkumų kilnotojas. Geriausiai varžėsi pussunkio svorio boksininkas J. Vinča, pasidalinęs 5-8 vietas.
- Lietuvos sportininkai SSRS olimpinės rinktinės sudėtyje pirmą kartą dalyvavo 1952 m. XV olimpinėse žaidynėse Helsinkyje: 4 krepšininkai, boksininkas ir fechtuotojas. Krepšininkai S. Butautas, J. Lagunavičius ir K. Petkevičius parvežė į Lietuvą pirmuosius olimpinius medalius (sidabro).
Lietuvos Krepšinio Rinktinė Olimpiadoje
Pradedant nuo 1992 m. Barselonos olimpiados ir baigiant 2016 m. Rio De Žaneiro olimpiada Lietuvos rinktinė dalyvavo 7 žaidynėse iš eilės bei trejose iš jų 1992/1996/2000 m. iškovojo bronzos medalius. 2004/2008 m. buvo pasiekti pusfinalio etapai ir iškovotos garbingos ketvirtosios vietos. 2012 m. Lietuva pasidalino 5-8 vietas, na, o 2016 m. užimta prasčiausia istoriškai 7 - oji vieta. Iš viso sužaidė 52 rungtynes iš kurių laimėjo 31 ir pralaimėjo 21 kartą. Taip pat, per visą šį laikotarpį rinktinei olimpiadose atstovavo 52 žaidėjai.
Kitos Olimpinės Žaidynės
Nuo pirmųjų moderniųjų olimpinių žaidynių 1896 m. Atėnuose, olimpinis judėjimas išsiplėtė ir apima daugybę šalių ir sporto šakų. Štai keletas svarbių datų ir vietų:
- I olimpinės žaidynės: Atėnai (Graikija), 1896 m.
- II olimpinės žaidynės: Paryžius (Prancūzija), 1900 m.
- III olimpinės žaidynės: Sent Luisas (JAV), 1904 m.
- IV olimpinės žaidynės: Londonas (Anglija), 1908 m.
- V olimpinės žaidynės: Stokholmas (Švedija), 1912 m.
- VII olimpinės žaidynės: Antverpenas (Belgija), 1920 m.
- VIII olimpinės žaidynės: Paryžius (Prancūzija), 1924 m.
- IX olimpinės žaidynės: Amsterdamas (Olandija), 1928 m.
- X olimpinės žaidynės: Los Andželas (JAV), 1932 m.
- XI olimpinės žaidynės: Berlynas (Vokietija), 1936 m.
- XIV olimpinės žaidynės: Londonas (Anglija), 1948 m.
- XV olimpinės žaidynės: Helsinkis (Suomija), 1952 m.
- XVI olimpinės žaidynės: Melburnas (Australija), 1956 m.
- XVII olimpinės žaidynės: Roma (Italija), 1960 m.
- XVIII olimpinės žaidynės: Tokijas (Japonija), 1964 m.
- XIX olimpinės žaidynės: Meksikas (Meksika), 1968 m.
- XX olimpinės žaidynės: Miunchenas (VFR), 1972 m.
- XXI olimpinės žaidynės: Monrealis (Kanada), 1976 m.
- XXII olimpinės žaidynės: Maskva (SSRS), 1980 m.
- XXIII olimpinės žaidynės: Los Andželas (JAV), 1984 m.
- XXIV olimpinės žaidynės: Seulas (Pietų Korėja), 1988 m.
- XXV olimpinės žaidynės: Barselona (Ispanija), 1992 m.
- XXVI olimpinės žaidynės: Atlanta (JAV), 1996 m.
- XXVIII vasaros olimpinės žaidynės: Atėnai (Graikija), 2004 m.
- XXIX olimpinės žaidynės: Pekinas (Kinija), 2008 m.
- XXX vasaros olimpinės žaidynės: Londonas (Jungtinė Karalystė), 2012 m.
- XXXI vasaros olimpinės žaidynės: Rio de Žaneiras (Brazilija), 2016 m.
- XXXII vasaros olimpinės žaidynės: Tokijas (Japonija), 2020 m. (vyko 2021 m. dėl pandemijos)
Žiemos Olimpinės Žaidynės
- I žiemos olimpinės žaidynės: Šamoni (Prancūzija), 1924 m.
- II žiemos olimpinės žaidynės: Sankt Moricas (Šveicarija), 1928 m.
- III žiemos olimpinės žaidynės: Leik Plesidas (JAV), 1932 m.
- IV žiemos olimpinės žaidynės: Garmišas-Partenkirchenas (Vokietija), 1936 m.
- V žiemos olimpinės žaidynės: Sankt Moricas (Šveicarija), 1948 m.
- VI žiemos olimpinės žaidynės: Oslas (Norvegija), 1952 m.
- VII žiemos olimpinės žaidynės: Kortina d'Ampecas (Italija), 1956 m.
- VIII žiemos olimpinės žaidynės: Skvo Valis (JAV), 1960 m.
- IX žiemos olimpinės žaidynės: Insbrukas (Austrija), 1964 m.
- X žiemos olimpinės žaidynės: Grenoblis (Prancūzija), 1968 m.
- XI žiemos olimpinės žaidynės: Saporas (Japonija), 1972 m.
- XII žiemos olimpinės žaidynės: Insbrukas (Austrija), 1976 m.
- XIII žiemos olimpinės žaidynės: Leik Plesidas (JAV), 1980 m.
- XIV žiemos olimpinės žaidynės: Sarajevas (Jugoslavija), 1984 m.
- XV žiemos olimpinės žaidynės: Kalgaris (Kanada), 1988 m.
- XVI žiemos olimpinės žaidynės: Albervilis (Prancūzija), 1992 m.
- XVII žiemos olimpinės žaidynės: Lilehameris (Norvegija), 1994 m.
- XVIII žiemos olimpinės žaidynės: Naganas (Japonija), 1998 m.
- XIX žiemos olimpinės žaidynės: Solt Leik Sitis (JAV), 2002 m.
- XX žiemos olimpinės žaidynės: Turinas (Italija), 2006 m.
- XXI žiemos olimpinės žaidynės: Vankuveris (Kanada), 2010 m.
- XXII žiemos olimpinės žaidynės: Sočis (Rusija), 2014 m.
- XXIII žiemos olimpinės žaidynės: Pjongčangas (Pietų Korėja), 2018 m.
- XXIV žiemos olimpinės žaidynės: Pekinas (Kinija), 2022 m.