Kauno „Žalgiris“ - legendinis Lietuvos krepšinio klubas, įkurtas 1944 metais. Per ilgus gyvavimo metus jis tapo ne tik šalies krepšinio simboliu, bet ir reikšminga Kauno miesto kultūros dalimi. „Žalgirio“ istorija - tai pasakojimas apie atsidavimą, kovą ir triumfą, įkvepiantis daugybę gerbėjų Lietuvoje ir už jos ribų.
Klubo įkūrimas ir pirmieji metai
Kauno „Žalgirio“ sporto draugija įkurta 1944 m., Antrojo pasaulinio karo metais. Pirmosios oficialios rungtynės įvyko tų pačių metų spalio 13 d. su Kauno „Spartako“ III komanda, kurias „Žalgiris“ laimėjo rezultatu 60:13. Komandoje tada žaidė tokie krepšininkai kaip J. Čižinauskas, R. Daugirdas, A. Dunikas, V. Krištopaitis, V. Kulvietis, S. Velička ir M. Ziminskas. Iki 1993 m. klubas priklausė „Žalgirio“ draugijai.
Pirmasis Lietuvos aukščiausios lygos čempionatas, kuriame dalyvavo „Žalgiris“, vyko 1945-1958 m. ir vėliau 1990-2013 m.
1946 metais „Žalgiris“ pirmą kartą tapo Lietuvos čempionu. Tą istorinę komandą sudarė R. Bajorinas, A. Butkevičius, H. Janavičius, V. Kulvietis, A. Pranckonis, L. Ruzgys, A. Tamulis, S. Velička ir M. Ziminskas, kuris tuo metu buvo ir treneris.
Dalyvavimas SSRS čempionatuose
SSRS aukščiausios lygos čempionatuose „Žalgiris“ dalyvavo 1946 m., 1947 m. ir 1951-1990 m.
Taip pat skaitykite: Krepšinio naujienos: Žalgiris
1951 metais „Žalgiris“ pirmą kartą tapo SSRS čempionu, laimėjęs rungtynes prieš Maskvos VVS rezultatu 53:52. Tą istorinę pergalę pasiekė J. Balakauskas, S. Butautas, J. Lagunavičius, A. Nemcevičius, K. Petkevičius, Z. Sabulis, V. Sercevičius, S. Stonkus, L. Tendzegolskis ir V. Timleris, treniruojami V. Sercevičiaus. Antrą kartą SSRS čempionais žalgiriečiai tapo 1985 m. (A. Brazys, V. Chomičius, R. Čivilis, V. Jankauskas, S. Jovaiša, G. Krapikas, R. Kurtinaitis, M. Lekarauskas, V. Maleras, A. Sabonis, R. Valikonis; treneriai V. Garastas, H. Giedraitis). Trečią kartą - 1986 m., nugalėję CASK rezultatais 86:71 ir 77:75 (po pratęsimo; žaidė M. Arlauskas, A. Brazys, V. Chomičius, R. Čivilis, V. Jankauskas, S. Jovaiša, G. Krapikas, R. Kurtinaitis, M. Lekarauskas, V. Masalskis, A. Sabonis; treneriai V. Garastas, H. Giedraitis). Ketvirtą kartą - 1987 m., vėl įveikus CASK rezultatais 81:92, 70:67, 93:83 (žaidė A. Brazys, V. Chomičius, R. Čivilis, G. Einikis, V. Jankauskas, S. Jovaiša, G. Krapikas, R. Kurtinaitis, M. Lekarauskas, G. Markevičius, R. Ragauskas, A. Sabonis, A. Venslovas, A. Visockas; treneriai V. Garastas ir H. Giedraitis).
Dalyvavimas SSRS taurės varžybose
1953 m. „Žalgiris“ laimėjo SSRS taurę, finale Maskvoje nugalėjęs Tbilisio „Dinamo“ rezultatu 55:41. Tą pergalę iškovojo A. Dapkus, A. Kudzys, A. Matačiūnas, V. Mateika, A. Nemcevičius, Z. Sabulis, R. Sargūnas, S. Stonkus, L. Tendzegolskis ir J. Žičkus, treniruojami V. Sercevičiaus. 1988 m. „Žalgiris“ užėmė 3 vietą šiame turnyre.
Debitas Europoje
1981 m. „Žalgiris“ debiutavo Europos šalių klubų komandų varžybose, žaisdamas dėl Taurių laimėtojų taurės. 1985 m. pateko į finalą, kuriame 73:77 pralaimėjo Barselonos „Barcelon“ klubui. 1998 m. „Žalgiris“ laimėjo Europos šalių taurių laimėtojų taurę (žaidė D. Adomaitis, F. Arapovičius, T. Masiulis, D. Maskoliūnas, V. Praškevičius, D. Sirtautas, T. Stumbrys, K. Šeštokas, S. Štombergas, E. Whatleyʼis, E. ir M. Žukauskai; treneriai J. Kazlauskas, A. Brazys). 1986 m. „Žalgiris“ žaidė Europos šalių čempionų taurės finalo rungtynes ir 82:94 pralaimėjo Zagrebo „Cibonai“. 1999 m. laimėjo Eurolygos krepšinio čempionatą (žaidė D. Adomaitis, A. Bowieʼis, T. Edneyʼis, T. Masiulis, D. Maskoliūnas, K. Šeštokas, S. Štombergas, J. Zidekas, E. ir M. Žukauskai; treneriai J. Kazlauskas, A. Brazys).
Tarpžemyninė taurė
1986 m. „Žalgiris“ laimėjo W. Joneso taurę (Tarpžemyninė taurė) ir pagal Tarptautinės krepšinio federacijos (pranc., Fédération Internationale de Basketball, FIBA) taisykles tapo pajėgiausia tų metų komanda planetoje (žaidė A. Brazys, R. Čivilis, V. Jankauskas, S. Jovaiša, V. Chomičius, G. Krapikas, R. Kurtinaitis, M. Lekarauskas, A. Sabonis, A. Visockas; treneriai V. Garastas, H. Giedraitis). 1987 m. tame turnyre užėmė 8 vietą. 1999 m. dalyvavo „McDonald’s“ čempionate (Makdonaldo čempionatas) ir užėmė 3 vietą (treneris J. Kazlauskas).
Auksinė Arvydo Sabonio era
Nuo paskutinio SSRS titulo kauniečiams teko laukti tris dešimtmečius, kol šalyje užgimė Arvydo Sabonio fenomenas. Vidurio puolėjas su bendražygiais ėmė dominuoti SSRS čempionate, iškovojęs tris titulus iš eilės, o pergalingą laikotarpį papuošė ir Tarpkontinentiniu W. Joneso titulu Argentinoje.
Taip pat skaitykite: Sevilijos vizitas Vilniuje
Kelias į Eurolygos viršūnę
Praėjus daugiau nei 10 metų - dar viena titulų banga Kaune. Jono Kazlausko diriguojamas „Žalgiris“ 1998-aisiais triumfavo antrajame pagal pajėgumą Senojo žemyno Saportos turnyre, o po metų - auksinis debiutas Eurolygoje.
Žymūs „Žalgirio“ žaidėjai ir treneriai
„Žalgirio“ komandoje, be jau minėtų, dar žaidė kelių kartų Lietuvos krepšinio meistrai: R. Brazdauskis, G. Budnikas, A. Čaplikas, A. Čupkovas, A. Čižauskas, D. Dimavičius, G. Einikis, V. Ginevičius, G. Gustas, P. Jankūnas, J. Jurkšaitis, M. Kalnietis, D. Laskys, A. Lauritėnas, D. Lavrinovičius, A. Linkevičius, D. Lukminas, J. Mačiulis, K. Marčiulionis, S. Patkauskas, M. Paulauskas, J. Radykas, R. Rimkus, V. Sarpalius, S. Serapinas, D. Slanina, D. Šalenga, A. Šidlauskas, D. Šilinskis, M. Timinskas, E. Vasiliauskas, R. Venzbergas, L. Žukaitis, A. Žukauskas. Komandą dar treniravo: V. Bimba, S. Butautas, M. Dėdelis, V. Griešnovas, R. Grigas, K. Kosauskas, G. Krapikas, J. Lagunavičius, D. Maskoliūnas, M. Paulauskas, K. Petkevičius, A. Rakauskas, R. Sargūnas, A. Sireika, V. Garastas ir kiti.
Simbolinė „Žalgirio“ komanda
15min sporto skyriaus žurnalistai (Kęstas Rimkus, Donatas Urbonas, Marius Bagdonas, Marius Milašius, Mantas Krasnickas ir Rokas Pakėnas) balsavimo būdu išrinko 12 geriausių visų laikų Kauno „Žalgirio“ žaidėjų bei šios simbolinės ekipos trenerį. Rinkdami šią sudėtį 15min žurnalistai atkreipė dėmesį į tuometį krepšininkų žaidimo lygį, praleistą laikotarpį ekipoje, įtaką rezultatams ir pasiekimus.
Į simbolinę komandą pateko:
- Valdemaras Chomičius
- Tyusas Edney
- Anthony Bowie
- Rimas Kurtinaitis
- Saulius Štombergas
- Stepas Butautas
- Modestas Paulauskas
- Sergejus Jovaiša
- Paulius Jankūnas
- Gintaras Einikis
- Arvydas Sabonis
- Tanoka Beardas
- Brandonas Daviesas
Treneriu išrinktas Jonas Kazlauskas.
Taip pat skaitykite: Krepšinio transliacijos per TV
Valdemaras Chomičius
Geležiniu žmogumi dėl savo ilgaamžiškumo vadintas įžaidėjas, karjerą baigęs 40-ies metų amžiaus. V. Chomičius „Žalgiryje“ debiutavo 1979-aisiais, būdamas 19-os, bei ekipoje rungtyniavo 11 sezonų. Šis laikotarpis Kaune vadinamas aukso amžiumi. Žaliai balti buvo dominuojančia jėga ne tik Lietuvoje, bet ir visoje SSRS, laimėję tris titulus iš eilės. Nuostabų kauniečių laikotarpį papuošė 1986-aisiais Argentinoje iškovota Tarpkontinentinė V. Joneso taurė. V. Chomičius buvo šios komandos kapitonu, pirmasis kėlęs trofėjus į viršų. Krepšininkas pasižymėjo neįtikėtinu kovingumu ir darbštumu, apie kuriuos legendos sklinda ligi šiol.
Tyusas Edney
„Edney yra Dievas“, - Karmėlavos oro uoste, po laimėto Eurolygos titulo, sirgalių jūroje skelbė vieno „Žalgirio“ fano laikytas plakatas. Nedidukas 178 cm ūgio amerikietis Kaune rungtyniavo vos sezoną, tačiau ryškiausiomis raidėms įsirašė į klubo istorijos metraščius. „Žalgiris“ debiutas Eurolygoje 1998-1999 metų sezone nudažytas čempioniškomis spalvomis, o komanda į priekį vedė pirmąjį sezoną Senajame žemyne žaidęs reaktyvinis gynėjas. Uraganinį žaidimą užsukęs T. Edney Eurolygoje rinko po 12,5 taško, 2,6 atkovoto ir 1,8 perimto kamuolio, 6,1 rezultatyvaus perdavimo. Jis tapo naudingiausiu Miunchene vykusio finalo ketverto krepšininku. Puikus atakų organizatorius, pasižymėjęs geromis greičio, veržlumo ir atakų arčiau krepšio užbaigimo savybėmis.
Rimas Kurtinaitis
Šis lietuvis turi vietą abejose stipriausiose visų laikų Lietuvos komandose. Jei simbolinėje „Ryto“ ekipoje Kurtis vietą užsitarnavo kaip treneris, tai „Žalgiryje“ yra nepamirštamas dėl fantastiško pataikymo ir gebėjimo rinkti taškus. Tai dar vienas „auksinės žalgiriečių kartos“ atstovas. Karjerą R. Kurtinaitis pradėjo Maskvos CSKA klube, į kurį jį pakvietė legendinis strategas Aleksandras Gomelskis, tačiau po dvejų metų snaiperis grįžo į gimtąjį Kauną ir „Žalgiriui“ su pertraukomis atstovavo aštuonis sezonus. 196 cm ūgio krepšininkas buvo viena didžiausių tuometės SSRS žvaigždžių, iš viso laimėjęs penkis čempionų titulus, iš kurių tris - su „Žalgiriu“. Auksinė R. Kurtinaičio rankelė taip skambėjo per pasaulį, kad atstovaudamas „Žalgiriui“ jis 1989-aisiais buvo pakviestas į NBA tritaškių konkursą.
Saulius Štombergas
Klaipėdietis „Žalgiriui“ su pertraukomis atstovavo ketverius, tačiau labai įsimintinus metus. Profesionalo karjerą S. Štombergas pradėjo būtent šioje ekipoje, dar 1992-aisiais, į kurią sugrįžo 1997-aisiais bei labai prisidėjo prie dviejų didžiausių titulų klubo istorijoje. 1998-aisiais „Žalgiris“ triumfavo antrajame pagal pajėgumą Senojo žemyno turnyre, kuris tuo laiku buvo vadinamas Saportos taure. Finale į Milano „Stefanel“ krepšinį S. Štombergas įmetė net 35 taškus. Po metų - auksinis sezonas Eurolygoje, kurioje puolėjas vėl buvo ryškus, rinkęs po 13,2 taško (43,6 proc. trit.), 3,5 atkovoto ir 2 perimtus kamuolius, 1,7 rezultatyvaus perdavimo. Įvairiapusis krepšininkas, varžovus baudęs įvairiais būdais puolime, bet galėjęs juos surakinti ir gynyboje.
Stepas Butautas
Primiršta Lietuvos krepšinio legenda. Buvusio Lietuvos rinktinės trenerio Ramūno Butauto tėtis „Žalgirio“ marškinėlius vilkėjo devynerius metus, nuo 1947-ųjų iki 1956-ųjų. Per šį laikotarpį krepšininkas dominavo ne tik Lietuvoje, bet ir SSRS čempionate. Dukart iškovojo pirmąją vietą, keturiskart - bronzos apdovanojimus. Veržlumu, atletiškumu ir greičiu pasižymėjęs S. Butautas buvo įvairiapusis krepšininkas. Šis žaidėjas buvo pirmasis, pradėjęs atakuoti krepšį viena ranka šuolyje. S. Butautas labai gerai žaidė ir futbolą, tad pradžioje teko rinktis tarp šios sporto šakos ir krepšinio. Galiausiai laimėjo meilė oranžiniam sviediniui.
Modestas Paulauskas
Absoliuti Lietuvos krepšinio legenda. Lengvojo krašto puolėjo pozicijoje rungtyniavęs M. Paulauskas „Žalgiriui“ atstovavo 14 sezonų (1962-1976 m.). Kauno ekipoje M. Paulauskas debiutavo būdamas 17 metų, o per karjerą „Žalgiryje“ iškovojo dvi SSRS bronzas. Didžiausi pasiekimai užfiksuoti žaidžiant SSRS rinktinėje: 10 skirtingų medalių, jauniausias visų laikų Europos čempionato MVP bei komandos kapitonas. Penktuoju numeriu pažymėti M. Paulausko marškinėliai kaba „Žalgirio“ arenos palubėse.
Sergejus Jovaiša
„Gudriuoju lapinu“ vadintas krepšininkas Kauno ekipoje žaidė net 17 sezonų. Karjerą puolėjas baigė 1998-aisiais, Vokietijos klube „ATS Cuxhaven“, būdamas 44 metų amžiaus. S. Jovaiša su „Žalgiriu“ triskart triumfavo SSRS čempionate, keturiskart - Lietuvos pirmenybėse. Garsiąją lapino pravardę krepšininkui davė SSRS treneris A. Gomelskis dėl jo sumanaus ir protingo žaidimo stiliaus. Ilgarankis 194 cm ūgio krepšininkas „Kauno dienai“ duotame interviu yra pasakojęs apie gebėjimą įdėti į krepšį beveik nuo baudų metimų linijos bei sporto salėje daryti pritūpimus su 200 kg svorio štanga.
Paulius Jankūnas
Šių laikų Kauno sirgalių herojus. Su vienerių metų pertrauka Maskvos srities „Chimki“ klube puolėjas „Žalgiriui“ atstovavo jau 16 sezonų ir vis dar tęsia karjerą. „Žalgirio“ kapitonas yra tikrasis „žiedų valdovas“, savo kolekcijoje turintis jau 14 LKL čempiono žiedų. Ryškiausias krepšininko karjeros sezonas buvo 2017-2018 metais, kai „Žalgiris“ Eurolygoje nukulniavo iki pat finalo ketverto, o puolėjas pateko į antrąją simbolinę sezono komandą. Įsimintiniausias pasirodymas - trigubas dublis 2014-ųjų metų LKL finalo trečiosiose rungtynėse prieš Klaipėdos „Neptūną“. Tuomet P. Jankūnas surinko 15 taškų, atkovojo 12 kamuolių, atliko 10 rezultatyvių perdavimų ir surinko 31 naudingumo balą.
Gintaras Einikis
Kretingiškis „Žalgiryje“ debiutavo 1987-aisiais, neseniai sulaukęs pilnametystės. G. Einikis į komandą atvyko pakeist traumą patyrusį Arvydą Sabonį. Pūkis pasižymėjo fiziška ir agresyvia gynyba, solidžiais judesiais po krepšiu, mirtinu kabliu bei solidžiu pataikymu iš toli. A. Saboniui išvykus į Ispaniją, G. Einikis perėmė pagrindinio „Žalgirio“ vidurio puolėjo pareigybes. Viską šluojančia jėga tapęs centras iškovojo šešis titulus Lietuvoje, po dukart tapo naudingiausiu lygos krepšininku bei finalo serijos žaidėju. Ryškiausią pasirodymą jis surengė 1995-aisiais, pelnęs 61 tašką bei taip pasiekęs LKL rekordą, kurio niekas nepagerino ligi šiol.
Arvydas Sabonis
Vyrukas, kurio pristatinėti nereikia. Arvydas Sabonis yra garsiausias ir geriausias visų laikų Lietuvos krepšininkas Sabas „Žalgiryje“ debiutavo būdamas 17 metų amžiaus, o per pirmuosius aštuonerius metus klube įtvirtino savo, kaip geriausio aukštaūgio Senajame žemyne statusą. Centro vedami žaliai balti laimėjo tris titulus iš eilės SSRS čempionate, o 1985-aisiais jis buvo išrinktas geriausiu krepšininku Europoje. Garsiai apdainuota buvo ir žalgiriečių 1986-aisiais iškovota Tarpkontinentinė taurė Argentinoje 2003-aisiais Sabas ištesėjo pažadą bei po aštuonerių metų NBA sugrįžo užbaigti krepšininko karjeros ten, kur ją ir pradėjo. Centras paskutinį sezoną „Žalgiryje“ žaidė negaudamas atlyginimo. Būdamas 39-erių jis tapo naudingiausiu Eurolygos krepšininku bei buvo per plauką, jog nutemptų komandą į finalo ketvertą. Sunkiai sustabdomas krepšininkas pelnė po 16,7 taško, atkovojo po 10,7 ir perėmė po 1 kamuolį, atliko po 2,4 rezultatyvaus perdavimo, blokavo po 1,6 metimo ir rinko po 26,3 naudingumo balo. Vidurio puolėjo marškinėliai, pažymėti 11-uoju numeriu, visiems laikams iškilo į „Žalgirio“ arenas palubes.
Tanoka Beardas
Ko gero ryškiausias legionierius „Žalgirio“ istorijoje, Kauno klube praleidęs ketverius metus. Per šį laikotarpį galingo sudėjimo centras iškovojo keturis titulus bei keturiskart tapo naudingiausiu LKL krepšininku. 2005-aisiais T. Beardas buvo išrinktas į antrąją simbolinę Eurolygos komandą bei pirmavo lygoje pagal atkovotus kamuolius (vid. 10,6). 206 cm ūgio bei 121 kg svorio vidurio puolėjui priklauso visų laikų Eurolygos rekordas, kai dvikovoje su Bolonijos „Skipper“ jis pelnė pelnė 35 taškus (11/14 dvit., 13/13 baud.), atkovojo 19 ir perėmė 2 kamuolius, blokavo 2 metimus, išprovokavo 11 varžovo pražangų ir surinko net 63 naudingumo balus. Karjeros etapas Kaune emocingajam T. Beardui baigėsi nusiauta sportine avalyne Eurolygos dvikovoje su Sopoto „Prokom Trefl“. Vis dėl krepšininkas pėdsakas „Žalgiryje“ - neužmirštamas.
Brandonas Daviesas
Šarūno Jasikevičiaus diriguojamame „Žalgiryje“ sužibėjęs amerikietis, Kaune praleidęs dvejus, bet labai įsimintinus metus. Daugkartinių Lietuvos čempionų gretas B. Daviesas papildė 2017-aisiais. Nors sezono pradžia buvo sunki, tačiau centras įgavo pagreitį, o Eurolygos ketvirtfinalio serijoje į šipulius draskė Pirėjo „Olympiakos“ bokštus. Amerikietis buvo neatsiejama dalis „Žalgirio“, po 19 metų pertraukos sugrįžusio į Eurolygos finalo ketvertą. Antrasis sezonas Kaune B. Daviesui buvo dar įspūdingesnis. Krepšininkas rinko po 14,2 taško, 5,5 atkovoto ir 1 perimtą kamuolį, 16,9 naudingumo balo. Tokia statistinė eilutė jam leido pakliūti į pirmąją simbolinę turnyro komandą. Jis tapo pirmuoju žalgiriečiu susilaukusiu tokio pripažinimo po Arvydo Sabonio. Tai įspūdingas energijos užtaisas, Kaune per dvejus metus labai stipriai patobulėjęs bei užsitarnavęs vieno iš geriausių Europoje vidurio puolėjų vardą.
Jonas Kazlauskas
„Žalgiris“ yra turėjęs ne vieną puikų strategą - nuo auksinei komandai vadovavusio Vlado Garasto iki šių laikų ekipos simboliu tapusio Šarūno Jasikevičiaus. Vis dėlto didžiausi ir skambiausi pasiekimai užfiksuoti vadovaujant Jonui Kazlauskui. Kauno komandos vairą panevėžietis perėmė 1994-aisiais, būdamas 40-ies. Per šešerius metus J. Kazlausko treniruojamas „Žalgiris“ penkiskart tapo LKL čempionu, po kartą triumfavo Saportos taurėje bei Eurolygoje. Trenerio darbas ir pasiekimai Kauno klube buvo įprasminti marškinėlių iškėlimo ceremonijoje, kurioje jis prisijungė prie M. Paulausko, A. Sabonio ir Vlado Garasto.
Statistika ir pasiekimai
1944-2012 m. „Žalgiris“ iš viso žaidė 3809 rungtynes, iš jų 2625 (69 %) laimėjo ir 8 sužaidė lygiomis. SSRS čempionatuose žaidė 1017 rungtynių, laimėjo 608 (60 %).
„Žalgirio“ indėlis į Kauno krepšinio kultūrą
Kaunas, antras pagal dydį Lietuvos miestas, neabejotinai yra krepšinio kultūros širdis. Kauno krepšinis - tai daugiau nei sportas; tai socialinė veikla, įtraukusi įvairių amžiaus grupių žmones. „Žalgiris“ tapo bendruomenės simboliu, kuriuo didžiuojasi tiek jaunimas, tiek vyresni krepšinio fanai.
Kiekvienos „Žalgirio“ rungtynės pritraukia tūkstančius sirgalių, kurie aistringai palaiko savo komandą, o jų entuziazmas kuria nepamirštamą atmosferą. Krepšinio kultūra Kaune - tai ne tik sportas, bet ir socialinis reiškinys, apimantis visą miesto gyvenimą.
Žalgirio arena - krepšinio šventovė
Žalgirio arena, esanti Kaune, yra vienas iš pagrindinių sporto objektų Lietuvoje ir modernios miesto kultūros simbolis. Joje vyksta ne tik nacionalinės krepšinio lygos rungtynės, bet ir tarptautiniai turnyrai, pritraukiantys žiūrovus iš įvairių šalių. Arena gali priimti apie 15 tūkstančių lankytojų.
Žalgirio arenos unikalumas ir patrauklumas kyla ne tik iš jos istorijos, bet ir iš svarbos Lietuvos sporto kontekste.
„Žalgiris“ šiandien
„Žalgiris“ jau dešimt metų neturi sau lygių šalies pirmenybėse, o kartą nužygiavo iki Eurolygos finalo ketverto (2018 m.).
tags: #zalgiris #krepsinis #vikipedija