Dailusis čiuožimas - tai sporto šaka, kurioje harmoningai dera atletika ir menas. Tai judėjimas viena ar dviem riestomis pačiūžomis ledo aikštėje (53-60 m ilgio, 26-30 m pločio) skambant muzikai. Šiam sportui būdingas krypties keitimas, įvairūs žingsniai, suktukai, šuoliai ir figūrų deriniai, meninės gimnastikos, akrobatikos ir šokių elementai. Dailusis čiuožimas apima pavienį (atskirai vyrų, moterų), porinį čiuožimą ir ledo šokius (mišrių porų).
Dailiojo Čiuožimo Istorijos Pradžia
Dailusis čiuožimas atsirado Olandijoje, o pirmieji paminėjimai siekia XII amžių. Pirmasis dailiojo čiuožimo klubas buvo įkurtas 1742 m. Edinburge, Škotijoje. Jo nariai iš pradžių galėjo būti tik vyrai, o moterims durys atsivėrė tik 1865-aisiais. Šiuolaikinis dailusis čiuožimas susijęs su „šokiais ant ledo”, kurie atsirado vieną atšiaurią 1862 m.
Tarptautinė čiuožėjų sąjunga (ISU) buvo įkurta 1892 m., kuri 2022 m. vienijo 101 narį iš 80 šalių. Europos dailiojo čiuožimo čempionatai rengiami nuo 1891 m., o pasaulio - nuo 1896 m. 1906 m. ISU atskyrė moterų ir vyrų rungtis.
Dailusis Čiuožimas Olimpinėse Žaidynėse
Dailusis čiuožimas debiutavo olimpinėse žaidynėse 1908 m. vasaros olimpiadoje Londone. Į olimpinių žaidynių programą dailusis čiuožimas įtrauktas nuo 1908 m. (moterų ir vyrų pavienis, porinis čiuožimas), nuo 1976 m. - ir šokiai ant ledo. Iki pirmųjų žiemos žaidynių, kurios buvo surengtos 1924 m. Šamoni, dar buvo likę 16 metų. Dailiojo čiuožimo varžybos vyko ir 1920 m. Antverpene.
Nuo 2014 m. į žiemos olimpines žaidynes įtrauktos komandinės varžybos, kurias sudaro abi individualios rungtys, porinis čiuožimas ir šokiai ant ledo.
Taip pat skaitykite: Žiemos olimpiados dailusis čiuožimas: istorija ir perspektyvos
Taisyklės ir Rungtys
Yra šios dailiojo čiuožimo olimpinės rungtys: pavienis (vyrų ir moterų), porinis (mišrių porų) dailusis čiuožimas, šokiai ant ledo (mišrių porų) ir komandinė.
Vyrų, moterų ir porų varžybose sportininkai atlieka po dvi programas:
- trumpąją su privalomaisiais techniniais elementais;
- laisvąją, į kurią taip pat įeina privalomųjų techninių elementų, bet suteikiama daugiau laisvės, kaip juos atlikti.
Patys čiuožėjai pasirenka muziką, pagal kurią nori atlikti abu šiuos šokius.
Šokių ant ledo varžybų dalyviai atlieka ritminę (trumpąją) ir laisvąją programas. Ritminės programos muzikos žanrą kasmet nustato ir paskelbia Tarptautinė čiuožimo sąjunga.
Taškus už pasirodymą varžybose skiria du techniniai specialistai ir techninis kontrolierius. Jie vertina čiuožėjų techninių elementų atlikimą, o šokių kokybę ir meninius elementus vertina devynių teisėjų komisija. Galutinę sportininkų rikiuotę ir medalininkus nulemia bendra taškų, gautų už du šokius, suma.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje
Komandines varžybas sudaro du etapai - atrankos ir finalinis. Čia čiuožėjai irgi rodo dvi programas - trumpąją ir laisvąją. Atrankos etape keturių dailiojo čiuožimo rungčių vienos šalies atstovai - du pavieniai čiuožėjai, vyras ir moteris, bei ledo šokėjų pora ir porinio čiuožimo duetas - atlieka trumpąsias programas ir kovoja dėl kuo geresnių įvertinimų. Šios varžybos rengiamos prieš atidarymo ceremoniją ir jose dalyvauja dešimties geriausių šalių čiuožėjai (pagal to sezono pasaulio reitingą).
Varžybos rengiamos 53-60 m ilgio, 26-30 m pločio natūralaus ar dirbtinio ledo aikštelėje. Vertinama čiuožimo figūrų ir šokių elementų atlikimo kokybė, figūrų įvairumas, sudėtingumas, judesių darnumas, kompozicijos originalumas, čiuožimo grožis. Pavienio ir porinio dailiojo čiuožimo programa būna privalomoji (trumpoji; sportininkai privalo atlikti tam tikros sudėtingumo kategorijos figūras) ir laisvoji (ilgoji), šokių ant ledo - privalomieji šokiai (sportininkai privalo atlikti tam tikras šokių žingsnių serijas), originalusis ir laisvasis šokiai. Atlikdami šokių ant ledo programą čiuožėjai neturi atsiskirti vienas nuo kito daugiau nei 5 kartus arba ilgiau kaip 5 s, kėlimai - ne aukščiau pečių lygio.
Pačiūžos ir Apranga
Dailiojo čiuožimo pačiūžos skiriasi nuo ledo ritulio ar greitojo čiuožimo. Pagrindinė jų ypatybė - geležtės priekyje esantys dantukai, kuriais čiuožėjas atsispiria nuo ledo darydamas šuolius bei atlikdamas kai kurias žingsnių rūšis. Atlikdami šuolius čiuožėjai pasiekia neįtikėtiną 300 apsisukimų per minutę ir didesnį greitį. Dailiojo čiuožimo varžybų teisėjai nuo bendro rezultato gali nubraukti tašką, jeigu jiems pasirodys, kad čiuožėjų apranga yra pernelyg provokuojanti.
Amžiaus Apribojimai
Čiuožėjai gali dalyvauti suaugusiųjų varžybose, jei iki ankstesnių metų liepos 1 d. sulaukė penkiolikos. Tiesa, kai kuriose šalyse vietinėse varžybose leidžiama dalyvauti ir jaunesniems sportininkams. Tarptautinė čiuožimo sąjunga ne kartą keitė amžiaus apribojimus. Iki praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio tarptautinėse varžybose galėjo dalyvauti ir dvylikamečiai. Nuo 1996 iki 2004 m.
Dailusis Čiuožimas Lietuvoje
Lietuvoje dailusis čiuožimas pradėtas kultivuoti 1923 m., o pirmosios varžybos įvyko 1924 m. 1931 m. surengtas pirmasis Lietuvos čempionatas. Iki Antrojo pasaulinio karo varžybos vyko ant natūralaus ledo, todėl dėl oro sąlygų kiti čempionatai įvyko tik 1932, 1937, 1940 m. Lietuvos sportininkai 1929 ir 1935 m. dalyvavo Baltijos šalių studentų varžybose, 1937 m. - universiadoje Australijoje. Geriausi 1924-41 m. čiuožėjai: Vincas Ignaitis, K. Kalvaitis, Liudas Zeikus, O. Paplauskaitė, F. Zeikuvienė.
Taip pat skaitykite: Įtampa ir susitaikymas Korėjoje
Nuo 1951 m. vėl rengiami Lietuvos dailiojo čiuožimo čempionatai. 1960 m. Kaune, 1963 m. Vilniuje įsteigtos dailiojo čiuožimo mokyklos. 1976 m. Kaune pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje dirbtinio ledo čiuožykla. 1991 m. Lietuvos čiuožimo federacija tapo Tarptautinės čiuožėjų sąjungos nare, nuo 1992 m. Lietuvos sportininkai dalyvauja Europos ir pasaulio čempionatuose.
Lietuvos dailiojo čiuožimo čempionais tapo:
- Pavienio vyrų - K. Kalvaitis (1931), L. Zeikus (1932), V. Ignatavičius (Ignaitis; 1937, 1940).
- Pavienio moterų - M. Jungferienė (1931), O. Paplauskaitė (1932), F. Zeikuvienė (1937, 1940).
- Porinio - A. Mikulskytė ir K. Mickevičius (1931), O. Paplauskaitė ir O. Tylius (1932), Dornaitė ir K. Mickevičius (1937), F. Zeikuvienė ir K. Mickevičius (1940).
1929 ir 1935 Lietuvos sportininkai dalyvavo Baltijos šalių studentų (SELL) žaidynėse, 1937 - pasaulio studentų žaidynėse. Vyko tarpvalstybinės varžybos: 1937 ir 1939 - su Latvija, 1940 - su Estija; tarp vyrų nugalėjo Vincas Ignatavičius (Ignaitis). Geriausi čiuožėjai: Vincas Ignaitis, K. Kalvaitis, L. Zeikus, O. Paplauskaitė, F. Zeikuvienė. 1941 dalyvauta SSRS dailiojo čiuožimo čempionate (Vincas Ignaitis užėmė 4 vietą). Karo metais apsiribota tik Lietuvos čempionatais. 1946 dalyvauta SSRS čempionate (užimta komandinė 7 vieta). Nuo 1951 vėl rengiami Lietuvos dailiojo čiuožimo čempionatai. 1958, 1966, 1968 ir 1977 Lietuva dalyvavo Pabaltijo varžybose (1977 užėmė 1 vietą). 1959 Marija Daugėlaitė įkūrė visuomeninę Vaikų dailiojo čiuožimo mokyklą (išugdė Liliją Žalytę-Vanagienę ir Raimondą Eismontaitę-Kisielienę, jos vėliau tapo trenerėmis) Kaune, 1963 tokia mokykla įkurta Vilniuje. 1976 Kaune pradėjo veikti dirbtinio ledo čiuožykla (iniciatorius Alfonsas Žalys), 1977 Vilniuje pastatytuose sporto rūmuose įvyko SSRS čempionatas. 1983 Povilas Vanagas SSRS jaunučių dailiojo čiuožimo čempionate užėmė 3 vietą.
Daugkartiniai Lietuvos čempionai: Aidas Reklys, Beatričė Rožinskaitė, E. Vaitkutė, P. Vanagas, Lilija Žalytė‑Vanagienė, Gintarė Vostrecovaitė, Ingrida Zenkevičiūtė-Snieškienė (pavienis dailusis čiuožimas).
Šokių ant ledo pora Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas 2000 ir 2006 m. iškovojo Europos, 2000 m. pasaulio čempionatų bronzos medalius.
Lietuvos Olimpiečiai
Lietuvai olimpinėse žaidynėse atstovavo:
- Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas (1992, 1994, 1998, 2002, 2006)
- Isabella Tobias ir Deividas Stagniūnas (2014)
- Paulina Ramanauskaitė ir Deividas Kizala (2022)
Aukščiausia pasiekta vieta - penkta, ją 2002 m. Solt Leik Sityje iškovojo M. Drobiazko ir P. Vanagas.
Europos Dailiojo Čiuožimo Čempionatas Kaune
2024 m. sausio 10-14 d. Europos dailiojo čiuožimo čempionatas surengtas pirmą kartą Lietuvoje (Kaune).
Ateities Žiemos Olimpinės Žaidynės
2026 m. vasario 6-22 d. Milano ir Kortinos regionuose Italijoje vyks žiemos olimpinės žaidynės. Čia šešiolikoje skirtingų sporto šakų varžysis daugiau nei 3500 sportininkų iš 93 pasaulio valstybių. Jie kovos dėl 195 medalių komplektų. Olimpinės varžybos vyks Milano dailiojo čiuožimo arenoje.