Šiandien, rugsėjo 18-ąją, Lietuvos sportas mini istorinį įvykį - prieš 30 metų Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) oficialiai pripažino nepriklausomybę atkūrusių Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinius olimpinius komitetus. Tai sugrąžino valstybes į olimpinę šeimą, atverdamas naują puslapį Lietuvos sporto istorijoje.
LTOK atkūrimo ištakos ir iššūkiai
Didžiulį impulsą LTOK atkūrimui davė Romos Griniūtės-Grinbergienės straipsnis „Ar naudosimės teise į LTSR nacionalinį olimpinį komitetą?“, išspausdintas 1988 m. spalio 6 d. laikraštyje „Sportas“. Tų pačių metų gruodžio 11 d. Vilniuje susirinkusi olimpinio komiteto atkūrimo darbo grupė atkūrė LTOK. Nors LTOK ir buvo atkurtas, Lietuva tuo metu vis dar priklausė Sovietų Sąjungai, tad nepriklausomam Lietuvos sportui dar reikėjo įveikti ilgą kelią.
Pasak A. Poviliūno, nors LTOK ir siūlė sportininkams nebedalyvauti SSRS čempionatuose, nes Lietuva jau buvo laisva, sportininkai vieningai atsisakė. Iš tiesų nemaža dalis sportininkų paaukojo savo karjerą dėl Lietuvos nepriklausomybės, nes visos tarptautinės federacijos uždraudė Lietuvai dalyvauti savarankiškai.
Svarbiausias tikslas Lietuvai buvo sulaukti pripažinimo iki 1992 m. Albervilio žiemos ir Barselonos vasaros olimpinių žaidynių. A. Poviliūnas pasakojo, kad sportininkai buvo patys vieningiausi iš visų organizacijų ir atsisakė dalyvauti Sovietų Sąjungos rinktinėse ir čempionatuose, paaukodami savo karjerą ant nepriklausomybės aukuro.
Kelias į tarptautinį pripažinimą
Pirmasis LTOK prezidentas A. Poviliūnas teigė, kad pirmiausia imta siųsti laiškus į TOK su prašymu grąžinti Lietuvą į olimpinę šeimą. Valdas Adamkus, tuomet dar atstovavęs Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo sąjungai, labai stipriai palaikė šią iniciatyvą, rinkdamas aukas ir kitaip padėdamas Olimpiniam komitetui.
Taip pat skaitykite: Sporto komitetų raida
LTOK oficialioje interneto svetainėje rašoma, kad liepos 30 dieną Lozanoje Lietuvos, Latvijos, Estijos ir SSRS olimpinių komitetų vadovus priėmė Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Juanas Antonio Samaranchas. A. Poviliūnas atsimena patį pirmą susitikimą, vykusį dviem savaitėmis anksčiau, o jame J. A. Samaranchas nedalyvavo.
Lietuvos delegacija, vykusi į Lozaną, aplankė Oną Garbačiauskienę, Stepo Garbačiausko, tarpukario Lietuvos diplomato, žmoną. S. Garbačiauskas daug padėjo 1924 m. olimpinėse žaidynėse Paryžiuje dalyvavusiai Lietuvos futbolo rinktinei.
Netikėtos pagalbos Baltijos šalių olimpiniai komitetai sulaukė iš Katalonijos. Jie palaikė ir finansavo tarptautinę Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Katalonijos olimpinių komitetų konferenciją.
Galiausiai LTOK atstovai buvo pakviesti susitikti su pačiu J. Antonio Samaranchu. Be A. Poviliūno, R. Grinbergienės, K. Motiekos, latvių ir estų atstovų, tąkart vyko ir krepšinio legenda Arvydas Sabonis.
Baltijos šalių olimpinių komitetų pripažinimą labai paskatino įvykiai Maskvoje - 1991 metų rugpjūčio pučas.
Taip pat skaitykite: Olimpinių Žaidynių Apdovanojimai
Pripažinimas ir pirmasis olimpinis medalis
1991 m. rugpjūčio 29 d. Tokijuje Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Juanas Antonio Samaranchas paskelbė, kad Baltijos šalys dalyvaus artimiausiose olimpinėse žaidynėse.
Lietuvos sugrįžimas į svarbiausią pasaulio sporto renginį įvyko 1992 m. vasario 8-23 d. Albervilio žiemos olimpinėse žaidynėse.
1992 m. rugpjūčio 5 d. Barselonoje vykusiame disko metimo finale Romas Ubartas įrankį nusviedė 65,12 m ir tapo pirmuoju nepriklausomos Lietuvos olimpiniu čempionu ir medalininku. Po dviejų dienų Lietuvos medalių kraitį papildė ir vyrų krepšinio rinktinės nariai. „Kita Svajonių komanda“ vadinama ekipa su Arvydu Saboniu, Šarūnu Marčiulioniu, Gintaru Einikiu ir kitais legendiniais šalies krepšininkais priešakyje mažajame finale 82:78 laimėjo prieš NVS šalių jungtinę komandą.
Krepšinio pasiekimai
Nuo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. Lietuvos rinktinei finaliniuose svarbiausių krepšinio turnyrų - Europos čempionatų, pasaulio čempionatų ir olimpinių žaidynių - etapuose atstovavo net 85 skirtingi žaidėjai.
Per šį laikotarpį Lietuvos rinktinė iškovojo 1 aukso medalį (2003 m. Europos čempionate), tris sidabro medalius (1995, 2013 ir 2015 m. Europos čempionatuose) ir penkis bronzos medalius (1992, 1996 ir 2000 m. olimpinėse žaidynėse, 2007 m. Europos čempionate ir 2010 m. pasaulio čempionate).
Taip pat skaitykite: Lietuvos krepšinio raida
Du krepšininkai Lietuvos rinktinei skyrė po 11 vasarų - tai Šarūnas Jasikevičius ir Jonas Mačiulis.
Olimpiniai medaliai po nepriklausomybės atkūrimo
Iš viso mūsų šalies sportininkai nuo 1990-ųjų laimėjo 6 aukso, 9 sidabro ir 15 bronzos medalių. Visi jie iškovoti vasaros olimpinėse žaidynėse.
Auksas:
- 1992 m. - Romas Ubartas (lengvoji atletika, disko metimas)
- 2000 m. - Daina Gudzinevičiūtė (šaulymas, tranšetas)
- 2000 m. - Virgilijus Alekna (lengvoji atletika, disko metimas)
- 2004 m. - Virgilijus Alekna (lengvoji atletika, disko metimas)
- 2012 m. - Rūta Meilutytė (plaukimas)
- 2012 m. - Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė (šiuolaikinė penkiakovė)
Sidabras:
- 2004 m. - Austra Skujytė (lengvoji atletika, septynkovė)
- 2004 m. - Andrejus Zadneprovskis (šiuolaikinė penkiakovė)
- 2008 m. - Edvinas Krungolcas (šiuolaikinė penkiakovė)
- 2008 m. - Gintarė Volungevičiūtė-Scheidt (buriavimas, „Laser Radial“ klasė)
- 2008 m. - Mindaugas Mizgaitis (graikų-romėnų imtynės)
- 2016 m. - Mindaugas Griškonis ir Saulius Ritter (irklavimas, porinė dvivietė)
- 2021 m. - Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė (šiuolaikinė penkiakovė)
- 2024 m. - Mykolas Alekna (lengvoji atletika, disko metimas)
- 2024 m. - Dominika Banevič (breikas)
Bronza:
- 1992 m. - vyrų krepšinio rinktinė
- 1996 m. - vyrų krepšinio rinktinė
- 2000 m. - vyrų krepšinio rinktinė
- 2000 m. - Kristina Poplavskaja ir Birutė Šakickienė (irklavimas, porinė dvivietė)
- 2000 m. - Diana Žiliūtė (dviračių plentas, grupinės lenktynės)
- 2008 m. - Virgilijus Alekna (lengvoji atletika, disko metimas)
- 2008 m. - Andrejus Zadneprovskis (šiuolaikinė penkiakovė)
- 2012 m. - Aleksandr Kazakevič (graikų-romėnų imtynės)
- 2012 m. - Evaldas Petrauskas (boksas)
- 2012 m. - Austra Skujytė (lengvoji atletika, septynkovė)
- 2016 m. - Donata Vištartaitė ir Milda Valčiukaitė (irklavimas, porinė dvivietė)
- 2016 m. - Aurimas Didžbalis (sunkioji atletika)
- 2016 m. - Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas (baidarių irklavimas)
- 2024 m. - Viktorija Senkutė (irklavimas, vienvietė valtis)
- 2024 m. - vyrų 3x3 krepšinio rinktinė