Olimpinės žaidynės - tai svarbiausias sporto įvykis pasaulyje, kuriame susipina politiniai, ekonominiai ir kultūriniai interesai. Šis renginys pritraukia didžiulę auditoriją ir jam ypatingą dėmesį rodo šiuolaikinės žiniasklaidos priemonės. Žiemos olimpinės žaidynės - tai ne tik sporto varžybos, bet ir istorijos, pasiekimų bei nacionalinio pasididžiavimo šventė. Šiame straipsnyje aptarsime Lietuvos dalyvavimą žiemos olimpinėse žaidynėse, pradedant nuo pirmųjų žingsnių ir baigiant dabartiniais pasiekimais.
Sporto ištakos Lietuvoje
Sporto apraiškų būta jau senovės baltų buityje ir darbe. Tačiau Rusijos valdomoje Lietuvos teritorijoje sportas nebuvo itin populiarus. Pirmoji sporto organizacija buvo įkurta 1885 m. Vokietijos valdomoje Klaipėdoje - tai buvo irklavimo klubas „Neptūnas“.
Nepriklausomos Lietuvos sporto sąjūdis
1918 m. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, sportinė veikla pradėta organizuoti iš Rusijos, Latvijos, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) grįžusių ir vietinių lietuvių iniciatyva. Pradėta steigti sporto organizacijas (sąjungas, klubus). 1919 m. Kaune įkurta pirmoji nepriklausomos Lietuvos sporto organizacija - Lietuvos sporto sąjunga (LSS). 1920 m. įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS), kuri kultivavo beveik visas to meto populiarias sporto šakas. 1922 m. Kaune įsteigta Lietuvos sporto lyga (LSL) - aukščiausioji sporto institucija, kuri vadovavo visam sporto sąjūdžiui ir tvarkė jo veiklą, atstovavo Lietuvai tarptautiniu lygiu. Kūrėsi ir kitos sporto organizacijos. 1922 m. pasirodė pirmasis Lietuvoje sporto žurnalas „Lietuvos sportas“.
1932 m. įsteigta valstybinė institucija - Kūno kultūros rūmai, kurių iniciatyva ir pastangomis buvo susistemintas vadovavimas kūno kultūrai ir sportui. Buvo statomos sporto bazės: Kūno kultūros rūmai Kaune (1934 m.) ir Klaipėdoje (1938 m.), Kauno stadionas (1936 m.), gimnazijų sporto salės, pirmasis statinys Europoje krepšinio varžyboms - Kauno sporto halė (1939 m.).
1937 m. įkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK), kuris organizavo olimpinį sąjūdį Lietuvoje, rengė sportininkus ir komandas olimpinėms žaidynėms, atstovavo Lietuvai Tarptautiniame olimpiniame sąjūdyje. 1938 m. LTOK pagal olimpinių žaidynių tradicijas surengė Lietuvos tautinę olimpiadą, kurioje dalyvavo daugiau kaip 2000 Lietuvoje, Brazilijoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV, Latvijoje gyvenančių lietuvių sportininkų, 17 sporto šakų atstovų.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje
Vienas Lietuvos sporto prioritetų buvo tarptautiniai ryšiai ir tarptautinės varžybos. Pirmoji Lietuvos sporto organizacija, tapusi tarptautinės federacijos nare, buvo Lietuvos futbolo lyga, 1923 m. priimta į FIFA (Tarptautinę futbolo asociacijų federaciją).
Pirmieji žingsniai olimpinėse žaidynėse
Olimpinėse žaidynėse Lietuvos sportininkai debiutavo 1924 m. Lietuvos futbolo rinktinė Paryžiuje žaidė su Šveicarija ir pralaimėjo 0:9. Pirmasis Lietuvos sportininkas, dalyvavęs pasaulio čempionate 1928 m. Davose (Šveicarija), - greitojo čiuožimo atstovas K. Bulota.
Lietuvos sportas sovietų okupacijos metais
1940 m. SSRS okupavus Lietuvą, tautinės sporto organizacijos buvo uždarytos arba tapo SSRS sporto organizacijų filialais. Daugelis sportininkų ir sporto organizatorių buvo ištremti. Per Vokietijos okupaciją (1941-44) atsikūrė nepriklausomybės metais veikę sporto klubai ir organizacijos.
Po karo, SSRS pasisavinus Lietuvos sporto organizacijų tarptautines teises į olimpines žaidynes, į pasaulio ir Europos čempionatus Lietuvos sportininkai galėjo išvykti tik patekę į SSRS rinktinę. Nepaisant to, Lietuvos sportininkai pasiekė reikšmingų pergalių. 1947 m. krepšininkai S. Butautas, K. Petkevičius, J. Lagunavičius ir V. Kulakauskas tapo Europos čempionais. 1952 m. pirmuosius olimpinius (sidabro) medalius į Lietuvą parvežė S. Butautas, K. Petkevičius ir J. Lagunavičius. Boksininkas A. Šocikas pasiekė pergalių SSRS (1950-54, 1956) ir Europos (1953, 1955) čempionatuose.
Lietuvos sporto atgimimas po nepriklausomybės atkūrimo
1988 m. gruodžio 11 d. atkurtas LTOK, kurio prezidentu išrinktas A. Poviliūnas. 1989 m. įkurta Lietuvos olimpinė akademija.
Taip pat skaitykite: Įtampa ir susitaikymas Korėjoje
1990 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, vietoj LSSR valstybinio kūno kultūros ir sporto komiteto įkurtas Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės.
1988 m. Lietuvos sportininkai pirmą kartą dalyvavo Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse Adelaidėje. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę (1990 m.) beveik visi sportininkai atsisakė dalyvauti SSRS rinktinėse ir čempionatuose.
Tarptautinis olimpinis komitetas 1991 m. rugpjūčio 18 d. Berlyne atkūrė LTOK tarptautines teises. Savarankiškomis pasiskelbė Lietuvos sporto šakų federacijos, atgavo savo tarptautines teises, tapo tarptautinių federacijų narėmis.
Lietuvos dalyvavimas žiemos olimpinėse žaidynėse po nepriklausomybės atkūrimo
1992 m., po 64 metų pertraukos, savarankiška Lietuvos olimpinė rinktinė vėl dalyvavo žiemos olimpinėse žaidynėse Albertville’yje.
Albertvilis 1992 m.
1992 m. Albervilio žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvavo šeši Lietuvos sportininkai: slidininkai Vida Vencienė ir Ričardas Panavas, biatlonininkai Kazimiera Strolienė ir Gintaras Jasinskas bei ledo šokėjai Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas. G. Jasinskas buvo pirmasis Lietuvos vėliavnešys per olimpinių žaidynių atidarymą. Geriausią rezultatą pasiekė V. Vencienė, 15 km lenktynėse klasikiniu stiliumi užėmusi 11 vietą.
Taip pat skaitykite: Žiemos olimpinės žaidynės 1984
Lilehameris 1994 m.
1994 m. Lilehamerio žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvavo tas pats lietuvių šešetas, kaip ir prieš dvejus metus Albervilyje: slidininkai V. Vencienė ir R. Panavas, biatlonininkai K. Strolienė ir G. Jasinskas bei ledo šokėjai M. Drobiazko ir P. Vanagas. P. Vanagas per žaidynių atidarymą nešė Lietuvos vėliavą. Sėkmingiau startavo R. Panavas, kuris sunkiausiose 50 km lenktynėse klasikiniu stiliumi užėmė 32 vietą. Ledo šokėjų pora Lilehameryje liko dvylikta.
Naganas 1998 m.
1998 m. Nagano žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvavo septyni Lietuvos sportininkai: ledo šokėjai M. Drobiazko ir P. Vanagas, biatlonininkas Liutauras Barila, slidininkai R. Panavas, Vladislavas Zybaila ir K. Strolienė bei kalnų slidininkas Linas Vaitkus. Geriausią rezultatą pasiekė M. Drobiazko su P. Vanagu, kurie dailiojo čiuožimo ledo šokių varžybose užėmė aštuntą vietą.
Solt Leik Sitis 2002 m.
2002 m. Solt Leik Sičio žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvavo aštuoni Lietuvos sportininkai: slidininkai Vadimas Gusevas, V. Zybaila ir Irina Terentjeva, biatlonininkai L. Barila ir Diana Rasimovičiūtė bei ledo šokėjai M. Drobiazko ir P. Vanagas. Per atidarymo šventę Lietuvos vėliavą nešė ketvirtose žaidynėse dalyvavęs slidininkas R. Panavas. Lietuvos žiemos sporto lyderiai M. Drobiazko ir P. Vanagas užėmė aukščiausią olimpinę poziciją - jie liko penkti.
Turinas 2006 m.
2006 m. Turino žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvavo septyni Lietuvos olimpiečiai: ledo šokėjų pora M. Drobiazko ir P. Vanagas, biatlonininkai D. Rasimovičiūtė ir Karolis Zlatkauskas, slidininkai I. Terentjeva ir Aleksejus Novoselskis bei kalnų slidininkas Vitalijus Rumiancevas. Per atidarymą Lietuvos vėliavą nešė ne sportininkas, bet delegacijos vadovė, olimpinė čempionė V. Vencienė. Lietuvos ledo šokėjų pora Turino žaidynėse užėmė septintą vietą.
Vankuveris 2010 m.
2010 m. Vankuverio žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvavo šeši sportininkai: biatlonininkė D. Rasimovičiūtė, kalnų slidininkas V. Rumiancevas, slidininkai I. Terentjeva, A. Novoselskis, Mantas Strolia ir Modestas Vaičiulis. Trečią kartą olimpinėse žaidynėse dalyvavusi I. Terentjeva per atidarymą nešė Lietuvos vėliavą. Iš Lietuvos sportininkų aukščiausią 18 vietą užėmė komandų sprinto lenktynėse startavę M. Vaičiulis ir M. Strolia.
Sočis 2014 m.
2014 m. Sočio žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvavo devyni Lietuvos olimpiečiai - didžiausia delegacija žiemos žaidynių istorijoje. Lietuvai atstovavo kalnų slidininkai Ieva Januškevičiūtė ir Rokas Zaveckas, slidininkai Ingrida Ardišauskaitė ir Vytautas Strolia, biatlonininkai D. Rasimovičiūtė ir Tomas Kaukėnas, ledo šokėjai Isabella Tobias ir Deividas Stagniūnas bei greitojo čiuožimo trumpuoju taku sportininkė Agnė Sereikaitė. D. Stagniūnas per žaidynių atidarymą nešė Lietuvos vėliavą, o ledo šokėjų pora užėmė 17 vietą. A. Sereikaitė užėmė 16 vietą ir pasiekė geriausią lietuvių rezultatą Sočyje.
Pjongčangas 2018 m.
2018 m. Pjongčango žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvavo devyni Lietuvos sportininkai: biatlonininkai T. Kaukėnas, V. Strolia, Natalija Kočergina ir D. Rasimovičiūtė, slidininkai M. Strolia, M. Vaičiulis ir Marija Kaznačenko bei kalnų slidininkai Andrejus Drukarovas ir I. Januškevičiūtė. T. Kaukėnas per olimpinių žaidynių atidarymą nešė Lietuvos trispalvę, o paskui pasiekė geriausią Lietuvos sportininkų rezultatą Pjongčango žaidynėse bei geriausią Lietuvos biatlonininkų rezultatą per visą olimpinę istoriją. T. Kaukėnas sprinto lenktynėse užėmė 17 vietą, o persekiojimo lenktynėse finišavo tryliktas.
Apibendrinimas
Lietuvos dalyvavimas žiemos olimpinėse žaidynėse - tai ilgas ir nuoseklus kelias, kupinas iššūkių ir pasiekimų. Nors Lietuva neturi didelių tradicijų žiemos sporto šakose, šalies sportininkai nuolat siekia aukštumų ir garsina Lietuvos vardą pasaulyje.
tags: #ziemos #olimpines #zaidynes #lietuvos #laimejimai