Šiandien Pietų Korėjoje, Pjongčange, prasideda žiemos olimpinės žaidynės. 2018 m. Pjongčango žiemos olimpinės žaidynės, oficialiai XXIII žiemos olimpiada, vyko vasario 9-25 dienomis. Tai buvo pirmosios žiemos olimpinės žaidynės, surengtos Pietų Korėjoje, nors šios šalies sostinėje Seule 1988 m. vyko vasaros olimpiada. Šiame straipsnyje apžvelgsime Lietuvos sportininkų pasirodymą šiose žaidynėse, pasirengimą, iššūkius ir įdomius faktus, lydėjusius mūsų šalies delegaciją.
Pjongčango kandidatūra
Pjongčangas olimpinės sostinės rinkimus laimėjo užtikrintai, nukonkuruodamas Miuncheną ir Ansi. Pietų Korėjai tai buvo trečias bandymas laimėti teisę rengti žiemos olimpines žaidynes, po nesėkmingų bandymų 2010 ir 2014 metais.
Dalyvaujančios šalys
Šiose žaidynėse dalyvavo daugiausia sportininkų olimpiados istorijoje - apie 3000 iš 92 valstybių, įskaitant 48 iš Europos. Pirmą kartą žiemos olimpinėse žaidynėse debiutavo Afrikos komanda - Nigerijos bobslėjaus komanda. Iš viso buvo išdalytas rekordinis medalių skaičius - 102 komplektai. Pjongčango olimpiadoje dalyvavo atletai iš 92 valstybių, įskaitant pirmąją Afrikos komandą - Nigerijos bobslėjaus komandą. Tai rodo olimpinio judėjimo augimą ir įsitraukimą įvairiose pasaulio šalyse.
Pasirengimas žaidynėms
Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) skyrė ypatingą dėmesį pasirengimui Pjongčango olimpinėms žaidynėms. LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė ir LTOK Olimpinio sporto direkcijos vadovas Einius Petkus pabrėžė, kad LTOK lėšos pasirengimui per olimpinį ciklą buvo nuosekliai didinamos, o olimpinės rinktinės finansavimas dalyvavimui olimpinėse žaidynėse buvo optimalus. E. Petkus teigiamai įvertino kelionę, apgyvendinimą, maitinimą, žaidynių infrastruktūrą ir olimpinės rinktinės medicinos personalą.
Misijos Pjongčange vadovas E. Petkus teigė: „Olimpinėms Pjongčango žaidynėms skyrėme ypatingai didelį dėmesį. Tai, kas priklausė nuo LTOK, buvo padaryta kokybiškai. Žaidynių metu puikiai dirbo olimpinio kaimelio tarnybos, visi organizatorių padaliniai. O sportininkų pasirengimą, dalyvavimą ir pasiektus rezultatus oficialiai įvertinsime pasibaigus 2018 metų sezonui, t.y. po federacijų pateiktų analizių“.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje
Lietuvos rinktinė
Žiemos olimpiadoje dalyvavo 9 sportininkai iš Lietuvos: 4 biatlonininkai, 3 slidininkai ir 2 kalnų slidininkai.
Olimpinės rinktinės pagrindą sudarė biatlonininkai. Beje, jie varžysis su nauja valstybės šimtmetį simbolizuojančia apranga, primenančia riterių apdarą. Tarp biatlonininkų patirtimi išsiskiria Diana Rasimovičiūtė, jai tai bus jau penktosios žaidynės. Olimpiadoje antrą kartą startuos Tomas Kaukėnas - jis neš Lietuvos vėliavą per žaidynių atidarymo ceremoniją - ir Vytautas Strolia. Tiesa, 2014 m. Sočyje dalyvavo ir Natalija Kočergina, kuriai tai buvo debiutas. Slidinėjimo rungtyse dalyvaus 24 m. debiutantė Marija Kaznačenko, prieš tai ji dalyvavo Europos ir pasaulio čempionatuose. Jau antrą kartą olimpinėms žaidynėms rengiasi Mantas Strolia (31 m.) ir Modestas Vaičiulis (28 m.). M. Strolia ir M. Vaičiulis dalyvavo 2010 m. Vankuverio žiemos olimpinėse žaidynėse, komandinėje rungtyje jiedu užėmė 18 vietą.
Moterų dalyvavimas
Lietuvos komandoje moterys sudaro 30%. Tai gana dažnai olimpiadose sutinkamas procentas, nors moterų kiekvienais metais daugėja. Tačiau pirmosios žiemos olimpinės žaidynės, vykusios Prancūzijoje 1924 m., šiais laikais būtų sukėlusios skandalą - jose rungėsi vos 13 moterų: palyginti su 245 vyrų, jų procentas vėliau niekada nebebuvo žemesnis. „Pamažu moterų skaičius olimpiadose artėja prie 50%“, - skelbiama portale olympic.org. Beje, tik nuo 2012 m. visose sporto šakose gali dalyvauti moterys.
Dopingo skandalai
Prieš ketverius metus žiemos olimpinės žaidynės vyko Rusijoje, tačiau šiemet šiai šaliai nebuvo atstovaujama dėl kilusio dopingo skandalo. Deja, Pjongčango olimpiadą aptemdė dopingo skandalai. Į Pjongčango olimpiadą visas pasaulis įžengė po Rusijos dopingo skandalo, tačiau prasidėjus kovoms žaidynes vėl sudrebino nemalonios naujienos. Paaiškėjo, kad akmenslydžio mišriųjų dvejetų varžybų bronzą laimėjęs rusas Aleksandras Krušelnickis vartojo meldoniumą. Po šio dopingo skandalo rusams nebuvo leista turėti savo vėliavos per uždarymą.
Pirmieji medaliai akmenslydžio rungtyje
Pjongčange pirmieji medaliai buvo išdalinti akmenslydžio rungtyje. Pirmą kartą istorijoje olimpinėse žaidynėse surengtose mišrių porų varžybose triumfavo Kanados atstovai - Kaitlyn Lawes ir Johnas Morrisas. Jie finale gana nesunkiai 10:3 pranoko sidabrą pelniusius Šveicarijos atstovus - Jennet Perret ir Martiną Riosą. Ypač jausmingai baigėsi kova dėl bronzos, kurioje olimpiniai atletai iš Rusijos 8:4 pranoko norvegus Kristin Skaslien ir Magnusą Nedregotteną. Laimėti rusams padėjo fantastiška dvikovos pabaiga - jie laimėjo paskutinius tris kėlinius vienodais rezultatais 1:0. Po bronzinio triumfo praėjusią vasarą susituokusi Rusijos pora neslėpė emocijų ir ašarų.
Taip pat skaitykite: Įtampa ir susitaikymas Korėjoje
Lietuvos sportininkų pasirodymai
Pjongčango olimpiadoje dalyvavo devyni Lietuvos sportininkai.
Biatlonas
- Diana Rasimovičiūtė sprinto rungtyje užėmė 65-ąją vietą, asmeninėse lenktynėse - 75-ąją, o mišrioje estafetėje - 19-ąją.
- Natalija Kočergina sprinto rungtyje užėmė 80-ąją vietą, asmeninėse lenktynėse - 30-ąją, o mišrioje estafetėje - 19-ąją.
- Vytautas Strolia sprinto rungtyje užėmė 49-ąją vietą, persekiojimo - 43-iąją, asmeninėse lenktynėse - 82-ąją, o mišrioje estafetėje - 19-ąją.
- Tomas Kaukėnas pasiekė geriausią rezultatą tarp Lietuvos sportininkų. Jis sprinto rungtyje užėmė 17-ąją vietą, persekiojimo - 13-ąją, asmeninėse lenktynėse - 78-ąją, bendro starto - 30-ąją, o mišrioje estafetėje - 19-ąją.
T.Kaukėnas pagerino Lietuvos biatlonininkų pasirodymų žaidynėse rekordą, kai sprinto rungtyje užėmė 17-ąją vietą. Sportininkas sakė, kad jam labai padėjo perskaityti mamos žodžiai. „Prieš pat startą skaičiau savo mamos interviu. Mane tai labai įkvėpė. Mamos žodžiai suteikė daug įkvėpimo ir energijos“, - apie portale lrytas.lt perskaitytą interviu sakė T.Kaukėnas.
Lietuvos biatlono komanda pirmą kartą olimpinėje istorijoje dalyvavo mišrios estafetės lenktynėse. Jose lietuvių ketvertukas užėmė priešpaskutinę 19 vietą.
Slidinėjimas
- Marija Kaznačenko asmeninėse lenktynėse laisvuoju stiliumi užėmė 73-iąją vietą.
- Mantas Strolia skiatlone užėmė 63-iąją vietą, asmeninėse lenktynėse laisvuoju stiliumi - 94-ąją, sprinte - 64-ąją, komandų sprinte - 24-ąją.
- Modestas Vaičiulis asmeninėse lenktynėse laisvuoju stiliumi užėmė 96-ąją vietą, sprinte - 44-ąją, komandų sprinte - 24-ąją.
Kalnų slidinėjimas
- Ieva Januškevičiūtė didžiajame slalome užėmė 54-ąją vietą, o slalome - 43-iąją.
- Andrejus Drukarovas slalomo rungtyje krito ir per pirmąjį, ir per antrąjį nusileidimus, tačiau sugebėjo išvengti likimo, kurį patyrė abu varžybų favoritai. Slalome jis po dviejų nusileidimų liko 41-as tarp 43 finišą pasiekusių sportininkų.
Iššūkiai ir netikėtumai
Žaidynių metu Lietuvos delegacija susidūrė su įvairiais iššūkiais. Vienas didžiausių - šaltis. M.Kaznačenko pasakojo: „Stovėdavome su ilgesnėmis striukėmis ir vis tiek šaldavome. Per treniruotes iš viso buvo baisu, nes oras - dar ir sausas. Per treniruotę su apšilimo kombinezonu būdavo per šalta, o po treniruotės norėdavosi kuo greičiau bėgti ten, kur šilta, nes šaldavo rankos ir kojos.“
T.Kaukėnas po bendro starto lenktynių sakė: „Vaikiškai suklydau - nenuspėjau oro. Maniau, kad bus šilčiau, bet pradėjo šalti. Apsirengiau paprasčiau nei įprastai, nes norėjau, kad rūbai nevaržytų judesių. Sušalo rankos ir dėl to nukentėjo šaudymas. Nejaučiau šautuvo nuleistuko.“
Taip pat skaitykite: Žiemos olimpinės žaidynės 1984
Kitas iššūkis - vėjas. I.Januškevičiūtės startus teko atidėti, vėliau buvo nukeltos ir biatlonininkių varžybos. Taip pat pasitaikė ir logistinių problemų. Pavyzdžiui, pirmoji su mumis atvykusi biatlono rinktinė negavo bagažo.
Įdomūs faktai ir įvykiai
- Lietuva per Pjongčango olimpines žaidynėse turėjo ir antrąjį vėliavnešį. Per atidarymą trispalvę nešė T.Kaukėnas, o per uždarymą ją į viršų kėlė A.Drukarovas.
- Lietuvos delegacija per olimpinių žaidynių atidarymą visiškai netikėtai atsidūrė tarp lyderių. Korėjiečių abėcėlė lietuvius pastūmėjo į 15-ąją vietą.
- Lietuvos delegacija vasario 16-ąją susirinko kuklios šventinės vakarienės, skirtos paminėti valstybės atkūrimo šimtmetį.
- Žiemos olimpinės rinktinės siela vadinama buvusi slidininkė olimpinė čempionė Vida Vencienė buvo labai nustebusi, kai jai dovaną per apsilankymą prieš žaidynes įteikė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
- Olimpinėse žaidynėse debiutavęs kalnų slidininkas A.Drukarovas buvo vienintelis Lietuvos delegacijoje, kuris negyvena Lietuvoje.
Žiemos sporto šakos Pjongčange
Pjongčango žiemos olimpinėse žaidynėse atletai varžysis penkiolikos sporto šakų varžybose, kurias sudarys net 102 rungtys. Štai keletas iš jų:
- Bobslėjus: Atsirado XIX a. pabaigoje, kai dvi senoviškos lenktyninės rogės buvo sujungtos lenta.
- Kerlingas (akmenslydis): Atsirado XVI a. Škotijoje ir reikalauja tikslumo bei geros strategijos. Dėl kone matematinio tikslumo ir žaidimo eigos kerlingas buvo pramintas šachmatais ant ledo.
- Dailusis čiuožimas: Susiformavo XIX a. ir vertinamas pagal figūrų atlikimo kokybę, įvairovę, sudėtingumą, judesių darnumą, kompozicijos originalumą ir čiuožimo grožį.
- Ledo ritulys: Atsirado Kanadoje XIX a. viduryje ir yra greičiausia komandinė sporto šaka.
- Rogutės: Atsirado Šveicarijoje ir reikalauja kuo greičiau nusileisti specialiai paruošta trasa.
- Greitasis čiuožimas trumpuoju taku: Gana nauja sporto šaka, kurioje sportininkai lenktyniauja ovalo formos trasoje.
- Skeletonas: Tikslas - specialiomis rogutėmis kuo greičiau nusileisti ledo trasa.
- Greitasis čiuožimas: Čiuožimo pradininkais laikomi olandai.
tags: #ziemos #olimpines #zaidynes #pjongcange