Įvadas
Žiemos olimpinės žaidynės - tai didžiausia ir svarbiausia pasaulio sporto šventė, kurioje sportininkai varžosi individualiose ir komandinėse rungtyse. Šis straipsnis apžvelgia žiemos olimpinių žaidynių istoriją, ypatingą dėmesį skiriant Šveicarijai, kurioje vyko ne vienos žaidynės.
Žiemos olimpinių žaidynių ištakos
Žiemos olimpinės žaidynės atsirado ne iš karto. Pirmosios žiemos olimpinės žaidynės, kurios vyko 1924 m. Šamoni (Prancūzija), iš pradžių vadinosi „Tarptautinė žiemos sporto savaitė“. Bet vėliau ji buvo pripažinta pirmąja olimpiada. Kalbant apie jų istoriją, reikia prisiminti jų pirmtakes Šiaurės žaidynes, nuo 1901 iki 1926 m. vykdavusias Stokholme. Tai buvo specialios tarptautinės varžybos, rengiamos žiemos sporto šakų atstovams. Dar 1894 m., steigiant Tarptautinį olimpinį komitetą (TOK), buvo ruošiamasi į olimpinę programą įtraukti čiuožimą. Iš dalies tai buvo įgyvendinta 1908 ir 1920 m., kai kai kurios žiemos sporto šakos kaip papildomos buvo įtrauktos į vasaros žaidynių programą. Pavyzdžiui, 1908 m. žaidynėse buvo išdalyti keturi apdovanojimų komplektai dailiojo čiuožimo atstovams. Čempionu pagal privalomąją programą tapo švedas Ulrichas Salchovas (Ulrich Salchow), o laisvojoje programoje nugalėjo rusas Nikolajus Paninas-Kolomenkinas, tarp moterų - anglė Medž Sajers (Madge Syers), porinio čiuožimo rungtyje - pora iš Vokietijos: Ana Hiubler (Anna Huebler) ir Henrikas Burgeris (Heinrich Burger).
TOK 1911 m. sesijoje pasiūlyta per kitas žaidynes surengti Žiemos sporto šakų savaitę, bet Švedija tos idėjos nepalaikė, nes bijojo konkurencijos Šiaurės žaidynėms. Įgyvendinti šiuos planus sutrukdė Pirmasis pasaulinis karas. Bet jau į 1920 m. Antverpeno olimpinių žaidynių programą buvo įtrauktos dailiojo čiuožimo ir ledo ritulio varžybos. O kitas žingsnis buvo savarankiškos olimpiados organizavimas, ir galop tai tapo tradicija.
Pirmosios žiemos olimpinės žaidynės Šamoni
Į pirmąsias žiemos olimpines žaidynes atvyko 293 sportininkai iš 16 šalių, tarp jų 13 moterų. Olimpiadoje dalyvavo geriausi šiaurės šalių - Norvegijos, Suomijos, Švedijos - sportininkai. Vyko tokių sporto šakų varžybos:
- Bobslėjus
- Čiuožimas
- Šiaurės dvikovė
- Slidinėjimo lenktynės
- Šuoliai nuo tramplino
- Dailusis čiuožimas
- Ledo ritulys
Pirmasis aukso medalis atiteko Čarlzui Džutrou (Charles Guthrow) iš JAV, kuris aplenkė norvegą Oskarą Olseną (Oscar Olsen) greitojo čiuožimo 500 metrų rungtyje. Visi likusieji 14 šios sporto šakos medalių atiteko sportininkams iš Suomijos ir Norvegijos. Suomis čiuožėjas Klasas Tunbergas (Clas Thunberg) pasiekė įspūdingų rekordų 1500 ir 5000 m distancijose, taip pat daugiakovėje. Slidinėjime nebuvo lygių norvegams, pelniusiems 11 aukso medalių iš 12. Stipriausias to meto slidininkas pasaulyje norvegas Torleifas Haugas (Thorleif Haug) pelnė tris aukso medalius ir vieną bronzos.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje
Vienintelė sporto šaka, kurioje vyko įnirtinga įvairių šalių: Austrijos, Didžiosios Britanijos, JAV, Suomijos, Prancūzijos, Šveicarijos - sportininkų kova, buvo dailusis čiuožimas. Šioje sporto šakoje geriau už visus kitus pasirodė sportininkai iš Austrijos. Moterų vienetų varžybas, kuriose dalyvavo 8 sportininkės, su aiškiu pranašumu laimėjo dukart pasaulio čempionė Herma Plank Sabo (Herma Planck Szabo), poriniame čiuožime nugalėjo Helen Engelman (Helene Engelmann) ir Alfredas Bergeris (Alfred Berger). Jauniausia olimpiados dalyvė buvo Sonia Heni (Sonja Henie), kuriai sukako vos 11 metų. Nors užėmė paskutinę vietą, ji pelnė didžiulę žiūrovų simpatiją. Per kitas tris olimpiadas Sonia laimėjo vien auksą, o baigusi sportinę karjerą tapo Holivudo kino žvaigžde.1924 m. Kanados ledo ritulio rinktinė sutriuškino JAV komandą rezultatu 6:1. Kanadiečiai, žaidę su Šveicarijos, Čekoslovakijos, Švedijos ir Didžiosios Britanijos komandomis, iš viso įmušė 110 įvarčių, o praleido vos 3. Didžiausiu rezultatu Kanados rinktinė sutriuškino Šveicarijos komandą - 30:0. Per olimpinių žaidynių uždarymo ceremoniją buvo įteiktas prizas sporto šakos, taip niekada ir netapusios olimpinės, atstovams: specialus prizas už laimėjimus alpinizme buvo įteiktas ekspedicijai, 1922 m. bandžiusiai įkopti į Everestą.
Pirmoji olimpiada buvo pripažinta olimpinėmis žaidynėmis „atgaline data“, 1925 metais, kai Tarptautinis olimpinis komitetas nustatė, kad jos vyks kas ketveri metai. Nuo 1924 m iki 1992 m. žiemos olimpinės žaidynės vykdavo tais pačiais metais kaip ir vasaros. Nuo 1994 m. žiemos olimpiados vyksta praėjus 2 metams po vasaros žaidynių. Nuo Šamoni olimpiados laikų surengtos jau dvi dešimtys žiemos olimpinių žaidynių, jose dalyvavo daugiau kaip 20 tūkst. sportininkų iš kelių dešimčių pasaulio šalių, buvo išdalyta apie tūkstantį medalių komplektų.
Žiemos olimpinės žaidynės Sankt Morice (Šveicarija)
Šveicarija du kartus priėmė žiemos olimpines žaidynes Sankt Morice.
II Žiemos olimpinės žaidynės (1928 m.)
Antros žiemos žaidynės vyko 1928 metais Šveicarijoje, Sankt Morice. Šiose olimpinėse žaidynėse pirmąkart turėjome savo šalies atstovą - įvairių sporto šakų populiarintoją ir pradininką Lietuvoje Kęstutį Bulotą, dalyvavusį keturiose greitojo čiuožimo varžybų rungtyse. Šios olimpinės žaidynės įsiminė ne tik dėl sportinių rezultatų, bet ir dėl besikeičiančių oro sąlygų. Atidarymo iškilmės vyko siaučiant pūgai. Slidinėjimo 50 km lenktynės prasidėjo esant nuliui laipsnių. Vėliau oras įkaito net iki 25 laipsnių šilumos. Prie tokių permainų sėkmingai prisitaikė tik švedas Peras Erikas Hedlundas, artimiausią varžovą pranokęs daugiau nei 13 min.
V Žiemos olimpinės žaidynės (1948 m.)
Penktos žiemos olimpinės žaidynėse įvyko 1948 metais. Jos antrą kartą buvo organizuojamos Sankt Morice, čia sugužėjo 669 sportininkai.
Taip pat skaitykite: Įtampa ir susitaikymas Korėjoje
Kitos žiemos olimpinės žaidynės
- 1932 m. Leik Plesidas (JAV): Dalyvavo 252 sportininkai iš 17 šalių. Daugiausia medalių iškovojo JAV (12) ir Norvegija (10).
- 1936 m. Garmišas-Partenkirchenas (Vokietija)
- 1952 m. Oslas (Norvegija)
- 1956 m. Kortina d'Ampecas (Italija)
- 1960 m. Skvo Valis (JAV)
- 1964 m. Insbrukas (Austrija)
- 1968 m. Grenoblis (Prancūzija)
- 1972 m. Saporas (Japonija): Pirmose žiemos olimpinėse žaidynėse, vykusiose ne Europoje ar Šiaurės Amerikoje, dalyvavo 1006 sportininkai iš 35 rinktinių. Daugiausia medalių iškovojo SSRS (16) ir VDR (14).
- 1976 m. Insbrukas (Austrija)
- 1980 m. Leik Plesidas (JAV)
- 1984 m. Sarajevas (Jugoslavija)
- 1988 m. Kalgaris (Kanada)
- 1992 m. Albervilis (Prancūzija)
- 1994 m. Lilehameris (Norvegija)
- 1998 m. Naganas (Japonija)
- 2002 m. Solt Leik Sitis (JAV)
- 2006 m. Turinas (Italija)
- 2010 m. Vankuveris (Kanada)
- 2014 m. Sočis (Rusija)
- 2018 m. Pjongčangas (Pietų Korėja)
- 2022 m. Pekinas (Kinija): Pirmą kartą žiemos olimpinės žaidynės vyko Kinijoje.
Lietuvos dalyvavimas žiemos olimpinėse žaidynėse
Pirmasis lietuvis, dalyvavęs žiemos olimpinėse žaidynėse, buvo Kęstutis Bulota 1928 m. Sankt Morice. Lietuvis lenktyniavo visose keturiose čiuožimo rungtyse, o 10 000 metrų įveikė penktas. Lietuvos vėliava į žiemos olimpines žaidynes grįžo 1992-aisiais Albervilyje. Nuo to laiko geriausią rezultatą užfiksavo dailiojo čiuožimo atstovai - Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas. Jie 2002-aisiais Solt Leik Sityje liko penkti. Aukščiausia praėjusios olimpiados Sočyje vieta priklauso greitojo čiuožimo trumpuoju taku atstovei Agnei Sereikaitei. Ji 1500 metrų rungtyje buvo 16-a.
Didžiausios Lietuvos sportininkų pergalės pasiektos Sovietų Sąjungos sudėtyje. Algimantas Šalna 1984-aisiais Sarajeve laimėjo aukso medalį estafečių 4×7,5 km biatlono varžybose. Po ketverių metų Kalgaryje Vida Vencienė iškovojo aukso apdovanojimą 10 kilometrų slidinėjimo varžybose, o bronzos - penkių. Tituluotas Lietuvos ledo ritulininkas Darius Kasparaitis. Jis turi visų trijų spalvų medalių komplektus. Sportininkas 1992-aisiais Albervilyje laimėjo aukso, 1998-aisiais Nagane - sidabro, o 2002-aisiais Solt Leik Sityje - bronzos apdovanojimą. Tiesa, visus medalius D. Kasparaitis iškovojo su Rusijos ledo ritulio rinktine.
Žiemos olimpinių žaidynių simbolika ir tradicijos
Olimpinių žaidynių simbolis - 5 sunerti vienodo dydžio vienos arba skirtingų spalvų olimpiniai žiedai. Žiedų spalvos iš kairės į dešinę: mėlyna, geltona, juoda, žalia ir raudona. Simbolis vaizduoja olimpinio sąjūdžio veiklą ir reiškia 5 žemynų ir viso pasaulio sportininkų susitikimą olimpinėse žaidynėse. Olimpinių žaidynių vėliava balto fono be apvadų, jos centre - penkiaspalvis olimpinis simbolis. Pakeliama per žaidynių atidarymo, nuleidžiama per uždarymo ceremoniją. Olimpinių žaidynių devizas - Citius. Altius. Fortius (Greičiau. Aukščiau. Tvirčiau) - reiškia olimpinius siekius.
Taip pat skaitykite: Žiemos olimpinės žaidynės 1984
tags: #ziemos #olimpines #zaidynes #sveicarijoj