Žolės riedulys - tai komandinė sporto šaka, turinti gilias istorines šaknis ir populiari visame pasaulyje. Šiame straipsnyje aptariama žolės riedulio istorija, taisyklės, jo paplitimas Lietuvoje bei Lenkijos indėlis į šios sporto šakos vystymąsi.
Žolės Riedulio Istorija: Nuo Senovės Iki Šių Dienų
Žolės riedulio šaknys siekia gilią senovę. Teigiama, kad šis sportas buvo žaidžiamas Egipte dar 4000 metų prieš Kristų, o Etiopijoje - 1000 metų prieš Kristų. Žolės riedulys laikomas seniausiu pasaulyje žaidimu, kuriam reikalingos lazdos ir kamuoliukas. Po egiptiečių ir etiopų šį žaidimą pamėgo graikai ir romėnai. Užsienyje šis žaidimas vadinamas tiesiog "hockey", nors mums šis žodis labiau siejasi su ledo rituliu. Angliškas žolės riedulio pavadinimas kilo nuo prancūziško žodžio "hoquet". Taip prancūzai viduramžiais vadino žaidimą su lazdomis ir kamuoliuku.
Šiuolaikinis žolės riedulys išsivystė 18-ojo amžiaus viduryje Anglijos mokyklose. Oficialia šios sporto šakos įteisinimo data laikomi 1861 metai, kai pietryčių Londone buvo įkurtas pirmasis žolės riedulio klubas pasaulyje - "Blackheath". Netrukus kitas Anglijos sostinės klubas - "Teddington" - parengė pirmąsias taisykles, kuriose pirmą kartą buvo uždrausta liesti kamuoliuką rankomis, kelti lazdas aukščiau pečių ir įvesta smūgiavimo zonos taisyklė.
Olimpinėse žaidynėse žolės riedulys pirmą kartą buvo žaistas 1908 metais, kuriose varžėsi Anglijos, Airijos ir Škotijos rinktinės. Antrą kartą per olimpines žaidynes riedulininkai kovėsi 1920-aisiais, tačiau po 4 metų Paryžiaus olimpinių žaidynių rengėjai šios sporto šakos vėl atsisakė.
1924-aisiais Paryžiuje buvo įkurta Tarptautinė žolės riedulio federacija (FIH). Pirmieji žingsniai link tokios organizacijos buvo žengti dar 1909 metais. Tada viena kitą oficialiai pripažino Anglijos ir Belgijos žolės riedulio federacijos, tuo pačiu sutikdamos imtis tarptautinių sporto šakos reikalų tvarkymo. Netrukus prie belgų ir anglų prisijungė prancūzai. Būtent jų atstovo Paul Leautey iniciatyva 1924-aisiais Paryžiuje ir buvo įkurta Tarptaurinė žolės riedulio federacija (FIH). Leautey, kuris tapo pirmuoju FIH prezidentu, iniciatyvą paskatino žolės riedulio neįtraukimas į Paryžiaus olimpinių žaidynių programą.
Taip pat skaitykite: Žolės riedulio prekės
Kartu su vyrų žolės rieduliu sparčiai populiarėjo ir moterų žaidimas. 1927 metais buvo įkurta Tarptautinė moterų žolės riedulio asociacijų federacija (IFWHA). Ją įkūrė Australijos, Danijos, Anglijos, Airijos, Škotijos, Pietų Afrikos Respublikos, JAV ir Velso atstovės. Vos tik įkurta, FIH sparčiai plėtėsi. Danija prisijungė 1925 metais, Olandija - 1926, Turkija - 1927, o Amsterdamo olimpinių žaidynių metais (1928) - Vokietija, Lenkija, Portugalija ir Indija.
Indija tapo olimpinėse žaidynėse dominuojančia komanda. Indija tarp 1928 ir 1956 metų olimpinėse žaidynėse laimėjo 30 rungtynių iš eilės ir 6 kartus džiaugėsi aukso medaliais. 1964-aisiais tarptautinė federacija vienijo jau 50 šalių, po 10 metų jų padaugėjo iki 71-os.
Žolės Riedulio Taisyklės: Esminiai Aspektai
Žolės riedulys aikšte, žaidėjų skaičiumi ir pozicijomis, taktika, tikslu pelnyti įvartį primena futbolą. Žaidimo pavadinimas sako, kad jis žaidžiamas ant žolės, tačiau žolės riedulys jau baigia persikelti ant sintetinės dangos. Žaidėjams yra būtinas išskirtinis sugebėjimas varytis, perduoti, stabdyti ir smūgiuoti kamuoliuką naudojantis riesta lazda. Jos smūgiuojamoji dalis turi 2 skirtingus paviršius: apvalaus pjūvio ir plokščią.
Įvarčiai žolės riedulyje gali būti įmušti 3 būdais: iš žaidimo, iš mažojo kampinio ir iš baudinio. Įvarčiai gali būti įmušti tik iš smūgiavimo zonos - pusės apskritimo ploto prieš vartus. Mažieji kampiniai skiriami, kai besiginančios komandos žaidėjai paliečia kamuoliuką kūnu arba ne pagal taisykles atakuoja varžovą savo smūgiavimo zonoje.
Kai teisėjas paskiria mažąjį kampinį, žaidimas sustabdomas ir abiejų komandų žaidėjai užima savo vietas: vienas puolėjas su kamuoliuku atsistoja prie ant galinės aikštės linijos esančios mažojo kampinio padavimo vietos, kiti laukia prie smūgiavimo apskritimo (visi privalo būti už jo ribų). Tuo metu didžioji dalis besiginančios komandos žaidėjų privalo pasitraukti už aikštės vidurio linijos. Prie savo vartų gali likti tik iki 5 gynėjų (įskaitant vartininką). Mažasis kampinis prasideda, kai kamuoliukas perduodamas vienam iš prie smūgiavimo zonos linijos laukiančių žaidėjų.
Taip pat skaitykite: Žolės riedulio istorija Lietuvoje
Riedulininkų smūgiai skirstomi į 3 kategorijas, angliškai vadinamas "hit", "flick" ir "scoop". "Hit" yra stiprus smūgis, po kurio kamuoliukas į vartus gali įskrieti ne didesniame nei 460 milimetrų aukštyje. Tą galima nesunkiai nustatyti pagal garsą, nes būtent tokio aukščio lenta yra įrengta už vartų. Atsimušus į ją kamuoliukui, pasigirsta specifinis garsas.
Žolės Riedulys Lietuvoje: Nuo Pirmųjų Bandymų Iki Šių Dienų
Lietuvoje žolės riedulys pritapo tik iš trečio karto. Pirmasis 1954 metais tuometinio LKKI studentus su šiuo žaidimu supažindino žinomas krepšinio ir rankinio treneris Valerijus Grešnovas. Jo iniciatyva Kaune suburta vyrų žolės riedulio komanda 1955-aisiais debiutavo 1-ajame SSRS sąjunginiame turnyre ir užėmė 5-ąją vietą. Po metų jau "Žalgirio" pavadinimu kauniečiai buvo 7-ti. 1956-aisiais lietuviai Kaune taip pat žaidė draugiškas rungtynes su SSRS rinktinės 1-ąja ir 2-ąja komandomis ir tik po atkaklios pralaimėjo joms atitinkamai 0:3 ir 0:1.
Antras bandymas populiarinti žolės riedulį buvo 1968-aisiais. Trenerio Adolfo Mickaus suburti LKKI studentai ir ledo ritulininkai Lietuvos rinktinės vardu išvyko į 3-iąjį sąjunginį turnyrą, kuriame buvo kovojama dėl kelialapių į 1969-ųjų SSRS čempionatą. Deja, mūsiškiai pralaimėjo daugumą rungtynių ir turėjo žaisti papildomus mačus su Latvija. Kaune "Inkaro" stadione sužaista lygiosiomis 0:0, o Rygoje pralaimėta 0:1.
Trečias daiginti žolės riedulio daigus Lietuvoje ėmėsi jaunas gydytopjas terapeutas Feliksas Paškevičius. Jis 1977 metų vasarą savo iniciatyva išvyko į Maskvą susipažinti su žolės rieduliu ir rudenį pradėjo kviesti Šiaulių merginas į naujos sporto šakos treniruotes. Gydytojo suburtos šiaulietės netruko pamilti naują sporto šaką, kuri nuo to laiko iš Lietuvos jau nebepasitraukė.
Paškevičiaus įkurta Šiaulių "Tauro" komanda per keletą metų pasiekė labai aukštų rezultatų. 1978-aisiais sąjunginėse žaidynėse savo zonoje užėmė 3-iąją vietą ir tik per plauką nepateko į 1-ąjį SSRS aukščiausiosios lygos čempionatą. Po metų šiaulietės vis dėlto nugalėjo SSRS pirmojoje lygoje ir iškopė į elitinį divizioną. 1980 metais SSRS aukščiausioje lygoje "Tauras" ilgai žengė trečias, tačiau iš komandos vyriausiojo trenerio pareigų turėjo pasitraukti Paškevičius ir ekipa liko be medalių.
Taip pat skaitykite: Šiaulių regbio ir žolės riedulio akademija
Vis dėlto naujuoju riedulininkių treneriu tapęs Rimantas Čaikauskas (tuomet 25 metų LKKI futbolo trenerio specialybės absolventas) neleido Lietuvos žolės rieduliui nusiristi žemyn. 1985 metais "Tauras" pirmą kartą iškovojo SSRS čempionato bronzos medalius ir taurę. Po 2 metų SSRS taurė vėl atkeliavo į Šiaulius, o net 7 "Tauro" riedulininkės buvo pakviestos į įvairaus amžiaus SSRS rinktines. Tais pačiaus metais Europos "bronzą" į Lietuvą parvežė Onutė Šimkutė-Kanaporienė ir Virginija Povilonytė-Čaikauskienė. 1988 ir 1989 metais SSRS jaunimo pirmenybes laimėjo Lietuvos rinktinė, vadovaujama Vaidoto Vaičeliūno ir Arvydo Kšivicko. 1989-aisiais SSRS jaunimo rinktinė, treniruojama Rimanto Čaikausko, pasaulio čempionate Kanadoje laimėjo bronzos medalius. Jais taip pat pasidabino vartininkė Rasa Baniulytė-Čepienė, Rasa Kriščiūnaitė ir Ramūnė Pilkauskaitė.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę moterys savo pozicijų neužleido. Šiaulių klubas "Tauro-Eurovil" vardu 1993 metais debiutavo Europos čempionų taurės turnyro B divizione ir iš karto iškovojo kelialapį į elitinį divizioną. Vėliau ekipa buvo pervadinta į "Šiaulius" ir 1995-aisiais Utrechte (Olandija) iškovojo didžiausią laimėjimą nepriklausomos Lietuvos žolės riedulio istorijoje. Mūsų riedulininkės tarp stipriausių Europos klubų užėmė 3-iąją vietą.
Uždarų patalpų riedulio turnyruose Lietuvos klubai nuo 1994 metų kovoja tik A divizione ir net 5 kartus finišavo 4-ojoje vietoje. Uždarose patalpose puikiais laimėjimais gali pasigirti ir Lietuvos rinktinės. 2002 metais Lietuvos moterų rinktinė Prancūzijoje laimėjo Europos čempionato sidabro medalius, pirmajame pasaulio čempionate 2003-aisiais liko šešta.
LŽRF itin didžiuojasi, kad 1999 metais pavyko iš FIH gauti 100 tūkstančių JAV dolerių subsidiją dirbtinės dangos aikštei Šiauliuose įrengti. Po metų ilgai brandinta svajonė virto realybe ir dabar Lietuva gali pasigirti viena geriausių aikščių rytų Europoje.
Lenkijos Indėlis Į Žolės Riedulio Vystymąsi
Lenkija yra viena iš šalių, kurios prisidėjo prie Tarptautinės žolės riedulio federacijos (FIH) įkūrimo 1928 metais.
Š.m. LŽRF ir Lenkiijos žolės riedulio federacija ėmėsi aktyvios veiklos, kad būtų pakeistas Europos vyrų ir moterų bei jaunių čempionatų varžybų vykdymo formatas. Lenkija pasiūlė suaugusiųjų čempionatų vykdymo formatą.
2010 m. birželio 4-6 d., Rogovo mieste (Lenkija) vyko XV tarptautinis jaunučių (mergaičių) iki 13 metų žolės riedulio turnyras, kuriame dalyvavo ir 2 Šiaulių sporto mokyklos “Klevas” mergaičių komandos(trenerė Genė Juodienė).
Žolės Riedulio Infrastruktūra ir Renginiai Vilniaus Rajone
Vilniaus rajono savivaldybė aktyviai prisideda prie sporto, įskaitant žolės riedulį, populiarinimo. Savivaldybės tarybos posėdžiai, komitetų susirinkimai, kultūros centrų ir bibliotekų veikla rodo dėmesį bendruomenės gerovei ir sporto plėtrai.
Savivaldybės posėdžiai ir komitetų veikla
Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdžiai ir komitetų veikla yra svarbi dalis sprendimų priėmimo procese, įskaitant ir tuos, kurie susiję su sporto infrastruktūros plėtra ir rėmimu. Štai keletas pavyzdžių:
- Sausio 6 d. vyko Kaimo, vietinio ūkio ir teritorijos planavimo komiteto posėdis.
- Gruodžio 30 d. vyko Sveikatos, šeimos ir socialinių reikalų, Ekonomikos ir finansų, Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų, Teisėtvarkos ir savivaldos plėtros, Kaimo, vietinio ūkio ir teritorijos planavimo komitetų posėdis.
- Gruodžio 17 d. vyko Ekonomikos ir finansų komiteto posėdis, Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto posėdis ir Kaimo, vietinio ūkio ir teritorijos planavimo komiteto posėdis.
- Gruodžio 16 d. vyko Sveikatos, šeimos ir socialinių reikalų komiteto posėdis ir Teisėtvarkos ir savivaldos plėtros komiteto posėdis.
Šie posėdžiai yra svarbūs sprendžiant klausimus, susijusius su sporto infrastruktūros plėtra, finansavimu ir rėmimu.
Kultūros ir sporto renginiai
Vilniaus rajone vyksta įvairūs kultūros ir sporto renginiai, kurie prisideda prie bendruomenės aktyvumo ir sporto populiarinimo. Štai keletas pavyzdžių:
- Rudaminos kultūros centras (Vilniaus g.) organizuoja įvairius renginius, kurie pritraukia bendruomenės narius.
- Nemenčinės kultūros centras (Švenčionių g.) taip pat aktyviai dalyvauja kultūriniame gyvenime.
- Vilniaus rajono savivaldybės Centrinė biblioteka (Gamyklos g.) organizuoja parodas ir kitus renginius, kurie skatina domėjimąsi sportu ir sveika gyvensena.
- VRSCB (Vilniaus rajono savivaldybės centrinė biblioteka) struktūriniai padaliniai įvairiose vietovėse (pvz., Nemenčinės m., Mažųjų Lygainių, Paberžės, Valčiūnų, Parudaminio, Rudausių, Mostiškių, Pagirių, Grigaičių, Šumsko, Ažulaukės, Eitminiškių, Lavoriškių, Visalaukės, Skirlėnų, Pikeliškių, Nemėžio, Marijampolio, Bareikiškių, Skaidiškių, Karvio, Galgių, Maišiagalos, Sužionių, Medininkų, Kalvelių, Sudervės, Buivydžių, Bezdonių, Veriškių, Kabiškių) taip pat prisideda prie kultūrinio gyvenimo įvairiuose rajono kampeliuose.
- RKC (Rajono kultūros centras) skyriai (pvz., Mickūnų, Rukainių, Grigaičių, Zujūnų, Vaidotų, Šumsko, Savičiūnų, Čekoniškių, Marijampolio, Juodšilių, Kalvelių) organizuoja renginius, kurie skatina bendruomeniškumą ir aktyvų dalyvavimą kultūriniame gyvenime.
- NKC (Nemenčinės kultūros centras) skyriai (pvz., Karvio, Maišiagalos, Glitiškių, Buivydžių, Sužionių, Kabiškių, Dūkštų, Sudervės) taip pat prisideda prie kultūrinio gyvenimo įvairiuose rajono kampeliuose.
Šie renginiai yra svarbūs ne tik kultūriniu, bet ir socialiniu požiūriu, nes jie skatina bendruomeniškumą, aktyvų dalyvavimą ir sveiką gyvenseną.
Informacijos sklaida ir komunikacija
Vilniaus rajono savivaldybė aktyviai komunikuoja su gyventojais, skelbdama informaciją apie įvairius renginius ir iniciatyvas. Pavyzdžiui:
- Informacija apie tarybos posėdžių darbotvarkę skelbiama iš anksto, kad gyventojai galėtų dalyvauti ir stebėti sprendimų priėmimo procesą.
- Pranešimai apie komitetų posėdžius taip pat skelbiami viešai, kad gyventojai galėtų būti informuoti apie svarbius klausimus, susijusius su rajono plėtra.
- Informacija apie kultūros ir sporto renginius skelbiama savivaldybės interneto svetainėje ir kituose informacijos šaltiniuose, kad gyventojai galėtų planuoti savo laisvalaikį ir aktyviai dalyvauti bendruomenės gyvenime.
Ši aktyvi komunikacija yra svarbi siekiant užtikrinti, kad gyventojai būtų informuoti apie visus svarbius įvykius ir iniciatyvas, vykstančius rajone.
Infrastruktūros plėtra ir sporto klubų veikla
Vilniaus rajone veikia įvairūs sporto klubai ir organizacijos, kurios prisideda prie sporto populiarinimo ir infrastruktūros plėtros. Pavyzdžiui, Vilniaus r. Avižienių gimnazija (Sudervės g. 8, Avižienių k., Avižienių sen., Vilniaus r. sav.) aktyviai dalyvauja sportiniame gyvenime.
Taip pat, Rygos g. įsikūręs žolės riedulio klubas "Sostinės Žuvėdra", asociacija (kodas 307035462), kuris buvo įkurtas 2024-11-29. Pagrindinė įmonės veikla yra sąjungos, fondai, asociacijos.
Šių klubų ir organizacijų veikla yra svarbi siekiant užtikrinti, kad gyventojai turėtų galimybę užsiimti įvairiomis sporto šakomis ir aktyviai leisti savo laisvalaikį.