Būtent prieš 80 metų, 1939 m. gegužės 21-28 d., legendinėje Kauno sporto halėje, Lietuvos rinktinė antrą kartą iš eilės tapo stipriausia Europoje. Šis įvykis įrašytas į Lietuvos sporto istorijos aukso puslapius, o jo atgarsiai jaučiami iki šių dienų. Šiame straipsnyje panagrinėsime šio čempionato istoriją, aplinkybes ir reikšmę Lietuvai.
Pasirengimas čempionatui Lietuvoje
Lietuvai Europos krepšinio čempionato šeimininkės ir organizatorės vaidmuo teko ne pirmąjį kartą. 1937 m. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė visų nuostabai laimėjo II-ąjį Europos vyrų krepšinio čempionatą Rygoje. Remiantis Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) tuometinėmis nuostatomis, laimėjusi šalis - Lietuva - įgijo teisę rengti kitą čempionatą. Lietuvos vyriausybė pritarė šiam pasiūlymui ir rengti čempionatą buvo pavesta Kūno kultūros rūmams.
1938 m. rugpjūtį Tarptautinės krepšinio federacijos generalinis sekretorius V. Džonsas (William Jones) atvyko į Kauną derinti organizacinių būsimojo čempionato klausimų. Šiuo reikalu buvo sukviestas posėdis, kuriame dalyvavo Kūno kultūros rūmų direktorius Vytautas Augustauskas, FIBA vadovas V. Džonsas, Kamuolio žaidimo sąjungos pirmininkas Dr. J. Navakas, referentas A. Latvėnas ir kt.
Kauno sporto halės statyba
Vienas iš svarbiausių posėdžio klausimų buvo čempionato rengimo vieta. Tuomet Europoje specialiai krepšiniui pritaikytų arenų dar beveik nebuvo: 1935 m. Ženevoje surengtas I-asis Europos vyrų krepšinio čempionatas vyko Parodų salėje, II-asis čempionatas, 1937 m. vykęs Rygoje, surengtas buvusio fabriko patalpose. Iš pradžių krepšinio čempionatą Lietuvoje buvo planuojama rengti valstybinio aikštyno krepšinio aikštėje (dabar S. Dariaus ir S. Girėno stadionas).
Kūno kultūros rūmų direktorius V. Augustauskas iškėlė idėją, jog Kaune galėtų būti pastatytas modernus sporto renginiams skirtas pastatas. Premjero Vlado Mirono vyriausybė pritarė iškeltai minčiai, supratusi šio tarptautinio sporto renginio svarbą Lietuvos įvaizdžiui Europoje. Tačiau vyriausybė iš halės statybai reikalingų 400 tūkst. litų skyrė tik apie 180 tūkst. litų.
Taip pat skaitykite: Istorinis 1939 m. Europos krepšinio čempionatas Kaune
Kauno sporto halę projektavo jaunas aukštos kvalifikacijos inžinierius Anatolijus Rozenbliumas. Sporto halės statybos vyko 1938 m. gruodžio - 1939 m. gegužės mėnesiais. Ji pastatyta per rekordiškai trumpą laiką - greičiau negu per pusmetį. 1939 m. gegužės 10 d. buvo baigti pagrindiniai statybos darbai, o jau gegužės 15 d. buvo sužaistos pirmosios parodomosios krepšinio varžybos.
1939 m. gegužės 17 d. Kaune viešėjęs Tarptautinės krepšinio federacijos generalinis sekretorius V. Džonsas domėjosi Europos krepšinio čempionato organizavimo Kaune eiga bei naujosios sporto halės statybomis. Savo viešnagės metu jis išsakė šią savo nuomonę: „Sporto halė Kaune yra vienintelė tokia puiki Europoje. Kuberteno (Pierre de Coubertin) salė Paryžiuje taip pat yra puiki, bet ji daugiau pritaikyta tenisui.“
Čempionato dalyviai ir atmosfera
Į Europos čempionatą Lietuvoje atvyko 7 valstybių rinktinės: Latvija, Estija, Suomija, Lenkija, Vengrija, Prancūzija, Italija. Laukiant svečių, spauda ragino pasitikti juos draugiškai, vengti nedraugiškų incidentų, pasistengti užsieniečiams sudaryti apie Lietuvą kuo geresnį įspūdį. Ypač baimintasi galimų incidentų su lenkų sportininkais ir sirgaliais - Lenkija vis dar buvo okupavusi Vilniaus kraštą, o visaverčiai mūsų šalies diplomatiniai santykiai su šia kaimyne buvo užmegzti vos prieš metus, be to, po Lenkijos ultimatumo.
Laikraštis „XX amžius“ rašė: „Europos krepšinio pirmenybės - pirmas toks didelis sporto įvykis Lietuvos gyvenime. Mūsų visų pareiga, kad visi mūsų brangieji svečiai krepšininkai būtų patenkinti mūsų draugiškumu ir džentelmeniškumu. Kiekvienas mūsų žemėje turi patirti daug gero ir nieko blogo. Sportas visas tautas turi artinti, bet ne išskirti. Tarp mūsų brangiųjų svečių matysime ir žmones tos valstybės, su kuria ilgą laiką neturėjome normalių santykių. Mumyse neturi būti jokios neapykantos tos tautos svečiams. Nuoširdumas visiems turi būti vienodas, nes visi mūsų svečiai yra mūsų pačių kviesti. Mes tikime, kad lietuviai moka skirti sportą nuo politikos ir nė vieno iš jų neapvils.“
Atvykstančios delegacijos buvo labai draugiškai pasitinkamos Kauno geležinkelio stotyje ir lydimos į Karo mokyklą. Ten jos buvo apgyvendintos. Žurnalistai atkreipė dėmesį, kad temperamentingiausi iš atvykėlių buvo italai: jie „tuojau laimi visų simpatijas. Tai linksmi ir simpatiški, liekni juodaplaukiai vyrukai. Italai Kaune sukuria egzotišką nuotaiką ir lieka susidomėjimo centru. Tik traukiniui sustojus, jie pradeda dainuoti, groti burninėmis armonikėlėmis ir tuojau susidraugauja su pasitikti atėjusiais kauniečiais“. O štai apie mūsų šiaurinius kaimynus latvius ir estus „XX amžius“ rašė, kad jų delegacijos atvyko vienu traukiniu, „estai linksmai šypsosi, sveikinaisi su pažįstamaisiais ir tuojau vyksta į Karo mokyklą. Latviai daug rimtesni. Jie nekrečia pokštų, jų veidai susikaupę, visur matyti drausmė ir tvarka. Jie ir pirmenybėse bus vieni iš rimčiausių varžovų“.
Taip pat skaitykite: Kauno krepšinio čempionato triumfas
Lietuvos rinktinės sudėtis ir žvaigždės
Lietuvos rinktinę sudarė Feliksas Kriaučiūnas, Pranas Lubinas, Artūras Andrulis, Leonas Baltrūnas, Vytautas Norkus, Pranas Mažeika, Eugenijus Nikolskis, Leonas Petrauskas, Zenonas Puzinauskas, Juozas Jurgėla, Mindaugas Šliūpas, Vytautas Budriūnas, Artūras Cenfeldas, Vytautas Leščinskas ir Mykolas Ruzgys. Bene didžiausia žvaigždė buvo Amerikos lietuvis, vidurio puolėjas P. Lubinas, ne mažiau svarbus vaidmuo teko kitam Amerikos lietuviui (iš viso iš Jungtinių Amerikos Valstijų buvo atvykę penki žaidėjai) - F. Kriaučiūnui. 1937-ųjų čempionate F. Kriaučiūnas buvo žaidžiantysis treneris, o 1939 m. - komandos kapitonas. 1939-ųjų čempionate žaidžiančiuoju treneriu buvo 1,98 cm ūgio P. Lubinas.
Čempionato atidarymas ir rungtynės
Gegužės 22 d. numeryje „XX amžius“ pateikė gana išsamų reportažą apie čempionato atidarymą: „Vakar iškilmingai atidarytos III Europos krepšinio pirmenybės naujoje krepšinio halėje. Jau prieš 17 val. halė pilna žmonių. 17 val. 10 min. atvyksta Respublikos Prezidentas. Jį ir kitus aukštus svečius sutinka tautiškais rūbais apsirengusios tautiškų šokių šokėjos. Dekanas Kapočius atlieka halės pašventinimo apeigas. Policijos orkestras sugroja „Marija, Marija“. Po akimirksnio pertraukos pasigirsta parado maršas. Aikštėn įžygiuoja parado vedėjas Vabalas, už jo - teisėjų kolegija ir krepšininkai su vėliavomis šia tvarka (pagal prancūzų abėcėlę): Estija, Prancūzija, Vengrija, Italija, Latvija, Lenkija ir Lietuva. Už jų pasirodo ir šios dienos labiausiai laukiamo programos punkto išpildytojos - lenkaitės ir lietuvaitės. Suomių nematyti - atvyko tik vakare. Visos ekipos sustoja prieš garbės tribūną. Pono Prezidento kalba pirmenybės atidaromos. Prieš garbės tribūną įvyksta ekipų prisistatymas. Ekipai prisistatant, grojamas tos valstybės himnas. Ypač šiltai publika sutinka estus, prancūzus, o mūsiškiams pasirodžius kyla didžiausia plojimų audra. Maršas, ir visi iš aikštės išeina. Prasideda tautiški šokiai. Alytaus gimnazijos mergaitės šoka „Kepurinę“. Muziką armonika išpildo viena iš pačių šokėjų. Toliau „Rugelius“ šoka Kaišiadorių gimnazija, „Kepurinę“ - Utenos gimnazija, „Dvylekį Jonelį“ - Skuodo gimnazija, „Pipirinį“ - Kauno VI gimnazija, „Sadutę“ - Biržų gimnazija ir stilizuotą polką - Ukmergės gimnazija. Labai susišokusios pasirodo skuodiškės, o geriausiai patinka publikai ir ypač užsieniečiams krepšininkams stilizuota polka.“
Čempionato atidarymo dieną sporto halėje varžėsi ne šalių vyrų krepšinio rinktinės, o moterys - lietuvių ir lenkų krepšininkės, atstovavusios Kauno ir Varšuvos komandoms. Pergalę rezultatu 29:28 šventė lietuvės.
Čempionate netrūko aistringų dvikovų ir neįtikėtinų rezultatų. Pavyzdžiui, Italijos rinktinė po dviem taškais (38:36) pralaimėto mačo su Lenkijos komanda pateikė oficialų protestą dėl rungtynių pabaigą pernelyg anksti paskelbusio teisėjo, bet protestas buvo atmestas. Absoliučia čempionato autsaidere tapo Suomijos rinktinė, pralaimėjusi visas rungtynes. Dalies jų rezultatai buvo tiesiog šokiruojantys: latviai suomius sutriuškino rezultatu 108:7, lietuviai suomius įveikė 112:9, o žaisdami su artimais kaimynais estais suomiai vos nepralaimėjo „sausai“ - galutinis šio mačo rezultatas buvo 91:1.
Lietuvos triumfas
Lietuvos krepšinio rinktinė 1939 m. čempionate laimėjo visas rungtynes. Tik žaidžiant pirmąsias rungtynes (su latviais) pergalę mūsiškiams pavyko išplėšti minimaliu skirtumu (37:36), vėliau dauguma varžovų komandų buvo įveiktos užtikrintai. Kaimynus lenkus mūsiškiai įveikė rezultatu 46:18, estus - 33:14, prancūzus - 48:18, vengrus - 79:15, suomius - 112:12, italus - 41:27.
Taip pat skaitykite: Lietuvos žūklės istorija
Pergalę čempionate šventė lietuviai, antri liko latviai, treti - lenkai. Komandoms buvo įteikti apdovanojimai. Lietuvos rinktinė gavo stilizuotą sidabrinę kraičio skrynelę. Buvo renkamas krepšinio karalius - daugiausia taškų pelnęs krepšininkas. Pirmąją vietą užėmė estas Heinas Vaskela, surinkęs 116 taškų, antroje vietoje atsidūrė latvis Voldemaras Šmitas, pelnęs 108 taškus, trečioje - lietuvis P. Lubinas, savo sąskaitoje sukaupęs 97 taškus.
Istorinė reikšmė ir atminimas
Ši pergalė Lietuvai buvo svarbi ne tik sportiniu, bet ir psichologiniu ayžvilgiu. Tuo metu visuomenėje vyravo įtampa, šalis vos prieš keletą mėnesių buvo priversta atiduoti Klaipėdos kraštą Vokietijai. Be to, Europoje vyravo būsimo karo nuojautos, tad ši titulas padėjo lietuvių tautai bent iš dalies atsitiesti, įžiebė optimizmo.
Tikėtina, kad Lietuva XX a. dar ne kartą būtų tapusi Europos krepšinio čempione ar laimėjusi prizinių vietų, bet triumfu 1937 m. prasidėjęs ir 1939-aisiais tęsęsis lietuvių pergalingas maršas nutrūko 1940 m. kartu su valstybės nepriklausomybe. Ne vieną dešimtmetį lietuvių sportininkai žaidė vilkėdami Sovietų Sąjungos rinktinės marškinėlius.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, mūsų sportininkai jau kaip nacionalinių rinktinių nariai grįžo į didįjį pasaulio sportą. 1992 m. XXV vasaros olimpinėse žaidynėse Barselonoje lietuvių krepšininkai iškovojo bronzos medalius. 1995-aisiais Atėnuose vykusiame XXIX Europos krepšinio čempionate Lietuva finale nusileido Jugoslavijai ir užėmė antrąją vietą. Vėliau įvairių laimėjimų olimpiadose ir čempionatuose buvo daug. Galiausiai vėl išmušė triumfo valanda: 2003 m. Švedijos sostinėje Stokholme vykusiame Europos krepšinio čempionate mūsų vyrai finalinėse rungtynėse rezultatu 93:84 nugalėjo Ispanijos rinktinę ir tapo čempionais, pakartoję dar 1937 ir 1939 m.
Legendinės aprangos sugrįžimas
Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė vienerioms rungtynėms pakeis savo aprangų dizainą, sugrįš 80 metų į praeitį ir taip pagerbs savo pirmtakus - 1939 m. Europos čempionais Kaune tapusią Lietuvos rinktinę.
Šias atkurtas aprangas visi krepšinio gerbėjai galės išvysti rugpjūčio 12 dieną Kaune, kai Dainiaus Adomaičio vadovaujama rinktinė prieš pasaulio čempionatą, „Žalgirio“ arenoje, sužais kontrolines rungtynes su Serbija. Šiomis aprangomis rinktinės krepšininkai vilkės pirmus du kėlinius. Patys krepšininkai naujas aprangas jau matė, sudalyvavo specialioje fotosesijoje ir pabandė įsikūnyti į tų laikų sportininkus.
Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Arvydas Sabonis juokdamasis sakė, kad šios naujai pagamintos aprangos tikrai atvaizduoja senąsias. „Aprangos tokios ir buvo, gal tik šortai dar trumpesni. Bet labai panašu“, - šypsojosi vienas geriausių visų laikų Lietuvos krepšininkų.
Lietuvos rinktinės žaidėjai rungtyniaus baltos spalvos marškinėliais su žaliu užrašu Lietuva ir viduryje jojančiu Vyčiu. Tiesa, jis ant šių marškinėlių vaizduojamas jojantis į dešinę. Pasak Joniškio krepšinio muziejaus vadovo Leono Karaliūno, tais laikais Vytis jodavo į dešinę, nes tai buvo Vytauto Vytis, kuris buvo stipresnis ir dešinėje rankoje laikydavo kalaviją, kas tuo metu ir simbolizavo jėgą.
Lietuvos nacionalinės komandos žaidėjas Mindaugas Kuzminskas džiaugėsi, kad galės rungtyniauti ne tik su vizualiai gražiomis aprangomis, tačiau ir taip pagerbti krepšinio legendas. „Jausmas įdomus, neįprastas, juk šiais laikais aprangų dizainas yra visiškai kitoks. Džiugu, kad nepamirštame savo legendinių krepšininkų ir jų pergalių bei taip galėsime juos pagerbti“, - kalbėjo pats šią vasarą marškinėlių liniją išleidęs rinktinės puolėjas.
Arnas Butkevičius pasakojo, kad jam patinka trumpos aprangos ir pats norėtų dažniau tokiomis rungtyniauti. „Nuostabios aprangos, man patinka tie trumpesni šortai, lengvesnės aprangos, - sakė A.Butkevičius. - Atrodo, kad smagu būtų grįžti rungtyniauti į tuos laikus, o dabar bent taip galėsime grįžti ir pagerbti čempionus“.
„Krepšinio namai“ - istorijos išsaugojimas
Lietuvos ir Serbijos rinktinių rungtynės Kaune bus ypatingos ir tuo, kad tai bus „Krepšinio namų“ paramos rungtynės. Visi nusipirkę bilietus į minėtas rungtynes prisidės prie „Krepšinio namų“ statybų, o tai yra prie Lietuvos krepšinio istorijos išsaugojimo ir puoselėjimo. Tai nebus įprastas muziejus, bet moderniausias, kupinas technologinių naujovių multifunkcinis centras su daugybe pažintinių ir pramoginių atrakcijų lankytojams.
Savo ruožtu Lietuvos krepšinio federacija (LKF) visiems atvykusiems įteiks specialius auksinius bilietus. Bilietus, kurie taps padėkos simboliu, bus galima gauti tik rungtynių metu „Žalgirio“ arenoje, o juose bus pavaizduoti ne tik „Krepšinio namų“ statiniai, tačiau ir trys ryškiausi visų laikų Lietuvos rinktinės vidurio puolėjai - Pranas Lubinas, Arvydas Sabonis ir Jonas Valančiūnas.
„Krepšinio namai“ - multifunkcinis centras, kuriame bus moderniai ir šiuolaikiškai pateikiama Lietuvos krepšinio istorija, svarbiausi pasiekimai ir laimėjimai. Organizuojamos parodos, konferencijos, koncertai, E-sporto čempionatai. „Krepšinio namų“ statybos prasidėjo 2018 m. rudenį, šiuo metu jau kyla sienos. „Krepšinio namai - kur pergalės ir širdis!“
tags: #1939 #europos #krepsinio #cempionatas