Šiame straipsnyje panagrinėsime 1994 m. žiemos olimpines žaidynes, vykusios Norvegijos mieste Lilehameryje. Aptarsime įdomius faktus, kuriozus, sportininkų pasiekimus ir netikėtus įvykius, kurie įsirėžė į istoriją. Taip pat prisiminsime dramatiškas meno kūrinių vagystes, susijusias su garsiuoju norvegų dailininku Edvardu Munchu, ir jų sąsajas su olimpinėmis žaidynėmis.
Įžanga
1994 m. žiemos olimpinės žaidynės Lilehameryje tapo ne tik sporto švente, bet ir kultūriniu įvykiu, kurį apgaubė netikėtos istorijos ir kuriozai. Žaidynės vyko Bosnijos karo metu, tačiau tikrą olimpinę dvasią pademonstravo Bosnijos ir Hercegovinos rinktinė. Net devynios buvusios SSRS respublikos - Armėnija, Baltarusija, Gruzija, Kazachstanas, Kirgizija, Moldova, Rusija, Ukraina ir Uzbekistanas - žaidynėse dalyvavo kaip nepriklausomos valstybės. Pirmą kartą atskiromis delegacijomis atvyko anksčiau vieną valstybę Čekoslovakiją sudariusios Čekija ir Slovakija.
Žaidynių akcentai
Sportininkų pasiekimai ir netikėtumai
1994 m. Lilehamerio olimpinėse žaidynėse dalyvavo 1737 sportininkai iš 67 rinktinių.
Vienas įsimintiniausių olimpinių žaidynių momentų - austro Hermanno Maierio pasirodymas 1998 metais Nagane. Vienas žymiausių kalnų slidininkų pirmoje greitojo nusileidimo rungtyje išskriejo iš trasos, vertėsi ore ir patyrė peties bei kelio traumą. H.Maieris sugebėjo atsitiesti ir laimėti auksą didžiojo slalomo ir super G rungtyse. Ties šia pergale H.Maieris tapo legenda.
1994-aisiais amerikietė Nancy Kerrigan laimėjo sidabro medalį Lilehamerio olimpinėse žaidynėse. Likus septynioms savaitėms iki jų pradžios, ją sunkiai sužeidė užpuolikas - teleskopine lazda trenkė per kelį. Kaip paaiškėjo vėliau, tai buvo pagrindinės varžovės Tonya Harding buvęs vyras. N. Kerrigan pasveiko iki žaidynių ir jose varžėsi kartu su T. Harding, kuri po jų galiausiai buvo suspenduota visam gyvenimui. N. Kerrigan laisvąją programą per JAV televiziją stebėjo beveik 42 mln.
Taip pat skaitykite: Lietuva Lilehameryje
Medalių lentelė
Daugiausia medalių Lilehamerio žaidynėse iškovojo (iš viso medalius pelnė 22 ir rinktinių atstovai):
- Rusija - 23 (11 aukso, 8 sidabro, 4 bronzos)
- Norvegija - 26 (10 aukso, 11 sidabro, 5 bronzos)
- Vokietija - 24 (9 aukso, 6 sidabro, 9 bronzos)
Kuriozai ir netikėtumai
1994 m. Žiemos olimpiada vyko kartu su vasaros olimpiada Vasaros ir žiemos olimpinės žaidynės ilgą laiką vyko tais pačiais metais. Tai pasikeitė per 1992-ųjų ir 1994-ųjų žiemos žaidynes, kurios vyko atitinkamai Prancūzijoje ir Norvegijoje. Dabar, vasaros ir žiemos olimpinės pakaitomis vyksta kas dvejus metus.
Meno vagystės šešėlis
Vieną 1994-ųjų vasario mėnesio rytą Nacionalinėje Oslo galerijoje vietoj E.Muncho paveikslo „Šauksmas“ darbuotojai aptiko tuščią vietą ir raštelį. Naktį du nežinomi asmenys užsiropštė kopėčiomis, išdaužė lango stiklą, nukabino nuo sienos tuo metu 75 mln. dolerių įvertintą paveikslą ir be jokių kliūčių pasišalino. Šią operaciją vagišiai atliko mažiau nei per minutę. Itin nustebino tai, kad suveikus signalizacijai piktavaliai nepabėgo, ją ramiai atjungė ir neskubėjo išeiti. Negana to, dar paliko raštelį, kuriuo padėkojo už blogą apsaugą.
Žinia apie įžūlią Norvegiją sukrėtusią vagystę greitai apskriejo visą pasaulį. Juk būtent tą dieną, vasario 12-ąją, Lilehameryje turėjo prasidėti žiemos olimpinės žaidynės. Įsiplieskė didžiulis skandalas - pavogtas vienas vertingiausių pasaulio tapybos šedevrų!
Paieškos ir sulaikymas
Norvegijos policijos prašymu prie paveikslo paieškos darbų prisijungė britų Skotland Jardas. Jo meno skyriaus darbuotojai garsėjo aukštu profesionalumo lygiu. Anglai neturėjo sau lygių narpliodami gudriai suregztas nusikalstamas kombinacijas ir gebėjimu tariamus pirkėjus įterpti į vogtų meno kūrinių rinką.
Taip pat skaitykite: Eskobaro likimas
Pavogti paveikslą - tai tik pusė darbo, bet jį dar reikia parduoti. Akivaizdu, kad tai ilgapirščiams sekėsi prasčiau nei pati vagystė: gal užsakovas atsisakė ar jie iš anksto nesugalvojo, ką su grobiu toliau daryti. Labai greitai vagys sugalvojo: už paveikslo grąžinimą iš Norvegijos valdžios pareikalavo milijono dolerių. Ji atsisakė mokėti. Ir vagims nebeliko nieko kito, kaip tiktai ieškoti galimų pirkėjų. Po trijų mėnesių atsirado norinčiųjų.
Vagišių porelė, sutarusi garsųjį paveikslą parduoti už gana kuklią - 410 tūkst. dolerių sumą ir dėl susitikimo mažo pajūrio miestelio Osgordstrano viešbutyje, neįtarė, kad įkliuvo į spąstus. Britų detektyvai, apsimetę vogtų daiktų supirkėjais, suėmė vagis viešbučio kambaryje. Ten sekliai aptiko ir E.Muncho paveikslą „Šauksmas“ (1893 m. versiją, tapytą tempera).
Sąsajos su Edvardu Munchu
Įdomus sutapimas: meno kūrinį rado tame pačiame kurortiniame Osgordstrano miestelyje, kur dailininkas paprastai leisdavo vasaros mėnesius. Į idilišką vietelę 100 kilometrų nuo Norvegijos sostinės dailininkas atvykdavo daugiau nei 20 metų. Šis vaizdingas Norvegijos kampelis taip patiko E.Munchui, kad čia jis įsigijo kuklų namelį su vaizdu į jūrą. Šiame kurortiniame miestelyje nerimastingoji dailininko siela atrasdavo ramybę, o jo darbai - ryškias spalvas ir laisvus potėpius.
Kitos E. Muncho paveikslų vagystės
Deja, tai ne vienintelis kartas, kai buvo pavogti E. Muncho paveikslai.
2004 m. vagystė iš E. Muncho muziejaus
Praėjus 10 metų ramioji Norvegija vėl priminė sujudintą bičių avilį. Vagystė iš E.Muncho muziejaus 2004-aisiais gali pretenduoti į amžiaus pagrobimą. Apiplėšimas vyko pagal visus Holivudo kovinio filmo kanonus. Įsiveržėliai elgėsi šaltakraujiškai. Sekmadienį, rugpjūčio 22-ąją, muziejuje buvo daug žmonių. Netikėtai į salę įsiveržė du kaukėti vyriškiai. Grasindami pistoletais apsaugos darbuotoją ir prižiūrėtojus jie parbloškė ant grindų. Paskui keletui dešimčių išsigandusių lankytojų stebint nuplėšė nuo sienos du E.Muncho paveikslus - „Šauksmą“ (1910 m. versiją, tapytą tempera) ir „Madoną“. Išbėgo iš pastato ir nurūko automobiliu, laukusiu prie muziejaus.
Taip pat skaitykite: Futbolo čempionatų himnai
Norvegiją apėmė šokas. Vėl buvo pagrobta garsiausio E.Muncho paveikslo versija - galima sakyti, nacionalinė vertybė. Be to, 2004-aisiais pirmą kartą Norvegijos Karalystės istorijoje vagystė įvykdyta pasitelkus šaunamąjį ginklą!
Liudininkai pasakojo, kad bėgdami vagys dar numetė „Šauksmą“ ant žemės. Muziejaus darbuotojus apėmė neviltis: paveikslas buvo lengvai pažeidžiamas ir bet kokie staigūs kilnojimai, juolab numetimas ant žemės, galėjo padaryti šedevrui nepataisomą žalą.
Tyrimas ir paveikslų sugrąžinimas
Sulaikyti nusikaltėlius dar pėdoms neataušus nepavyko. Vienoje Oslo gatvių policininkai aptiko tiktai paliktą juodą „Audi“. Šiukšlių konteineriuose šalia muziejaus - pavogtų E.Muncho paveikslų rėmus. Liko laukti, kad vagys pareikalaus išpirkos. Slinko grėsmingo laukimo ir įprastinio darbo mėnesiai. Buvo pasiklausyta daugiau nei 70 tūkstančių telefono pokalbių ir atliktos dešimčių liudytojų apklausos.
Kartkartėmis pasklisdavo gandų, kad nusikaltėliai, netekę vilties parduoti pernelyg žinomus paveikslus, juos sudegino. Šįkart į vagystės tyrimą įsitraukė JAV Federalinis tyrimų biuras (FTB). Oslo valdžia žadėjo du milijonus Norvegijos kronų už pagalbą surandant dingusius šedevrus. Bet ir bendros dvejų metų pastangos rezultatų nedavė.
Vagių pėdsakus policija aptiko beveik atsitiktinai. 2005-ųjų balandžio mėnesį Malagoje (Ispanija) buvo suimtas 25-erių norvegas Davidas Aleksanderis Toska. Jo „veiklos“ sritys - narkotikų kontrabanda ir apiplėšimai. Šįkart jis buvo kaltinamas Norvegijos nacionalinio banko filialo Stavangerio miestelyje apiplėšimu. Ten buvo nužudytas policininkas ir pagrobti 7 mln. eurų. D.A.Toskas buvo nuteistas 19 metų kalėjimo bausme. Ir štai tuomet banditas netikėtai prisipažino, kad turi informacijos apie pagrobtus E.Muncho paveikslus. Nusikaltėlis pareiškė, kad pasirengęs su policija pasidalyti informacija, jeigu jam bus sumažintas bausmės laikas.
Praėjus porai metų po „Šauksmo“ ir „Madonos“ vagystės 2006 m. rugpjūčio 31-ąją Norvegija džiūgavo. Šedevrų sugrąžinimas virto nacionaline švente. Paveikslai buvo atgauti be rėmų, apiplyšusiais kraštais, su nutrynimais, įbrėžimais ir pažeidimų nuo drėgmės žymėmis. Paaiškėjo, kad „Šauksmą“ ir „Madoną“ nusikaltėliai laikė surūdijusiame autobuse fermoje prie Oslo. Paveikslų restauravimo darbai truko dvejus metus.
"Šauksmo" genezė
Pirmąjį „Šauksmo“ variantą dailininkas E.Munchas nutapė 1893 m. rudenį Nicoje (Prancūzija) - gana toli nuo tos vietos, kur atsirado šis įžymusis paveikslas. Vieną iš savo šedevro versijų - jų iš viso keturios - E.Munchas įdėjo į paprastus rėmus. Virš jos prikalė lentelę su užrašu: „Ėjau keliu su dviem draugais leidžiantis saulei. Pajutau melancholijos gūsį, o dangus staiga pasidarė kruvinai raudonas. Sustojau, atsirėmiau į turėklus. Aš jaučiausi mirtinai pavargęs. Liepsnojantis dangus tiesiog virė kaip kraujas. Liepsnos tarsi ėmė skrosti mėlynai juodą fjordą ir miestą. Mano draugai ėjo toliau. Aš stovėjau drebėdamas iš nerimo. Jutau, kaip iš visos gamtos sklido begalinis šauksmas.“
tags: #1994 #m #norvegijos #olimpines #zaidynes