Įvadas
VšĮ Klaipėdos krašto buriavimo sporto mokykla „Žiemys“, įsteigta 2013 m. gegužę, tęsia savo veiklą ugdant jaunuosius buriuotojus. Tačiau buriavimo sportas Lietuvoje susiduria su įvairiais iššūkiais, pradedant nepakankamu finansavimu ir baigiant tinkamos infrastruktūros trūkumu. Šiame straipsnyje aptarsime „Žiemio“ mokyklos situaciją, problemas ir perspektyvas, remiantis įvairių suinteresuotų šalių nuomonėmis.
Būklė ir iššūkiai
Treniruočių sąlygos ir infrastruktūra
Klaipėdos miesto jūrinio buriavimo klubo prezidentas Gintaras Vaičiūnas pabrėžia, kad Lietuvoje trūksta galimybių buriuoti jūroje. „Mes namie turime jūrą, bet į ją niekada neišplaukiame, nes vis dar nėra tokių galimybių. Labiausiai norėtume turėti išėjimą į jūrą, visos treniruotės turėtų vykti joje.“ Jis mano, kad šiai problemai įveikti reikia politinio sprendimo ir Vyriausybės dėmesio buriavimui.
Šiuo metu „Žiemio“ mokyklos vaikai treniruojasi Drevernos mažųjų laivų uoste. „Žiemio“ vaikams mokytis buriuoti yra sudarytos neblogos sąlygas Drevernoje. Vasarą Drevernoje treniruojasi daugiau kaip 40 „Žiemio“ vaikų. Mokyklos atstovai pripažįsta, kad sąlygos ten patogios, tačiau išlieka nepatogumų dėl infrastruktūros. Šiemet buvo kilusių problemų dėl po štormo visiškai sugriuvusio lieptelio, bet Drevernos uosto koncesininkė UAB „Hortivita“ skyrė šiek tiek lėšų, dirbo patys mokyklos treneriai, bendrovės darbuotojai ir jis buvo suremontuotas.
Finansavimo klausimai
A. Dalangauskienė, „Žiemio“ administratorė, atkreipia dėmesį į finansinius sunkumus. „Tie vaikai, kurie pamilsta biuriavimą - viskas, jau jo nepaleidžia. Jų netrūksta, norinčių daug, bet ne visus galime priimti. Tai susiję su saugumo reikalavimais. Susidarau norinčių buriuoti vaikų sąrašą. Būtų gerai, kad galėtume turėti ketvirtą trenerį, kad galėtume priimti kuo daugiau mažų vaikų ir išauginti nemažai didesnio meistriškumo sportininkų. Norėtųsi, kad Lietuvoje kuo daugiau vaikų susipažintų su ta sporto šaka. Bet viskas remiasi į pinigus: reikia trenerio etato, papildomo katerio, mikroautobuso ir kt. Žiūrėk, suma jau ir siekia beveik 100 tūkst. eurų." Ji pažymi, kad mokyklai trūksta lėšų trenerių etatais, papildomam inventoriui ir transportui. Paskutinius du naujus laivus mokykla įsigijo prieš 5 metus. Visi kiti yra seni.
Mokyklą finansuoja Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybės ir rėmėjai. Dar iš vaikų tėvų yra renkamas nario mokestis. Klaipėdos miesto savivaldybė pastaruoju metu šiek tiek padidino finansavimą. Ji skyrė pinigų naujo mikroautobuso nuomai, nes senasis, kuriam 20 metų, jau visai baigia subyrėti.
Taip pat skaitykite: Ekstremalus buriavimas Rode
A. Dalangauskienė pastebi, kad rėmėjų paieškas apsunkino pandemija ir karas Ukrainoje. "Bandome ieškoti rėmėjų. Jų paieškas sutrukdė pandemija - verslui buvo ne itin geras laikotarpis. Dabar vyksta karas, daugelis rėmėjų pirmiausia lėšų skiria ukrainiečiams."
Inventorius ir įranga
Mokyklos inventorius yra senas, o naujų laivų įsigyjama retai. Naujovė gal tik ta, kad patys tėvai jau nuperka laivelius savo vaikams. „Jeigu tėvai mato, kad vaikas perspektyvus, patys pasirūpina laivu. Šiandien turime dvi “Optimist„ klasės jachtas, kurias įsigijo tėvai. Trečias tėvelis dar ieško laivelio. Mokykla “Optimistų„ turi 18 ir 7 senutes “Laser„ tipo jachtas.
Pasiekimai ir perspektyvos
Nepaisant sunkumų, „Žiemio“ auklėtiniai pasiekia puikių rezultatų. „Žiemio“ moksleivė Ema Kuodytė šiemet užėmė 2 vietą ILCA6 merginų grupėje Lenkijoje, Gdynėje, liepą vykusiose jachtų „Laser Radial“ varžybose. Šiauliuose vyko „Optimist“ klasės čempionatas, „Žiemio“ auklėtiniai - tarp lyderių: Liepa Jonuškaitė užėmė pirmą vietą tarp mergaičių, o Joris Jazdauskas - antrą vietą tarp berniukų. „Laseristas“ Nojus Bestauskas - Lietuvos čempionas, Lietuvos rinktinės narys, šiemet atstovavo šaliai Nyderlanduose vykusiame pasaulio jaunimo buriavimo čempionate.
A. Dalangauskienė pabrėžia, kad Lietuvos buriuotojų sąjunga (LBS) šiemet organizuoja jaunųjų talentų stovyklas sportininkams, kurių metu jie treniruojasi su žinomu treneriu Giedriu Gužiu.
Išėjimas į jūrą: sena svajonė
Mokyklos vadovybė vis dar neatsisako planų kada nors su vaikais grįžti iš Drevernos į Klaipėdą. "Labai tikėjomės, kad bus atstatytas Šventosios uostas, kad jame bus galima organizuoti stovyklas, kad ten galės treniruotis Lietuvos buriavimo rinktinės, t. y. aukštesnio meistriškumo sportininkai, kurie iš Šventosios plauktų į jūrą."
Taip pat skaitykite: Patarimai pradedantiesiems buriuotojams
G. Vaičiūnas apgailestauja, kad Klaipėdos krašto vaikai neturi išėjimo į jūrą, nors daug varžybų vyksta būtent jūrose. Jis kritikuoja lėtą marinų statybos procesą. Buvo nuspręsta, kad Klaipėdoje vaikams plaukioti nesaugu. Jau daugybę metų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija vis žada statyti naują mariną už Kiaulės Nugaros. Buvo planuota atstatyti Šventosios uostą ir jame įkurti mariną, netgi pradėta tai daryti. Bet pakasė smėliuką, ir viskas, niekas rimtai tuo neužsiėmė. Tad ir šiandien tebeturime situaciją, kad mūsų buriuojantys vaikai neturi išėjimo į jūrą.
G. Vaičiūnas mano, kad situacija iš esmės gali pasikeisti tik atidarius mariną Šventosios uoste. Tada prasidėtų jūrinis buriavimas. Ir didžiosios jachtos galėtų ten stovėti, ir vaikų sporto mokykla ten galėtų būti.
Savivaldybės ir klubo indėlis
G. Vaičiūnas teigia, kad reikalingas politinis sprendimas. Mūsų klubas buvo steigėjas. Kažkada jis turėjo inventoriaus, jachtučių, teisėjų kateriukų. Tą turtą jis ir perdavė kaip įnašą. Tačiau paremti realiai finansiškai, kad būtų galima ką nors daryti, jis neturi galimybių. Klubo nario metinis mokestis - 15 eurų, LBS nario mokestis - 35 eurai. Pastarasis paskui grįžta per LBS ir yra skirtas įvairioms varžyboms, geriausių ir perspektyviausių sportininkų kelionėms organizuoti. Dabar klubai tapo savo varžybų organizatoriais. Kokių nors didesnių finansinių galimybių jie neturi. Žinoma, jie išsako savo nuomonę įvairiais klausimas, bet realios pagalbos suteikti negali.
Kitos buriavimo iniciatyvos ir įvykiai
Be „Žiemio“ veiklos, Lietuvoje vyksta ir kitos buriavimo iniciatyvos bei renginiai:
- Kreiserinio buriavimo mokykla: organizuoja seminarus, plaukimus ir kvalifikacines praktikas jūroje.
- Baltijos jūros praktikos plaukimai: vyksta plaukimai į įvairius Baltijos jūros uostus.
- Kalėdiniai vakarėliai: Kreiserinio Buriavimo Mokykla kasmet rengia Kalėdinius vakarėlius, kuriuose dalijamasi kelionių įspūdžiais ir aptariami ateities planai.
- Bendradarbiavimo sutartys: Mokykla bendradarbiauja su įvairiomis įmonėmis ir organizacijomis, siekdama užtikrinti mokiniams nuolaidas ir geresnes sąlygas.
Taip pat skaitykite: Aukščiausi Lietuvos pasiekimai Rio buriavimo istorijoje
tags: #buriavimas #trecias #leidimas