Futbolo sezonas pasiekė kulminaciją, o svarbiausios klubų futbolo rungtynės - UEFA Čempionų lygos finalas - jau įvyko Paryžiuje, „Stade de France“ stadione. Šiame straipsnyje aptarsime komandas, kurios dažniausiai triumfavo šiame prestižiniame turnyre.
UEFA Čempionų Lygos Finalas: „Liverpool“ ir Madrido „Real“ Akistata
Prieš finalą ginklus tarpusavyje surėmė du vienas kitą gerai pažįstami varžovai - „Liverpool“ ir Madrido „Real“. Tai buvo trečias kartas istorijoje, kai šie du klubai susitiko Čempionų lygos finale. Pirmąjį finalą, tada dar Europos taurėje, laimėjo „Liverpool“, o rungtynės irgi vyko Paryžiuje.
„Liverpool“ Kelias Į Finalą
„Liverpool“ klubas žygį pradėjo nuo B grupės, kurioje sutiko Madrido „Atletico“, „Porto“ ir „Milan“ komandas. Pajėgioje grupėje atsidūrę „raudonieji“ buvo nesustabdomi - iškovojo šešias pergales iš tiek pat galimų ir užėmė pirmą vietą. Aštuntfinalyje „Liverpool“ gavo Milano „Inter“ klubą. Jame „Liverpool“ ekipa sutiko Lisabonos „Benfica“ futbolininkus, kurie jau pirmajame susitikime namuose pralaimėjo rezultatu 1:3. Pusfinalyje būsimiems finalininkams rimtą iššūkį metė „Villarreal“ komanda. Ispanai pirmąjį susitikimą išvykoje pralaimėjo 0:2, tačiau namuose „Villarreal“ kūrė tikrą intrigą - „Liverpool“ pirmajame kėlinyje praleido du įvarčius ir abiejų susitikimų rezultatas tapo lygus. Šioje „Liverpool“ kelionėje ryškiausiai spindėjo M. Salah, pelnęs aštuonis įvarčius ir atlikęs du rezultatyvius perdavimus.
Madrido „Real“ Kelias Į Finalą
Madrido „Real“ žygis šiame Čempionų lygos sezone buvo vingiuotas ir nenuspėjamas. Į D grupę patekusi Madrido ekipa jau antrame susitikime namuose 1:2 pralaimėjo Tiraspolio „Sheriff“ komandai, tačiau greitai išvadas padarę baltieji daugiau grupių etape nebeklydo ir iškovojo penkias pergales iš šešių galimų. Pirmą vietą grupėje užėmęs Madrido „Real“ aštuntfinalyje gavo bene kiečiausią riešutą - Paryžiaus „Saint-Germain“. Prastai pirmajame susitikime pasirodžiusi Ispanijos ekipa patyrė pralaimėjimą 0:1, tačiau atsakomosiose rungtynėse Madride šou surengė Karimas Benzema. Baltieji po pirmojo kėlinio atsiliko 0:1, bet antroje rungtynių dalyje K. Ispanijos čempionams nenuskilo ir ketvirtfinalyje - burtai lėmė akistatą su čempionu Londono „Chelsea“. Madrido „Real“ fantastiškai pradėjo pasirodymą ir iš „Stamford Bridge“ stadiono parsivežė pergalę 3:1. Pergalės architektu vėl tapo K. Benzema, pasižymėjęs „hat-tricku“ (trimis įvarčiais per vienas rungtynes). Atsakomosios rungtynės „Santiago Bernabeu“ tvirtovėje buvo kur kas sudėtingesnės - „Chelsea“ vienu metu pirmavo 3:0 ir, atrodė, palaužė šeimininkų moralę, tačiau 80-ą minutę kertinį įvartį pelnė Rodrygo, išvedęs komandas į pratęsimą. Jo metu K. Pusfinalyje Ispanijos ekipos sirgaliai ir futbolininkai išgyveno dar vieną 210 minučių dramą. Šį kartą „Real“ ekipai iššūkį metė „Manchester City“ klubas, laikytas poros favoritu. Anglijos čempionai pirmajame mače jau po 11 minučių turėjo dviejų įvarčių persvarą. Kritiškai gynyboje klydę svečiai iš Ispanijos rankų nenuleido - K. Namų aikštėje Madrido „Real“ žaidė kur kas brandžiau, tačiau 73-ią minutę Riyadas Mahrezas pasiuntė kamuolį į Thibaut Courtois vartus ir, kaip atrodė tuo metu, išvedė „Man City“ komandą į finalą. Visgi sirgalių apdainuojamo legendinio Madrido „Real“ futbolininko Juanito dvasia „Santiago Bernabeu“ stadiono neapleido - po keitimo aikštėje pasirodęs Rodrygo pagrindinio laiko pabaigoje įmušė du įvarčius ir atkūrė lygybę - komandos žengė į pratęsimą. Šoką patyrusi „Man City“ nesusitvarkė su įtampa per pratęsimą ir 95-ą minutę K. Benzema nuo 11 metrų žymos įmušė pergalingą įvartį. Beprotiškoje Madrido „Real“ kelionėje pirmuoju smuiku griežė komandos lyderis K. Benzema.
Komandų Pasirengimas Finalui
Abiejų komandų treneriai tikėjosi, kad finale galės išleisti pajėgiausius žaidėjus. „Liverpool“ ekipa „Premier“ lygos sezono pabaigoje prarado saugą Thiago, taip pat problemų turėjo Fabinho. Visgi prieš finalą kalbėjęs J. Kloppas pareiškė, kad Thiago turi geras galimybes pasirodyti rungtynėse, o Fabinho patikino nebejaučiantis traumos padarinių. Jeigu abu futbolininkai galės žaisti, J. Madrido „Real“ stovykloje buvo likęs tik vienas nežinomasis - ar Davidas Alaba bus pasirengęs žaisti nuo pirmų minučių. Austras dėl galinių šlaunies raumens skausmų praleido paskutines penkerias „La Liga“ rungtynes. Tiesa, gynėjas visą šią savaitę treniravosi su komanda ir, C. Manoma, kad abi komandos pasirinks žaisti taktine schema 4-3-3. Tiesa, Madrido ekipa greičiausiai naudos hibridinį variantą - įprastai saugo pozicijoje rungtyniaujantis Federico Valverde bus pastumtas į dešinį kraštą, o ginantis Madrido ekipa išsidėstys pagal taktinę schemą 4-4-2. Neatmetama, kad į startinę sudėtį gali patekti Rodrygo, tačiau tada C. Ancelotti tektų palikti ant suolo F.
Taip pat skaitykite: Daugiausiai NBA titulų
Trenerių Komentarai Prieš Finalą
„Liverpool“ treneris J. Kloppas: „Mūsų laukia Čempionų lygos finalas, nebėra jokių nuoskaudų po „Premier“ lygos. Taip, šį sezoną jau laimėjome du trofėjus ir esame arti trečiojo, tačiau apie tai visiškai negalvojame. Nežinai, kada kitą kartą žaisi Čempionų lygos finale, todėl privalai pasinaudoti net ir mažiausiomis galimybėmis. Madrido „Real“ treneris C. Ancelotti: „Ruošiamės šioms rungtynėms be jokios įtampos, esame susikoncentravę ir žinome, ką turime padaryti. Be abejo, rungtynės kelia susijaudinimą ir motyvaciją. Tai didžiausios futbolo rungtynės, esame pasiruošę atiduoti viską. Labai gerbiu „Liverpool“ klubą, žaisti prieš juos bus labai ypatinga. Jie laimėjo šešis Čempionų lygos trofėjus ir tai neabejotinai suteikia papildomos motyvacijos.
Komandų Istorija Čempionų Lygoje
Čempionų lygos istorijoje „Liverpool“ ir Madrido „Real“ kovėsi aštuonis kartus. Pastarąjį kartą šios komandos susitiko 2020-2021 m. sezone, kai jų keliai susikirto Čempionų lygos ketvirtfinalyje. Madrido „Real“ kiek netikėtai lengvai peržengė J. Prieš tai komandos žaidė Čempionų lygos finale. 2018 metais Kyjive ryškiausiomis spalvomis nušvito Garetho Bale`o žvaigždė - po keitimo į aikštę žengęs futbolininkas įmušė du fantastiškus įvarčius ir išplėšė pergalę Madrido ekipai 3:1. Beje, G. 2014 metais komandos susigrūmė grupės varžybose. 2009 metais „Liverpool“ ir Madrido „Real“ susitiko aštuntfinalyje. Ne pačius geriausius laikus išgyvenęs baltųjų klubas pirmajame susitikime pralaimėjo 0:1, o „Anfield“ tvirtovėje patyrė vieną skaudžiausių pralaimėjimų turnyro istorijoje - „Liverpool“ triumfavo 4:0. Pirmą kartą Europoje šios dvi komandos susitiko 1981 metais.
Rekordininkai
Madrido „Real“ žais savo 17-ą Čempionų lygos finalą - daugiau nei bet kuris kitas klubas. C. Ancelotti gali tapti pirmuoju treneriu istorijoje, iškovojusiu keturis Čempionų lygos trofėjus. C. J. Kloppui tai bus ketvirtas finalas trenerio karjeroje.
Lietuvos Klubų Pasiekimai UEFA Turnyruose
Trys Lietuvos futbolo klubai turėjo rimtus išbandymus UEFA Europos lygoje. Europos turnyruose debiutuojantis „Tauras“ pirmajame UEFA Europos lygos atrankos etape bendru rezultatu 5:4 (2:2 išvykoje ir 3:2 namuose) po pratęsimo palaužė „Llanelli“ vienuolikę. UEFA turnyruose Kipro komanda dalyvauja jau beveik 40 metų, tačiau rimtų laimėjimų pasiekė tik neseniai. UEFA Čempionų lygos atrankos varžybose pateko į grupių turnyrą. „Pagal matytų rungtynių vaizdo įrašius susidariau įspūdį, kad tai kur kas aukštesnio meistriškumo komanda ir ji žaidžia visai kitokį futbolą nei „Llanelli“. APOEL futbolininkai stengiasi laikyti kamuolį ant žemės turi techniškų ir patyrusių žaidėjų. Treneris tikino, kad nepaisant to, kaip susiklostys dvikova su APOEL, „Tauro“ debiutą Europoje galima laikyti sėkmingu: „Manau, kad debiutas buvo neblogas - įveikėme vieną barjerą, uždirbome pinigų. „Taurui“ dėl rungtynėse su „Llanelli“ gautų kortelių negalės padėti gynėjai Darius Regelskis ir Mantas Lėkis, saugas Mantas Kižys, o dar vienas saugas Linas Savastas gydosi traumą. Kitas Europos lygos debiutantas „Šiaulių“ klubas gavo ne ką lengvesnę užduotį - vieną Lenkijos futbolo lyderių turinčią Krokuvos „Wisla“ komandą (rungtynių pradžia - 21 valandą Šiaulių miesto savivaldybės stadione, tiesioginė transliacija per Sport1). 10 milijonų eurų biudžetą turintis klubas UEFA turnyruose jau yra išbandęs jėgas su įvairiais Europos grandais ir prieš aštuonerius metus netgi parklupdęs Gelzenkircheno „Schalke“ (Vokietija) bei „Parma“ (Italija) ekipas. „Tokio lygio varžybose neteko vadovauti ir man, ir rungtyniauti daugumai žaidėjų. Rungtynės skirsis kova, mąstymu, technika. Jaudulys visiems yra, tačiau tai normalu, žmogiška. Šiek tiek trūksta susižaidimo, tačiau pasiruošimas rungtynėms įvyko pagal planą. Geras rezultatas mums būtų pergalė. Galbūt tai drąsu, tačiau jei eini į aikštę nuleidęs galva, tai nieko ir nepasieksi. Šiaulių ekipos gretose prieš turnyrą keitėsi ne tik treneriai, bet ir žaidėjai. Labiausiai patyrusi iš Lietuvos ekipų - šeštą kartą tokio lygio varžybose žaisianti Marijampolės „Sūduva“ - nuo 21 val. 15 min. Dvikova su austrais „Sūduvai“ bus toli gražu ne naujovė - prieš dvejus metus marijampoliečiai turnyre pralaimėjo Zalcburgo „Red Bull“ komandai. Tada Marijampolėje austrai šventė pergalę 4:1, o išvykoje „Sūduva“ atsirevanšavo kukliau 1:0. „Sūduvos“ treneris Donatas Vencevičius stebėjo ne tik varžovų rungtynių vaizdo įrašus, bet ir mačą Vienoje, kai „Rapid“ žaidė su Briuselio „Anderlecht“: „Tas rungtynes austrai pralaimėjo, tačiau gerai įvertinti komandos pajėgumą pagal draugiškas rungtynes sunku. „Rapid“ žaidžia drausmingai, gerai realizuoja standartines padėtis. Varžovų ekipos strategas „Sūduvos“ rungtynes stebėjo tris kartus, tačiau D.Vencevičius patikino, kad šiandienos rungtynėse Marijampolės ekipa bus pajėgesnė. „Tikiuosi, kad komandą sustiprins naujokai vartininkas Povilas Valinčius, saugas Vladimiras Gogberašvili ir puolėjas Ričardas Beniušis. Visi jie turėtų išbėgti į aikštę. Kokį tikslą sau keliame? „Sūduvos“ užduotį gynyboje kiek apsunkins netektys - jau anksčiau su klubu atsisveikino į Lenkiją išvykęs Tadas Kijanskas, o neseniai vykusiame Baltijos lygos finale traumą patyrė gynėjas Nerijus Radžius.
Lietuvos Futbolo Istorija
Pirmieji Žingsniai ir LFL Įkūrimas (1922-1940)
Lietuvos futbolo pirmenybės startavo 1922 m. gegužės 14 d., tačiau pirmuosius dvejus metus jose dalyvavo tik Kauno komandos. Tai buvo laikotarpis, kai futbolas Lietuvoje tik pradėjo įsitvirtinti. 1923 m. lapkričio 25 d. Lietuvos sporto lygos futbolo komitetas Kaune sušaukė futbolą kultyvuojančių sporto organizacijų suvažiavimą. Jame dalyvavo ir Klaipėdos krašto atstovai. Čia buvo nuspręsta įsteigti Lietuvos futbolo lygą (LFL). 1924 m. vasarį valdžios įstaigose buvo įregistruoti lygos įstatai, kuriuos pasirašė profesorius Z. Žemaitis, dr. J. Alekna, K. Vileišis, Steponas Garbačiauskas, V. Krukas ir K. Tai buvo svarbus žingsnis, įtvirtinantis futbolo organizacinę struktūrą Lietuvoje. Tarpukariu ne visi čempionatai vyko vieningos lygos sistema. Dažniausiai jie vyko Kauno ir Klaipėdos apygardose, taip pat Šiaulių. Čempionai paaiškėdavo rungtynėse tarp stipriausių komandų iš atskirų apygardų. Po 1930 m. didelė dalis varžybų vyko vieningos lygos formatu.
Taip pat skaitykite: Kaip išvengti mirties sportuojant
Pokario Metai ir TSRS Įtaka (1945-1990)
Po Antrojo pasaulinio karo, 1945 m., vėl surengtas Lietuvos čempionatas. Čempionu tapo Kauno „Spartakas“, lemiamose rungtynėse 4:0 įveikęs Vilniaus „Dinamo“. Nuo 1946 m. 1947 m. pradėta rengti Lietuvos taurės (1947-1991 m. - „Tiesos taurės“) futbolo varžybas. 1948 m. prasidėjo ilgametė Šiaulių „Elnio“ ir Kauno „Inkaro“ kova dėl pirmavimo. 1951 m. surengtas kaimo jaunimo futbolo turnyras. 1959 m. vietoj futbolo sekcijos įkurta LSSR futbolo federacija. Pradėta rengti tradicinius turnyrus: Varėnos „Liepsnelės“ ir Vilniaus veteranų (nuo 1961 m.), Žurnalistų sąjungos taurės (nuo 1969 m.). 1982 m. Vilniaus „Žalgiris“ triumfavo TSRS pirmosios lygos čempionate ir pakilo į aukščiausiąją lygą.
Nepriklausomybės Atkūrimas ir Nauji Iššūkiai (1990-Dabar)
Po Nepriklausomybės atkūrimo šalies pirmenybėse vėl dalyvauja visi stipriausi klubai. 1990 m. čempionatas vyko dviejose grupėse - buvusios LTSR aukščiausios lygos ir Baltijos lygos, iš kurių po 4 stipriausias Lietuvos komandas pateko į ketvirtfinalį ir toliau žaidė atkrintamųjų varžybų sistema. 1991 m. pavasario čempionatas vyko vienu ratu, po kurio suformuotas 4 komandų turnyras. Visi paskesnieji čempionatai vyko klasikiniu formatu (rungtynės namuose ir išvykoje). 1991 m. įkurta Lietuvos futbolo federacijos lyga. Sezonas buvo žaidžiamas dviem ratais (kiekviena komanda tarpusavyje susitinka 2 kartus, svečiuose ir išvykoje), sezonais ruduo-pavasaris. Nuo 1999 m. Nuo 1990-ųjų Lietuvos futbolo rinktinės veikla tapo itin aktyvi, dalyvaujant įvairiuose Europos ir pasaulio čempionatų atrankos turnyruose. 1991 m. gruodžio 9 d., po 51 metų priverstinės pertraukos, LFF sugrąžinta į Tarptautinę Futbolo Federaciją (FIFA). 1992 m. balandžio 23 d. UEFA pripažįsta Lietuvos futbolo federacijos narystę.
„Tauro“ Taurė
Gilias tradicijas turintis Lietuvos futbolo taurės turnyras nuo šiol vadinsis “Tauro” taure. Šių metų “Tauro” taurės finalas įvyks spalio 18 dieną. Taip šias varžybas nuspręsta pavadinti, pagerbiant pagrindinį ir ilgametį jo rėmėją - akcinę bendrovę “Vilniaus tauras”. Iš viso sostinės aludariai Lietuvos futbolo plėtrai šiais metais skyrė 170 tūkst. litų, pirmaujantiems šalies klubinio futbolo turnyrams - futbolo “A” lygai bei “Tauro” taurei. Šių metų “Tauro” taurė - tai jau 58-asis šalies futbolo taurės turnyras. Nors Lietuvos futbolo čempionatai vyksta nuo 1922 metų, “Tauro” taurės turnyro istorija skaičiuojama nuo pokario metų. Pirmosiose turnyro rungtynėse 1947 m. rugpjūtį Kauno “Lokomotyvas” įveikė Šiaulių “Vėliavą” rezultatu 3:2. Vėliau Lietuvos futbolo taurę į viršų ne kartą kėlė Kauno “Inkaro”, Kėdainių “Nevėžio”, Vilniaus “Pažangos”, Klaipėdos “Granito”, Kauno “Kelininko” ir kitų legendinių komandų vyrai. Nuo praėjusio dešimtmečio dėl šalies taurės rungiasi profesionalai. Šių metų gegužės 17 d. Telšiuose įvykusiame 57-ojo turnyro finale po kvapą gniaužiančios 11 m baudinių serijos Klaipėdos “Atlanto” vyrai o finale po 11 m baudinių serijos Klaipėdos “Atlanto” vyrai įveikė Rūdiškių “Vėtros” komandą. Klaipėdiečių klubas, pernai atšventęs savo keturiasdešimtmetį, taurės finaluose uostamiesčio futbolininkai iki šiol žaidė penkis kartus ir iškovojo visas pergales. Taigi klaipėdiečiai finaluose savo galimybes tapti nugalėtojais išnaudojo šimtu procentų. Įsibėgėjo ir 58-asis, “Tauro” taurės turnyras, kur dalyviai sužaidė pirmasias aštunfinalio rungtynes. Čia rungiasi visos stipriausios Lietuvos vyrų komandos - Kauno "FBK", Vilniaus "Žalgiris", Klaipėdos "Atlantas", Marijampolės "Sūduva", Rūdiškių "Vėtra", Vilniaus "Polonija", Šiaulių "Sakalas”, Vilniaus "Šviesa", Panevėžio "Ekranas", Alytaus "Dainava", Kauno "Kauno jėgeriai", Kėdainių "Nevėžis", Jonavos “Lietava”, Šilutės "Šilutė", Vilniaus “Geležinis Vilkas”. “Tauro” taurės turnyre nugalėjusi komanda iškovoja teisę dalyvauti UEFA turnyre. Šalies futbolo mėgėjai prisimena, kaip praėjusį sezoną teisę dalyvauti šiame turnyre iš Čempionų taurės atrankos varžybų dalyvio Kauno “FBK” gavusi Marijampolės “Sudūva” įspūdingai debiutavo turnyre.
Klaipėdos „Sirijus“
Prieš tris dešimtmečius - 1990-aisiais uostamiesčio futbolas pasiekė didžiausias aukštumas per miesto sporto istoriją Nepriklausomos Lietuvos laikais. Iki tol - 1977, 1980, 1981 ir 1984 metais Lietuvos čempionu buvo tapęs uostamiesčio „Granitas“, o 1977, 1981, 1983 ir 1986 metais laimėjo šalies taurę. Vyresnieji futbolo aistruoliai puikiai atsimena dramą, vykusią lapkritį sausakimšame (žiūrovų buvo apie 5 tūkstančius) Pasvalio stadione tarp „Sirijaus“ ir Panevėžio „Ekrano“ komandų. Jų likimas buvo „Sirijaus“ ekipos kapitono lygiai prieš tris Anapilin iškeliavusio Ovidijaus Mozūraičio kojose. Patyręs futbolininkas nenuvylė komandos draugų, visų miesto futbolo gerbėjų. Kad galėtų kovoti dėl šalies nugalėtojo vardo, iš pradžių „Sirijus“ žaidė hibridiniame Lietuvos futbolo čempionate. Mat devyni mūsų šalies klubai kartu Latvijos, Estijos ir Kaliningrado srities (Rusija) ekipomis varžėsi Baltijos šalių čempionate. 1990-ųjų rugpjūčio 11-ąją Lietuvos futbolo mėgėjų dėmesio centru buvo tapusi Tauragė. Po 90 minučių ir dar po papildomų 30 minučių kovos vartai buvo „sausi“, o taurė - niekieno. Zenonas Atutis, Valerijus Kiseliovas, Raimondas Vainoras ir O.Mozūraitis nepabūgo autoritetų ir taikliai smūgiavo. - „Sirijaus“ vienuolikė varžovams buvo tarsi juodasis arkliukas. Šmėkščioti Lietuvos futbolo padangėje ėmėme 1988-aisiais, kai žaidėme šalies 1-osios lygos „Žalgirio“ pirmenybėse. - Komanda tokiu pavadinimu žemesnėse šalies lygose žaidė daug metų. 1987-aisiais pas mane apsilankė buvę žinomi futbolininkai Algimantas Bukartas ir Šenderis Giršovičius. Jie pasiūlė suburti komandą, kuri kovotų tarp stipriausiųjų Lietuvos komandų. Komanda pasipildė pajėgiais žaidėjais, pradėjome rimtai dirbti. 1990-aisiais subyrėjus „Atlantui“, spręsti tolesnį klaipėdiečių futbolininkų likimą susitikau su tuomečiu Vykdomojo komiteto pirmininku Aleksandru Žaliu. Dirbome, puoselėjome futbolą rankoves atsiraitoję. Mūsų istorijos faktai: 1990-aisiais tapome šalies čempionais, o 1989 ir 1992 m. iškovojome bronzos medalius, 1988 ir 1990 m.- Tikriausiai prisimenate tuos laikus - privatizacija, keista valdžios politika verslo atžvilgiu, nauji gamyklos savininkai. Kaip ten bebūtų, iš tų laikų išliko malonūs prisiminimai. Manau, kad „Sirijus“ demonstravo gražų, patrauklų futbolą, žaidėjai rungtyniavo meistriškai.
Vilniaus „Žalgiris“ UEFA Čempionų Lygoje
Debiutas įvyko prieš ketvirtį amžiaus, 1992 metais, kai Lietuva pirmą kartą gavo teisę deleguoti mūsų šalies čempioną į stipriausių Europos klubinių komandų turnyrą, kuris pirmą kartą vadinosi nauju pavadinimu - UEFA Čempionų lyga. Eindhoveno futbolininkai dar prieš ateinant į jų klubą Romario 1987/1988 metų sezone tapo Europos čempionų taurės (taip iki 1992/1993 metų sezono vadinosi UEFA Čempionų lyga) nugalėtojais. Vilniaus „Žalgirio“ debiutas UEFA Čempionų lygoje įvyko 1992 metų rugsėjo 16 dieną Eindhoveno „Philips Stadion“ arenoje. Tai buvo sunkūs laikai mūsų klubui, nes po sprendimo 1990 metų pavasarį visiems laikams pasitraukti iš Tarybų Sąjungos čempionato „Žalgirį“ palaipsniui paliko geriausi futbolininkai, kurie pradėjo žaisti užsienio klubuose. Deja, tų rungtynių nerodė Lietuvos televizija, todėl žalgiriečių debiuto nematėme. Sužinojome iš žinių laidos, kad jis buvo skaudžiai pralaimėtas 0:6. Ypač siautėjo Juulis Ellermanas, įmušęs tris įvarčius. Štai tie žalgiriečiai, kurie dalyvavo pirmosiose rungtynėse: Darius Spetyla, Tomas Žiukas, Tomas Žvirgždauskas, Virginijus Baltušnikas, Ramūnas Stonkus, Eimantas Poderis, Viačeslavas Sukristovas, Andrėjus Tereškinas, Aidas Preikšaitis, Aurelijus Skarbalius, Ričardas Zdančius (komandos kapitonas). Po keitimų į aikštę įbėgo Darius Maciulevičius ir Dainius Šuliauskas. Antrosios rungtynės buvo žaistos rugsėjo 30 dieną Vilniaus „Žalgirio“ stadione. Aikštės šeimininkų sudėtis lyginant su rungtynėms Eindhovene pasikeitė labai nedaug: nuo pradžios žaidė Gražvydas Mikulėnas, po pertraukos įbėgo į aikštę Vytautas Karvelis. Iš tiesų, žiūrovų buvo labai nedaug - apie 2 tūkstančius. Antrą kartą UEFA Čempionų lygoje „Žalgiris“ dalyvavo 1999/2000 metų sezone. Šį sykį teko viską pradėti nuo pirmojo atrankos etapo. Varžovas - Armėnijos čempionas ir taurės laimėtojas Ararato miesto „Cement“ komanda. Pirmos rungtynės - 1999 metų liepos 14 dieną Vilniaus „Žalgirio“ stadione. Nei vilniečių, nei svečių sudėtyje nebuvo nė vieno legionieriaus. Žalgiriečiai, kuriuos tuo metu treniravo Kęstutis Latoža, žaidė geriau, daugiau puolė. Vilniečių komandos lyderiai broliai Steško pelnė po įvartį: pirmojo kėlinio pabaigoje įvartį įmušė Igoris, baigiantis rungtynėms - Artūras. Antrajame atrankos etape Vilniaus „Žalgiris“ susitiko su Kijevo „Dinamo“ ekipa, treniruojama legendinio trenerio Valerijaus Lobanovskio. Pirmąsias rungtynes, vykusias liepos 28 dieną tuo metu jau modernizuotame Kijevo „Dinamo‘ stadione (jame telpa apie 16 000 žiūrovų) rezultatu 2:0 laimėjo šeimininkai, kurie žaidė pranašiau, nors vilniečiai labai stengėsi kuo aktyviau pasipriešinti. Trečiojo starto Čempionų lygoje „Žalgiriui“ teko laukti 15 metų. Per tą laiką mūsų klubas patyrė ir galimo išnykimo širdgėlą, ir nuostabaus atgimimo džiaugsmą. Sustiprėjęs ir vėl tapęs aiškiu lyderiu Lietuvoje „Žalgiris“ sugrįžo į Čempionų lygą 2014 metų liepos 15 dieną Zagrebo „Maksimir“ stadione. Trečią kartą startuoti teko rungtynėmis su Kroatijos čempionais - Zagrebo „Dinamo“ futbolininkais. Tai buvo atkakli nelygiaverčių varžovų dvikova. Užpernai burtai lėmė žalgiriečiams žaisti su Švedijos čempionais „Malmö“ ekipa. Pirmoji „Žalgirio“ kova naujajame Malmės „Swedbank“ stadione, pastatytame per dvejus metus (2007-2009), talpinančiame 21 000 žiūrovų ir UEFA įvertintame 4 žvaigždutėmis, įvyko liepos 15 dieną. Praeitos vasaros dvikova su „Astana“, ypač jos tragiška (sportiniu atžvilgiu) pabaiga neturi analogų legendiio šalies futbolo klubo istorijoje. Pirmosios rungtynės buvo žaidžiamos LFF stadione ir nuteikė optimistiškai „Žalgirio“ gerbėjus.
Taip pat skaitykite: Statistika apie sporto traumas
Futbolo Esminiai Aspektai
Fùtbolas (angl. football < foot - pėda + ball - kamuolys), europiẽtiškasis fùtbolas, sportinis žaidimas, kurio dalyviai kojomis arba galva smūgiuoja kamuolį, stengdamiesi jį įmušti į vartus. Žaidžia 2 komandos po 11 žaidėjų (iš jų 1 vartininkas) stačiakampėje (100-110 × 64-75 m) aikštėje (dažniausiai vejoje), kurios abiejuose galuose yra 7,32 m pločio, 2,44 m aukščio vartai (su tinklu). Aikštėje kamuolys varomas kojomis, liečiamas bet kuria kūno dalimi, išskyrus rankas (jomis kamuolys išmetamas iš užribio, jį gali liesti vartininkas baudos aikštelėje). Laimi komanda, pelniusi daugiau įvarčių. Žaidžiami 2 kėliniai po 45 min (su 15 min pertrauka); moterys žaidžia 2 kėlinius po 40 min (su 10 min pertrauka). Rungtynėms vadovauja 3 teisėjai: 1 aikštės ir 2 šoniniai.
tags: #daugiausia #uefa #cempionu #lygos #laimetojai