Sportas yra puikus būdas palaikyti fizinę formą ir gerą savijautą, tačiau sportuojant neišvengiamai susiduriama su traumų rizika. Traumų patiria tiek mėgėjai, tiek profesionalai, todėl svarbu žinoti, kaip jų išvengti, o įvykus traumai - kaip tinkamai gydytis ir reabilituotis.
Traumų rūšys ir priežastys
Sporto traumos gali būti įvairaus sudėtingumo - nuo sumušimų ir patempimų iki rimtų raiščių, sausgyslių ar sąnarių pažeidimų. Dažniausiai pasitaikantys atvejai yra sumušimai, raiščių ar raumenų patempimai. Traumų priežastys taip pat gali būti įvairios:
- Nepakankamas apšilimas: Neapšilus raumenys būna susitraukę ir sutrumpėję, todėl didėja traumų rizika.
- Netinkama technika: Blogai išmokta sporto šakos technika gali lemti neteisingus judesius ir traumų atsiradimą.
- Per didelis krūvis: Per didelis krūvis ar pervargimas gali pažeisti raumenis, sausgysles ir sąnarius.
- Netinkama apranga ir avalynė: Netinkama apranga ir avalynė gali apriboti judesių laisvę, sukelti diskomfortą ir padidinti traumų riziką.
- Atsitiktiniai susidūrimai: Kontaktiniuose sportuose traumos dažnai įvyksta dėl atsitiktinių susidūrimų su kitais sportininkais.
Kovos menų traumos
Kovos menai yra populiari sporto forma, tačiau juose taip pat egzistuoja nemaža traumų rizika. Daugelis kovos menų formų nėra kontaktinės, todėl traumos atsiranda dėl per didelio krūvio. Kovos menuose, kuriose daug puolama ar apsikeičiama smūgiais, smegenų sukrėtimai pasitaiko gan dažnai. Kiekvienas atletas, patyręs šią traumą, turi būti šalinamas iš varžybų ir jo būklę turi įvertinti gydytojas. Smūgiavimas ir grumtynės gali sukelti įpjovimus, mėlynes ir plėštines žaizdas. Taip pat galimi nosies, veido, kaukolės lūžiai, sunkios akies, burnos ar dantų traumos. Smulkios kaklo traumos kaip pamėlynavimas ar įbrėžimai pasitaiko dažniausiai. Tačiau tokios kovos menų rūšis kaip džiudžitsu, dziudo ir maišyti kovos menai leidžia kaklo laužimo technikas, kurios gali sukelti sąmonės praradimą. Įeina mėlynės, įpjovimai, patempimai. Įpjovimai pasitaiko gan dažnai. Atletai, dalyvaujantys tokiame kontaktiniame sporte kaip imtynės ar kovos menai, yra labiau linkę užsikrėsti odos infekcijomis.
Esminiai smegenų sukrėtimo simptomai - galvos skausmas, svaigulys, pykinimas, pusiausvyros problemos, sumažėjusi koncentracija ir atminties problemos.
Kaip atpažinti traumą?
Pajutus skausmą, tirpimą ar patinimą sportuojant, būtina nedelsiant nutraukti treniruotę. Jei simptomai nepraeina ar net intensyvėja, būtina kreiptis į gydytoją specialistą, kuris tiksliai diagnozuos traumą ir paskirs reikalingą gydymą.
Taip pat skaitykite: Statistika apie sporto traumas
Pirmoji pagalba įvykus traumai
Gavus traumą, jokiu būdu negalima sportuoti toliau, kad pažeista vieta nebūtų traumuojama dar labiau. Jei trauma nėra sunki (pvz., sumušimas, lengvas patempimas), skausmas, tirpimas ar patinimas neintensyvėja, gydytis galima namuose. Traumuotai vietai būtina ramybė, tad reikėtų stengtis jos nejudinti.
- Šaldymas: Pirmas dvi paras šaldyti 4 - 6 kartus per dieną. Šaldymas stabdo uždegimą, todėl per pirmas 24-72 valandas tai yra pagrindinė traumos gydymo priemonė. Traumuotą vietą šaldyti reikėtų 15-20 minučių. Po to procedūrą galimą kartoti kas valandą.
- Vaistai: Tepti uždegimą bei skausmą mažinančiais tepalais.
- Šildymas: Vėliau galima dėti šildomus kompresus, kad suaktyvintume kraujotaką ir greičiau rezorbuotųsi kraujosrūvos.
- Pakėlimas: Susižeidus galūnę, ją rekomenduojama laikyti pakeltą.
- Sutvirtinimas: Patinimui mažinti pažeistą vietą galima sutvirtinti subintuojant elastiniu bintu ar specialiu įtvaru. Jei per kelias paras skausmas ir tinimas nepraeina, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Traumų prevencija
Geriausias būdas išvengti traumų - tinkama prevencija. Lietuvos nacionalinės vyrų krepšinio rinktinės gydytojas Vytenis Trumpickas pataria sportuoti saikingai ir tinkamai pasiruošti kiekvienai treniruotei.
- Apšilimas: Prieš kiekvieną treniruotę būtina atlikti 10 - 15 minučių apšilimą. Apšilimo metu pagerėja kraujotaka, sušyla raumenys. Neapšilę raumenys būna susitraukę ir sutrumpėję. Tam, kad jie būtų pasiruošę didesniam, nei įprasta fiziniam krūviui, juos reikia mankštinti pamažu. Ta pati taisyklė galioja ir vidaus organams, organizmo varikliui - širdžiai. Juos taip pat būtina pamažu pratinti prie papildomo darbo. Fizinė veikla be apšilimo dažniausiai baigiasi traumomis. Todėl jį atlikti būtina bet kokio amžiaus ir bet kokios fizinės formos žmonėms, o ypač vyresniems nei 30 metų. Su amžiumi lėtėja medžiagų apykaita, kraujotaka, raumenų ir sausgyslių aprūpinimas krauju ir naudingosiomis medžiagomis. Organizmas tampa mažiau atsparus, kalkėja kraujagyslės, didėja traumų ir širdies veiklos sutrikimų rizika.
- Tinkama technika: Svarbu gerai išmokti pasirinktos sporto šakos techniką.
- Palaipsniui didinamas krūvis: Pradėjus sportuoti rekomenduojama pasirinkti lengvesnius pratimus ir mažas apkrovas, o vėliau jas palaipsniui didinti.
- Saikingas sportas: Labai svarbu nepersistengti ir nepervargti, be reikalo nerizikuoti.
- Tinkama apranga ir avalynė: Pirmiausia, reikia pasirinkti patogią ir sportui pritaikytą avalynę, aprangą, pasirūpinti apsaugomis. Traumų profilaktikoje svarbi vieta tenka ir subalansuotai mitybai. Patarčiau vartoti vitaminus, vengti viršsvorio. Subalansuota profilaktika - tai ir tinkamai parinktos pagalbinės priemonės, pavyzdžiui, specialiai pritaikyta sportinė avalynė ar bent jau vidpadžiai, išlaikantys taisyklingą pėdų ašį ir tolygiai paskirstantys pėdoms tenkantį krūvį. Jie padeda apsaugoti kojų sąnarius nuo nereikalingo krūvio, o taip pat ir traumų.
- Profilaktika: Savo fizine forma ir sveikata būtina susirūpinti tada, kai dar nieko neskauda. Būtina palaipsniui ruošti savo organizmą didesniems krūviams. Tinkamas pasirengimas daugeliui atveju padeda išvengti skaudžių pasekmių ir brangiai kainuojančio gydymo. Todėl visada sakau, kad kiekvienas sportuojantis žmogus turėtų sutelkti dėmesį ne į traumų gydymą, o jų profilaktiką. Tai galioja visiems be išimties, tiek profesionalams, tiek mėgėjams, nes žmogaus anatomija yra visų vienoda.
Traumų profilaktika turėtų būti kompleksiška. Prieš treniruojantis visuomet pirmiausia būtina paruošti organizmą fiziniam krūviui ir atlikti apšilimą - tempimo, raumenų balanso pratimus.
Reabilitacija po traumos
Net 50 procentų traumų gydymo sėkmės priskiriama reabilitacijai. Tik ji padeda sportuojančiam žmogui pasiekti tokį patį aktyvumo lygį, koks buvo ir iki traumos. Tie, kurie nuvertina reabilitacijos svarbą, dažnai patiria pakartotines traumas, įvairias komplikacijas. Profesionaliems sportininkams dažnai tai reiškia karjeros pabaigą. Reabilitacijos planas sudaromas atsižvelgiant į kiekvieno paciento situaciją, patirtą traumą. Norint, kad gydymas būtų sėkmingas, būtina to plano laikytis itin griežtai.
Po patirtų sportinių traumų dažniausiai įmanoma gyventi visavertį gyvenimą, tačiau tai priklauso nuo patirtos traumos. Svarbu, kad reabilitacijos metu pacientas glaudžiai bendradarbiautų su gydytoju ir atsakingai laikytųsi visų jo nurodymų. Antraip visas gydymas gali nueiti perniek, o traumos kartotis. Net apie 70-80 procentų sportininkų sportuoja kamuojami lėtinių skausmų vien todėl, kad iki galo neišsigydė traumų ir sportuoti sugrįžo anksčiau nei turėjo. Jiems tenka gyventi su nuskausminamaisiais, apsikarsčius įtvarais.
Taip pat skaitykite: Statistika apie sporto traumas Lietuvoje
Beje, sportuoti su įtvaru - dar viena didžiulė klaida. Įtvarai labai svarbūs reabilitacijos laikotarpiu, tačiau sportuojant patarčiau jų nebedėvėti. Per ilgai dėvint įtvarą, nyksta raumenys, aptingę sąnariai praranda lankstumą. Grįžti į sporto salę verta tik visiškai išsigydžius. Visada sportininkams sakau, kad reikia galvoti apie ateitį, o ne siekti rezultato čia ir dabar.
Taip pat skaitykite: Traumos, pakeitusios krepšinio žaidimą
tags: #dazniausios #traumos #sportuojant