Įvadas
Gimnastika - tai sporto šaka, apimanti įvairius pratimus, reikalaujančius jėgos, lankstumo, koordinacijos, pusiausvyros ir valdymo. Gimnastikos mokymo metodikos apima platų spektrą žinių ir įgūdžių, reikalingų norint sėkmingai ugdyti gimnastus. Šiame straipsnyje apžvelgsime gimnastikos sporto istoriją, formas, rungčių mokymą, gimnastiką mokykloje, fizinio parengtumo testus ir pagrindinius terminus.
Gimnastikos Sporto Istorinė Apžvalga
Gimnastikos ištakos Antikoje
Gimnastikos ištakos siekia Antikos laikus, kuomet pratimai buvo naudojami kariniam pasirengimui ir fiziniam lavinimui.
Viduramžių gimnastikos bruožai
Viduramžiais gimnastika išliko svarbi fizinio pasirengimo dalis, tačiau įgavo ir pramoginių elementų.
Naujųjų ir naujausių laikų gimnastikos raidos ypatumai
Naujaisiais ir naujausiais laikais gimnastika tapo sporto šaka su standartizuotomis taisyklėmis ir varžybomis.
Vokiečių gimnastikos sistema
Vokiečių gimnastikos sistema, sukurta Friedricho Ludwigo Jahno, pabrėžė jėgos ir disciplinos svarbą.
Taip pat skaitykite: Gimnastikos gumos nauda
Švedų gimnastikos sistema
Švedų gimnastikos sistema, sukurta Pero Henriko Lingas, akcentavo medicininį ir korekcinį pratimų poveikį.
Prancūzų gimnastikos sistema
Prancūzų gimnastikos sistema, sukurta Georges'o Héberto, pabrėžė natūralių judesių ir praktinio pritaikymo svarbą.
„Sakalų“ gimnastikos sistema
„Sakalų“ gimnastikos sistema, populiari slavų šalyse, akcentavo masinius pasirodymus ir tautinę dvasią.
Mokyklinės gimnastikos sistemos
Mokyklinės gimnastikos sistemos integruoja gimnastikos pratimus į fizinio ugdymo programas, siekiant ugdyti mokinių fizinį pajėgumą ir koordinaciją.
Gimnastikos Formos
Gimnastika skirstoma į kelias pagrindines formas:
Taip pat skaitykite: Pasirengimas Rio: Lietuvos gimnastai
Lavinamosios krypties gimnastika
Lavinamosios krypties gimnastika, dar vadinama bendrojo lavinimo gimnastika, skirta bendram fiziniam pasirengimui ir sveikatos stiprinimui.
Sportinės krypties gimnastika
Sportinės krypties gimnastika apima varžybas ant įvairių prietaisų, tokių kaip žiedai, lygiagretės, skersinis ir kt. Sportinė gimnastika reikalauja didelio meistriškumo ir fizinio pasirengimo.
Taikomosios krypties gimnastika
Taikomosios krypties gimnastika naudojama specifiniams įgūdžiams ugdyti, pavyzdžiui, kariuomenėje ar cirke.
Gimnastikos Rungčių Mokymas
Gimnastikos rungčių mokymas apima įvairių pratimų ir elementų mokymą ant skirtingų prietaisų.
Akrobatika
Akrobatika - tai pratimai, apimantys įvairius šuolius, vartymus ir kitus judesius, reikalaujančius lankstumo ir koordinacijos.
Taip pat skaitykite: Privalumai naudojant gimnastikos kamuolį
Žiedai
Žiedai - tai vienas iš vyrų sportinės gimnastikos prietaisų, reikalaujantis didelės jėgos ir pusiausvyros.
Atraminiai šuoliai
Atraminiai šuoliai - tai rungtis, kurios metu gimnastas atlieka šuolį per atraminį prietaisą, demonstruodamas jėgą ir koordinaciją.
Lygiagretės
Lygiagretės - tai vienas iš vyrų sportinės gimnastikos prietaisų, reikalaujantis jėgos ir pusiausvyros.
Ávairiaaukštės lygiagretės
Ávairiaaukštės lygiagretės - tai moterų sportinės gimnastikos prietaisas, reikalaujantis lankstumo ir koordinacijos.
Skersinis
Skersinis - tai vienas iš vyrų sportinės gimnastikos prietaisų, reikalaujantis jėgos ir koordinacijos.
Arklys su rankenomis
Arklys su rankenomis - tai vienas iš vyrų sportinės gimnastikos prietaisų, reikalaujantis pusiausvyros ir koordinacijos.
Buomas
Buomas - tai moterų sportinės gimnastikos prietaisas, reikalaujantis pusiausvyros ir koordinacijos.
Sportinės gimnastikos varžybų organizavimas
Sportinės gimnastikos varžybų organizavimas apima taisyklių laikymąsi, teisėjų darbą ir sportininkų pasirodymų vertinimą.
Gimnastika Mokykloje
Gimnastika mokykloje yra svarbi fizinio ugdymo dalis, padedanti ugdyti mokinių fizinį pajėgumą ir koordinaciją.
Gimnastika mokyklinio amžiaus vaikų fizinio ugdymo sistemoje
Gimnastika mokyklinio amžiaus vaikų fizinio ugdymo sistemoje padeda ugdyti fizines ypatybes, tokias kaip jėga, lankstumas, koordinacija ir pusiausvyra.
Jaunesnysis mokyklinis amžius (6-10 m.)
Jaunesniame mokykliniame amžiuje gimnastikos pratimai padeda ugdyti pagrindinius judėjimo įgūdžius ir koordinaciją.
Vidurinis mokyklinis amžius (11-16 m.)
Viduriniame mokykliniame amžiuje gimnastikos pratimai padeda ugdyti jėgą, lankstumą ir koordinaciją.
Vyresnysis mokyklinis amžinus (16-18 m.)
Vyresniame mokykliniame amžiuje gimnastikos pratimai padeda palaikyti fizinį pajėgumą ir ruoštis tolimesnei sportinei veiklai.
Gimnastikos pratimų poveikis organizmui
Gimnastikos pratimai teigiamai veikia organizmą, stiprina raumenis, gerina koordinaciją ir lankstumą.
Gimnastikos pamoka
Gimnastikos pamoka susideda iš parengiamosios, pagrindinės ir baigiamosios dalių.
Bendros žinios apie rikiuotę
Rikiuotė - tai pratimai, skirti mokinių organizavimui ir disciplinos ugdymui.
Pratimų užrašymo taisyklės
Pratimų užrašymo taisyklės padeda tiksliai aprašyti pratimus ir jų atlikimo techniką.
Parengiamosios pamokos dalies pratimų schema
Parengiamosios pamokos dalies pratimų schema apima pratimus, skirtus apšilti raumenis ir paruošti organizmą pagrindinei veiklai.
Gimnastikos pamokos parengiamosios dalies planas
Gimnastikos pamokos parengiamosios dalies planas apima pratimus, skirtus apšilti raumenis ir paruošti organizmą pagrindinei veiklai.
Gimnastikos pamokos planas-konspektas
Gimnastikos pamokos planas-konspektas apima visos pamokos eigą, pratimus ir metodinius nurodymus.
Gimnastikos programa
Gimnastikos programa apima pratimus, skirtus ugdyti fizinį pajėgumą, koordinaciją ir lankstumą.
Fizinio Parengtumo Testai
Fizinio parengtumo testai naudojami įvertinti gimnastų fizines ypatybes, tokias kaip jėga, lankstumas, koordinacija ir pusiausvyra.
Pagrindinių Terminų Žodynas
Pagrindinių terminų žodynas apima gimnastikos terminus ir jų apibrėžimus.
Kūno Kultūros Vertybiniai Ir Veiklos Aspektai
Vertybė - subjekto santykis su objektu išraiška. Subjektas - žmogus, sportinė veikla - objektas. Subjektas įtraukia į socialinį gyvenimą objektą, tokiu atveju ta veikla yra pripažinta kaip vertybė. Pagrindinis dalykas veiklai pradėti turi būti poreikis, kuriam išugdyti reikalingos šios sąlygos. Žmogaus veikloje atsiranda socialinė būtinybė apibrėžti tikslus ir uždavinius, bei specialiąsias priemones, jų panaudojimo fiziniam ugdymui galimybes. Ankstyvuosiuose žmogaus raidos etapuose tie klausimai buvo spendžiami intuityviai, stichiškai perduodant praeitį kitoms kartoms. Vėliau ši veikla išsirutuliojo į atskirą savarankišką ir socialiai būtiną profesiją bei jos teoriją ir praktiką. Kad profesionaliu lygiu organizuotų ir valdytų šį procesą, kūno kultūros specialistas privalo turėti gana daug išsamių žinių.
K. Dineika
K. Dineika labiausiai žinomas kaip gydomosios fizkultūros novatorius, kaip Druskininkų gydomosios fizkultūros parko įkūrėjas, gydęs gydomąja gimnastika įvairius susirgimus ir ligas. Karolis Dineika 1920 m. įkūrė Lietuvos fizinio lavinimo sąjungą, 1922 - Lietuvos gimnastikos ir sporto federaciją, buvo jų pirmuoju pirmininku. Propagavo klasikines ir tautines sporto šakas. K. Dineika siekė kūno kultūrą pajungti dvasios kultūrai. Rašė į laikraščius, žurnalus, iki 1940 m. Paskyrė savo gyvenimą pedagoginei veiklai. 1934 m. auklėjimo ir geografijos mokslus), įgijo ir plaukimo trenerio kvalifikacijà. Kūno kultūros, sporto didaktika domėjosi Suomijoje, Švedijoje, SSRS, Anglijoje, Vokietijoje. 1939 m. Marburgo universitete (Vokietija) apgynė daktaro disertacijà, kurios tema - „Esamos mokyklinės kūno kultūros sistematikos ir tautinės formos problema pirmaujančiose Europos šalyse“. 1931-1939 m. Lietuvos kūno kultūros mmokytojams skirtuose vasaros kursuose dėstė fizinio auklėjimo pagrindus, mankštą, plaukimą, 1934-1938 m. - Aukštuosiuose kūno kultūros kursuose, 1939-1943 m. VDU ir VU fizinio auklėjimo katedros dėstytojas, docentas (1941), vedėjas.
A. Vokietaitis
A. Vokietaitis - aktyvus plaukimo treneris, 1934-1942 m. Lietuvos plaukimo rinktinės treneris.
V. Augustauskas
Vienas iš aktyviausių ir profesionaliausių Lietuvos tautinės fizinio auklėjimo sistemos kūrėjų V. Augustauskas, įvertindamas kūno kultūros mokytojų parengtumą, jų kkompetentingo rengimo svarbą, tą situaciją, kurioje iškilo būtinybė steigti aukštąją mokyklą. 1931 m. baigė VDU Humanitarinių mokslų fakultetą. 1932 m. dirbo Kauno apskrities mokyklų inspektoriumi, 1934-1940 m. - Kūno kultūros rūmų ir Aukštųjų kūno kultūros kursų direktoriumi. Organizavo Kūno kultūros rūmų ir Kauno sporto halės statybą. 1937 m. išrinktas Lietuvos tautinio olimpinio komiteto pirmininku, vadovavo VDU Kūno kultūros katedrai. 1945 m. dirbo Kūno kultūros instituto Psichologijos-pedagogikos katedros vyr. dėstytoju, o 1947-1949 m. - katedros vedėju. 1938 m. kartu su kitais Kaune surengė pirmąją Pasaulio lietuvių tautinę olimpiadą. 1931-1940 m. redagavo žurnalą „Fiziškas auklėjimas“. Nuo 1920 m. - Šaulių sąjungos narys, Tautininkų sąjungos atsakingasis sekretorius.
St. Šalkauskis
St. Šalkauskio (1884 -1914) kultūros pedagogika neatskiriama nuo žmogaus sampratos, kuri visapusiškai ir plačiai aptarta jo filosofinėje ir pedagoginėje veikloje. St. Šalkauskis 1911 m. baigė teisės mokslus Maskvos universitete, 1920 m. apgynė filosofijos daktaro disertaciją Fribūre. Grįžęs į Lietuvą, įsitraukė i Lietuvos universiteto kūrimo darbą. Iki 1940 m. profesoriavo Teologijos - filosofijos fakultete. Daug jėgų St. Šalkauskis skyrė pedagoginiam ir moksliniam organizaciniam darbui: buvo pakviestas į ką tik įkurtą Kauno universitetą dirbti profesoriumi, paskutiniais gyvenimo metais išrinktas rektoriumi.
A. Jurgelionis
JURGELIONIS ANTANAS [1894 04 14 Anikstoje (Latvija) - 1976 10 22 Vilniuje], ssportinės medicinos gydytojas, pulkininkas leitenantas, epidemiologas, gerontologijos pradininkas Lietuvoje. 1918-1939 m. su pertraukomis gyveno Kaune. Nutrūkus medicinos studijoms Rusijoje, 1918 m. grįžo į Kauną ir įsidarbino Krašto apsaugos departamente. 1920 m. buvo pašauktas į Lietuvos kariuomenę sanitaru. 1926 m. grįžo į Lietuvą susižavėjęs profilaktine kūno kultūros reikšme ir kūrė fizinio lavinimo sistemos planą. Nuo 1924 m. apie tai nuolat rašė spaudoje. Kaune pradėjo dirbti Karo sanitarijos valdyboje fizinio lavinimo inspektoriumi ir dėstyti S. Daukanto mokytojų seminarijoje. 1926-1929 m. vadovavo Lietuvos sporto lygai, koordinavusiai sportinį judėjimą. 1928 m. A. Jurgelionis - Lietuvos sportininkų delegacijos vadovas Amsterdamo olimpinėse žaidynėse, taip pat buvo išrinktas į pasaulinio sporto medicinos gydytojų kongreso organizacinį komitetą. 1932 m. tapo pirmuoju Kūno kultūros rūmų direktoriumi Kaune (Totorių g. 12). Jo rūpesčiu Ąžuolyne pastatyti ir 1934 m. atidaryti nauji rūmai. Prie jų suorganizavęs Aukštuosius kūno kultūros kursus (AKKK), direktoriaus pareigas perdavė V. Augustauskui. Pats skaitė paskaitas, įkūrė pažangią fiziologijos ir medicinos kontrolės laboratoriją. 1936 m. parengė valstybinio kūno kultūros ženklo nuostatus. 1938 m. uždarius AKKK, dirbo VDU kūno kultūros katedros vyr.
Kūno Kultūros Samprata
Kūno kultūra - svarbi bendrosios asmens ir visuomenės kultūros dalis, glaudžiai susijusi su kitomis jos sritimis, ypač su sveikatos stiprinimu iir sportu. Ji padeda siekti fizinės, psichinės ir dvasinės asmens darnos, stiprina įvairaus amžiaus žmonių sveikatą. Kūno kultūra atveria galimybę patirti išlavinto, stipraus, sveiko organizmo, kūno judesių grožio keliamą džiaugsmą, kuria prielaidas asmens saviraiškai ir savirealizacijai. Kūno kultūra yra tam tikra kultūros forma,kuri keičia žmogaus fizinę būklę, jo dvasines galias su tinkamai šios kultūros normos idealuose, vertybėse užfiksuotais reikalavimais.
Fizinis Ugdymas, Rengimas, Parengtumas, Išsivystymas Ir Biologinis Amžius
Fizinis ugdymas - tai moksliškai pagrįstas pedagoginis procesas, kuriame ugdytojas veikia ugdytinį fizinio lavinimo vertybių pagrindu. Fizinis rengimas - reikalingas profesiniams įgūdžiams įsigyti. Jėgos, greitumo, ištvermės, lankstumo ir vikrumo ugdymas. Fizinis parengtumas - sudėtinga žmogaus dinaminė būsena - organizmo fizinių ir funkcinių galių išsiugdymo lygis, lemiantis kūrybingą, darbinę ir visuomeninę žmogaus veiklą. Fizinis išsivystymas - morfologinių ir fiziologinių organizmo savybių visuma, rodanti organizmo fizinio subrendimo būklę, fizinė pajėgumą bei harmoningumą. Biologinis amžius - parodo, kokia iš tikrųjų yra žmogaus organizmo būklė: kitaip tariant, ar ji atitinka nugyventus metus.
Fizinis Tobulumas
Fizinis tobulumas - požiūris į kūno kultūrą, įvairiapusį fizinį parengtumą, sveikatą, valios ir kitas savybes. Požymiai ir veiksniai lemiantys fizinį tobulumą:
- proporcinga kūno sandara.
- Aukštas fizinių ypatybių išlavėjimo lygis.
- Didelis fizinis darbingumas.
- Gera adaptacija nepalankiomis gyvenimo sąlygomis.
- racionalus gyvybiškai svarbių įgūdžių ir gebėjimų panaudojimas integruotis į supančią socialinę aplinką.
Fizinio tobulumo lygiai:
- Privalomas
- Profesinis
Kūno kultūra - ugdymo sritis, kur mokiniai dažniausiai gali patirti sėkmę, save realizuoti, kompensuoti patiriamus mokymosi sunkumus, sustiprinti motyvaciją.
Dėsniai Ir Didaktiniai Fizinio Ugdymo Principai
Dėsnis - vidinis, esminis reiškinių sąryšis, atskleidžiantis būdingą jų raidą. Dėsniai egzistuoja objektyviai, nepriklauso nuo žmonių valios. Jie nesukuriami, juos galima tik atskleisti ir pažinti, prie jų prisitaikyti. Didaktiniai fizinio ugdymo principai:
- Moksliškumo - istorijos, kultūros ir ugdymo sąveikos dėsnis.
- Vaizdumo, prieinamumo ir individualumo - konkretus ir abstraktus mąstymo sąveikos dėsnis.
- Sistemingumo ir nuoseklumo - loginio ir kūrybinio mąstymo dėsnis.
Fiziniai Pratimai
Fiziniai pratimai - sąmoningi, valingi žmogaus judesiai ir veiksmai, skirti fiziniam lavinimui ir gydymui. Tai svarbiausia fizinio tobulėjimo priemonė. Fiziniai pratimai apima natūralius judesius ir specialius judesius bei jų kompleksus, skirtus fiziniam žmogaus lavinimui ir gydymui. Judėjimo veiksmai - tai gebėjimas neautomatiškai atlikti judesius. Fizinių pratimų techninės charakteristikos. Fizinis rengimas - fizinių pratimų naudojimas, siekiant išmokti, kurios nors specialios veiklos. Kiekybinės charakteristika - fizinių pratimų ((veiksmų) atlikimas, juos dažnai ir tankiai kartojant.
tags: #gimnastikos #mokymo #metodikos #pagrindai