Įvadas
Tarptautinis Olimpinis Komitetas (TOK) yra aukščiausia valdymo institucija olimpiniame sąjūdyje, kuriai priklauso visos teisės į olimpines žaidynes. Ši nevyriausybinė ir ne pelno siekianti organizacija, įkurta 1894 m. birželio 23 d. Paryžiuje barono Pierre'o de Coubertino iniciatyva, vaidina esminį vaidmenį populiarinant olimpizmą ir vadovaujant olimpiniam sąjūdžiui visame pasaulyje.
TOK Įkūrimas ir Istorija
TOK įkūrimo idėja kilo P. de Coubertinui, kuris iš pradžių planavo 1894 m. suvažiavime aptarti mėgėjišką sportą. Tačiau, susirinkus delegatams Sorbonos universitete Paryžiuje, jis pakeitė programą ir suvažiavimo pavadinimą į „Olimpinių žaidynių atgaivinimo kongresą“. Šis renginys tapo platforma P. de Coubertino pasiūlymui rengti šiuolaikines olimpines žaidynes išdėstyti ir TOK įkurti. Į Sorbonos kongresą suvažiavo 79 dalyviai iš 12 valstybių, kurie entuziastingai priėmė pasiūlymą atgaivinti olimpines žaidynes.
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto ištakos siekia Lietuvos sporto lygą, kuri 1924-1932 m. vykdė ir nacionalinio olimpinio komiteto funkcijas. 1924 m. gegužės 25 d. TOK pripažino Lietuvą kaip narę.
TOK Struktūra ir Nariai
TOK vykdomąjį komitetą sudaro garbės prezidentas, prezidentas, keturi viceprezidentai, 10 narių ir generalinis direktorius. TOK turi 105 narius, o pagal Olimpinę chartiją iš viso jų gali būti ne daugiau kaip 115. Nariai renkami organizacijos viduje ir atstovauja jai savo šalyse. Prezidentą 8 metams renka TOK nariai slaptu balsavimu, vėliau kadencija gali būti pratęsta iki 4 metų. Iki 70 TOK narių gali būti individualūs, nesusiję su jokiomis einamomis pareigomis asmenys, 15 - karjerą tęsiantys sportininkai, 15 - tarptautinių sporto federacijų arba asociacijų atstovai, 15 - nacionalinių olimpinių komitetų arba jų asociacijų nariai.
TOK Funkcijos ir Veikla
TOK skatina bendradarbiavimą tarp nacionalinių olimpinių komitetų, tarptautinių sporto federacijų, sportininkų, olimpinių žaidynių organizacinių komitetų, rėmėjų ir Jungtinių Tautų organizacijų. Tokiu būdu, TOK užtikrina olimpinių žaidynių tęstinumą bei olimpinių vertybių sklaidą pasaulyje. 2009 m. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja suteikė TOK nuolatinio stebėtojo statusą. TOK yra 206 nacionalinių olimpinių komitetų valdymo organas.
Taip pat skaitykite: LTOK: dabartinė situacija
TOK misija - visame pasaulyje populiarinti olimpizmą ir vadovauti olimpiniam sąjūdžiui.
Nacionaliniai Olimpiniai Komitetai
Nacionalinis olimpinis komitetas (NOK) yra institucija, vadovaujanti olimpiniam sąjūdžiui šalyje. Jį sudaro nacionalinių sporto federacijų, sporto organizacijų atstovai ir įžymūs sportininkai. NOK turi būti oficialiai pripažintas TOK. Nacionalinis olimpinis komitetas organizuoja sportinį rengimąsi olimpinėms žaidynėms, kartu su nacionalinėmis sporto federacijomis sudaro olimpines komandas ir dalyvauja TOK veikloje. 2018 m. TOK vienijo 206 nacionalinius olimpinius komitetus.
Europos Olimpiniai Komitetai (EOK)
Europos olimpinių komitetų asociacija (EOK) įkurta 1968 metais. Ji vienija 50 Europos nacionalinių olimpinių komitetų. EOK tikslai yra skleisti olimpinėje chartijoje apibrėžtas olimpizmo vertybes, per glaudų bendradarbiavimą su Tarptautiniu olimpiniu komitetu, Nacionalinių olimpinių komitetų asociacija (ANOC) ir olimpinėmis asociacijomis kituose žemynuose, lavinti jaunimą per sportą, skatinti pagarbą aplinkai ir taip prisidėti prie geresnio pasaulio kūrimo, skatinti bendradarbiavimą tarp Europos olimpinių komitetų per bendrus interesus, mokslinius tyrimus, informacijos apsikeitimą ir bendrų interesų gynimą, vystyti Olimpinio solidarumo programas Europoje. EOK vykdomąjį komitetą sudaro prezidentas, viceprezidentas, iždininkas, generalinis sekretorius bei 12 narių.
Pasaulio Nacionalinių Olimpinių Komitetų Asociacija (ANOC)
Pasaulio nacionalinių olimpinių komitetų asociacija (ANOC) įkurta 1979 metų birželio 26 dieną Puerto Rike. Ši tarptautinė organizacija vienija 206 nacionalinius olimpinius komitetus ir yra pripažinta Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK). ANOC atstovauja 206 nacionaliniams olimpiniams komitetams (NOC). Jie yra skirstomi pagal penkis žemynus: Afrikos nacionalinių olimpinių komitetų asociacija (ANOCA), Europos olimpiniai komitetai (EOK), Azijos olimpinė taryba (OCA), Okeanijos nacionaliniai olimpiniai komitetai (ONOC) ir Panamerikos sporto organizacija (Panamsports).
Kilnaus Elgesio Sporte („Fair Play“)
Kilnaus elgesio sporte („Fair Play“) veikla buvo paskatinta 1960 m. Romos vasaros olimpinių žaidynių, kai noras nugalėti bet kokia kaina peržengė visas ribas ir atėmė pirmąją sportininko gyvybę. Todėl 1963 m. gruodžio 5 d. Paryžiuje UNESCO, AIPS, ICSSPE, Tarptautinės krepšinio, futbolo, regbio imtynių federacijos įkūrė Tarptautinį komitetą P. de Kuberteno Kilnaus elgesio apdovanojimams teikti. 1973 m. Tarptautinio „Fair Play“ komiteto tikslas - saugoti ir skatinti pagarbą kilniam elgesiui ir jo vertybėms ne tik didžiajame sporte ar sporto visiems programose, bet ir kasdieniame gyvenime. Pagrindinis CIFP vykdantysis organas yra Generalinė Asamblėja, kurioje kiekvienas CIFP narys turi po vieną balsą. CIFP vykdantįjį komitetą sudaro prezidentas, du viceprezidentai, generalinis sekretorius ir iždininkas. CIFP tarybą sudaro daugiausiai 20 narių iš viso pasaulio.
Taip pat skaitykite: Olimpiniai Lietuvos pasiekimai
Sporto Arbitražo Teismas (CAS)
CAS įsteigtas 1984 metais Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) iniciatyva kaip nepriklausoma institucija. Nuo 1994 metų Tarptautinis sporto arbitražo teismas yra pavaldus Tarptautinei sporto arbitražo tarybai. CAS sprendžia su sportu susijusius ginčus, kurie teismui perduodami taikant įprastas arbitražo procedūras arba apskundus sporto institucijų ar organizacijų sprendimus. Teismas priima arbitražo sprendimus, kurie turi įprastų teismų sprendimų galią. Jis gali padėti šalims taikiai išspręsti ginčus pagal taikinimo procedūrą, jeigu ji yra galima, taip pat teikia rekomendacinio pobūdžio išvadas su sportu susijusiais teisiniais klausimais. CAS valdybą sudaro prezidentas, viceprezidentas, CAS paprastojo diviziono prezidentas, apeliacinio arbitražo diviziono prezidentas ir generalinis sekretorius. CAS turi 22 narius.
Lietuvos Tautinis Olimpinis Komitetas (LTOK)
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) ištakos - Lietuvos sporto lyga, kuri 1924-1932 m. vykdė ir nacionalinio olimpinio komiteto funkcijas. 1924 m. gegužės 25 d. TOK pripažino Lietuvą kaip narę. Pirmasis Lietuvos olimpinio komiteto vadovas buvo Lietuvos sporto lygai vadovavęs generolas Jonas Jurgis Bulota (iki 1926).
LTOK generalinė asamblėja yra aukščiausiasis LTOK organas, kurį sudaro ir sprendimus priima tik LTOK nariai. Eilinė generalinės asamblėjos sesija šaukiama LTOK vykdomojo komiteto nutarimu ne rečiau kaip kartą per metus. Rinkimų generalinės asamblėjos sesijoje renkamas LTOK prezidentas, Vykdomojo komiteto ir Revizijos komisijos nariai. LTOK vykdomasis komitetas vadovauja organizacijos veiklai tarp Generalinės asamblėjos rinkimų sesijų. LTOK prezidentas vadovauja LTOK veiklai, yra Generalinės asamblėjos sesijos, Vykdomojo komiteto posėdžio pirmininkas. Prezidentas atstovauja LTOK Lietuvos Respublikos, užsienio, tarptautinėse organizacijose ir daro viską, kas jam patikėta LTOK įstatais, Generalinės asamblėjos ir Vykdomojo komiteto nutarimais. LTOK revizijos komisija yra iš LTOK narių Generalinėje asamblėjoje po rinkimų sudarytas kontrolės organas, veikiantis pagal asamblėjos patvirtintus Revizijos komisijos nuostatus. Nuo 2012 m. LTOK prezidentė - olimpinė čempionė, Tarptautinio olimpinio komiteto narė, Europos olimpinių komitetų asociacijos viceprezidentė Daina Gudzinevičiūtė. LTOK generalinis sekretorius - Mindaugas Griškonis.
Taip pat skaitykite: TOK struktūra ir veikla