Lietuvos ir Italijos krepšinio akistatos - tai ilgaamžė istorija, kupina dramatiškų momentų ir įsimintinų rungtynių. Šiame straipsnyje apžvelgsime šių dviejų šalių krepšinio kovas, pradedant nuo istorinių įvykių iki pat naujausių susitikimų, įskaitant ir pasaulio čempionato atrankos rungtynes Klaipėdoje.
Istorinė Perspektyva: Lietuvos Krepšinio Kelias
Lietuvos krepšinio istorija prasidėjo dar 1920 m. Kaune. Ši sporto šaka greitai išpopuliarėjo ir tapo svarbia šalies kultūros dalimi, vienijančia žmones ir įkvepiančia didžiuotis savo šalimi.
Pirmieji Žingsniai (1935-1939 m.)
Tikrasis Lietuvos krepšinio iškilimas prasidėjo 1935 m., kai Feliksas Kriaučiūnas ir Konstantinas Savickas atvyko iš JAV ir ėmėsi ruošti krepšininkus 1937 m. Europos čempionatui Rygoje. Lietuvos rinktinė, laikoma autsaideriu, sensacingai iškovojo pirmąjį Europos čempionato auksą. Šis laimėjimas suteikė Lietuvai teisę rengti kitą čempionatą. Per dvejus metus iškilo legendinė Kauno sporto halė, o Lietuvos rinktinė, su Pranu Lubinu priešakyje, antrą kartą triumfavo Europos čempionate.
Kita Svajonių Rinktinė (1992-1996 m.)
Atgimstančioje Lietuvoje krepšinis tapo vienybės simboliu. Vyresnės kartos sirgaliai prisimena „Žalgirio“ ir „CSKA“ kovas. Lietuva gavo galimybę dalyvauti atrankoje į 1992 m. Barselonos olimpines žaidynes. Pagrindinis rinktinės branduolys buvo „Žalgirio“ žaidėjai: Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius, Gintaras Krapikas. Jiems talkino Šarūnas Marčiulionis ir Arūnas Karnišovas. Atranka buvo įveikta be pralaimėjimų, o olimpiadoje iškovota bronza prieš NVS rinktinę. 1995 m. Lietuva nužygiavo iki pat Europos čempionato finalo, kuriame pralaimėjo Jugoslavijai. 1996 m. Atlantos olimpiadoje iškovota bronza.
Jono Kazlausko Rinktinės Pakilimas ir Nuopuolis (1997-2001 m.)
1997 m. prasidėjo Jono Kazlausko era. 1999 m. rinktinės sudėtyje buvo Arvydas Sabonis ir Šarūnas Jasikevičius. Komanda žaidė įspūdingai, bet ketvirtfinalyje pralaimėjo Ispanijai. 2000 m. Sidnėjaus olimpiadoje buvo iškovota bronza. 2001 m. Europos čempionato aštuntfinalyje Lietuvos krepšinio rinktinė buvo nukautuota Latvijos, ir J. Kazlauskas pasitraukė iš vyriausiojo trenerio pareigų.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Rami ir Stabili Antano Sireikos Era (2003-2006 m.)
2003 m. grupės varžybose pirmosios rungtynės ir varžovas Latvija - iškovota pergalė po dviejų pratęsimų. Fantastiški Arvydo Macijausko tritaškiai, efektyvūs Ramūno Šiškausko prasiveržimai ir, pagaliau, pergalė! Ketvirtfinalyje palaužta Vokietijos rinktinė, pusfinalyje nugalėti prancūzai, o finale Ispanija turėjo pripažinti Lietuvos rinktinės pranašumą. Pergalė ir Auksas! Po 64 metų pertraukos Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė vėl Europos čempionė! 2004 m. Atėnų olimpiadoje iškovota ketvirtoji vieta, pusfinalyje kelią pastojo Italijos rinktinė.
Atgimimas, Netikėtumai ir Skaudi Nesėkmė Namie (2007-2011 m.)
2007 m. prie rinktinės vairo stojo Ramūnas Butautas. Europos čempionate Ispanijoje iškovotos 7 pergalės iš eilės, tik pusfinalyje pralaimėta Rusijos rinktinei, kuri vėliau tapo ir turnyro nugalėtoja. Laimėję mažąjį finalą, Lietuvos krepšininkai tapo bronzos medalių laimėtojais. 2011 m. Europos čempionatas vyko Lietuvoje. Pralaimėjimas ketvirtfinalyje prieš Makedonijos rinktinę sukėlė didžiulį nusivylimą.
Atranka į Olimpiadą (2012 m.)
Olimpiadoje pasirodyta vidutiniškai, kelią link medalių užkirto Rusijos rinktinė. Lietuva liko 8. Trenerio K. Kemzūros karjera rinktinėje baigėsi.
Jono Kazlausko Sugrįžimas ir Vėlesnė Trenerių Kaita (2013-2021 m.)
2013 m. Lietuvos krepšinio rinktinę gelbėti buvo įkalbėtas treneris Jonas Kazlauskas. 2013 m. Europos pirmenybėse Slovėnijoje laimėta sidabro medalius, finale nusileidus Prancūzijos rinktinei. Nuo 2017 m. rinktinei vadovauti pradėjo Dainius Adomaitis, vėliau - Darius Maskoliūnas. Nesenai prasidėjo naujojo trenerio Kazio Maksvyčio era.
Lietuvos ir Italijos Akistatos: Istorija ir Statistika
Per visą istoriją Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė su Italijos rinktine oficialiose varžybose yra susitikusi 33 kartus, iš kurių 20 kartų pasiekė pergales. Tačiau vienas skaudžiausių antausių Lietuvos krepšinio istorijoje įvyko 2004 m. rugpjūčio 27 d., kuomet Atėnų olimpinėse žaidynėse pusfinalyje lietuviai pralaimėjo italams 91:100. Italai pataikė net 18 tolimų metimų ir mačą baigė su neįtikėtinu 64 procentų taiklumu iš trijų taškų zonos (18/28).
Taip pat skaitykite: Krepšinio rungtynių transliacijos: vadovas
Nuo 2004 m. Atėnų olimpinių žaidynių, Italija daugiau nelaimėjo prieš Lietuvos rinktinę pagrindiniuose turnyruose, išskyrus 2019 m. Europos čempionato atrankos rungtynes, kai italai namuose nugalėjo lietuvius 70:65. Tačiau namie lietuviai laimėjo 86:73.
Lietuviai su italais susitiko 2006 m. Japonijoje vykusiame pasaulio čempionate, kuriame aštuntfinalyje šventė nelengvą pergalę - 71:68. 2007 m. Europos krepšinio čempionato grupės rungtynėse lietuviai vėl triumfavo - 79:74. 2013 m. Europos čempionate Slovėnijoje ketvirtfinalyje lietuviai šventė pergalę rezultatu 81:77. 2015 m. Europos čempionate lietuviai po pratęsimo įveikė Italiją rezultatu 95:85. Pastarąjį kartą lietuviai su italais žaidė 2017 m. Europos čempionate, kur grupių etape italai buvo palaužti 78:73.
Pasaulio Čempionato Atrankos Rungtynės Klaipėdoje
Sekmadienį Klaipėdoje įvyko dramatiškos pasaulio čempionato atrankos rungtynės tarp Lietuvos ir Italijos, kurias rezultatu 81:82 laimėjo Italijos rinktinė.
Rungtynių Eiga ir Lemiami Momentai
Antrojo ketvirčio pradžioje lietuviai buvo įgiję dviženklę persvarą, tačiau italai antrąją mačo dalį pradėjo agresyviau. Ketvirtasis kėlinys virto tikra drama, komandos kaitaliojosi pirmaudamos. Lemiamu momentu italai pataikė svarbų metimą ir išsiveržė į priekį 82:81. Paskutinė ataka nusivylimą triumfu galėjo paversti Arnui Veličkai, bet jis įsipainiojo varžovų gynyboje. Prieš tai kitoje aikštės pusėje kur kas lengviau lemtingą dvitaškį pelnyti buvo leista Nico Mannionui.
Žaidėjų Pasirodymas
Pirmoje rungtynių dalyje, per kurią italai suklydo 14 kartų ir puolime laikėsi Stefano Tonuto pastangomis, šeimininkai didelės grėsmės nejautė. Po pertraukos labai greitai išsilygino ir žaidimas, ir rezultatas. Iš šešėlio išniro Gabriele Procida, pelnęs 21 tašką per du kėlinius. Ant balno lietuvius grąžino Igno Sargiūno taškai iš eilės ir Arno Veličkos tolimas šūvis. Tačiau paskutinės atakos taškus ant „i“ sudėliojo svečiai. Mantas Rubštavičius buvo naudingas (12 taškų), tačiau atsverti Eurolygos žaidėjų indėlio priešingoje stovykloje negalėjo.
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos prieš varžybas
Trenerių Komentarai
Italijos rinktinės treneris Luca Banchi po rungtynių teigė: „Parodėme charakterį, reikalingą grumiantis su tokia komanda kaip Lietuva. Jie nepasidavė, mes irgi atsakėme tuo pačiu. Paskutinė mūsų ataka buvo labai efektyvi, o po to patys pagaliau puikiai apsigynėme. Buvome gerai pasiruošę šioms rungtynėms. Žinojome lietuvių stilių, deja, iš pradžių iš to nebuvo jokios naudos - patys darėme niekieno neišprovokuotas klaidas. Kita vertus, juk susidūrėme su viena agresyviausiai besiginančių komandų Europoje. Dėl to buvo labai svarbus teisingas išsidėstymas, o mums pradžioje trūko disciplinos. Po pertraukos kur kas geriau užpuolėme, kai varžovai keitėsi dengiamaisiais. Taip pat smarkiai padėjo Gabriele Procidos metimai, kova dėl atšokusių kamuolių.“
Arnas Velička po rungtynių konstatavo: „Per lengvai jam leidome prasiveržti. Paskui ir aš bandžiau padaryti tą patį, bet man uždarė kelią, reikėjo mesti tikrai sunkų metimą.“ Jis taip pat pažymėjo, kad G. Procidos faktorius buvo lemiamas: „Jis gaudavo daug užtvarų imitacijų - varžovai matė, kad G. Procidą dengia mūsų vidurio puolėjas, jam užtekdavo pagąsdinti ir likdavo nedengiamas prie trijų taškų linijos. Gal tris kartus taip įmetė laisvas. Tai buvo pagrindinė problema: įsivažiavo, o tada jau laidė ir labai sunkius metimus.“
Eurolygos Žaidėjų Įtaka
L. Banchi paminėjo, kad jam buvo svarbu bendrauti su Eurolygos klubų treneriais, kurių vadovaujamuose klubuose žaidžia Italijos rinktinės kandidatai. Jis stengėsi įtikinti juos, kad dirba ta pačia kryptimi. Trenerio žodžius patvirtino ir G. Procida: „Man tai buvo labai gera savaitė visomis prasmėmis. Mėgavausi žaidimu, išliejau emocijas.“
Atrankos Turnyro Perspektyvos
Po šių rungtynių Lietuva atranką tęsia su 1-1 rezultatu. Italai taip pat turi vieną pergalę ir vieną pralaimėjimą. Kitas atrankos varžybų „langas“ laukia ateinančio vasario pabaigoje. Į antrą kvalifikacijos etapą pateks trys komandos, kartu išsinešiančios surinktų taškų kraitį.
Tolesnis Lietuvos Rinktinės Tvarkaraštis:
- Vasario 27 d. Islandija - Lietuva
- Kovo 2 d. Lietuva - Islandija
- Liepos 2 d. Lietuva - Didžioji Britanija
- Liepos 5 d. Italija - Lietuva
Konkurencija ir Iššūkiai
Iš šios grupės į kitą etapą pateks trys rinktinės, kas neturėtų sukelti problemų Rimo Kurtinaičio auklėtiniams. Visgi atsipalaiduoti net ir užsitikrinus vietą kitame etape - nevalia. Visi iškovoti taškai pirmajame etape persikels į antrąjį, o ten lietuvių lauks žymiai stipresni varžovai. C grupėje, su kuria susijungs D grupės komandos, rungtyniauja Turkija, Serbija, Šveicarija bei Bosnija ir Hercegovina. Iš antrojo etapo bilietus į planetos pirmenybes iškovos trys rinktinės, tad užbėgant įvykiams už akių, galima teigti, kad iš tokių komandų, kaip Lietuva, Italija, Turkija, Serbija bei Bosnija ir Hercegovina net dvi nepateks į pasaulio čempionatą. Tokios didelės konkurencijos lietuviai atrankoje dar nėra sutikę.
tags: #krepsinio #rungtyniu #lietuva #italija #komentarai