Regina Nijolė Sližauskienė-Kantauskaitė (gimė 1941 m. liepos 20 d. Vilniuje) - krepšininkė, trenerė, kūno kultūros mokytoja, mokytoja ekspertė (1994 m.), Lietuvos olimpinės akademijos (LOA) garbės narė (2010 m.). Jos gyvenimas ir veikla apima platų spektrą sporto ir švietimo sričių, paliekant reikšmingą pėdsaką Lietuvos sporto istorijoje.
Ankstyvasis gyvenimas ir sportinė karjera
Regina Nijolė Sližauskienė-Kantauskaitė sportinę karjerą pradėjo Šiaulių sporto mokykloje, kur jos pirmuoju treneriu buvo Vytautas Majorovas. Jos atkaklumas ir talentas greitai atsiskleidė krepšinio aikštelėje.
Pasiekimai krepšinyje
- Lietuvos moterų krepšinio čempionė (1962 m.)
- Lietuvos moterų krepšinio vicečempionė (1960, 1961 m.)
Šie pasiekimai rodo Reginos Nijolės Sližauskienės-Kantauskaitės indėlį į Lietuvos krepšinį.
Pedagoginė veikla ir indėlis į švietimą
Baigusi Lietuvos kūno kultūros institutą 1963 m., Regina Nijolė Sližauskienė-Kantauskaitė pradėjo pedagoginę veiklą, kuri truko ilgus metus.
Darbo patirtis švietimo srityje
- 1963-1968 m. - Šiaulių vaikų sporto mokykla, krepšinio trenerė
- 1968-1969 m. - Žalgirio draugijos Vilniaus miesto taryba, krepšinio trenerė instruktorė ir Vilniaus 4 aštuonmetės mokyklos kūno kultūros mokytoja
- 1969-1973 m. - Vilniaus miesto švietimo skyriaus specializuotoji vaikų ir jaunių sporto mokykla, krepšinio trenerė
- 1973-1980 m. - Vilniaus 34 vidurinė mokykla, kūno kultūros mokytoja
- 1980-2005 m. - Vilniaus 50 vidurinė mokykla (nuo 1996 m. Ąžuolyno vidurinė mokykla), kūno kultūros mokytoja
- Nuo 1998 m. - Lietuvos moksleivių kūno kultūros ir sporto centro Metodinio skyriaus metodininkė, nuo 2005 m. - vyriausioji metodininkė
Dalyvavimas komisijose ir darbo grupėse
Regina Nijolė Sližauskienė-Kantauskaitė aktyviai dalyvavo įvairiose komisijose ir darbo grupėse, prisidėdama prie kūno kultūros ugdymo tobulinimo Lietuvoje.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
- Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Kūno kultūros mokytojų kvalifikacijos komisijos narė (nuo 1997 m.)
- Kūno kultūros ekspertų komisijos sekretorė (nuo 1999 m.)
- Kūno kultūros mokytojų ir trenerių atestacijos kvalifikacijos komisijos (nuo 2000 m.)
- Sveikatos ugdymo ir kūno kultūros ekspertų komisijos narė (2000-2003 m.)
- Bendrojo lavinimo mokyklos kūno kultūros 1-10 klasių bendrosios programos ir išsilavinimo standartų ekspertė (2007 m.)
Ekspertinė ir konsultacinė veikla
Nuo 2003 m. Regina Nijolė Sližauskienė-Kantauskaitė tapo nepriklausoma sveikatos ir kūno kultūros eksperte, švietimo konsultante vidurinių mokyklų kūno kultūros ugdymo turinio kaitos klausimais.
Veikla Lietuvos kūno kultūros mokytojų asociacijoje
Nuo 1996 m. Regina Nijolė Sližauskienė-Kantauskaitė aktyviai dalyvauja Lietuvos kūno kultūros mokytojų asociacijos veikloje.
Pareigos asociacijoje
- Vilniaus skyriaus pirmininkė (1996-1999 m.)
- Asociacijos generalinė sekretorė (nuo 2006 m.)
Dalyvavimas darbo grupėse ir kongresuose
Regina Nijolė Sližauskienė-Kantauskaitė prisidėjo prie svarbių strateginių dokumentų kūrimo ir dalyvavo svarbiuose sporto renginiuose.
- Papildomojo ugdymo strategijos (1999 m.) darbo grupės narė
- Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto 2000-2012 metų strategijos darbo grupės narė
- III (2000 m.) ir IV (2005 m.) Lietuvos sporto kongresų komisijų narė
Tyrimai ir projektai
2001 m. kartu su Lietuvos kūno kultūros akademijos Sociolinių tyrimų laboratorija atliko tyrimus, kaip vykdomas Lietuvos kūno kultūros ir sporto įstatymo 21 straipsnis dėl privalomų 3 kūno kultūros pratybų. Taip pat dalyvavo moksleivių fizinio pajėgumo testavimo pagal Eurofito programą darbo grupėje (2001-2002 m.).
Kitos sportinės veiklos
Regina Nijolė Sližauskienė-Kantauskaitė pasižymėjo ne tik krepšinyje, bet ir kitose sporto šakose. Ji buvo lengvaatletė, pasaulio kroso čempionato komandinėse varžybose nugalėtoja, baidarininkė, daugkartinė Lietuvos baidarių irklavimo čempionė, sklandytoja, daugkartinė Lietuvos sklandymo čempionė ir rekordininkė, rankininkė, daugkartinė Lietuvos rankinio čempionė, orientacininkė, daugkartinė orientavimosi sporto čempionė, fechtavimosi trenerė ir teisėja. Šios veiklos rodo jos universalumą ir meilę sportui.
Taip pat skaitykite: Krepšinio rungtynių transliacijos: vadovas
Palangos vardai ir indėlis į bendruomenę
Palangos miesto savivaldybės viešoji biblioteka kuria personalijų žinyną „Palangos vardai“, kuriame įamžinami išskirtiniai miesto gyventojai ir svečiai, prisidėję prie Palangos garsinimo. Nors Regina Nijolė Sližauskienė-Kantauskaitė nėra tiesiogiai susijusi su Palanga, jos biografija yra puikus pavyzdys, kaip sportininkai ir pedagogai gali reikšmingai prisidėti prie Lietuvos sporto ir švietimo.
Kiti žymūs Palangos vardai
- Emilija Adiklienė (1906-1993) - lietuvių kalbos ir literatūros pedagogė, kraštotyrininkė.
- Jonas Pranas Aleksa (1879-1955) - valstybės ir visuomenės veikėjas, agronomas, sociologas, ekonomistas.
- Leandras Alminas (1927-1990) - kultūros, visuomenės veikėjas, meno kolektyvo „Bočiai“ vadovas, Palangos kultūros skyriaus vedėjas, tautodailininkas.
- Robertas Alonderis (1910-1942) - kariuomenės kavalerijos karininkas.
- Felicija Ambrazaitytė (1904-1994) - fotografė.
- Edouard François André (1840-1911) - prancūzų kraštovaizdžio architektas, suprojektavęs peizažinio stiliaus parką Palangoje.
- Regina Andriekutė (1933-2012) - tautodailininkė, gintaro apdirbimo meistrė, bibliotekininkė, folkloro pateikėja.
- Edmundas Andrijauskas - architektas.
- Leopoldas Petras Andrijauskas (1868-1947) - dailininkas.
- Benediktas Andriuška (1884-1951) - jėzuitas, kunigas, rašytojas, vertėjas, profesorius.
- Domas Andrulis (1896-1973) - pedagogas, chorvedys, kompozitorius.
- Robertas Antinis (1898-1981) - skulptorius.
- Ignas Anusas (1901-?) - kariuomenės kūrėjas-savanoris.
- Edmundas Atkočiūnas - kunigas, poetas, muzikas, socialinis pedagogas.
- Elena Augaitytė (1928-2021) - skulptorė, gintaro apdirbimo meistrė.
- Vytautas Augustauskas (1884-1944) - Lietuvos karininkas, pulkininkas.
- Petras Avižonis (1875-1939) - gydytojas, draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas.
- Olave Baden-Powell (1889-1977) - rašytoja, pasaulio mergaičių skaučių vadė.
- Robert Baden-Powell (1857-1941) - anglų karininkas, Pasaulio skautų organizacijos įkūrėjas.
- Katerina Bagdanavičienė (Renner) (1908-1985) - žydų gelbėtoja, tremtinė.
- Benediktas Bagdanavičius (1892-1961) - muitininkas, žydų gelbėtojas, tremtinys.
- Gerardas Bagdonavičius (1901-1986) - lietuvių dailininkas, grafikas, pedagogas, kraštotyrininkas, scenografas, fotografas.
- Kęstutis Balčikonis - dailininkas (tekstilininkas), dėstytojas.
- Mikas Kostas Balčius - kraštotyrininkas, archeologas, kolekcininkas, Palangos miesto garbės pilietis (2019).
- Eduardas Balsys (1919-1984) - kompozitorius, profesorius.
- Leopoldas Balsys (1918-1987) - laivų statybos specialistas, pirmas Lietuvos laivų statybos inžinierius.
- Vladas Balsys (1924-1987) - pedagogas, chorvedys.
- Antanas Balšaitis (1897-?) - kariuomenės kūrėjas-savanoris.
- Juozas Baltiejus (1955-2022) - fotografas.
- Feliksas Baltuška (1865-1944) - kunigas, vienuolis pranciškonas, knygnešys, švietėjas.
- Zita Baniulaitytė - etnokultūros žinovė, audėja.
- Aleksandras Barakauskas (1912-2005) - pedagogas, visuomenės veikėjas, publicistas.
- Bronislovas Barauskas (1908-1985) - dvasininkas, monsinjoras, prelatas, religijos mokslų daktaras.
- Petras Baronas - dailininkas, skulptorius, pedagogas.
- Jonas Basanavičius (1851-1927) - visuomenės, kultūros, politikos veikėjas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto (1918, vasario 16) signataras, gydytojas.
- Jonas Basevičius (1900-?) - kariuomenės kūrėjas-savanoris.
- Juris Bebris (1859-1951) - pedagogas, redaktorius ir žurnalistas.
- Raimondas Bebris (1891-1940) - Latvijos kariuomenės karininkas, žurnalistas, poetas.
- Jurgis Beinoras (1888-?) - karininkas.
- Jonas Beinoris (1908-1985) - kunigas, kanauninkas.
- Liudas Benediktavičius (?-?) - pedagogas.
- Albertas Donatas Belevičius (1934-2002) - skulptorius, poetas.
- Jonas Bendorius (1889-1954) - kompozitorius, pedagogas (muzikas).
- Edmundas Benetis - architektas.
- Stepas Beniušis (1902-?) - kariuomenės kūrėjas-savanoris.
- Napoleonas Bernotas (1914-1959) - teatro ir kino aktorius, režisierius.
- Diana Beržanskienė - pedagogė.
- Arūnas Bėkšta - visuomenės, politikos, kultūros veikėjas.
- Jadvyga Bieliauskienė (1929-2009) - Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėja.
Šios asmenybės, kaip ir Regina Nijolė Sližauskienė-Kantauskaitė, savo veikla prisidėjo prie Lietuvos kultūros, sporto ir švietimo.
Politiniai skandalai ir sporto bendruomenės nuomonė
Straipsnyje taip pat minima politiko M. Gailevičiaus veikla Palangoje, susijusi su sporto klubu „Sporto Kopa“. Šis politikas susidūrė su kritika dėl įmonės finansinės padėties, skaidrumo trūkumo ir galimų etikos pažeidimų. Sporto bendruomenė pasmerkė M. Gailevičiaus elgesį, o tai rodo, kad sporto pasaulyje vertinamas sąžiningumas ir skaidrumas.
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos prieš varžybas