Žurnalas "Krepšinis" yra skirtas Lietuvos krepšinio bendruomenei ir nemokamai platinamas LKF nariams paštu. Šiame leidinyje apžvelgiamos Lietuvos rinktinių naujienos, LKF organizuojami projektai, krepšinio lygų aktualijos ir šios sporto šakos asmenybės. Šiame straipsnyje apžvelgsime kai kuriuos svarbius aspektus, susijusius su Lietuvos krepšiniu, remiantis žurnalo "Krepšinis" informacija ir kitais šaltiniais.
Trenerių Debiutai ir Lūkesčiai
Žurnalas "Krepšinis" nagrinėja trenerių debiutus Lietuvos rinktinėje. Straipsnyje teigiama, kad iš keturių trenerių, debiutavusių prie Lietuvos rinktinės vairo, trys padovanojo džiaugsmingas emocijas ir medalius. Kyla klausimas, koks bus Kęstučio Kemzūros pirmasis čempionatas.
K. Kemzūra yra jauniausias treneris, pradėjęs vadovauti Lietuvos rinktinei. Savo pirmą rimtą išbandymą kaunietis išgyveno būdamas 40-ies. Tik metais vyresnis 1997-aisiais debiutuodamas kaip rinktinės vyriausiasis treneris buvo Jonas Kazlauskas. Galbūt būtent dėl jauno amžiaus K.Kemzūrai neretai tenka išgirsti abejonių dėl savo autoriteto ir gebėjimo sutramdyti žvaigždes. Tai - tik viena medalio pusė.
Žurnalas nusprendė pasižvalgyti po praeitį ir paieškoti atsakymų, kokia ateitis laukia. K.Kemzūros debiutas nėra debiutas tikrąja to žodžio prasme. Tikrais trenerių debiutais Lietuvos rinktinėje galima vadinti tik V.Garasto ir R.Butauto atvejus.
Lūkesčių Svoris ir Palankios Aplinkybės
Jau tapo įprasta, kad lietuviai didžiausias pergales iškovoja tuomet, kai nėra slegiami didžiulės lūkesčių naštos. Nors J.Kazlauskui nepasisekė debiutuoti užkopiant ant nugalėtojų pakylos, iš 1997 m. rinktinės apskritai nieko gero nebuvo tikimasi. Šiuo atžvilgiu turbūt sunkiausia pradėti darbą buvo R.Butautui. Ir ne tik dėl to, kad 2007-ųjų vasarą į rinktinę suvažiavo visi geriausi šalies krepšininkai, išskyrus 220 cm ūgio miražą iš Klivlando, bet todėl, kad debiutas vyko priešolimpiniais metais, o bilietų į Pekiną galėjo tikėtis tik žemyno pirmenybių prizininkai.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Tad aplinkybės K.Kemzūrai - itin palankios. Pirma, vieta pasaulio čempionate visiškai nieko nelemia, nes lietuviai vis tiek turi kelialapį į 2011 m. Europos čempionatą. Antra, LKF prezidentas V.Garastas jau suteikė K.Kemzūrai pasitikėjimo kreditą, užsiminęs, kad ši vasara bus traktuojama kaip pratybos poligone. „Mūsų komanda jauna, o dideli lūkesčiai galėtų žaidėjus prislėgti.
K.Kemzūra, kaip ir jo pirmtakai, nedebiutuoja plyname lauke. Turbūt geriausiai tai prieš 2003 m. Europos čempionatą apibūdino A.Sireika: „Nebūna taip kad grybai bet kur dygtų po lietaus. Jie dygsta ten, kur anksčiau buvo augę, kur yra grybienos. A.Sireika žinojo, ką sako. Europos čempionais tapo iš esmės J.Kazlausko užaugintų krepšininkų karta, o šio trenerio įdirbiu nemaža dalimi bronziniais 2007-aisiais pasinaudojo ir R.Butautas.
Žaidėjų Trūkumas ir Sistemos Svarba
Kuris debiutas žmogiškąja medžiaga artimiausias K.Kemzūros startui? V.Garastas debiutuodamas turėjo A.Sabonį, A.Sireika ir R.Butautas - Š.Jasikevičių. J.Kazlauskui debiutiniais metais ypač trūko įžaidėjo ir vidurio puolėjo (vis dėlto Gintaras Einikis stokojo ir centimetrų, ir gynybinių sugebėjimų). Lygiai tokia pati - K.Kemzūros padėtis. Tuomet A.Sireika galėjo naudotis baudos aikštelės valytoju Eurelijumi Žukausku, ir retkarčiais - naujoku Kšyštofu Lavrinovičiumi. „Kad ir kaip bėgtų Eurelijus, jis vis tiek bus reikalingas rinktinei. Šiuo metu daugiau tikrų vidurio puolėjų neturime. Žiojinčios spragos svarbiose pozicijose K.Kemzūrai nepalieka pasirinkimo.
Kai nėra individualiai genialių atlikėjų, gelbsti sistema, drausmė ir tikslus trenerio sumanymų įgyvendinimas. Būtent tai buvo (ir tebėra) pagrindiniai J.Kazlausko arkliukai. Panašūs ne tik J.Kazlausko ir K.Kemzūros debiutai ir jų retorika. Galima pagrįstai suabejoti, kad V.Garasto, A.Sireikos ir R.Butauto žodis rinktinėje būdavo paskutinis. Ir 1997-aisiais, ir 2010-aisiais, su keliomis išimtimis, Lietuvos rinktinėje pastebimas tikrų asmenybių badas. J.Kazlauskas tuo metu negalėjo pasigirti tokiu autoritetu, kokį įgijo po kelerių metų, su „Žalgiriu“ užkariavęs Europą. Bet naujajam rinktinės strategui turbūt malonu buvo girdėti L.Kleizos pareiškimą, kad „šioje komandoje trenerio žodis yra pirmas ir paskutinis“. Tai nereiškia, kad lietuviai tampa paprastais įsakymų vykdytojais. Atvirkščiai - tik prižiūrimi trenerio, kuris tikras autoritetas, žaidėjai tampa asmenybėmis. Pasiekti kažką panašaus ir turėtų būti svarbiausias K.Kemzūros tikslas.
Trenerių Debiutai:
- V.Garasto debiutas (1992 m.)
- J.Kazlausko debiutas (1997 m.)
- A.Sireikos debiutas (2003 m.)
- R.Butauto debiutas (2007 m.)
Krepšinis ir Verslas: Turtingiausi Lietuvos Žmonės
Žurnalas "Top" sudarė 500 turtingiausių žmonių Lietuvoje sąrašą, kuriame atsirado ir su sportu susijusių asmenų. Tarp jų yra sportą remiančių verslininkų ir buvusių sportininkų.
Taip pat skaitykite: Krepšinio rungtynių transliacijos: vadovas
- 16 vietą užimantis Gediminas Žiemelis (160 mln. eurų) yra netiesioginis "Skycop" akcininkas, o ši bendrovė remia Prienų krepšinio klubą.
- Jordanas Kenstavičius (130 mln. eurų), "Norvelitos" valdybos pirmininkas, yra vienas Vilniaus "Ryto" klubo valdybos narių.
- Zigmas Petrauskas (120 mln. eurų), "Klaipėdos terminalo grupės" savininkas, remia "Jonavos" futbolo klubą, o jo sūnus Gediminas Petrauskas treniruoja Pasvalio "Pieno žvaigždžių" krepšininkus.
- Antanas Guoga (82 mln. eurų), Vilniaus "Ryto" klubo prezidentas, yra europarlamentaras ir pokerio lošėjas.
Kiti sporto žmonės, patekę tarp 500 turtingiausių Lietuvos žmonių:
- Tautvydas Barštys (76 mln. eurų)
- Žydrūnas Ilgauskas (50 mln. eurų)
- Jonas Valančiūnas (50 mln. eurų)
- Remigijus Milašius (45 mln. eurų)
- Nemunas Dagilis (30 mln. eurų)
- Šarūnas Marčiulionis (30 mln. eurų)
- Dainius Zubrus (28 mln. eurų)
- Darius Kasparaitis (25 mln. eurų)
- Antanas Muraška (25 mln. eurų)
- Arvydas Sabonis (25 mln. eurų)
- Darius Vaičiulis (25 mln. eurų)
- Šarūnas Jasikevičius (24 mln. eurų)
- Gintaras Staniulis (22 mln. eurų)
- Ramūnas Šiškauskas (17 mln. eurų)
- Darius Songaila (17 mln. eurų)
- Donatas Motiejūnas (15,6 mln. eurų)
- Šarūnas Broga (13,2 mln. eurų)
- Donatas Kazlauskas (12,2 mln. eurų)
- Mindaugas Plūkas (12 mln. eurų)
- Linas Kleiza (10 mln. eurų)
- Robertas Javtokas (8,4 mln. eurų)
- Mindaugas Kuzminskas (8,2 mln. eurų)
- Valentinas Greičiūnas (7 mln. eurų)
- Arvydas Macijauskas (7 mln. eurų)
- Norbertas Pranckus (6 mln. eurų)
- Deividas Šemberas (5,2 mln. eurų)
- Jonas Mačiulis (4,5 mln. eurų)
- Domantas Sabonis (3,5 mln. eurų)
- Paulius Jankūnas (3 mln. eurų)
Šis sąrašas rodo, kad krepšinis ir kitos sporto šakos yra susijusios su verslu ir finansais. Buvę sportininkai ir sportą remiantys verslininkai užima svarbias pozicijas turtingiausių Lietuvos žmonių sąraše.
Lietuvos Krepšinio Legendos: Įamžinimas
Lietuvos krepšinio šimtmečiui paminėti prie "Krepšinio namų" esančioje legendų ir sirgalių aikštelėje specialiose žalvarinėse plytelėse bus įamžintos šimtas Lietuvos krepšinio legendų. Užduotis išrinkti 100 Lietuvos krepšiniui labiausiai nusipelniusių asmenybių - žaidėjų, trenerių ir teisėjų - buvo labai sudėtinga.
Vėliau į legendų atrankos procesą buvo įtraukta visuomenė. Specialioje interneto svetainėje visi norintys galėjo balsuoti už šimtą Lietuvos krepšinio legendų. Komisijos pateiktas pretendentų sąrašas buvo suskirstytas į penkis atskirus laikmečius, kiekvienam laikmečiui skiriant tam tikrą skaičių vietų. Po daugiau nei mėnesį trukusio balsavimo speciali LKF komisija susumavo balsus ir pateikė galutinį 100 Lietuvos krepšinio legendų sąrašą.
100 Lietuvos krepšinio legendų vardai ir pavardės bus iškalti 20 cm skersmens žalvarinėse plytelėse. Plytelės mozaikos stiliumi bus išdėliotos krepšinio legendų ir sirgalių aikštelėje prie "Krepšinio namų" Kaune. 100 Lietuvos krepšinio legendų plytelių atidengimo ceremonija įvyks 2022 m. balandžio 22 d. 17:30 val.
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos prieš varžybas
Dainiaus Adomaičio Prisiminimai apie Sidnėjaus Olimpiadą
Žurnale "Krepšinio namai" Dainius Adomaitis dalinosi negirdėtais pasakojimais apie Sidnėjaus olimpiadą, kurioje naujos kartos Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė iškovojo bronzą ir pusfinalyje vos nenukovė trečiosios JAV "Svajonių komandos" su ryškiausiomis NBA žvaigždėmis.
"Kaip ir kiekvienam sportininkui, olimpinės žaidynės yra maksimumas, kurio visi siekia. O pakliūti į Lietuvos rinktinę ir dalyvauti su ja olimpiadoje - svajonių išsipildymas kiekvienam," - sakė D. Adomaitis.
Kelionė į Sidnėjų buvo labai ilga, su tais nusileidimais, persėdimais Singapūre. Skridome kelias savaites prieš olimpines žaidynes, kad galėtume aklimatizuotis. Žaidėme nemažai kontrolinių rungtynių. Buvo didelis šokas, kai po kelių kontrolinių rungtynių Europoje žaidėme su Australijos komandomis, kurios, teisėjaujant vietos arbitrams, pasirodo žaidė visai kitokį krepšinį.
Prieš amerikiečius visiems būdavo vienintelis variantas žaisti - privalai susispausti baudos aikštelėje, eliminuoti jų taškus greitame puolime nedarant klaidų patiems. O jei jie pataikys tritaškius, tada bus blogai. Mūsų šansas bus, jei jie nepataikys tų tritaškių.
Po pusfinalio rungtynių, per kurias lietuviai buvo arti istorinės pergalės, jausmas buvo dvejopas. Kai turi kažkokį šansą ir jo neišnaudoji. Į kiekvienas rungtynes eini nusiteikęs laimėti. Ir tada žinojome, ką turime daryti. Kai tai žinai ir padarai gerai - turi savo šansų.
Per rungtynes dėl bronzos Lietuva susitvarkė su Australija 89:71. Lietuvius į priekį vedė Saulius Štombergas (28 taškai) ir Š. Jasikevičius (22).
Visa komanda nuvažiavome į užsakytą restoraną. Tik ankstų kitos dienos rytą laukė skrydis namo. Tai laiko švęsti buvo mažai.
Žaidėjai, dalyvavę Sidnėjaus olimpiadoje:
- Šarūnas Jasikevičius
- Kęstutis Marčiulionis
- Mindaugas Timinskas
- Saulius Štombergas
- Ramūnas Šiškauskas
- Andrius Giedraitis
- Dainius Adomaitis
- Eurelijus Žukauskas
- Tomas Masiulis
- Darius Maskoliūnas
- Gintaras Einikis
- Darius Songaila