Šis straipsnis skirtas apžvelgti Lietuvos sportininkų pasiekimus olimpinėse žaidynėse, nepriklausomai nuo to, kokiai šaliai jie atstovavo. Siekiama apžvelgti kiekvieno Lietuvos sportininko pasirodymus, net jei jis atstovavo ir ne Lietuvos rinktinei, o tarkime TSRS, ar kitų šalių kaip Amerikos ar Kubos. Taip pat pateikiama informacija apie Lietuvos sportininkų dalyvavimą gimnastikos varžybose olimpinėse žaidynėse.
Lietuvos olimpinio judėjimo pradžia
Prieš pradedant apžvalgą, reikėtų trumpai paminėti Lietuvos sportininkų olimpinio judėjimo pradžią - istoriją. Kada buvo pirmasis kartas ir kodėl iki pat 1992 metų Lietuva negalėjo dalyvauti olimpinėse žaidynėse.
1918 m. atkūrus nepriklausomybę į Lietuvą grįžo pirmieji šalies sportininkai. 1919 m. gegužės 18 d. Kaune įkurta pirmoji sporto organizacija - Lietuvos sporto sąjunga, gyvavusi iki 1920 m. rugpjūčio. 1920 m. rugsėjo 15 d. įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga įgijo ir naudojosi išimtine teise atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse.
Nepriklausomos Lietuvos dalyvavimas olimpinėse žaidynėse
Nepriklausomos Lietuvos sportininkai pirmą kartą dalyvavo 1924 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Iš pradžių buvo nuspręsta siųsti 33 sportininkus, bet išsiuntė tik 15: 13 futbolininkų bei 2 dviratininkus.
1932 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Los Andžele Lietuva nedalyvavo dėl ekonominių sunkumų ir politinių ginčų. 1936 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Berlyne Lietuva nebuvo pakviesta dėl principingos Lietuvos pozicijos Kauno procese teisiant Klaipėdos krašto nacius.
Taip pat skaitykite: Geriausi sportininkai
1940 m. Lietuvą okupavo ir aneksavo Tarybų Sąjunga, todėl po Antrojo pasaulinio karo Lietuvos sportininkai buvo priversti visose tarptautinėse varžybose dalyvauti Tarybų Sąjungos rinktinės sudėtyje.
1990 m. atkūrusi valstybingumą, Lietuva vėl dalyvauja visose vasaros ir žiemos olimpinėse žaidynėse. Visose vasaros olimpinėse žaidynėse, pradedant 1992 m., Lietuvos sportininkai yra laimėję medalius.
Per visą istoriją Lietuvai, kaip nepriklausomai valstybei, vasaros olimpinėse žaidynėse atstovavo 222 sportininkai 18-oje sporto šakų ir 27 sportininkai 6-iose sporto šakose žiemos olimpinėse žaidynėse.
Lietuvos sportininkai TSRS sudėtyje
1952 m. pirmą kartą Lietuvos sportininkai TSRS sudėtyje pasirodė olimpinėse žaidynėse (3 krepšininkai, 1 boksininkas, 1 fechtuotojas).
Gimnastika olimpinėse žaidynėse
Olimpinėse žaidynėse gimnastika yra viena iš populiariausių sporto šakų, pritraukianti daug žiūrovų ir sportininkų iš viso pasaulio. Gimnastikos varžybos apima įvairias rungtis, tokias kaip sportinė gimnastika, meninė gimnastika ir šuoliai ant batuto.
Taip pat skaitykite: Latvijos ledo ritulio lygos įvykiai
Lietuvos gimnastai olimpinėse žaidynėse
Lietuvos gimnastai dalyvavo įvairiose olimpinėse žaidynėse, tačiau kol kas nėra iškovoję olimpinių medalių. Nepaisant to, Lietuvos gimnastai nuolat tobulėja ir siekia aukščiausių rezultatų tarptautinėse varžybose.
Istoriniai Lietuvos sportininkų pasirodymai olimpinėse žaidynėse
1912 m. Stokholmo olimpinės vasaros žaidynės (Švedija)
Leonardus Syttin (g. 1892 m. gruodžio 3 d. Vilniuje - ?) - Lietuvos šaulys iš Vilniaus gubernijos, atstovavęs Rusijos imperijos rinktinę 1912 m. vasaros olimpinėse žaidynėse.
1924 m. Paryžiaus olimpinės vasaros žaidynės (Prancūzija)
Šiose žaidynėse pirmą kartą istorijoje dalyvavo Lietuvos delegacija. Į žaidynes buvo nusiusti 15 sportininkų. Dalyvavo dvejose rungtyse. 13 futbolininkų ir 2 dviratininkai. 1924 m. gegužės 25 d. Lietuvos futbolininkai žaidė dvejas rungtynes. Prieš Šveicarijos komandą, bet pralaimėjo rezultatu 9-0 (4-0) ir prieš Egiptą, kuriems pralaimėjo 0:10. Dviratininkai varžėsi 188 km plento lenktynėse, tačiau dėl techninių problemų (sugedo dviračiai) trasos nebaigė.
Taip pat skaitykite: Nuo pirmųjų žingsnių iki pripažinimo
1928 m. Amsterdamo vasaros olimpinės žaidynės (Olandija)
Į Amsterdamo vasaros olimpines žaidynes išvyko dvylikos Lietuvos sportininkų delegacija: 2 boksininkai, 4 dviratininkai, 5 lengvaatlečiai ir 1 sunkiaatletis. Taip pat vienas lietuvių kilmės sportininkas atstovavo kitos šalies rinktinėje. JAV plaukimo rinktinėje startavusi lietuvių kilmės septyniolikmetė Albina Osipavičiūtė laimėjo du aukso medalius.
1936 m Berlyno olimpinės žaidynės (Vokietija)
Lietuvos sportininkai nedalyvavo Berlyno olimpinėse žaidynėse. Bet JAV krepšinio rinktinės gretose olimpiniu čempionu tapo Pranas Lubinas (Frank Lubin), vėliau atstovavęs Lietuvos nacionalinei komandai ir su ja iškovojęs 1939 m. Europos čempiono titulą. Būtent jo metimas lėmė lietuvių pergalę lemiamose Kaune vykusių pirmenybių rungtynėse su latviais.
1948 m. Sankt Morico žiemos olimpinės žaidynės (Šveicarija)
Šiose žaidynėse JAV bobslėjaus rinktinei atstovavo lietuvių išeivijos atstovas Edas (Ed) Rimkus. Jis su keturviečiu ekipažu laimėjo aukso medalius.
1952 m. Helsinkio vasaros olimpinės žaidynės (Suomija)
Lietuvos sportininkai po 24 metų pertraukos sugrįžo į olimpines žaidynes, tačiau vilkėjo ne tuo metu okupuotos savo šalies, o SSRS rinktinės aprangą.
1956 m. Melburno vasaros olimpinės žaidynės (Australija)
Net penki iš septynių Melburne kovojusių Lietuvos sportininkų iškovojo medalius.
1960 m. Romos vasaros olimpinės žaidynės (Italija)
Iš Lietuvos į Romą nuvyko keturi sportininkai ir parsivežė tris medalius, o iki ketvirtojo trūko labai nedaug.
1964 m. Tokijo vasaros olimpinės žaidynės (Japonija)
Tokijo olimpinėse žaidynėse dalyvavo net 16 Lietuvos sportininkų. Iš jų net dešimt - irkluotojai. Penki lietuviai dalyvavo lengvosios atletikos varžybose, o vienas - bokso. Būtent boksininkas Ričardas Tamulis iškovojo vienintelį lietuvių medalį Tokijo žaidynėse. Mūsų šalies atletą tik finale įveikė lenkas Marianas Kasprzykas. Per žingsnį nuo garbės pakylos liko Romos olimpinių žaidynių bronzos laimėtoja Birutė Zalagaitytė-Kalėdienė - Tokijuje ji užėmė ket…
Kiti svarbūs Lietuvos sporto įvykiai
Lietuvos lengvosios atletikos federacijos 90-metis
Šįmet 90 metų jubiliejų mininti Lietuvos lengvosios atletikos federacija penktadienį Palangoje surengė šventę, per kurią pagerbė iškiliausius savo sportininkus ir trenerius, prisiminė nueitą istorinį kelią. „Viskas prasidėjo 1921 metais Kaune, Vytauto parke. Aktyvistų būrys suorganizavo pirmąjį šalies čempionatą. Tai dar nebuvo didysis sportas, o bandymas kartoti tai, kas vyko kitose šalyse gerokai ilgiau. Bet tai buvo tas pasėtas grūdas, kuris vėliau davė rezultatus“, - pasakojo Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) prezidentas Eimantas Skrabulis.
Vienas iš pirmųjų stambiausių laimėjimų mūsų šalies lengvaatlečių istorijoje buvo sportinio ėjimo rekordininko Antano Mikėno iškovotas sidabro medalis 1956 metų Melburno olimpinėse žaidynėse. Vėliau pasaulį ir save patikėti, kad „mes galime“ privertė ieties metikė Birutė Kalėdienė, 1958 metais pasiekusi planetos rekordą (57,49 m) ir po poros metų laimėjusi Romos olimpinių žaidynių bronzą.
„Mūsų lengvaatlečiai iškovojo apdovanojimus įvairiose rungtyse. Galima vardyti daugybę sportininkų nuo legendinės šuolininkės į tolį Vilhelminos Augustinavičiūtės-Bardauskienės iki jau šių laikų disko metiko Virgilijaus Aleknos, - kalbėjo E. Skrabulis. Anot jo, džiugina ir jaunoji karta, kuri be tradicinių Lietuvoje rungčių mėgina reikšti pretenzijas pasaulyje santykinai naujose rungtyse - sprinte, estafetėje, barjeriniame bėgime, maratone.
1980 metų Maskvos olimpiadoje pirmasis iš lietuvių olimpinį auksą laimėjęs bėgikas Remigijus Valiulis kalbėjo, kad jam asmeniškai tai didelė šventė. „Didžiuojuosi, kad sulaukėme tokio garbingo jubiliejaus. Kaip atrodysime per lengvosios atletikos šimtmetį? Greitesni, šoklesni. Bus nauji olimpiniai, pasaulio ir Europos čempionai. Ne tikiu, o žinau, kad taip bus“, - tvirtino jis.
„Jei pažiūrėsime, kiek per visą istoriją iškovota medalių. Aš prisidėjau jau per pastarąjį dvidešimtmetį. Matosi, kad tai didelis žingsnis į priekį. Auga puikus jaunimas. Kitas dešimtmetis bus dar geresnis. Neabejoju, kad nuotaika per Lietuvos lengvosios atletikos šimtmetį bus dar pakilesnė“, - teigė dukart olimpinis, dukart planetos ir Europos čempionas V. Alekna.
Lietuvos lengvosios atletikos federacijos atminimo dovanos įteiktos olimpinių žaidynių, pasaulio ir Europos čempionatų čempionams ir prizininkams, pasaulio rekordininkams ir jų treneriams: Birutei Kalėdienei, Remigijui Valiuliui, Romui Ubartui, Virgilijui Aleknai, Anai Ambrazienei, Remigijai Nazarovienei, Kęstučiui Šapkai, Aleksandrui Antipovui, Nelei Žilinskienei, Nijolei Medvedevai, Austrai Skujytei, Kristinai Saltanovič (atsiėmė jos treneris Juzefas Romankovas), Kęstučiui Orentui, Valdui Kazlauskui, Margaritai Butkienei, Rimantui Plungei, Romanui Pšigočkiui, Algimantui Vilkui, Aleksui Stanislovaičiui, Juzefui Romankovui.
Šių metų pasaulio ir Europos čempionatų ir žaidynių prizininkams bei Lietuvos rekordininkams ir jų treneriams LLAF dovanas įteikė ankstesnių metų čempionai: Remigijus Valiulis - Austrai Skujytei, Romas Ubartas - Zinaidai Sendriūtei, Kęstutis Šapka - Airinei Palšytei ir Viktorijai Žemaitytei, Eimantas Skrabulis - Ryčiui Sakalauskui ir Linai Grinčikaitei, Ana Ambrazienė - Modestai Morauskaitei, Birutė Kalėdienė - Livetai Jasiūnaitei ir Povilui Dabašinskui, Antanas Vaupšas - Povilui Mykolaičiui, Regina Čistiakova - Eglei Balčiūnaitei.
Banglenčių sportas Lietuvoje
Dar prieš dešimtmetį apie banglenčių sportą Lietuvoje garsiai nekalbėjo niekas. Kalbos ėmė darytis garsesnės tuomet, kai ši mums egzotiška sporto šaka buvo įtraukta į olimpinių žaidynių programą.
Olimpinis debiutas ir olimpinis sporto šakos statusas sujudino vandenis visame pasaulyje ir, be abejo, dar labiau pašiaušė Baltijos jūros bangas, sūpuojančias šios sporto šakos atstovus mūsų šalyje.
„Atsivėrė naujos plėtros galimybės visame pasaulyje. Banglenčių sportas šiuo metu labai sparčiai auganti sporto šaka ir Lietuvoje: vien „Surf Camp“ banglenčių stovykla šį sezoną surengė apie 3500 pamokų - tokios apimtys per trumpą vos dešimties savaičių mūsų vasaros sezoną yra nemažos. Be olimpinio pripažinimo to negalėjo būti“, - kas ir kaip keičiasi šios sporto šakos vandenyse, pasakoja banglenčių sporto krikštatėviu mūsų šalyje vadinamas Lietuvos bangų sporto asociacijos prezidentas Girmantas Neniškis.
Lietuvos čempionu šiemet tapo R. Bakstys.
Pasaulio čempionate, kuriame dalyvavo trys mūsų banglentininkai, Lietuva su Lenkija pasidalijo 44-45 vietomis. „Mes žinome, kad kiekvienas individualiai galėjome pasirodyti geriau ir turime sportinių ambicijų pasirodyti kitais metais geriau. Bet tai buvo labai pozityvi patirtis: nuo euforijos iki depresijos, kai banga neateina. Sulaukėme didžiulio dėmesio Lietuvai - tai, ko nė vienas iš mūsų nebuvo patyręs. Jautėme labai didelį palaikymą ir iš mūsų bendruomenės čia, namuose, ir iš tarptautinės banglenčių asociacijos“, - po debiuto pasaulio čempionate džiaugėsi G. Neniškis.
Lietuvos banglentininkai auga skaitydami ir gaudydami Baltijos jūros bangas, o žiemą kelia sparnus ten, kur šilčiau. Išsibarsto po visą pasaulį. Išsibarstys ir šiemet.
Šaudymas iš lanko
Latvijoje surengtame Baltijos šaudymo iš lanko čempionate sėkmingai pasirodė Lietuvos sportininkai. „Žaliojo lanko“ klubo atstovė I. Timinskienė surengė puikų pasirodymą moterų skriemulinių lankų kvalifikacijoje, kurioje surinko 693 taškus iš 720 galimų.
Baltijos čempione tapo trečią vietą kvalifikacijoje užėmusi jaunoji Utenos lankininkų klubo sportininkė Gunda Pupeikytė. I. Timinskienė, G. Pupeikytė ir J. Antanaitytė-Garškienė moterų skriemulinių lankų komandų varžybų finale 221:182 nugalėjo Latvijos ekipą ir pasidabino aukso medaliais. Vyrų asmeninėse varžybose auksas taip pat iškeliavo į Uteną. I. Timinskienė su Utenos lankininkų klubo atstovu Mariumi Grigaravičiumi triumfavo mišrių porų rungtyje.
Vyrų olimpinių lankų grupės Baltijos čempionu tapo Kauno „SM Gaja“ lankininkas Paulius Pocius. Vyrų komandų varžybose sidabro medalius pelnė Lietuvos atstovai - Justas Antanaitis, Adam Krulis ir Ramūnas Norvainis, o bronzos - „Lietuvos-SM Gaja“ komanda (Justas Juknevičius, P. Vyrų paprastųjų lankų varžybose Baltijos čempiono vardą iškovojo Artūras Jacevičius („Vajetau“), finale 6:2 įveikęs latvį Miksą Gudovskį. Vyrų komandų varžybose triumfavo lietuviai A. Jacevičius, V. Kosteckas bei Egidijus Kriaučiūnas, o moterų - lietuvės Vika Andrulienė, L. Pūrienė ir L. Mišrių porų rungtyje po papildomų šūvių finale nugalėjo L. Pūrienė ir V. Kosteckas. Bronza pasidabino L. Zaliauskienė ir A.
Lietuvos sporto istorija
Sporto apraiškų būta jau senovės baltų buityje ir darbe. Rusijos valdomoje Lietuvos teritorijoje sportuota mažai. Pirmoji sporto organizacija buvo 1885 Vokietijos valdomoje Klaipėdoje įkurtas irklavimo klubas Neptūnas. 1918 nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje sportinė veikla pradėta organizuoti iš Rusijos, Latvijos, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) grįžusių ir vietinių lietuvių - S. Garbačiausko, E. Kubiliūnaitės‑Garbačiauskienės, P. Olekos, K. Dineikos, Prano Šližio, J. J. Bulotos, S. Dariaus, J. Ereto ir kitų iniciatyva bei pastangomis. Pradėta steigti sporto organizacijas (sąjungas, klubus). 1919 Kaune įkurta pirmoji nepriklausomos Lietuvos sporto organizacija - Lietuvos sporto sąjunga (LSS; pirmininkas Pranas Šližys).
tags: #latvijos #olimpiniai #cempionai