Įvadas
Baltijos taurė - tai futbolo turnyras, turintis gilias tradicijas ir svarbų vaidmenį Lietuvos, Latvijos ir Estijos futbolo istorijoje. Šiame straipsnyje apžvelgsime Baltijos taurės istoriją nuo jos ištakų tarpukariu iki šių dienų, atskleidžiant svarbiausius įvykius, komandas ir asmenybes, formavusias šį turnyrą.
Turnyro Ištakos ir Pirmieji Metai (1928-1940)
Baltijos taurės turnyras pirmą kartą surengtas 1928 m. liepą Estijoje. Pirmąjį turnyrą laimėjo Latvijos rinktinė, o Lietuvos rinktinė liko trečia. Lietuviai tiek 1928-aisiais, tiek ir po metų trijų komandų turnyre stabiliai užimdavo trečią vietą. Visgi iššauti pavyko 1930-aisiais - tada lietuviai pirmą sykį tapo Baltijos taurės turnyro laimėtojais.
Iki Antrojo pasaulinio karo turnyras buvo surengtas devynis kartus. Estija turnyrą laimėti spėjo 3 kartus, paskutinį sykį tai padariusi dar 1938-aisiais. Turnyras savo istorijoje skaičiuoja jau ne vieną dešimtmetį, tad jam teko atlaikyti ir sunkių akimirkų bei išbandymų. Pavyzdžiui 1933-aisiais laimėtojas turnyre net nepaaiškėjo. Pagal taisykles, turnyrui laimėti reikėjo iškovoti dvi pergales, Lietuvos - Estijos ir Lietuvos - Latvijos rungtynės baigėsi lygiosiomis ir dėl tamsos buvo perkeltos į kitą dieną. Latviai norėjo, kad Lietuvos ir Estijos rinktinės žaistų pirmos ir taip latviai galėtų gauti pranašumą, tačiau Lietuvos ir Estijos rinktinės nesutiko. Sprendimas nebuvo rastas, tad latviai tą pačią dieną paliko Lietuvą. Nesutarimai lėmė ir tai, kad 1934-aisiais turnyras apskritai nevyko, bet jis vėl buvo surengtas 1935-aisiais. Sykį Baltijos taurei koją pakišo ir krepšinis - turnyras 1939-aisiais vėl neįvyko, mat tais metais vykusiame Europos krepšinio čempionate Lietuvos rinktinė aplenkė latvius ir taip įžiebė šių nepasitenkinimą, tad dėl nesutarimų tarp valstybių Baltijos taurė ir vėl nevyko.
Turnyro Atkūrimas ir Pokario Metai (1991-Dabar)
Po Lietuvos okupacijos 1940 metais turnyras buvo panaikintas. Turnyras grįžo 1991-aisiais ir tiek jį, tiek ir 1992-ųjų turnyrus laimėję lietuviai iškovojo trečią ir ketvirtą savo nugalėtojų titulus. Po nesėkmės 1993-aisiais po metų lietuviai surikiavo bene geriausią savo tada turėtą komandą ir, nugalėjusi abu varžovus, penktą sykį triumfavo turnyre. Kiek vėliau turnyras iš kasmetinio tapo rengiamu kas dvejus metus, o Estija nuo tada dažniausiai turnyre užimdavo paskutinę vietą. Verta paminėti, kad lietuviai pastarąjį sykį Baltijos taurėje triumfavo dar 2010-aisiais. 2012-aisiais ir 2014-aisiais turnyras įgavo naujų atspalvių - prie trijų tradicinių dalyvių prisijungė ir Suomijos futbolininkai.
Baltijos Taurės Trofėjaus Likimas
Žiūrint į senus paveiksliukus kartu su kaimynais iš Latvijos atkreipėme dėmesį į taurės grožį, unikalumą. Ši taurė - trijų valstybių futbolo istorijos dalis, todėl kilo klausimas, kur yra taurės originalas. Paieškai buvo pasitelktas viešas skelbimas, taip pat buvo kreiptąsi į Rusijos federaciją. Istoriniai šaltiniai teigė, kad po Lietuvos okupacijos 1940 metais turnyras buvo panaikintas, o Baltijos taurės trofėjus atiduotas SSRS organams.
Taip pat skaitykite: Baltijos taurės apžvalga
1940 m. rugsėjo 10 d. Liudininkų duomenimis, taurė paskutinį kartą buvo matyta Maskvoje. „LFF finansavo mano kelionę į Maskvą, kur pažinčių pagalba pavyko susirasti archyvo vedėją, taip pat naršyti kitus šaltinius. Tačiau nei archyvuose, nei muziejuje, nei kur kitur taurės ar jos pėdsakų neradome. Spėjama, kad kažkieno atneštą taurę per vieną TSRS federacijos šventę galėjo kažkas pasiimti. Dabar ji arba guli kokioje nežinomoje vietoje, arba, kas galbūt labiau tikėtina, - išlydyta, nes taurė buvo iš sidabro“, - pasakojo G.
Atkurtoji Taurė
Neradus originalo, nuspręsta taurę atkurti pagal nuotraukas. Jose matyti, jog trofėjų sudarė trys ant pečių futbolo kamuolį laikantys žmonės. Darbą atliko žinomas skulptorius Džiugas Jurkūnas. Atkurtoji taurė buvo padidinta, ant jos išgraviruoti visi taurės laimėtojai nuo 1928-ųjų, pridėtos paimti skirtos rankenos. LFF rinktinių direktorius Robertas Tautkus teigė, jog futbolininkams bus maloniau laimėti unikalią taurę: „Iki šiol buvusi taurė buvo paprasta ir neišsiskirianti. Dabar turėsime išskirtinį trofėjų. Kadangi paskutinį nacionalinių rinktinių turnyrą praėjusiais metais laimėjo Lietuvos futbolininkai, atkurtas trofėjus pirmiausia keliaus į muziejų Nacionalinėje futbolo akademijoje Kaune.
Baltijos Šalių Futbolo Istorijos Kontekstas
Baltijos taurė yra neatsiejama nuo Lietuvos, Latvijos ir Estijos futbolo istorijos. Tarpukariu Lietuvos rinktinė dalyvavo Olimpinėse žaidynėse ir Europos čempionatuose, tačiau didžiausias dėmesys buvo skiriamas Baltijos taurės turnyrams, kuriuose Lietuva sėkmingai varžėsi su Latvija ir Estija.
Lietuvos futbolo pirmenybės startavo 1922 m. gegužės 14 d., tačiau pirmuosius dvejus metus jose dalyvavo tik Kauno komandos. Tai buvo laikotarpis, kai futbolas Lietuvoje tik pradėjo įsitvirtinti. 1923 m. lapkričio 25 d. Lietuvos sporto lygos futbolo komitetas Kaune sušaukė futbolą kultyvuojančių sporto organizacijų suvažiavimą. Jame dalyvavo ir Klaipėdos krašto atstovai. Čia buvo nuspręsta įsteigti Lietuvos futbolo lygą (LFL). 1924 m. vasarį valdžios įstaigose buvo įregistruoti lygos įstatai, kuriuos pasirašė profesorius Z. Žemaitis, dr. J. Alekna, K. Vileišis, Steponas Garbačiauskas, V. Krukas ir K. Tai buvo svarbus žingsnis, įtvirtinantis futbolo organizacinę struktūrą Lietuvoje. Tarpukariu ne visi čempionatai vyko vieningos lygos sistema. Dažniausiai jie vyko Kauno ir Klaipėdos apygardose, taip pat Šiaulių. Čempionai paaiškėdavo rungtynėse tarp stipriausių komandų iš atskirų apygardų. Po 1930 m. didelė dalis varžybų vyko vieningos lygos formatu.
Po Antrojo pasaulinio karo, 1945 m., vėl surengtas Lietuvos čempionatas. Čempionu tapo Kauno „Spartakas“, lemiamose rungtynėse 4:0 įveikęs Vilniaus „Dinamo“. Nuo 1946 m. 1947 m. pradėta rengti Lietuvos taurės (1947-1991 m. - „Tiesos taurės“) futbolo varžybas. 1948 m. prasidėjo ilgametė Šiaulių „Elnio“ ir Kauno „Inkaro“ kova dėl pirmavimo. 1951 m. surengtas kaimo jaunimo futbolo turnyras. 1959 m. vietoj futbolo sekcijos įkurta LSSR futbolo federacija. Pradėta rengti tradicinius turnyrus: Varėnos „Liepsnelės“ ir Vilniaus veteranų (nuo 1961 m.), Žurnalistų sąjungos taurės (nuo 1969 m.). 1982 m. Vilniaus „Žalgiris“ triumfavo TSRS pirmosios lygos čempionate ir pakilo į aukščiausiąją lygą.
Taip pat skaitykite: Baltijos taurė: ledo ritulio varžybų analizė
Po Nepriklausomybės atkūrimo šalies pirmenybėse vėl dalyvauja visi stipriausi klubai. 1990 m. čempionatas vyko dviejose grupėse - buvusios LTSR aukščiausios lygos ir Baltijos lygos, iš kurių po 4 stipriausias Lietuvos komandas pateko į ketvirtfinalį ir toliau žaidė atkrintamųjų varžybų sistema. 1991 m. pavasario čempionatas vyko vienu ratu, po kurio suformuotas 4 komandų turnyras. Visi paskesnieji čempionatai vyko klasikiniu formatu (rungtynės namuose ir išvykoje). 1991 m. įkurta Lietuvos futbolo federacijos lyga. Sezonas buvo žaidžiamas dviem ratais (kiekviena komanda tarpusavyje susitinka 2 kartus, svečiuose ir išvykoje), sezonais ruduo-pavasaris. Nuo 1999 m. Nuo 1990-ųjų Lietuvos futbolo rinktinės veikla tapo itin aktyvi, dalyvaujant įvairiuose Europos ir pasaulio čempionatų atrankos turnyruose. 1991 m. gruodžio 9 d., po 51 metų priverstinės pertraukos, LFF sugrąžinta į Tarptautinę Futbolo Federaciją (FIFA). 1992 m. balandžio 23 d. UEFA pripažįsta Lietuvos futbolo federacijos narystę.
Taip pat skaitykite: „Baltijos“ kelias į UEFA taurę