Lietuva turi turtingą kovos sportų istoriją, kurią atspindi įvairių sporto šakų čempionatai ir sportininkų pasiekimai tarptautinėse arenose. Šiame straipsnyje apžvelgsime Lietuvos čempionatus ir reikšmingiausius pasiekimus bokso, kikbokso ir universaliosios kovos sporto šakose. Taip pat prisiminsime Lietuvos sportininkų pasirodymus olimpinėse žaidynėse.
Krepšinio istorija Lietuvoje
Lietuvoje krepšinis yra populiariausia sporto šaka, pradėta žaisti 1920 m. Kaune. Pirmieji krepšinio propaguotojai buvo E. Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė, S. Darius ir K. Dineika. 1922 m. balandžio 23 d. įvyko pirmosios oficialios rungtynės tarp LFLS (Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos) ir Kauno miesto rinktinės krepšininkų, kurias 8:6 laimėjo LFLS. Pirmieji moterų (1922 m.) ir vyrų (1924 m.) Lietuvos krepšinio čempionatai buvo surengti atitinkamai 1922 ir 1924 metais. 1925 m. įvyko tarptautinės rungtynės - Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė susitiko su Latvijos krepšininkais, o 1938 m. - moterų rinktinė su Estijos krepšininkėmis.
Krepšinio iškilimas prasidėjo ketvirtajame dešimtmetyje. 1936 m. Lietuvos kamuolio žaidimo sąjungos krepšinio komitetas buvo priimtas į FIBA. 1937 m. Rygoje Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė su Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviais P. Talzūnu ir F. Kriaučiūnu tapo Europos čempione, ir Lietuva įgijo teisę kitą žemyno čempionatą rengti Kaune. 1938 m. I Europos moterų krepšinio čempionate Romoje sidabro medalius iškovojo Lietuvos moterų rinktinė. 1939 m. Kaune pastatyta sporto halė - pirmasis Europoje statinys, skirtas krepšinio varžyboms.
Nauja krepšininkų karta (V. Kulakauskas, S. Butautas, J. Lagunavičius ir K. Petkevičius), žaidusi SSRS rinktinėse, 1947 m. tapo Europos čempionais, S. Butautas, J. Lagunavičius ir K. Petkevičius 1952 m. - olimpiniais vicečempionais, J. Daktaraitė - 1959 m. pasaulio, 1960 ir 1962 m. Europos čempione. M. Paulauskas, 4 kartus (1965, 1967, 1969 ir 1971 m.) Europos ir 1967 m. pasaulio čempionas, 1972 m. tapo pirmuoju Lietuvos krepšininku olimpiniu čempionu. 1976 ir 1980 m. olimpinį aukso medalį laimėjo A. Rupšienė, 1980 m. - V. Beselienė. 1982 m. pasaulio čempionais tapo S. Jovaiša, V. Chomičius ir A. Sabonis.
SSRS krepšinio pirmenybių aukščiausioje lygoje žaidė vyrų komandos: KKI (1947-50; 1947 tapo SSRS čempionais, 1949 vicečempionais), Kauno Žalgirio (1946-47 ir nuo 1951; 1951, 1985 ir 1986 tapo čempionais, 1953 laimėjo SSRS taurę, 1952, 1980, 1983-84 - antrą vietą, 1953-55, 1971, 1973, 1978 trečią vietą), Klaipėdos Žalgirio (1954), Vilniaus Spartako (1961) ir Plastiko (1964), Statybos (1972 ir nuo 1975; 1979 laimėjo trečią vietą); moterų komandos: KKI (1948-49), Kauno Žalgirio (1950-59), Politechnikos (1960-64, 1966-68, 1970-73) ir Bangos (1984-85), Vilniaus Kibirkšties (1964 ir nuo 1968; 1969, 1971-72 ir 1984 laimėjo trečią vietą).
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Kauno Žalgiris 1986 m. laimėjo pasaulio klubinių komandų Joneso, 1998 m. - Europos šalių taurių laimėtojų taurę, 1999 m. - Eurolygos taurę ir tapo pajėgiausia Europos klubine komanda. 1991 m. FIBA atkūrė Lietuvos krepšinio organizacijos - Lietuvos krepšinio federacijos (įkurtos 1958 m.; 1945-58 Lietuvos krepšinio sekcija) narystę. Nuo 1992 m. Lietuvos krepšinio rinktinės ir klubai dalyvauja visose FIBA rengiamose varžybose. Vyrų krepšinio rinktinė 1992 m. Barselonos, 1996 m. Atlantos ir 2000 m. Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse, 2010 m. pasaulio čempionate laimėjo bronzos medalius. 2003 m. vaikinų jaunių rinktinė iškovojo pasaulio čempionato sidabro, 2005 m. jaunimo rinktinė (iki 21 m.) - aukso medalius. Europos čempione 1994 m. tapo Lietuvos vaikinų jaunių, 1996 m. - jaunimo rinktinė.
Bokso čempionų istorija Lietuvoje
Boksas Lietuvoje kultivuojamas daugiau nei 90 metų. Bokso pradininkas Lietuvoje buvo Atlanto vandenyno nugalėtojas Steponas Darius, kuris buvo ir vienas iš pirmojo bokso čempionato Lietuvoje organizatorių. Daug pasaulinio lygio bokso žvaigždžių išaugo Lietuvoje. Aukso medalį Meksiko olimpinėse žaidynėse iškovojo Danas Pozniakas, kuris tris kartus buvo stipriausias Europoje ir vieną kartą tenkinosi sidabro medaliu.
Pokariu vienas svarbiausių Lietuvos sporto, kaip mūsų šalies nepriklausomybės simbolio, įvykių buvo atkaklios kovos tarp talentingojo Algirdo Šociko ir tvirto kaip ąžuolas ruso Nikolajaus Koroliovo. Apie A. Šociko kovas su N. Koroliovu žinojo beveik visi Lietuvos žmonės. Septynis kartus jie kovėsi ringe, ir keturios kovos baigėsi lietuvio pergale.
LRT.lt portalas pristato straipsnių ciklą apie geriausius Lietuvos boksininkus ir įspūdingiausias jų pasiektas pergales. Pirmosios tikros bokso varžybos Lietuvoje įvyko 1923 metais Kaune, sunkiosios atletikos čempionato metu. Šias kovas surengė Lietuvos dviratininkų sąjunga, o didžiausią iniciatyvą rodė, trenerio ir teisėjo vaidmenis atliko pats S. Darius.
Juozas Žukauskas (Jack Sharkey)
Pirmoji itin svarbi Lietuvai bokso kova vyko visai ne Lietuvoje, o toli už Atlanto - 1932 metais birželio 21 d. Juozas Žukauskas, JAV žinomas kaip Jackas Sharkey, gimė 1902 m. Bingamtone, lietuvių emigrantų šeimoje, tačiau greitai persikėlė į Bostoną. Būtent laivyne J. Žukauskas atrado boksą. Būdamas aukštas tarp savo kartos žmonių ir nuo gimimo tvirtai sudėtas, J. Žukauskas gana greitai pradėjo tobulėti ir lengvai įveikdavo savo pirmuosius priešininkus. Pirmoji profesionali Amerikos lietuvio kova įvyko Bostone 1924 metais, kuomet J. Žukauskas jau pirmajame raunde nokautavo Billy Muldooną. Po šios kovos J.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Dėl geros tarnybos anksčiau paleistas J. Pirmąjį savo šansą kovoti dėl pasaulio sunkiasvorių bokso čempiono titulo J. Žukauskas užsitarnavo 1927 metais, kuomet ringe susitiko su Wiliamu Harrisonu „Jack“ Dempsey. Prieš šią kovą J. Žukauskas buvo laikomas absoliučiu favoritu ir pagrindiniu pretendentu į titulinę kovą, o J. Nors kova ir vystėsi tolygiai - J. Žukauskas išnaudojo savo jėgą ir jaunystę, spaudė savo varžovą, o J. Po J. Dempsey smūgio į korpusą, kuris pagal J. Žukausko reakcija buvo atliktas žemiau juostos, J. Žukauskas nuleido rankas ir atsisuko į teisėją laukdamas jo reakcijos ar pauzės kovoje paskelbimo. Tuo iškart pasinaudojo J. Dempsey ir sudavė itin galingą šoninį smūgį tiesiai J.
Po prieštaringo pralaimėjimo išmokęs vieną iš pagrindinių bokso taisyklių - saugotis bet kuriuo kovos momentu - J. Pirmoje kovoje dėl titulų J. Susitikimas iki ketvirtojo raundo vystėsi J. Žukausko naudai - M. Schmelingas buvo žinomas kaip kovotojas, kuris mėgsta ilgą ir pasyvią žvalgybą ringe, tačiau ir pats J. Ketvirtajame raunde įvyko tai, kas atėmė iš J. Žukausko pirmąjį šansą iškovoti čempiono diržą - M. Schemlingui spaudžiant J. Žukauską į ringo kampą pastarasis paleido neatidų smūgį, kuris pasiekė varžovo tarpukojį. Ant ringo grindų iš skausmo kritęs vokietis ir jo vadybininko sukeltas chaosas privertė teisėją diskvalifikuoti J. Revanšinė šių boksininkų dvikova tapo istorine, nes būtent tada J.
M. Schmelingo ir J. Žukausko antrasis susitikimas įvyko 1932 m. birželio 21 d. Niujorke. Kovai buvo suplanuota 15 raundų, toks raundų skaičius vis dar buvo populiarus tuo metu, o prieš kovą dauguma ekspertų ir lažybų kontorų manė, kad M. Kova prasidėjo lėtai, J. Susitikimas įgavo pagreitį ketvirtajame raunde - savo smūgių arsenalą pradėjo atskleisti J. Žukauskas, vis dažniau pataikydamas ir tikslius apatinius smūgius, o M. Vėlesni raundai ir buvo tie, dėl kurių šios kovos rezultatas ir tapo toks prieštaringas. M. Schmelingas atrodė žymiai šviežesnis ir nemažino kovos tempo, o J. Rezultatas iš pirmo žvilgsnio tikrai galėjo atrodyti kontraversiškas, tačiau būtina suprasti ir tos pusės, kuri įžvelgė J. Nors ir M. Schmelingas kontroliavo didžiąją kovos dalį, buvo kontakto iniciatorius ir tas, kurio smūgiai dažniau pasiekdavo J.
Lietuvos bokso čempionato rezultatai
Lietuvos čempionatas surengtas jau 94 kartą. Nuo 1925 metų organizuojamas šalies čempionatas nevyko tik vieną kartą - 1939 metais. Kaune Lietuvos sporto universitete vykusiose šalies pirmenybėse kovojo 70 dalyvių - 51 boksininkas ir 19 boksininkių.
Moterų čempionato rezultatai:
- Svorio kategorijoje iki 57 kg čempionės titulas atiteko Paulinai Lazdauskaitei iš Tauragės.
- Svorio kategorijoje iki 60 kg čempione jau aštuntą kartą karjeroje tapo klaipėdietė Ana Starovoitova. Daugkartinė Lietuvos čempionė A.
- Svorio kategorijoje iki 64 kg Lietuvos čempione tapo Vaida Masiokaitė iš Panevėžio rajono. Finale V.
- Svorio kategorijoje iki 69 kg penktą kartą Lietuvos čempionato auksą laimėjo Austėja Aučiūtė iš Šilutės.
- Svorio kategorijoje iki 75 kg pirštines surėmė 2019 m. Europos jaunimo čempionė kaunietė Gabrielė Stonkutė ir praėjusiais metais pasaulio bei Europos čempionatuose 5 vietas iškovojusi Iveta Lešinskytė iš Tauragės. Po atkaklios kovos pergalę taškais 3:2 iškovojo ir Lietuvos čempionės titulą apgynė G. Stonkutė.
Vyrų čempionato rezultatai:
- Marius Vyšniauskas pasiekė įspūdingą Lietuvos rekordą - panevėžietis Lietuvos čempionu tapo jau 17 kartą ir pagerino iki tol kauniečiui Vitalijui Subačiui priklausiusį Lietuvos rekordą. Svorio kategorijoje iki 52 kg finale M.
- Svorio kategorijos iki 57 kg finale užtikrintą pergalę iškovojo ir jau ketvirtą kartą Lietuvos čempionu tapo kaunietis Edgaras Skurdelis. Antrame raunde E.
- Svorio kategorijoje iki 63 kg triumfavo Modestas Žmuidina.
- Svorio kategorijos iki 69 kg čempionu tapo vilnietis Saimonas Banys, kuris finale 5:0 pranoko kaunietį Laimoną Raibikį. Po pusantrų metų į ringą grįžęs S.
- Trečius metus iš eilės Lietuvos čempionu tapo Vytautas Balsys. Svorio kategorijoje iki 75 kg finale V. Balsys vieningu teisėjų sprendimu 5:0 nugalėjo 2016 m.
- Svorio kategorijos iki 81 kg finalas baigėsi antrame raunde. Kaunietis Robertas Liorančas tris kartus pasiuntė varžovą kėdainietį Andrejų Tkaličių į nokdauną ir ringo teisėjas sustabdė kovą. R. Liorančui pergalė įskaityta techniniu nokautu. Praėjusiais metais R.
- Svorio kategorijos iki 91 kg finale susitiko du Vilniaus boksininkai. Daugkartiniam Lietuvos čempionui Tadui Tamašauskui iššūkį metė Darius Vaišnarovičius. Pergalę 5:0 iškovojo ir jau septintą kartą Lietuvos čempionu tapo T.
- Staigmena užfiksuota sunkiausioje svorio kategorijoje virš 91 kg, kur finale susitiko kauniečiai - Lietuvos čempiono titulą ginantis pasaulio kariškių sporto žaidynių prizininkas Algirdas Baniulis ir Jonas Jazevičius. Jau pirmo raundo pradžioje J. Jazevičius dukart pasiuntė varžovą į nokdauną ir iki pat finalinio gongo išlaikė persvarą prieš čempiono titulą praradusį A. Baniulį. J.
K-1 Lietuvos kikbokso čempionatas
2015 metais Vilniuje įvyko K-1 Lietuvos kikbokso čempionatas. Čempionate dalyvavo 123 sportininkai iš 7 valstybių (Latvijos, Lenkijos, Moldovos, Baltarusijos, Rusijos, Gruzijos), Lietuvą atstovavo 17 klubų. Lietuvos kikboksingo federacija džiaugiasi, kad kikboksas Lietuvoje populiarėja, o mūsų šalies sportininkai tampa vis stipresni ir gali varžytis su pasaulio čempionais. Pastebima tendencija, kad daugėja ir merginų, propaguojančių šią sporto discipliną.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Lietuvos kikbokso federacija įdėjo nemažai pastangų, kad į tokios mažos valstybės čempionatą atvyktų tiek daug tituluotų sportininkų. Čempionato metu galima buvo pamatyti sportininkus, kurie sėkmingai pasirodo tarptautiniuose ir komerciniuose turnyruose. Tokių sportininkų sąrašas šiame čempionate buvo labai ilgas, todėl ir čempionatas buvo įsimintinas ir ilgai lauktas. Šis čempionatas pasižymėjo labai aukštu meistriškumo lygiu ir gražiomis kovomis.
Ryškiausia šio čempionato žvaigždė buvo Jurij Žukovskij (Baltarusija), kuris 6 kartus tapo Pasaulio čempionato prizininku, 2 kartus Europos čempionu, 2 kartus Pasaulio čempionu tarp profesionalų (versija W5) ir 7 kartus laimėjo Pasaulio taurę. Taip pat dalyvavo sportininkas iš Baltarusijos Sergej Skiba, kuris 7 kartus tapo Pasaulio kikbokso čempionu. Čempionate dalyvavo tituluota sportininkė Elena Muratova, Europos kikbokso čempionė ir prizininkė, daugkartinė pasaulio kikbokso taurės nugalėtoja, pasaulio muaythai čempionė ir iškovojusi daugybę kitų titulų.
Universaliosios kovos istorija Lietuvoje
Universali kova (angl. unifight arba universal fight) yra dvikovos sporto šaka, kuriai reikia greitumo, ištvermės, jėgos, taiklumo ir greitos reakcijos. Varžybos susideda iš 2 raundų. Pirmas raundas - fizinių galimybių patikrinimas, abu varžovai lygiagrečiai įveikia kliūčių ruožą: perkopia 2 m aukščio sieną, pasikelia rankomis kopėčiomis, bėga gimnastikos buomu, įveikia tunelį, kopia tinklu į 5 m aukštį ir nusileidžia gimnastikos virve, šaudo iš pneumatinio ginklo, svaido į taikinį sportinį peilį; antras raundas - ringo kova, kurią sudaro įvairių kovos būdų - bokso, dziudo, kikbokso, laisvųjų imtynių (imtynės) ir savigynos imtynių - elementų ir veiksmų visuma (pirmas kontaktas - kovotojams esant parteryje smūgiai draudžiami, skausmingiems ir smaugimo veiksmams atlikti skiriamos 5 s, gulinčiam negalima smūgiuoti į sprandą, nugarą). Neįveikus kliūčių ruožo, ringe nebekovojama. Šūvių taiklumas, sportinio peilio smeigimas į taikinius ir kova ringe vertinama taškais.
Universaliosios kovos pradžia - 1939 sukurta vokiečių kareivių treniruočių programa. Sporto šaka tapo populiari 20 a. 9 dešimtmetyje Rusijoje. 2000 Prancūzijoje įkurta Tarptautinė universaliosios kovos mėgėjų federacija (angl. Federation International Amateur Unifight, FIAU; prezidentas S. Novikovas, Rusija), 2012 vienijo 32 šalių nacionalines federacijas, kasmet rengiami pasaulio čempionatai. 2002 įsteigta Tarptautinė universaliosios kovos mėgėjų federacijos Sportinio peilio svaidymo sekcija. 2004 Tarptautinė universaliosios kovos mėgėjų federacija oficialiai juridiškai įregistruota (Lietuvos, Rusijos ir Latvijos nacionalinių federacijų iniciatyva) Vilniuje. 2008 Tarptautinė universaliosios kovos mėgėjų federacija tapo visateise Pasaulio dopingo kontrolės agentūros (angl.
2001 Bukarešte (Rumunija) įkurta Europos universaliosios kovos mėgėjų federacija (angl. European Continental International Federation Amateur Unifight, ECIFAU; pirmasis prezidentas M. Lasenko, Rumunija, nuo 2011 N. Kondrašovas, Ukraina, nuo 2011 būstinė Kijeve), 2012 vienijo 20 šalių nacionalines federacijas. 2011 įkurta Tarptautinė žiemos universaliosios kovos mėgėjų federacija (angl. Federation International Amateur Winter Unifight, FIAWU; prezidentas S. Novikovas, Rusija, būstinė Maskvoje).
Universalioji kova Lietuvoje
LIETUVOJE universaliąją kovą pradėta populiarinti 2000, 2001 05 15 įsteigta Lietuvos universaliosios kovos federacija (LUKF), ji nuo 2001 yra Tarptautinės universaliosios kovos mėgėjų federacijos, nuo 2002 - Europos universaliosios kovos mėgėjų federacijos narė. 2002 Vilniuje įvyko Lietuvos universaliosios kovos čempionatas. 2002 Rusijos čempionate laimėti 2 bronzos (M. Akulšinas, 60 kg, T. Svirskis, 65 kg) ir 1 sidabro (M. Godliauskas, 90 kg) medaliai, sportinio peilio svaidymo rungtyje M. Godliauskas užėmė 8 vietą, D. Kurauskas - 17 vietą. 2003 įkurta Lietuvos universaliosios kovos federacijos Sportinio peilio svaidymo sekcija (vadovas E. Jagelavičius), 2003-2006 vyko Lietuvos sportinio peilio svaidymo čempionatai (čempionas J. Bykovas). Nuo 2004 Lietuvos sportininkai sėkmingai dalyvauja pasaulio ir Europos universaliosios kovos ir sportinio peilio svaidymo čempionatuose, nuo 2010 - žiemos universaliosios kovos tarptautinėse varžybose (R. Aksionova, 52 kg, 2010 pasaulio žiemos universaliosios kovos čempionate užėmė 2 vietą, 2011 - 1 vietą).
Pagrindiniai universaliosios kovos sporto klubai: Vilniuje - Status Unifight (įkurtas 2000, prezidentas V. Bagdanavičius), Geležinis vilkas (įkurtas 1996, prezidentas V. Ivlijevas), Pelėda (įkurtas 1992, prezidentas D. Čepkauskienė). Ukmergėje - Vilkas (įkurtas 2003, prezidentas V. Mikalajūnas), Alytuje - Žvėris gym (įkurtas 2011. prezidentas R. Lietuvos universaliosios kovos federacijos prezidentai: J. Meidus (2001-2006), A. Pavlovas (2006-2011), A. Santackas (nuo 2011), generalinis sekretorius V.
Lietuvos sportininkų pasirodymai olimpinėse žaidynėse
Nors tai puslapis skirtas krepšiniui ir jo istorijai, tačiau vieną kategoriją vis tik skirsiu Lietuvos sportininkų pasirodymams olimpinėse žaidynėse apžvelgti. Čia pasistengsiu neišskirti Lietuvos kaip šalies pasirodymų, o apžvelgti kiekvieno Lietuvos sportininko pasirodymus, net jei jis atstovavo ir ne Lietuvos rinktinei, o tarkime TSRS, ar kitų šalių kaip Amerikos ar Kubos. O būta ir tokių atvejų. Kad būtų paprasčiau ir netektų painiotis lentelėse, ir panašiai, visas olimpiadas, kuriose pasirodė mūsų šalies sportininkai surašysiu iš eilės stengdamasis surasti ir pridėti, ir to sportininko pasirodymų nuotraukų. Na, o gale bus ir viena kita apibendrinanti rezultatus lentelė.
Olimpinio judėjimo pradžia Lietuvoje
Prieš pradedant pradžiai, vis gi reikėtų trumpai paminėti mūsų šalies sportininkų olimpinio judėjimo pradžią - istoriją. Kada buvo pirmasis kartas ir kodėl iki pat 1992 metų Lietuva negalėjo dalyvauti olimpinėse žaidynėse.
1918 m. atkūrus nepriklausomybę į Lietuvą grįžo pirmieji šalies sportininkai - Steponas Darius, Karolis Dineika, Viktoras Dineika, Kęstutis Bulota, Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė ir kiti.
1919 m. gegužės 18 d. Kaune įkurta pirmoji sporto organizacija - Lietuvos sporto sąjunga, gyvavo iki 1920 m. rugpjūčio.
1920 m. rugsėjo 15 d. įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga įgijo ir naudojosi išimtine teise atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse.
Nepriklausomos Lietuvos sportininkai pirmą kartą dalyvavo 1924 m. surengtose vasaros olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Iš pradžių buvo nuspręsta siųsti 33 sportininkus, bet išsiuntė tik 15. 13 futbolininkų bei 2 dviratininkus. 1924 m. gegužės 25 d. Lietuvos futbolininkai žaidė prieš Šveicarijos komandą, bet pralaimėjo rezultatu 9-0 (4-0). Dviratininkai nebaigė 188 km ilgio trasos dėl techninių problemų.
Į 1928 m. vasaros olimpines žaidynes vyko 12 sportininkų: 2 boksininkai, 4 dviratininkai, 5 lengvaatlečiai ir 1 sunkiaatletis. Geriausią pasiekimą pasiekė boksininkas Juozas Vinča, kuris su kitais boksininkais dalinosi 5-7 vietas.
1932 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Los Andžele Lietuva nedalyvavo dėl ekonominių sunkumų ir politinių ginčų. Buvęs Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Antanas Jurgelionis dalyvavo olimpiadoje kaip menų varžybų teisėjas.
Į 1936 m. vasaros olimpines žaidynes Berlyne Lietuva nebuvo pakviesta dėl principingos Lietuvos pozicijos Kauno procese teisiant Klaipėdos krašto nacius.
1940 m. Lietuvą okupavo ir aneksavo Tarybų Sąjunga, todėl po Antrojo pasaulinio karo Lietuvos sportininkai buvo priversti visose tarptautinėse varžybose dalyvauti Tarybų Sąjungos rinktinės sudėtyje.
Pirmą kartą Lietuvos sportininkai TSRS sudėtyje pasirodė 1952 m. (3 krepšininkai, 1 boksininkas, 1 fechtuotojas). Tais pačiais metais pirmieji Lietuvos sportininkai laimi olimpinius medalius.
1990 m. atkūrusi valstybingumą, Lietuva vėl dalyvauja visose vasaros ir žiemos olimpinėse žaidynėse. Visose vasaros olimpinėse žaidynėse, pradedant 1992 m., Lietuvos sportininkai yra laimėję medalius.
Per visą istoriją Lietuvai, kaip nepriklausomai valstybei, vasaros olimpinėse žaidynėse atstovavo 222 sportininkai 18-oje sporto šakų ir 27 sportininkai 6-iose sporto šakose žiemos olimpinėse žaidynėse. Jauniausia Lietuvos rinktinės narė buvo plaukikė Rūta Meilutytė, kuriai 2012 m. vasaros olimpinėse žaidynėse buvo 15 metų ir 133 dienos. Vyriausia šalies olimpiete tapo 2012 m. vasaros olimpinių žaidynių dalyvė Daina Gudzinevičiūtė, kuriai buvo 46 metai ir 225 dienos. Daugiausiai medalių pelnė Virgilijus Alekna ir Gintaras Einikis (po 3 medalius).
Dar galima paminėti faktą, kad Lietuva kaip nepriklausoma valstybė dalyvavo 9 olimpinėse žaidynėse. 2 kartus prieš karą ir 7 kartus po Nepriklausomybės atgavimo.
#