Per pastaruosius metus Lietuvos futbolo federacija (LFF) išaugo, išsiplėtė vykdomų projektų mastas, dirbančių žmonių skaičius ir veiklos kryptys. Atsižvelgiant į tai, buvo nuspręsta atlikti Lietuvos futbolo įvaizdžio ir esamos situacijos tyrimą, siekiant nusibrėžti aiškias veiklos kryptis, kurios neapsiribotų tik trumpalaikiais taktiniais planais. Šis tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei tūkstantis respondentų, atskleidė esminius iššūkius ir galimybes Lietuvos futbolui.
Tyrimo Metodologija ir Dalyviai
Šį rudenį atliktame Lietuvos futbolo įvaizdžio ir esamos situacijos tyrime dalyvavo daugiau nei tūkstantis respondentų, atstovaujančių įvairioms grupėms:
- LFF ir jos nariai
- Futbolo klubai ir akademijos
- Bendrojo lavinimo mokyklos
- Vietos ir nacionalinio lygio sprendimų priėmėjai
- Visuomenė (per viešai paskelbtą anketą)
Apklausa buvo paskelbta ir viešai, su prašymu prisijungti kuriant futbolo ateitį. Visuomenė, beje, buvo ir patys aktyviausi - gauta šimtai anketų su pasiūlymais.
Šis tyrimas apibendrino daugiau kaip 1000 futbolo specialistų ir visuomenės atstovų anketomis pateiktų vertinimų ir pasiūlymų.
Pagrindinės Problemos ir Iššūkiai
Tyrimas atskleidė, jog didžiausia problema yra informacijos apie esamą futbolo situaciją trūkumas. Daugelio respondentų vertinimai grindžiami praeitimi - buvusiomis pergalėmis dar sovietiniais laikais ir po to atėjusiu nuosmukiu bei įvykiais Lietuvos futbole prieš daugiau kaip dešimt metų. D.Pietario teigimu, tarp didžiausių Lietuvos futbolo pasiekimų įvardijamos „Žalgirio“ pergalės SSRS čempionate, Lietuvos rinktinės ir stipriausių klubų laimėjimai.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Informacijos Trūkumas ir Pasenę Vertinimai
Respondentų vertinimai dažnai remiasi praeitimi, o ne dabartine situacija. Įsitikinome, jog nors Lietuvos futbole yra nemažai realių pozityvių pokyčių, su jais visuomenė menkai susipažinusi.
Valstybės Dėmesio Stoka
Daugelis dalykų, kuriuos siūlo tobulinti respondentai, tiesiogiai susiję su didesniu valstybės dėmesiu sportui: infrastruktūros plėtra, stadionų kokybės gerinimas, finansavimo didinimas. Įdomus ir tas faktas, jog net 86 proc. respondentų futbolą vertina kaip patraukliausią laisvalaikio praleidimo formą, o absoliučiai daugumai - futbolą vadina mėgstamiausia sporto šaka. Vis gi, aktyviai žaidžiančių futbolą respondentų tarpe mažiau nei pusė.
Klubinis Futbolas ir Skandalai
Pastebima tendencija, kad sporto mėgėjai labiau domisi pasaulio futbolu, o ne Lietuvos klubiniu futbolu. Kadaise buvęs populiariausiu sportu bei sutraukęs pilnus stadionus, dabar klubinis futbolas išgyvena sunkų laikotarpį. Visa tai lėmė ne tik smukęs futbolo lygis, prasta infrastruktūra ir vadyba, lėšų trūkumas, bet ir pastarąjį dešimtmetį klubinį futbolą purtantys įvairūs skandalai, todėl visuomenė, žiniasklaida yra susiformavę nepalankų įvaizdį. Dėl šios priežasties klubinio futbolo populiarumas nekyla.
Trenerių Trūkumas ir Finansavimas
Ar Lietuvoje yra siekiamybe tapti futbolo treneriu? Treneriu, kuris dirba pilnu etatu ir dirba tik su vienos amžiaus grupės komanda. Ar matome aistrą trenerių akyse, norą tapti geru, aukštos kvalifikacijos treneriu, kuriam bus tinkamai atlyginta? Matome, bet tokių trenerių nėra daug, nes klubai negali to įgyvendinti dėl finansavimo stokos. Taigi, ką realiai darome, siekdami pakeisti sporto finansavimą? Ką daugiau ar kitaip galėtų daryti LFF, kad padėtų klubams?
Jaunimo Integracija
Jaunimo integravimas į suaugusiųjų futbolą vis dar yra didžiulis iššūkis Lietuvoje. Kaip padėti jaunuoliui (U17-U19-U21) daug treniruotis ir studijuoti, gauti atlygį ir toliau siekti futbolo meistriškumo.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Legionieriai ir Nacionalinė Rinktinė
Stebėjau rungtynes tarp „Džiugo“ ir „Jonavos“, kuriose žaidė tik po keturis lietuvius. „Žalgiris“, kuris nedvejotinai nusipelno pagyrų dėl savo aiškios vizijos ir strategijos viską laimėti Lietuvoje ir žaisti Europos turnyrų grupių etapuose, jei galėtų, išvis žaistų be lietuvių. Bet jei ir toliau bus tokia tendencija, kuo remdamiesi mes tikimės turėti stiprias rinktines?
Strateginės Kryptys
L. Varanavičiaus teigimu, tyrimas leido ne tik pasitikrinti tam tikras hipotezes, bet nubrėžti ir pirmąsias strategines kryptis. „Išskyrėme keturias pagrindines: masiškumo skatinimas, profesionalumo didinimas, futbolo kultūros ugdymas ir infrastruktūros gerinimas. Tikimės šias gaires iki gegužės mėnesio aptarti su visais Lietuvos futbolo dalyviais regionuose ir jau gegužę pasitvirtinti realius veiklos planus“, - teigė LFF prezidentas.
Masiškumo Skatinimas
Siekiama, jog kiekvienoje seniūnijoje būtų bent po vieną vaikų futbolo komandą, kas ketvirta moteris žaistų futbolą, per savaitę bent kartą kiekvienas vaikas mokyklose žaistų futbolą.
Profesionalumo Didinimas
Siekiama, jog licencijuotų klubų skaičius visose lygose būtų 200, o kiekvienas profesionalus klubas turėtų 15 komandų.
Futbolo Kultūros Ugdymas
LFF siekia ugdyti ir futbolo kultūrą: burti sirgalius, didinti žiūrovų skaičių stadionuose per įvairiausio lygio rungtynes, siekti, kad tiesioginių visų futbolo rungtynių transliacijų ir platesnio dėmesio žiniasklaidoje, net skirti Lietuvos futbolo ambasadorius užsienio šalyse.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Infrastruktūros Gerinimas
Vienas svarbiausių uždavinių - infrastruktūros vystymas. Siekiama, kad būtų bent 2 reprezentaciniai stadionai rinktinės susitikimams, apie 30 stadionų A lygos varžyboms, kiekvienas mažesnis miestelis taip pat turėtų stadioną, o visoje Lietuvoje būtų apie 15 maniežų ir bent 6 futbolo akademijos (internatai).
Ambicingi Planai ir Siekiai
Įvertinus specialistų bei visuomenės pasiūlymus, užsibrėžti gana ambicingi planai. Siekiama, jog kiekvienoje seniūnijoje būtų bent po vieną vaikų futbolo komandą, kas ketvirta moteris žaistų futbolą, per savaitę bent kartą kiekvienas vaikas mokyklose žaistų futbolą, licencijuotų klubų skaičius visose lygose būtų 200, o kiekvienas profesionalus klubas turėtų 15 komandų.
Klubų Kultūros Kūrimas
„Pamirškime žodį „komanda“. Mūsų siekis, kad Lietuvoje gimtų klubinė kultūrą, veiktų futbolo klubai turintys kad ir 30 komandų, kurie burtų aplink save vaikus, jaunimą, profesionalius sportininkus, sirgalius - būtų bendruomenės traukos centrai. Ir tai ne fantazijos, kai kuriuose Lietuvos miestuose taip jau yra“, - sakė L. Varanavičius.
Aurelijaus Skarbaliaus Įžvalgos
Buvęs ilgametis Lietuvos futbolo rinktinės žaidėjas, šiuo metu „Utenos Utenis“ valdybos pirmininkas Aurelijus Skarbalius išsakė savo nuomonę apie Lietuvos futbolą atvirame laiške. Jis pabrėžė, kad svarbu turėti aiškų Lietuvos futbolo identitetą, žaidimo filosofiją ir braižą.
Lietuvos Futbolo Identitetas
Koks Lietuvos futbolo identitetas? Kokia mūsų žaidimo filosofija, žaidimo braižas? Koks tipiškas lietuvis futbolininkas? Koks Lietuvos nacionalinės rinktinės (jaunimo rinktinių) žaidimo identitetas? Ar kyla abejonių pagalvojus apie identitetą „FC Barcelona“, legendinį „Žalgirį“, Islandijos, Farerų ar Brazilijos rinktines.
Trenerių Darbo Svarba
Ar siekiame, kad trenerio darbas taptų prestižinis, gerai atlygintinas? Ar siekiame, kad treneris turėtų galimybę dirbti su viena komanda ir taip užtikrintų kokybę?
Bendradarbiavimas ir Finansavimas
Pripažinkime, bendravimas ir bendradarbiavimas valstybiniu lygiu nevyksta. Kodėl „Utenos Utenis“ ar jį atstovaujantis Aurelijus Skarbalius turėtų turėti teisę išsakyti savo nuomonę, dalyvauti realiose diskusijose prieš priimant vienokius ar kitokius sprendimus ar svarstant naujų LFF įstatų pasiūlymus?
A. Skarbalius pabrėžė, kad „Utenos Utenis“ aktyviai investuoja į jaunimo futbolą ir talentų ugdymą. Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje vis dar trūksta pilnu etatu dirbančių, gerai apmokamų futbolo trenerių.
Infrastruktūros Gerinimas ir Realūs Skaičiai
Lietuvoje infrastruktūra gerėja, bet vis dar reikia didesnio savivaldybių ir valstybės dėmesio vystant pilnų matmenų aikštes. Registruotų futbolininkų skaičius Lietuvoje auga (Lietuvoje - virš 30 000 iš 2,8 mln. gyventojų, Danijoje - 350 000 iš 5,5 mln.
L. Varanavičius teigė, kad siekiai dėl infrastruktūros yra realūs: „Tai visiškai realūs skaičiai. Aišku, juos dar tikslinsime diskusijose su futbolo bendruomene regionuose, tačiau jau šiandien turime beveik 18 A lygos reikalavimus atitinkančių stadionų, 3 maniežus, jei ne krizė - turėtume bent 3 futbolo akademijas, o beveik kiekviename miestelyje yra futbolo aikštės, į kurias investavus šiek tiek lėšų jos taptų tinkamomis naudoti“.
Jaunimo Ugdymas ir Aukštas Meistriškumas
Jaunimo elitinis ugdymas ir konkurencingumas jaunimo elitinėse lygose gerėja, bet dar tikrai toli nuo gerosios praktikos pavyzdžių pasaulyje ir Europoje. Perėjimas iš biudžetinių įstaigų į viešąsias įstaigas ir klubus padidino galimybę valdyti trenerių darbą ir reikalauti kokybės. Labai džiugu, kad LFF vykdo akademijų sertifikavimą, kuris leidžia matyti kas užsiima masiškumu ir/ar komercija, o kas siekia aukšto meistriškumo. Turėtume stipriai prisidėti prie finansavimo klubų, kurie patys investuoja į jaunimo aukšto meistriškumo ugdymą.