Įvadas
Lietuvos futbolo klubų asociacija A lyga (LFKA A lyga) yra organizacija, atliekanti svarbų vaidmenį Lietuvos futbolo ekosistemoje. Įkurta 2015 m. gruodžio 2 d., ši asociacija siekia stiprinti šalies futbolo lygį, diegti naujoves ir užtikrinti sklandų A lygos čempionato vykdymą. Šiame straipsnyje išnagrinėsime LFKA A lygos istoriją, tikslus, iššūkius ir indėlį į Lietuvos futbolą.
Istorija ir Įkūrimas
Lietuvos futbolo klubų asociacija A lyga buvo įregistruota 2015 m. gruodžio 2 d. kaip juridinis asmuo, kurio teisinė forma yra asociacija. Pagrindinė įmonės veikla - sporto organizacijos. Asociacijos įkūrimas buvo atsakas į poreikį centralizuotai valdyti ir plėtoti A lygos čempionatą, užtikrinant jo konkurencingumą ir patrauklumą.
Tikslai ir Užduotys
Pagrindinis LFKA A lygos tikslas yra rūpintis šalies futbolo lygiu, diegti naujoves ir užtikrinti sklandų A lygos čempionato vykdymą. Asociacija siekia:
- Kurti tvarią, sklandžiai funkcionuojančią sistemą, kurios pagrindu būtų tęsiama Lietuvos futbolo istorija.
- Diegti naujoves, kurios futbolą darytų patrauklesnį ne tik šios sporto šakos gerbėjams, bet ir verslininkams.
- Sustabdyti rungtynių pardavinėjimo procesus ir užtikrinti sąžiningą žaidimą.
Finansinė Padėtis
2024 metais Lietuvos futbolo klubų asociacija A lyga pardavimo pajamos siekė 181 645 Eur, o nuostolis prieš mokesčius buvo -3 526 Eur. Naujausiais Sodros duomenimis, įmonės darbuotojų skaičius yra 2. Įvertinus turimus duomenis, įmonės kredito rizika yra vertinama kaip neskaičiuojama.
Iššūkiai ir Problemos
LFKA A lyga susiduria su įvairiais iššūkiais, kurie trukdo sparčiam Lietuvos futbolo vystymuisi. Vienas opiausių - rungtynių pardavinėjimas. UEFA deda daug pastangų, kad būtų sustabdyti šie procesai, o LFF įsteigė Sąžiningumo pareigūno instituciją ir vykdo kitas prevencijos priemones. Tačiau Lietuvoje užfiksuoti atvejai, kai keistoki rungtynių rezultatai sukėlė UEFA įtarimus, dėl kurių pradėti tyrimai.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Kitas iššūkis - finansavimo stoka. Lietuvos futbolo finansavimas neprilygsta išsivysčiusių šalių galimybėms. Pinigų trūksta tiek profesionalų, tiek mėgėjų klubams. Tai trukdo plėtoti infrastruktūrą, gerinti žaidėjų rengimą ir pritraukti daugiau žiūrovų į stadionus.
Indėlis į Lietuvos Futbolą
Nepaisant iššūkių, LFKA A lyga daro svarbų indėlį į Lietuvos futbolą. Asociacija rūpinasi A lygos čempionato organizavimu, siekia gerinti jo kokybę ir konkurencingumą. LFKA A lyga taip pat skatina jaunimo futbolą, remia futbolo akademijas ir prisideda prie naujų talentų ugdymo.
LFF naujai įkurtai klubų asociacijai perleido šių metų A lygos čempionato vykdymo teisę. Noriu atkreipti dėmesį, kad LFKA ir jos naujai išrinkto prezidento laukia rimta užduotis.
Futbolo Lygis Lietuvoje: Dabartinė Situacija
Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentas Julius Kvedaras sako esąs rimtai nusiteikęs pokyčiams. Šalies futbolo lygis nepasikeičia nei per vieną dieną, nei per vienus metus, todėl ateitimi reikia rūpintis nuolat: kurti tvarią, sklandžiai funkcionuojančią sistemą, kurios pagrindu būtų tęsiama Lietuvos futbolo istorija, o kartu diegti naujoves, kurios futbolą darytų patrauklesnį ne tik šios sporto šakos gerbėjams, bet ir verslininkams.
J.K.: Sunkus ir skausmingas klausimas. Dėl finansavimo stokos Lietuvos futbolas nesiplėtoja taip sparčiai, kaip norėtųsi. Pinigų trūksta tiek profesionalų, tiek mėgėjų klubams. Akivaizdu, kad negalime konkuruoti su turtingomis futbolo šalimis, bet drąsiai galiu teigti, jog tikrai nenusileidžiame savo kaimynams latviams ir estams.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Rinktinės Žaidimas
Kiekvienos šalies futbolo veidrodis - nacionalinės rinktinės žaidimas. J.K.: Pergalės ir iškovoti taškai džiugina, pralaimėjimai liūdina. Csabos Laszlo komandoje rinktinės senbuviai demonstruoja solidų žaidimą, kviečiama nemažai jaunimo. Rinktinėje įsibėgėja ir kartų kaita. Kai kuriems žaidėjams pavyko maloniai nustebinti net futbolo specialistus. Neseniai vykusiose FIFA pasaulio čempionato kvalifikacinėse rungtynėse mūsų moterys parodė charakterį ir pademonstravo gana aukštą futbolo lygį. Jaunimo iki devyniolikos metų komanda šių metų vasarą turės galimybę įrodyti savo sugebėjimus dvikovose su stipriausiomis Europos komandomis UEFA U-19 čempionato finale, kuris vyks Kaune, Alytuje ir Marijampolėje.
Jaunimo Futbolas
Jeigu mūsų vaikai turės kur žaisti futbolą, jis taps masiniu sportu, iš kurio ir išaugs naujos žvaigždės. Svarbu tik tuos talentus laiku „pagauti“, kad klystkeliais nenueitų. Akivaizdu, kad tai ne vien futbolo bendruomenės, bet ir valstybės rūpestis - ką ir kaip daryti. Kai kurios futbolo federacijos renka statistinius duomenis, pagal kuriuos galima akivaizdžiai daryti prielaidą, kiek viena naujai pastatyta futbolo aikštelė atitraukia vaikų nuo nepilnamečių nusikaltimų.
Jis norėtų, kad futbolo akademijos veiktų ne tik Kaune, bet ir kituose didžiuosiuose šalies miestuose - Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje.
Trenerių Klausimas
Aš esu už lietuvį trenerį, - „Lietuvos rytui” vakar aiškino LFF vadovas. Su Cs.Laszlo Lietuvos rinktinė per 16 mačų laimėjo du - abu prieš Lichtenšteiną. Aš tada neturėjau balsavimo teisės, - nuo Vengrijos trenerio paskyrimo dabar gynėsi J.Kvedaras. „Ir ką? Ar mes tada patekome į pasaulio čempionatą? - J.Couceiro nuveiktų darbų nesureikšmino J.Kvedaras.
Dabar LFF vadovas žada turėti daugiau kantrybės: „Mano asmenine nuomone, treneris turi teisę dirbti ilgai, nekreipdamas dėmesio į spaudos rašinius. „Susitarėme pasikalbėti, kai jis bus Lietuvoje. „O kodėl I.Pankratjevas neturi galimybių? Kuo jis prastesnis už kitus? - gūžtelėjo J.Kvedaras. - Aš tarsiuosi su daugybe futbolo žmonių.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Žaidėjų Perspektyvos
Turėdamas įvairių trenerių surinktą informaciją apie žaidėjus J.Kvedaras skaičiuoja, kad vartininkui Giedriui Arlauskiui 2020 metais bus 32-eji. „Mano nuomone, 2016 metais mes niekur nepapulsime, - pareiškė J.Kvedaras.
Futbolininkai yra profesionalai, užsidirbantys duoną sunkiu darbu, todėl reikia tik džiaugtis, kad sugebame išauginti pakankamai aukšto lygio žaidėjus, turinčius paklausą Anglijos, Italijos ar Turkijos futbolo lygose. Tačiau vieta tuščia nebūna, lietuvius keičia legionieriai iš įvairių, kartais labai egzotiškų pasaulio kraštų. Susidūrimas su kita kultūra, kita futbolo samprata skatina mūsų jaunimą greičiau tobulėti, realiau vertinti savo galimybes bei išmokti komunikuoti su savo kolegomis. Tai tikrai jiems pravers toliau siekiant karjeros.
Tolerancija
Ne paslaptis, kad kartais pas mus pasitaiko netolerancijos apraiškų, kai stadionuose asmenys - liežuvis neapsiverčia vadinti jų futbolo aistruoliais - bando įžeisti futbolininkus dėl jų rasės ar tautybės.
Nuomonė apie A Lygą
Kodėl man ji patinka? Žinot, lietuvių liaudis sako, kad savi marškiniai arčiau kūno, o su liaudimi nepasiginčysi. Tam yra keletas priežasčių ir apie visas jas - iš eilės. Pirma, Lietuvoje nepamatysi fantastiškai aukšto lygio futbolininkų - mesiai, ronaldai ir neymarai su savo klubais turbūt čia niekad neužsuks, bet pamatysi savo rinktinės kandidatus, bičus, su kuriais galbūt pats mokeisi žaisti futbolą ir kuriems pasisekė kiek geriau, savo kaimynus, savo draugų pusbrolius, pusbrolių bendraklasius ir kitus. Apie bet kurią lietuvišką komandą ar net rinktinę gali sakyti „mes“, nes ten iš tikrųjų esam mes - tie žmonės vaikšto tarp mūsų, o ne užsidarę kokiuose nors rūmuose už devynių užraktų, kur žmonių akys neužmato. Jeigu Lietuvoje gatvėje pažinsi ir užkalbinsi kokį nors savo palaikomo klubo futbolininką, labai tikėtina, kad maloniai pasikalbėsi, nes mūsų vaikinai dėmesio dar tikrai neišlepinti. Jau kaip anekdotas sklando istorija, kaip į vieną barą žiūrėti futbolo atėjęs Fiodoras Černychas taip ir liko neatpažintas, nors jo paties didžiulė nuotrauka, kviečianti į mačą, buvo iškabinta ant to paties baro langų.
Antra, stadionai Lietuvoje turi keletą didelių minusų, pavyzdžiui, kad padorių jų beveik nėra, o labai retai esančiame auga žolė (futbolas, visgi, žaidžiamas yra ant žolės, ne ant plastmasės, kad ir kokia kokybiška ji būtų), bet ir keletą milžiniškų pliusų. Pavyzdžiui, gali atsisėsti taip arti aikštės ar suolelio, kad gali klausytis, kaip keikiasi treneris, šūkauja atsarginiai žaidėjai ar Andro Švrljuga šaukia „nugara“, įspėdamas savo komandos puolėją apie artėjantį varžovų gynėją. Bet kokioje didesnėje lygoje ir didesniame stadione šito niekad gyvenime nepatirsi.
Trečia, neįtikėtinai žemos rungtynių bilietų kainos - kur dar gali nueiti į aukščiausios valstybės futbolo lygos lyderių susitikimą už 3,5 euro? Alaus bokalas didesnio miesto bare tiek kainuoja, o būtent šitiek už įėjimą rungtynėse su „Trakais“ prašo Vilniaus „Žalgiris“. Jeigu perki to paties „Žalgirio“ abonementą, vienas mačas nekainuoja nė dviejų eurų. Utenoje stebėti „Žalgirio“ ir „Utenio“ rungtynes rugsėjį kainuos 1,5 euro. PUSANTRO EURO. Kokia pramoga, be alkoholio vartojimo namie kainuoja pigiau? O čia gauni porą valandų išėjimo į miestą ir reginio.
Kova su Lažybomis
Jeigu paskaitėte iki čia, nors ir nemėgstate lietuviško futbolo, labai tikėtina, kad keliaujate rašyti komentaro apie tai, kad čia yra „lažybų lyga“ ir „viskas nupirkta“. Šita kryptimi pagaliau, atrodo, padirbėta gana tvarkingai - kai prieš porą metų dėl lažybų buvo išmestas „Klaipėdos Granitas“, iš lygos dėl tų pačių priežasčių pasitraukė Pakruojo „Kruoja“, šitame fronte sąlyginai ramu ir atrodo, kad pagaliau antrą sezoną iš eilės lygą pabaigs tiek klubų, kiek pradėjo. Žinoma, nereikia pamiršti nutikimo su Kazlų Rūdos „Šilu“, bet ten buvo užkirstas kelias blogiausiam scenarijui. Čia tik belieka pasidžiaugti, kad nuo šių metų pagaliau įsigaliojo baudžiamojo kodekso 182-1 straipsnis, pagal kurį manipuliuotojai sporto varžybomis gali būti baudžiami iki ketverių metų laisvės atėmimo. Sveikintinas ir labai svarbus žingsnis, nors kiek vėlai žengtas.
Svajonės apie Geresnę A Lygą
Be akivaizdžių dalykų - geresnių stadionų, daugiau pinigų ir žiūrovų - yra dar keletas dalykų, kurie lygą padarytų dar įdomesne. Ir ne, tai nėra planas, tai nėra pasiūlymai, tai yra svajonės, bet be svajonių būtų taip neįdomu gyventi. Pirmiausia, lygai žūtbūt reikia aršaus derbio, ir žodį „derbis“ aš čia naudoju tokia laisvesne prasme, nes nesugebu rasti gražaus žodžio angliškam terminui „rivalry“. Atsimenate, kokie mūšiai vykdavo tarp „FBK Kauno“ ir Panevėžio „Ekrano“ ir kiek jie pritraukdavo žmonių? Tarpusavio konkurencija dažniausiai į gerą išeina vartotojui - futbole irgi. Tokio derbio daigeliai jau kalasi tarp „Žalgirio“ ir „Trakų“, bet kad tai išaugtų į gražų medį, reikia, kad „Trakai“ pasistatytų A lygos standartus atitinkantį stadioną savo mieste, tuo pačiu sukurdami vieną gražiausių išvykų Lietuvos futbolo istorijoje. Įsivaizduoji - atvažiuoji traukiniu iš Vilniaus per gerą pusvalandį porą valandų iki mačo, suvalgai per brangų kibiną, pasivaikščioji aplink pilį, keliauji į stadioną, pažiūri mačą, po jo vėl sėdi į tą patį traukinį su bendraminčiais, grįžęs VIlniuje nueini kokiam bokalui alaus galutiniam rungtynių rezultatui aptarti, grįžti namo, nueini miegoti ir ryte, eidamas į darbą galvoji, kaip vakar buvo smagu. Man vien nuo šito įsivaizdavimo rasoja kakta ir pilve skraido drugeliai (nors gal čia nuo to paties įsivaizduojamo kibino).
Antras dalykas, žūtbūt reikia stiprių ir konkurencingų komandų Kaune, Panevėžyje ir Šiauliuose. Taip, Kaune jau yra „Spyris“ (žinau, žinau, kad atseit „Žalgiris“, bet palauksiu galutinio teismo sprendimo) ir „Stumbras“, bet abu kol kas nė iš tolo neprimena „FBK Kauno“. Labiausiai iš visų šitų miestų man gaila Panevėžio, kur poekraniniai laikai atrodo labai niūrūs. O tas miestas futbolą myli - iki šiol pamenu draugų pusbrolio iš Panevėžio pasakojimą, kad kaip mes vakare renkamės Liepalotuose žaisti krepšinio, taip Panevėžyje jaunimas vakarais renkasi žaisti futbolo. Tuo metu man tokios istorijos atrodė kaip iš fantastikos srities.
Trečias dalykas - reikia rinktinei prasimušti į kurio nors čempionato pagrindinį turnyrą arba klubams dažniau rodyti tokius rezultatus, kaip šiame sezone parodė „Trakai“ ir „Sūduva“. Pirmu atveju žmonės eis į stadionus pažiūrėti, kaip gyvai atrodo tas Kuklys, kuris Čilei įmušė TĄ baudos smūgį, antru atveju eis pažiūrėti, kaip atrodo Amsterdamo „Ajax“ iš arti ir gal užsikabins už apskritai gyvo futbolo stebėjimo.
Ketvirtas - sportą tikrai labai nuspalvina fanų grupuotės ir jų tarpusavio konkurencija. Iš dabartinės A lygos tokias galima suskaičiuoti tik tris - „Pietų IV“, „Sūduvos sakalai“ ir „Vakarų frontas“. Potencialo tam turim - kiekvienas, net ir nesidomintis futbolu, žino, ką reikia sakyti, kai kas nors sušunka „Kas laimės, kas laimės“, net ir ne tokie dideli futbolo mėgėjai žino posakį „dzūkų tankai nerūdzija“, o aš dar ir dabar kartais susirandu „YouTube“ video, kaip nemažo dydžio „Pirmoji armada“ Panevėžyje siaučia rungtynėse su „FBK Kaunu“. Gargždų „Banga“, Alytaus „Dainava“ - mes labai laukiame jūsų ir jūsų fanų A lygoje!
Kvietimas Veikti
Kiekvienas geras nuomonės straipsnis turi baigtis kvietimu veikti, tai šitas tikrai ne išimtis - eikit į stadionus, žiūrėkit, palaikykit savo miesto komandas, paskui galėsite girtis, kad ėjot į futbolą anksčiau, nei visi jį pamėgo.
Futbolo Istorija Lietuvoje
LIETUVOJE pirmąsias futbolo komandas sudarė 1909 grįžęs į Lietuvą Rusijos karininkas V. Petrauskas. 1912 įvyko oficialios rungtynės tarp Kauno ir Vilniaus miestų komandų (10:5 laimėjo vilniečiai). 1912 ir 1913 Kauno komanda išvykoje ir namuose žaidė su Eitkūnų (Vokietija) futbolininkais. 1919 07 13 sporto šventėje įvyko Lietuvos sporto sąjungos (LSS) ir Aviacijos mokyklos komandų rungtynės (4:2 laimėjo LSS). 1920 įsteigta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS) pirmenybę teikė futbolui. 1921 LFLS komanda laimėjo visas 3 rungtynes su užsienio diplomatų Kaune komanda. 1922 įvyko pirmasis Lietuvos futbolo čempionatas, kuriame dalyvavo 10 komandų (baigė 6). 1923 Lietuvos sporto lyga (1923 11 25 joje įkurta savarankiška Lietuvos futbolo lyga, LFL) priimta į FIFA (narystė 1946 suspenduota), pradėtas leisti LFL žurnalas Sportas. 1924 suorganizuoti teisėjų kursai (5 dalyviai iš 35 gavo I teisėjų kategoriją), surengtos Kooperacijos taurės rungtynės (LFLS 2:1 nugalėjo Kovą). Kovas, nugalėjęs (2:1) Klaipėdos apygardos čempioną Sportverein, tapo Lietuvos čempionu, Lietuvos rinktinė dalyvavo VIII olimpinėse žaidynėse Paryžiuje (Šveicarijai pralaimėjo 0:9). 1926 įsteigta Lietuvos futbolo teisėjų kolegija (iniciatoriai A. Vasiliauskas, pirmininkas 1926-1932, V. Balčiūnas, pirmininkas 1933-1940, J. Šulginas, K. Markevičius, E. Fersteris). 1932 sportinius žaidimus ėmė globoti Kamuolio žaidimų sąjunga (KAŽAS); 1933 joje įsteigta futbolo sekcija (vėliau komitetas, vadovas V. Balčiūnas). 1936 pereita prie varžybų ruduo-pavasaris; veikė 80 futbolo klubų, juose buvo 8000 futbolininkų. 1937 sudarytas detalus 3 m. futbolo plėtros planas. Valstybiniu komandos treneriu patvirtintas N. Čerekas, Kauno aukščiausios klasės komandas treniravo K. Jiszda (Austrija), rinktinę - W. Hahnas, sudarytos 2 rinktinės (A ir B), numatyta sudaryti jaunių rinktinę. 1940 SSRS okupavus Lietuvą liko nebaigtas Lietuvos čempionatas. Kelis kartus keitėsi futbolo vadovybė, 1940 pabaigoje panaikintas KAŽAS. Didžiausiuose miestuose vyko Žaibo turnyrai. Klubų pavadinimai pakeisti naujais (pvz., Dinamo, Spartakas, Spartuolis). 1941 pavasarį pradėtą (žaidė 8 komandos) Lietuvos čempionatą nutraukė karas. Nacių okupacijos metais sportinis gyvenimas vėl atgijo. Futbolo komitetui ėmė vadovauti J. Citavičius. Buvo žaidžiamos draugiškos rungtynės. Žaista su vokiečių karių komandomis Luftvaffe, Reichsbahn, Vermacht. 1942, 1943 vyko apygardų čempionatai, jų laimėtojai olimpine sistema kovojo dėl čempiono vardo. Nemažai futbolininkų per okupacijas žuvo, baigiantis II pasauliniam karui pasitraukė į Vakarus. 1945 vėl surengtas Lietuvos čempionatas (čempionu tapo Kauno Spartakas, lemiamose rungtynėse 4:0 įveikęs Vilniaus Dinamo), sudaryta laikinoji futbolo sekcija (vadovai V. Karaliūnas, A. Saunoris, Lukauskas), nuo 1946 veikė LSSR kūno kultūros ir sporto komiteto futbolo sekcija (vadovas P. Kareckas). 1947 pradėta rengti Lietuvos taurės (1947-1991 Tiesos taurės) futbolo varžybas. Kaune surengtas studentų čempionatas (žaidė 6 komandos, laimėjo Kauno universiteto futbolininkai). Įvyko ir kiti futbolo taurių turnyrai (1947 Vilniaus, laimėjo Kibirkštis, 1948 Žemaitijos, laimėjo Plungės Spartakas, 1953 Nemuno draugijos, laimėjo Žagarės komanda). 1948 prasidėjo ilgametė Šiaulių Elnio ir Kauno Inkaro kova dėl pirmavimo. 1948 Vilniuje pradėta statyti Centrinis (vėliau Žalgirio, baigtas 1950) ir Jaunimo (baigtas 1949, veikė iki 1976) stadionai. 1957 atidarius Vilniaus telecentrą pradėtos transliuoti futbolo varžybos iš Vilniaus centrinio stadiono. 1951 surengtas kaimo jaunimo futbolo turnyras (laimėjo Kauno srities rinktinė). 1953 paskelbtas 33 geriausių futbolininkų sąrašas. 1959 vietoj futbolo sekcijos įkurta LSSR futbolo federacija. Pradėta rengti tradicinius turnyrus: Varėnos Liepsnelės ir Vilniaus veteranų (nuo 1961; pirmas - 1:2 ir 3:2), Žurnalistų sąjungos taurės (nuo 1969; pirmas - Vilnius-Kaunas 5:2 ir 4:3). 1964 rekonstruotas Klaipėdos Žalgirio stadionas, išplito mažojo futbolo varžybos. 1966 Lietuvoje buvo 37 000 futbolininkų, 1700 teisėjų, 213 futbolo aikščių, 16 sporto mokyklų futbolo grupių; apie 1000 vaikinų buvo 59 futbolo komandų grupėse. 33 geriausių futbolininkų sąraše pirmieji įrašyti: vartininkas A. Gustaitis, gynėjas H. Markevičius, saugas A. Dereškevičius, puolėjas P. Siniakovas. 1967 paskelbtas geriausių teisėjų dešimtukas, pradėta rengti Komjaunimo tiesos taurės kolūkių, tarybinių ūkių komandų turnyrus (pirmąjį laimėjo Užvenčio tarybinis ūkis, Kelmės rj.). 1974 šalyje buvo 22 000 futbolininkų. 1975 pirmą kartą išrinkti geriausi treneriai (A. Komskis, A. Kulikauskas, V. Kuncė, P. Paukštys, J. Stikleris, B. Zelkevičius). 1983 Lietuvos spartakiados futbolo rungtynes laimėjo Šiaulių rinktinė, 2 vietą užėmė Kauno, 3 vietą - Panevėžio rinktinė. 1989 įkurta Lietuvos futbolo sąjunga (pirmininkas A. Jarašūnas, pirmininko pavaduotojas V. Kuzma, sekretorius V. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę nutarta reformuoti šalies čempionatų sistemą ir vėl pereiti prie varžybų ruduo-pavasaris vykdymo tvarkos. 1993 suorganizuotas Geležinio Vilko karių čempionatas (dalyvavo 8 batalionų komandos). 1995 Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse vyrų futbolo turnyrą laimėjo Vilniaus Sandoris, jaunimo - Vilniaus I komanda. Pradėtos rengti Lietuvos supertaurės varžybos. 1996 įkurta Nuteistųjų futbolo federacija (pirmininkas D. Dilys), 1999 - Salės futbolo, Studentų futbolo lygos, Visuomeninė Lietuvos futbolo lyga. Pradėtas plačiau kultivuoti paplūdimio futbolas. 1999 pereita prie Lietuvos futbolo čempionatų pavasaris-ruduo vykdymo tvarkos (todėl buvo surengtas dar vienas čempionatas), įvyko Lietuvos vyrų salės futbolo čempionatas ir taurės varžybos, 2002 - paplūdimio futbolo čempionatas. 1999-2000 Lietuvos studentų lygos organizuotą čempionatą laimėjo Kauno technologijos universiteto komanda (Lietuvos kūno kultūros akademija užėmė 2 vietą, Vilniaus pedagoginis universitetas - 3 vietą).
Vaikų ir Jaunimo Futbolas
1948 į Lietuvos III moksleivių spartakiados programą įtrauktos futbolo varžybos (laimėjo Kauno moksleiviai). 1953 sporto mokyklose įkurtos futbolo grupės, Vilniuje atidaryta Spartako vaikų futbolo mokykla. 1954 vėl pradėjo rungtyniauti jauniai. Pradėta rengti gatvių komandų turnyrus, 1956 - tradicines vaikų sporto mokyklų futbolo komandų rudens varžybas (pirmąsias laimėjo Panevėžio futbolininkai). 1959 prie meistrų komandos S. Paberžio iniciatyva suorganizuotos pamainos ugdymo grupės. 1964 įkurta Panevėžio internatinė sporto mokykla (rengusi ir futbolininkus), 1973 - Kauno futbolo mokykla, 1975 - Klaipėdos futbolo sporto mokykla. 1973 įvyko Lietuvos jaunimo žaidynės, moksleivių žiemos taurės varžybos (dalyvavo 22 komandos), 1981 išrinkti geriausi vaikų ir jaunimo treneriai (V. Blinstrubas, K. Bričkus, B. Kičas, V. Kuncė, P. Paukštys, S. Stankus). Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1997 įkurta Gatvės vaikų futbolo federacija (prezidentas A. Uža), 2003 - Lietuvos gatvės vaikų ir jaunių futbolo asociacija (prezidentas M.
Moterų Futbolas
1970 žaistos moterų mažojo futbolo rungtynės (Vilniaus Elektronas 4:1 nugalėjo Kauno Atletą).